Byla 2A-48-544/2008

4Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant atsakovo UAB „Plungės kooperatinė prekyba” atstovei A. R.,

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. D. ir E. D. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-33-228/2007 pagal ieškovų ieškinį atsakovams UAB „Rimsauvilda”, Utenos rajono vartotojų kooperatyvui (toliau – Utenos RVK), UAB „Plungės kooperatinė prekyba”, Utenos apskrities viršininko administracijai, VĮ „Registrų centras“, tretiesiems asmenims likviduojamai BĮ Lietuvos –Vokietijos įmonei UAB „Arnagilė” (toliau – UAB „Arnagilė“) dėl apskrities viršininko įsakymų panaikinimo, valstybinės žemės sklypo nuomos ir pirkimo–pardavimo sutarčių bei susitarimo pripažinimo negaliojančiais.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą apie bylą, atsakovo atstovę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą,

Nustatė

8Ieškovai, patikslinę ieškinio reikalavimus (t. 2, b. l. 157-163) prašė pripažinti negaliojančiu 1999-01-06 R. V. tyrinėjimų įmonės parengtą žemės sklypo planą ( - ) ir juo nustatytą naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarką, panaikinti Utenos apskrities viršininko įsakymus šia apimtimi: 2000-01-05 Nr. 10-07-01 įsakymą – kur nustatyta, kad įsakoma 25 metams išnuomoti valstybinį žemės sklypą Utenos RVK adresu ( - ), žemės sklypo plotas 1814, iš jų bendrai naudojamas 315 kv. m. plotas kartu su UAB „Arnagilė”, nuomos mokestį mokėti kartą per metus, žemės sklypo vertė 13 792 Lt, 2001-09-05 Nr. 10-07-102 įsakymą – kur nustatyta, kad leidžiama išnuomoti valstybinius žemės sklypus pagal sąrašą ir suderintus valstybinės žemės nuomos sutarties projektus nuomininkui UAB „Plungės kooperatinė prekyba“, žemės sklypo vieta ( - ), 2004-04-07 Nr. 12-77 įsakymą, pripažinti negaliojančiomis 2000-01-12, 2001-09-14, 2002-12-05, 2004-04-21 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 82/00-0016, Nr. 82/01-0571, Nr. 82/02-0650.

9Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad ieškovė A. D. 2001-05-31 iš UAB „Arnagilė" įsigijo 683,29 kv. m. ploto patalpas, unikalus Nr. ( - ), statinyje, kurio unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ). Nuosavybės teises į šias patalpas viešajame registre įregistravo 2001-06-13. Kita 1080,25 kv. m. šio statinio dalis tuo metu priklausė Utenos RVK, šiuo metu priklauso UAB „Rimsauvilda", kuri šias patalpas įsigijo 2002-04-12 iš UAB „Plungės kooperatinė prekyba", o ši 2001-06-21 - iš Utenos RVK. Minėtas statinys yra 0.2294 ha ploto žemės sklype, kurio 380/2294 dalys nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir 1914/2294 dalių atsakovui UAB Rimsauvilda" pagal 2004-04-21 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr.DM-2753, 2004-04-28 priėmimo -perdavimo aktą Nr.463, 2005-06-16 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr.DM -4911 ir 2005-06-17 priėmimo - perdavimo aktą Nr.226. Ieškovų duomenimis, atsakovams žemės sklypai buvo išnuomoti ar parduoti pagal 2000-01-12 Utenos AVA su Utenos RVK 1814 kv. m. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 82/00-0016, pagal 2001-09-14 1814 kv. m. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 82/01-0571 su UAB „Plungės kooperatinė prekyba", pagal 2002-12-05 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 82/02-0650 su UAB „Rimsauvilda" dėl 1814 kv. m. žemės sklypo nuomos, kurios buvo sudarytos Utenos apskrities viršininko 2000-01-05, 2001-09-05, 2002-12-03, 2004-04-07 įsakymų Nr. 10-07-01, Nr. 10-07-102, Nr. 10-07-168, Nr. 12-77 pagrindu. Ieškovų nuomone, Žemės nuomos įstatymo 7 str. 2 dalyje (1997-07-07d. įst. redakcija), Žemės įstatymo (2004-01-07 įst. red.) 9 str. 6 d. 1 p., Žemės įstatymo 9 str. 5 d., CK 6.551 str. 2 d. nustatyta, jog valstybinė žemė, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais, išnuomojama be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybė 1999-03-09 priėmė nutarimą Nr. 260, kuriuo patvirtino „Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarką“ (toliau - Tvarka). Joje numatyta, kad nuomojami yra žemės sklypai, kurie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų naudojamais pastatais, kad piliečiai pagal šią Tvarką gali nuosavybėn įsigyti žemės sklypus, kurių reikia iš valstybės ar savivaldybių nuosavybėn įsigytiems ar įsigyjamiems pastatams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų pardavimo metu buvusią tiesioginę paskirtį, kad bendraturčio namų valdos ar prie kito pastato, įrenginio perkamo ar išnuomojamo žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma rašytiniu gyvenamojo namo ar kito pastato, įrenginio bendraturčių susitarimu ar jiems nesutarus - apskrities viršininko sprendimu arba išnuomojančios žemės sklypą institucijos sprendimu nebuvo (2.5, 8, 29.1, 31.5 p.). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų (toliau - NTR) matyti, kad žemės sklype esančių statinių savininkų susitarimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos NTR nebuvo ir nėra įregistruota. Tik iš Utenos AVA 2005-04-26 rašto Nr. 17.2-66 (1 t. b. l. 25), su kuriuo kartu buvo pateikta ir 1999-01-06 žemės sklypo ( - ) plano kopija, ieškovui tapo žinoma, jog tarp UAB „Arnagilė" ir Utenos RVK buvo susitarta nuomoti žemės sklypą taip: Utenos RVK - 1814 kv. m., UAB „Arnagilė" - 480 kv. m., po elektros pastote paliekant 100 kv. m. žemės plotą ir su tuo sutikę UAB „Arnagilė" ir Utenos RVK atstovai R. M. ir D. Ž., nes pasirašė ant žemės sklypo plano (t. 1, b. l. 53, 69). Tačiau ieškovei UAB „Arnagilė" vadovas D. Ž. 2005-09-09 raštu patvirtino, kad jis ant minėto žemės sklypo plano nepasirašė (t. 1, b. l. 15).Vėliau, atsakovas Utenos AVA, vadovaudamasi šiuo žemės sklypo planu, priėmė minėtus įsakymus (jų dalis) ir sudarė minėtas sutartis dėl 1814 kv. m. žemės sklypo dalies nuomos su Utenos RVK, su UAB „Plungės kooperatinė prekyba", su UAB „Rimsauvilda" ir pagaliau 2004-04-21 1814 kv. m. valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „Rimsauvilda“. Nurodo, kad CK 1.80 str. 1 d. numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal UAB „Arnagilė" įstatų 8.34.4. p. (t. 1, b. l. 16-17), šios bendrovės vardu sandorius galėjo sudaryti tik direktorius. Parašą minėtame plane direktorius D. Ž. neigia, todėl nėra žinoma, kas pasirašė ant žemės sklypo plano (susitarimo), kuris yra laikomas statinio bendrasavininkų susitarimu dėl žemės sklypo dalies naudojimo. Taigi, sandoris sudarytas asmens, neturėjusio jokio turto žemės sklype, todėl neturinčio teisės tartis dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir neturėjusio teisės jį sudaryti. Todėl susitarimas CK 1.80 str. 1 d. pagrindu pripažintinas negaliojančiu kaip prieštaraujantis Tvarkos 2.5, 29.1 ir 31.5 punktų, UAB „Arnagilė" įstatų 8.34.4 p., CK 2.81, 2.82 str. nuostatoms. Susitarimas buvo pagrindas išsinuomoti ar nuosavybės teise įsigyti ne aukciono tvarka didesnę valstybinė žemės sklypo dalį ( - ) Utenos RVK, tačiau specialaus akcininkų susirinkimo įgalinimo atsisakyti dalies teisės į turtą Utenos RVK naudai ar priimti tokiomis sąlygomis sprendimą dėl nuomos teisės apimties nebuvo. Tuo buvo pažeisti UAB „Arnagilė" teisėti interesai ir jos įstatuose nustatyti tikslai siekti pelno. Taip pat paaiškėjo, kad susitarimą (planą) direktoriaus D. Ž. vardu pasirašė Utenos RVK atstovė S. M., kuri tokių įgalinimų neturėjo, tuo metu dirbo Utenos RVK, o kooperatyvo pirmininku buvo R. M.. Todėl juos siejo pavaldumo santykiai ir yra pagrindo teigti, kad S. M., pasirašydama susitarimą, veikė ne UAB „Arnagilė“, bet Utenos RVK interesais ir padarė bendrovės turtiniams interesams žalos. Dėl nurodytų aplinkybių ir teisės normų turinio, ieškovas, tapęs ginčo patalpų savininku, nuo 2001-06-13 buvo įgijęs teisę išsinuomoti arba įgyti nuosavybėn žemės sklypo dalį, reikalingą eksploatuojant patalpas ir statinį, kuri būtų nustatyta statinio bendrasavininkų susitarimu. Todėl ieškovų subjektinės teisės gali būti apgintos tik panaikinant niekinio ir negaliojančio susitarimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagrindu sudarytus ginčijamus virš minėtus įsakymus ir sutartis CK 1.80 str. 1 d. pagrindu, kaip prieštaraujančius CK 6.551 str. 2 d., Tvarkos 29.1, 29.2 punktams, t.y. atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį (CK 1.138 str. 2 p.). Nurodo, kad susitarimas buvo sudarytas ir įvykdytas 1999 metais galiojant 1964 m. CK normoms. Pagal LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 įst. Nr. VIII-1864) 9 str. 1 d. reikalavimus, ginčui turi būti taikomos 1964 m. CK normos. 1964 m. CK 49 str. nustatyta, jog sandoris negalioja jeigu jis prieštarauja juridinio asmens steigimo tikslams, o 57 straipsnyje yra nustatyta, jog sandoris teismine tvarka pripažįstamas negaliojančiu, jeigu vienos šalies atstovas piktavališkai susitarė su antrąja šalimi, kas sudaro teisines prielaidas reikalauti pripažinti susitarimą negaliojančiu. Ieškovai ieškinį šiuo pagrindu reiškia remdamiesi ieškovės, kaip akcininkės teisėmis, kurias ginti įmonės vardu yra nustatyta teisė LR ABĮ 16 str. 1 d. 4 p.

10Utenos rajono apylinkės teismas 2007-11-21 sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad byloje nustatyta, jog 2001-05-31 Turto perdavimo aktu teismo antstolė neįvykus varžytynėms perdavė ieškovei A. D. skolininkui UAB "Arnagilė" priklausantį nekilnojamąjį turtą: 683,29 kv. m bendro ploto patalpas, kurių unikalus Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 167). Ieškovė nuosavybės teises į šias patalpas NTR įregistravo 2001-06-13 (t. 1, b. l. 24). Iš UAB "Arnagilė" akcininkų susirinkimų protokolų matyti, kad nuo 1998-04-22 bendrovės likvidatoriumi buvo D. Ž., o nuo 1999-06-01 - S. M., nuo 2007-01-26 – J. B. (t. 1, b. l., 26-28, 182-183, 184-185, 2 t., b. l. 43-48). 1999-06-01 likvidatorius D. Ž. perdavė naujai išrinktai likvidatorei S. M. UAB "Arnagilė" dokumentus, antspaudą ir kt. (t. 2, b. l., 95). Teismas nustatė, kad 2000-01-05 Utenos apskrities viršininko įsakymo Nr. 10-07-01 (t. 1, b. l. 44-45) pagrindu Utenos RVK buvo leista išsinuomoti 1814 kv. m ploto žemės ( - ) ir 2000-01-12 tarp Utenos AVA ir Utenos RVK dėl jo nuomos buvo sudaryta valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutartis Nr.82/00-0016 (t.1 , b. l. 49). 2001-09-05 įsakymu Nr. 10-07-102 (t. 1, b. l. 46) minėta nuomos sutartis nutraukta, o tą patį žemės sklypą leista išsinuomoti UAB "Plungės kooperatinė prekyba". 2001-09-14 Utenos AVA su UAB "Plungės kooperatinė prekyba" sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.N82/01-0571 (t. 1, b. l. 50). 2002-04-12 UAB "Rimsauvilda" iš UAB "Plungės kooperatinė prekyba" nusipirko (t. 1, b. l. 13-14) prekybos įstaigos patalpas Nr. l ir Nr.2, kurių unikalus Nr.8296-2000-1010:0004, su pagalbiniu pastatu, kurio unikalus Nr. 8296-2000-1020, prekybos paviljoną, kurio unikalus Nr.8296-2000-1030, bei kiemo statinį - kaminą, kurio unikalus Nr. 8296-2000-1042, Basanavičiaus g. 51, Utena. Nuosavybės teisės NTR į šį turtą įregistruotos 2002-04-19 (t. 1, b. l. 20-21). 2002-12-03 Utenos apskrities viršininko įsakymo Nr. l0-07-108 (t. 1, b. l. 48) pagrindu su UAB "Rimsauvilda" 2002-12-05 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr.N82/02-0650, pagal kurią jai išnuomotas 1814 kv. m ploto žemės sklypas Basanavičiaus g. 51, Utena (t. 1, b. l. 51, 47). 2004-04-21 sudaryta valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią UAB "Rimsauvilda" iš valstybės nusipirko 1814 kv. m. ploto žemės sklypą Basanavičiaus g. 51, Utena, plane žymimą indeksu 1 (t. 1, b. l. 52, 53). Iš prie civilinės bylos prijungtos žemės tvarkymo bylos (b. l. 19) matyti, kad atsakovas Utenos RVK 1998-12-10 kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės žemėtvarkos skyrių su prašymu išnuomoti jai prie turimo pastato dalies minėtą žemės sklypą ir pagal 2000-01-12 nuomos sutartį jis jam buvo išnuomotas.

11Teismas sprendime konstatavo, kad prašymas išnuomoti žemės sklypą buvo išspręstas pagal tuo metu galiojusio Žemės nuomos įstatymo (1993-12-23 įst. Nr. I-354, 1998-05-05 įst. Nr.VIII-726, 1999-07-07 įst. Nr. VIII-1297 red.) 7 str. 2 d., nuo 2001-07-01 žemės nuomos klausimus reglamentavusio CK normas, LRV 1999-03-09 nutarimu Nr.260 patvirtintą Tvarką (2. 2.5, 27, 28 p.). Minėto nutarimo žemės nuomos sutarties su Utenos RVK sudarymo metu galiojanti redakcija nuomojant naudojamą žemės sklypą nereikalavo pastatų bendrasavininkų rašytinio susitarimo dėl nuomojamų žemės sklypo dalių. Tačiau šiuo atveju buvo pateiktas žemės sklypo planas, jame pažymėtos Utenos RVK ir UAB "Arnagilė" naudojamų žemės sklypų dalys ir pagal tą planą Utenos AVA priėmė 2000-01-05 įsakymą Nr. 10-07-01 ir sudarė 2000-01-12 nuomos sutartį, pagal kurią žemę išnuomavo Utenos RVK (t. 1, b. l. 44, 45, 49). Todėl teismas padarė išvadą, kad tarp pastato bendrasavininkių suderinta valia dėl nuomojamų žemės sklypo dalių buvo išreikšta pasirašant minėtą planą. Sprendime nurodė, kad sprendžiant šį ginčą minėtas bendrasavininkių susitarimas (planas), kuris yra galiojantis ir turi teisinę reikšmę. Nors ieškovai vertina, kad minėtas žemės sklypo planas (t. 2, b. l. 56), jo pagrindu priimti ginčijami įsakymai bei sudarytos sutartys yra niekiniai ir negaliojantys dėl ieškinyje nurodomų aplinkybių ir įstatymų pažeidimų ir turi būti panaikinti, tačiau nurodomų įstatymų pažeidimų, aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus (prieštaravimas viešajai tvarkai), teismo nuomone, ieškovai neįrodė. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovų argumentus apie tai, kad žemės sklypo planas pasirašytas S. M., kuri dirbo ir dirba Utenos RVK, buvo pavaldi iš Utenos RVK pusės susitarimą pasirašiusiam asmeniui R. M., kad ji sandorį pasirašė, neturėdama įgalinimų ir dėl piktavališko susitarimo, paneigia byloje surinkti įrodymai. Būtent, byloje nustatyta, jog ieškovė nuo pat S. M. išrinkimo likvidatore apie tai žinojo, žinojo jos užimamas pareigas, pavaldumą, tačiau to neginčijo (t. 1, b. l. 182-183). Pagal UAB "Arnagilė" įstatų 12.3, 12.9. p., nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos valdymo organai netenka įgaliojimų valdyti bendrovę, o likvidatorius turi bendrovės valdybos teises ir pareigas. Dėl pasakyto teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė ir tų aplinkybių, kad S. M. žemės sklypo planą pasirašė nebūdama paskirta likvidatore. Šių aplinkybių nepatvirtino ir liudytojas D. Ž., kuris pripažino, kad jis nepasirašė plano, tačiau patvirtino, kad UAB "Arnagilė" antspaudo, kol buvo likvidatoriumi, niekam nebuvo davęs ir jį atidavė tik tada, kai jį atleido iš šių pareigų (t. 2, b. l. 49-150). Tokių ieškovų nurodomų aplinkybių nepatvirtino ir R. V., kuris paaiškino, kad D. Ž. nepasirašė plano, nes jis nebebuvo likvidatoriumi (t. 2, b. l. 185). Iš šių nustatytų bylos aplinkybių teismas sprendė, jog laikytina, kad ieškovai savo reikalavimų pagrindo neįrodė, grindė juos prielaidomis ir spėjimais apie galima plano pasirašymą iki S. M. skyrimo likvidatore ar jos piktavališkumo. Todėl sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu 1999-01-06 R. V. tyrinėjimų įmonės parengto plano bei tenkinti kitus reikalavimus. Nurodė, kad, nors ieškovė nekilnojamą turtą įgijo 2001-05 mėn., tačiau dėl žemės sklypo dalies naudojimosi (įsigijimo) kreipėsi tik 2005 metais, kai iškilo sutikimo dėl priestato statybos klausimas (t. 2, b. l. 149), kas leidžia daryti išvadą kad ieškovai faktiškai niekada nesinaudojo žemės sklypo dalimi, be to, turtas įgytas jau po to, kai Utenos RVK jau buvo sudaręs žemės sklypo dalies nuomos sutartį. Naujojo CK 4.9 str. nustatyta, kad daiktinės teisės suvaržymais laikomi su daiktu susieti įsipareigojimai ir jie kartu su daiktu perleidžiami naujajam daikto savininkui. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr.VIII-1864) 30 str. 2 d. nustatyta, kad teisių į daiktus suvaržymai, nustatyti iki civilinio kodekso įsigaliojimo, galioja ir įsigaliojus šiam kodeksui. Todėl ieškovė, 2001-05-31 perimdama nekilnojamąjį turtą, turėjo būti apdairi ir rūpestinga savo teisių atžvilgiu, turėjo išsiaiškinti visas aplinkybes. Kadangi ieškovei įsigyjant turtą kiti bendraturčiai jau buvo išreiškę savo valią dėl nuomojamų žemės sklypo dalių, todėl teismas vertina, kad ieškovė negalėjo įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo iki tol buvęs turto savininkas. Nustatęs tokias aplinkybes teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Vadovaudamasis CPK 79, 88, 93, 98 str., teismas paskirstė ir priteisė tarp šalių ir valstybei bylinėjimosi išlaidas.

12Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2007-11-21 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendė bylą (CPK 329, 330 straipsniai). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais. Teismas nesilaikė CPK 270 str. 4 d. 1-3 p. nustatytos teismo pareigos sprendime nurodyti nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiama teismo išvados, pateikti jų įvertinimą ir argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, tuo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senatas nutarimu Nr. 51 išaiškinimų. Teigia, kad teismas pažeidė ir CPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, kas nulėmė tai, jog teismas neteisingai išsprendė bylą. Ieškinio pagrindas yra tos faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas pagrindžia savo materialinį teisinį reikalavimą. Ieškovai byloje išsamiai nurodė virš minėtas faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir jas pagrindė kartu su ieškiniu pateiktais rašytiniais įrodymais, atsakovų atsiliepimais į ieškinį bei teismo posėdžio metu duotais žodiniais paaiškinimais, liudytojo D. Ž., R. V. parodymais. Iš byloje esančio 1999-01-06 žemės sklypo plano (susitarimo) matyti, jog jis sudarytas 1999-01-06, o 1999-01-19 jis suderintas Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje. Teismo posėdžio metu R. V. paaiškino, kad jis Utenos RVK užsakymu rengė susitarimą (planą) bei kad jį pasirašė Utenos RVK bei UAB „Arnagilė" ir tik po to Utenos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius. To įrodymas yra ir atsakovo atstovės S. M. atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodyta, jog ji pasirašė susitarimą UAB „Arnagilė" vardu, nes nuo 1999-06-01 iki 2002-04-24 buvo šios įmonės likvidatorė. NTR duomenyse nėra duomenų nei apie susitarimą, nei apie šiame registre registruotus ieškovų ir kitų statinio bendrasavininkų susitarimus dėl naudojimosi ginčo žemės sklypo dalimi. Sprendime apylinkės teismas neįvertino nurodytuose įrodymuose esančių aplinkybių, nesprendė klausimo, ar susitarimas tarp jame nurodytų šalių sudarytas 1999-01-06, ir ar šiai datai S. M. UAB „Arnagilė" vardu galėjo jį pasirašyti. Sprendime aprašytos S. M. paskyrimo likvidatore aplinkybės nesusiję su ginčo esme. Nors ieškinyje ieškovai nurodė, kad, tapę statinio dalies savininkais, dėl žemės sklypo naudojimo su kitais statinio savininkais nesudarė susitarimų, teismas niekaip nevertino šių duomenų. Sprendime išvis nepasisakyta dėl susitarimą iš UAB „Arnagilė" pusės sudariusio asmens įgalinimų, teismo cituoti Įstatų 12.3 ir 12.9 punktai nereiškia, kad sudaryti susitarimą likvidatorius pats turėjo pakankamai įgalinimų, o šiam sandoriui sudaryti akcininkų susirinkimo sprendimas nebuvo reikalingas. Pagal ABĮ 11 str. 2 d., priėmus sprendimą dėl įmonės likvidavimo ir paskyrus likvidatorių pasibaigia valdymo organų įgalinimai, tačiau lieka akcininkų susirinkimui įstatyme ir įstatuose nustatyti įgalinimai. Pagal 1964 m. CK normas juridinis asmuo galėjo įgyti civilines teises ir prisiimti pareigas tik per jo valdymo organus, įstatuose ar kituose veiklos dokumentuose nustatyta tvarka (1964 m. CK 28, 64 ir 66 str.). UAB „Arnagilė" įstatų 8.34.4 punkte nustatyta, kad sandorius šios įmonės vardu sudaro direktorius. Ieškinys grindžiamas sudarant ginčo sandorius buvus piktavališką susitarimą. Teismas nesilaikė šiuo klausimu suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Byloje piktavališkumas buvo nustatytas, tačiau apylinkės teismas nepagrįstai, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymų normoms, nepripažino negaliojančiu susitarimo minėtais virš pagrindais. Taip pat nurodė, kad ginčo esmę byloje sudarė nustatymas, ar priimant ginčijamus įsakymus ir sudarant sutartis nebuvo pažeistos imperatyvios įstatymų normos. Apylinkės teismas sprendimu pripažino, kad ginčijami įsakymai ir sutartys buvo priimti ir sudaryti susitarimo, o ne proporcijų tarp statinio savininkų nuosavybės teise turimų patalpų (statinių dalies) ploto, pagrindu. Teismas CK 4.9 str. pagrindu nusprendė, jog buvęs statinio dalies savininkas UAB „Arnagilė" suvaržė daiktinę teisę į žemės sklypą, ir šis suvaržymas turėjo pereiti ieškovams kartu su daiktu. Mano, kad teiginys nepagrįstas, nes daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą suvaržymai naujam savininkui perleidžiami tik jei yra įregistruoti suvaržymai, o šiuo atveju jie registruoti nebuvo (1997-06-26, 1999-07-08 Žemės įstatymo 12 str. 1 d., CK 4.9 str.). Iki 2005 04-26 rašto iš Utenos AVA gavimo ieškovams nebuvo žinoma apie bet kokius susitarimus tarp žemės sklypo bendraturčių. Todėl teismas turėjo įsitikinti, ar ieškovai turėjo galimybę išsiaiškinti šias aplinkybes. Teismas ieškovų nurodytų aplinkybių nepaneigė ir šia prasme netyrė bei nevertino byloje esančių įrodymų, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Kadangi ginčo esmę sudarė ieškovų teiginiai, jog nebuvo jokio susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi tarp statinio bendraturčių, tai ieškovai materialinį teisinį reikalavimą grindė ir tuo, jog, tapę savininkais, nesudarė jokio susitarimo dėl sklypo naudojimo, nežinojo apie susitarimo sudarymą ir nesutinka su susitarimo sąlygomis. Tačiau sprendime apylinkės teismas susitarimą laiko pagrindu priimti prašomiems panaikinti įsakymams bei prašomoms pripažinti negaliojančioms sutartims, kas yra nepagrįsta po to, kai statinio dalį nuosavybės teise iš UAB „Arnagilė" įgijo ieškovai. Žemės nuomos įstatymo 7 str. 2 d. (1999-07-07 įst. red.) Žemės įstatymo (2004-01-07 įst. red.) 9 str. 6 d. 1 p., 10 str. 5 d. 1 1 p., CK 6.551 str. 2 d., LRV 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Tvarkos 2.5, 8, 29.1, 31.5 punktuose įtvirtina tvarka, pagal kurią pastatų, esančių valstybinėje žemėje, savininkų ar naudotojų teisę įsigyti nuosavybėn ar išsinuomoti valstybinės žemės dalį, kurios dydis ir ribos nustatomos pagal susitarimą su kitais valstybinės žemės sklype esančių statinių savininkais, jeigu ji užstatyta pastatais bei reikalinga jų eksploatavimui, o nesant tokio susitarimo apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į jų turimą pastato dalį. Ieškovai 683,29 kv. m. ploto patalpų žemės sklype ( - ) savininkais tapo 2001-05-31. Atsakovas UAB „Plungės kooperatinė prekyba" 2001-06-21 įsigijo pastato dalį iš Utenos RVK. Ieškovams jau esant pastato dalies savininkais 2001-09-05 Utenos AVA priėmė įsakymą Nr. 10-07-102, kurio pagrindu su UAB „Plungės kooperatinė prekyba" 2001-09-14 buvo sudaryta nuomos sutartį Nr. 82/01-0571 ir išnuomotas 1814 kv. m. žemės sklypo dalis. Vėlesni ginčijami įsakymai ir sutartys buvo priimti ir sudaryti remiantis minėtu susitarimu. Tačiau pagal CK normas, galiojusias susitarimo sudarymo metu, juridinis asmuo galėjo įgyti civilines teises ir prisiimti pareigas tik per jo valdymo organus, įstatuose ar kituose veiklos dokumentuose nustatyta tvarka (1964 m. CK 28, 64 ir 66 str.). UAB „Arnagilė" įstatų 8.34.4 punkte nustatyta, kad sandorius šios įmonės vardu sudaro direktorius. Todėl teismas nepagrįstai nepripažino negaliojančiu susitarimo tuo pagrindu, jog jį UAB „Arnagilė" vardu sudarė neįgaliotas asmuo bei nepagrįstai atsisakė pripažinti negaliojančiomis ir panaikinti šio sandorio pasekmes.

13Atsakovas Utenos AVA atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, nes skundžiamasis sprendimas tinkamai motyvuotas ir teisingas, palaiko pirmosios instancijos teisimui duotus savo argumentus ir motyvus byloje dėl ginčo.

14Atsakovas Utenos RVK atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Utenos rajono apylinkės teismo 2007-11-21 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai išnagrinėjo bylą, atskleidė jos esmę, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Apeliacinį skundą prašo atmesti dėl to, kad pagal 1994-05-21 UAB „Arnagilė“ steigimo sutartį bendrovės įstatinį kapitalą sudarė 84 000 litų, kuris padalintas į 8400 PVA. Steigėjas Utenos RVK įsigyjo 4400 šių akcijų ir kaip turtinį įnašą 1994-09-07 perdavė nuosavybės teise priklausančias patalpas – 683,29 kv .m. ploto restoraną „Aukštaitis“ ( - ), o UAB „Arnagilė“ jokių pretenzijų į žemės nuomą nereiškė. Apeliantė 1998-06-01 sutartimi nupirko 4000 PVA ir tapo UAB „Arnagilė“ akcininke. 1999-05-21 visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame dalyvavo ir pati ieškovė, nuo 1999-06-01 buvo atleistas likvidatorius D. Ž. ir nuo tos pačios datos juo paskirta S. M.. Todėl ieškovė žinojo apie jos užimamas pareigas kooperatyve, kurios buvo nurodytos ir pačiame protokole, dėl ko irgi nepareiškė prieštaravimų. Žemės sklypą Utenos RVK išsinuomojo 2000-01-12 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 82/00-0016 remiantis 1999-12-31 įsigaliojusiu užregistruotu planu. Utenos RVK 2001-06-21 savo pastato dalį pardavė atsakovui UAB "Plungės kooperatinė prekyba" ir žemės sklypo nuomą Utenos apskrities viršininko įsakymu nuo 2001-09-14 nutraukė. Apeliantė be pagrindo skunde teigia, kad, įsigydama nuosavybės teise pastato dalį, apie žemės sklypą nieko nežinojo. Ji 2001-05-31 perėmė iš UAB „Arnagilė" priklausiusias 683,29 kv. m. ploto patalpas, į kurias nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre įregistravo 2001-06-13, tačiau jokių pretenzijų dėl žemės nuomos nereiškė, nors kooperatyvas sklypo nuomą nutraukė nuo 2001-09-14. Jokių pretenzijų dėl žemės sklypo ar kitokių pažeidimų ieškovė A. D. nepareiškė ir UAB „Arnagilė" 2002-04-18 akcininkų susirinkime, kurio protokolą pasirašė nenurodydama pastabų.

15Tretysis asmuo LUAB „Arnagilė" atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė A. D. 1998-06-01 pirkimo-padavimo sutartimi įgijo UAB „Arnagilė“ akcijų. UAB „Arnagilė“ nuosavybės teisės į žemės sklypą neturėjo. 1999-05-21 akcininkų susirinkime, kuriame dalyvavo ir pati A. D., nuo 1999-06-01 buvo atleistas bendrovės likvidatorius D. Ž. ir nuo tos pačios datos paskirta likvidatorė S. M.. Neatitinka tikrovės apeliacinio skundo motyvas, kad S. M. neturėjo teisės pasirašyti sandorius, nes pagal Įstatų 12.3, 12.9 p. nuo likvidatoriaus paskyrimo bendrovės valdymo organai neteko įgaliojimų valdyti bendrovę, o likvidatorius turėjo bendrovės valdymo teises ir pareigas. Todėl likvidatorė turėjo teisę pasirašinėti UAB „Arnagilė“ dokumentus, susitarimus, sutartis. Liudytojas D. Ž. patvirtino, kad iki 1999-06-01 jis nebuvo atidavęs UAB „Arnagilė“ antspaudo ir tik 1999-06-01 aktu perdavė S. M.. Antstolis 2001-05-31 aktu už skolą perdavė ieškovei UAB „Arnagilė" priklausiusias 683,29 kv. m. ploto patalpas Basanavičiaus g. 51, Utena, į kurias nuosavybės teises NTR ji įregistravo 2001-06-13. Jokių pretenzijų dėl žemės nuomos nei tuomet, nei UAB „Arnagilė" 2002-04-18 visuotiniame neeiliniame akcininkų susirinkime ieškovė, nors jau buvo patalpų savininkė, nereiškė.

16Apeliacinis skundas atmestinas, o Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

17Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu nustatė faktines bylos aplinkybes, kurias teisiškai įvertino ir kvalifikavo teisingai kaip sudarančias pagrindą ieškinį atmesti. Apylinkės teismas tinkamai nustatė tarp šalių susidarius faktinius santykius dėl ginčo dalyko, visas Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, todėl išsamiai jų nekartoja.

18Vertinant apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 176, 178, 179, 185 straipsnių reikalavimų, tinkamai išaiškino ir taikė šias procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovas aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, neįrodė. Teismas sprendime išdėstė ir nurodė, kuriuos įrodymus ir aplinkybes, argumentus įvertina kritiškai ir atmeta kaip nepagrįstus, nurodydamas tokioms savo išvadoms pagrįsti atitinkamas įstatymų normas, įtikinamus motyvuotus argumentus.

19Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, būtų pažeidęs, netinkamai aiškinęs ir taikęs ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodytas imperatyvias materialinės teisės normas - CK 1.80 str., 4.9 str., 1964 m. CK 47 str., 49 str., nurodytas Žemės įstatymo, Žemės nuomos įstatymo, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, taip pat LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr.260 reikalavimus, dėl ko būtų pagrindas sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes dėl ginčo žemės sklypo, jo dalių išnuomavimo ir pardavimo bylos atsakovams pagal trečiojo asmens 1999-01-06 R. V. tyrinėjimų įmonės parengtą žemės sklypo ( - ) planą (t. 2, b. l. 56, b. l. 23 - plano originalas), pagal vėliau priimtus teisėtus Utenos apskrities viršininko įsakymus: 2000-01-05 Nr. 10-07-01, 2001-09-05 Nr. 10-07-102, 2004-04-07 Nr. 12-77, ir pagal jų pagrindu sudarytas valstybinės žemės sklypo (jo dalių) nuomos sutartis: 2000-01-12 Nr. 82/00-0016, 2001-09-14 Nr. 82/01-0571, 2002-12-05 Nr. 82/02-0650 bei pagal 2004-04-21 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ir 2004-04-28 perdavimo priėmimo aktą, pagal kuriuos atsakovas UAB „Rimsauvalda“ įsigijo nuosavybėn 1814 kv. m. valstybinės žemės sklypo dalį (žemės tvarkymo bylos b. l. 65, 66). Minėti įsakymai ir sutartys yra visiškai įvykdyti. Ieškovai ginčija jų priėmimo teisėtumą prašydami juos pripažinti negaliojančiais dėl nurodomų įstatymais nustatytų imperatyvių teisės normų pažeidimų, LUAB „Arnagilė“ Įstatų pažeidimo. Ieškovai nurodo, kad tik patenkinus jų ieškinio reikalavimą, jie įgytų įstatymų jiems suteikiamą teisę išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn ginčo žemės sklypo dalį, reikalingą eksploatuoti (naudoti) jiems priklausančio nuosavybės teise priklausančio pastato dalį, kas turėtų būti padaryta bendraturčių susitarimu ir atsižvelgiant į turimas nuosavybės dalis į pastatą arba, o bendraturčiams nesutarus - apskrities viršininko sprendimu. Teisėjų kolegijos nuomone, šalių ginčo išsprendimui svarbią reikšmę turi nustatymas, ar trečiojo asmens 1999-01-06 R. V. tyrinėjimų įmonės parengtas žemės sklypo Basanavičiaus g. 51, Utenoje planas jo sudarymo metu yra sudarytas įstatymų ir kitų teisės normų nustatyta tvarka, ar jis yra tinkamai suderintas tarp šį žemės sklypą iš valstybės tuo metu nuomojusių asmenų, kuriais tuo metu buvo Utenos RVK ir LUAB „Arnagilė”, ar toks suderinimas yra tinkamas jų suderintos valios išreiškimas dėl šiems nuomininkams numatomos priskirti naudotis (nuomotis) sklypo dalių. Pirmosios instancijos teismas šias ir kitas susijusias minėtais klausimais aplinkybes detaliai ištyrė ir sprendime tinkamai įvertino, atsižvelgdamas į visumą įrodymų bei byloje nustatytas kitas aplinkybes. Todėl padarė pagrįstas išvadas, jog byloje įrodyta, kad minėtu planu (susitarimu), kurį pasirašė pastato bedraturčių teisėti ir kompetentingi atstovai Utenos RVK valdybos pirmininkas R. M. ir trečiojo asmens LUAB „Arnagilė“ likvidatorė S. M., šie asmenys išreiškė savo suderintą valią dėl nuomotinų žemės sklypo dalių. Su tuo nesutikti nėra pagrindo, nes apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos išvadų nepaneigia. Sklypo planas (žemės tvarkymo bylos b. l. 23) yra suderintas Utenos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje 1999-01-10, sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje NTK VĮ Utenos filiale 2001-09-10. Sprendime pirmosios instancijos pagrįstai nustatė, jog 2001-05-31 turto perdavimo aktu antstolė neįvykus varžytynėms perdavė ieškovei A. D. skolininkui LUAB "Arnagilė“ priklausantį nekilnojamąjį turtą: 683,29 kv. m bendro ploto patalpas, kurių unikalus Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 167). Ieškovė nuosavybės teises į šias patalpas Nekilnojamojo turto registre įregistravo 2001-06-13 (t. 1, b. l. 24). LUAB" Arnagilė" 1998-04-21, 1999-05-21 akcininkų susirinkimo protokolų duomenys patvirtina, kad bendrovės likvidatoriumi nuo 1998-04-22 buvo D. Ž., o nuo 1999-06-01 - S. M. (t. 1, b. l. 26-28, 182-183). 1999-05-21 susirinkime dalyvavo akcininkė (ieškovė) A. D., kuri sutiko su pasiūlymu likvidatoriumi skirti S. M., iki šios bylos iškėlimo niekada tam neprieštaravo, nors, kaip matyti iš bylos duomenų, bendrovės padėtis jai buvo gerai žinoma. 1999-06-01 buvęs likvidatorius D. Ž. perdavė naujai išrinktai likvidatorei S. M. UAB "Arnagilė" dokumentus, antspaudą ir kitus dokumentus (t. 2, b. l. 43-48, 95). Pačiame plane nenurodyta, kada įgaliotieji asmenys jį pasirašė. Todėl S. M., kaip teisingai nustatė teismas, po to, kai jau buvo paskirtas likvidatore, turėjo teisę, galėjo pasirašyti ir pasirašė 1999-01-06 R. V. tyrinėjimų įmonės parengtą žemės sklypo ( - ) planą (susitarimą) dėl žemės sklypo nuomotinų dalių. To nepaneigia nei rašytiniai įrodymai, nei liudytojų parodymai.

20Pagrįsta byloje esančių įrodymų visuma ir teismo išvada apie tai, kad ieškovai neįrodė, jog susitarimas (planas) buvo pasirašytas S. M. dar jos nepaskyrus likvidatore ir jai neturint įgalinimų pasirašyti tokį susitarimą, o taip pat, kad ji elgėsi piktavališkai ir priešingai UAB "Arnagilė" interesams. Ieškovų teiginiai šiuo aspektu grindžiami prielaidomis ir spėjimais ir nėra pagrįsti objektyviais bylos duomenimis. Ieškovai neginčija, kad 1999-06-01 sklypo plane pasirašė likvidatorė S. M., tačiau teigia, kad ji tam neturėjo teisės ir pažeidė bendrovės Įstatus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, padarė teisingą išvadą, jog likvidatorė turėjo bendrovės valdybos teises ir pareigas, buvo tinkama UAB "Arnagilė" atstovė ir pagal Įstatų 12.3, 12.9 p. nuostatas turėjo teisę pasirašyti minėtame plane. Neįrodyta, kad S. M. plane pasirašė iki jos paskyrimo likvidatore. Liudytojas D. Ž. parodė, kad jis plane neapsirašė ir LUAB "Arnagilė" antspaudo, kol įmonės likvidatoriumi, niekam nebuvo atidavęs, jį S. M. perdavė po jos skyrimo likvidatore (t. 2, b. l. 49-150). Tretysis asmuo R. V. paaiškino, kad D. Ž. nepasirašė plano, nes jis nebebuvo likvidatoriumi (t. 2, b. l. 185). Iš plano originalo matyti, kad jame nėra D. Ž. parašo, bet šalia grafoje yra S. M. parašas, ką pripažįsta visi dalyvaujantys byloje asmenys ir ką patvirtina rašytiniai įrodymai. Iš bylos duomenų matyti, kad, sprendžiant minėto žemės sklypo nuomos Utenos RVK klausimą, buvo pateiktas žemės sklypo planas, kuriame pažymėtos Utenos RVK ir LUAB "Arnagilė" naudotinų žemės sklypų dalys, vėliau Utenos AVA 2000-01-05 priėmė įsakymą Nr. 10-07-01 ir 2000-01-12 sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį (t. 1, b. l. 44, 45, 49 .). Iš seka, kad pastato bendraturčių Utenos RVK ir LUAB"Arnagilė" suderinta valia dėl nuomojamų žemės sklypo dalių buvo išreikšta tiek pasirašant minėtą žemės sklypo planą, tiek ir vėliau jį realizuojant faktiškai. Todėl teisinga išvada, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu 1999-01-06 R. V. tyrinėjimų įmonės parengtą žemės sklypą.

21Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad Utenos apskrities viršininkas galėjo ir turėjo teisę spręsti įstatymų nustatyta tvarka jo kompetencijai priklausančius valstybinės žemės nuomos ir pardavimo klausimus (t. 1, b. l. 44-45), todėl pagrįstai Utenos RVK leido išsinuomoti minėtą 1814 kv. m ploto žemės sklypą, 2000-01-12 su juo sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.82/00-0016 (t.1, b. l. 49), 2001-09-05 įsakymu Nr. 10-07-102 (t. 1, b. l. 46) ją nutraukė, 2001-09-14 sutartimi jį išnuomavo UAB "Plungės kooperatinė prekyba" (t. 1, b. l. 50) bei priėmė kitus ginčijamus įsakymus ir sudarė vėlesnes sutartis (t. 1, b. l. 13-14, 20-21,48, 51-53). Iš bylos duomenų taip pat matyti (žemės tvarkymo bylos b. l. 19), kad atsakovas Utenos RVK, būdamas dalies pastato savininku, dar 1998-12-10 kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės žemėtvarkos skyrių su prašymu išnuomoti minėtą žemės sklypą ir jį išsinuomavo pagal 2000-01-12 nuomos sutartį. Šio prašymo išnuomoti žemės sklypą padavimo metu ir žemės nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio Žemės nuomos įstatymo (1993-12-23 Nr. I-354, 1998-05-05 įst. Nr. VIII-726, 1999-07-07 įst. Nr. VIII-1297 red.) 7 str. 2 d. nustatė, kad, jeigu valstybinė žemė užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, ji išnuomojama be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka. Tik nuo 2001-07-01 žemės nuomos klausimus reglamentavo naujojo CK normos. LRV 1999-03-09 nutarimu Nr.260 buvo patvirtinta Tvarka, pagal kurią naudojamus valstybinės žemės sklypus ne žemės ūkio paskirčiai galėjo išsinuomoti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, išnuomojami žemės sklypai, kurių reikia įsigytiems ar įsigyjamiems pastatams ar įrenginiams nustatyta tvarka eksploatuoti, ir kurių juos naudojantys piliečiai nepageidauja įsigyti nuosavybėn (Tvarkos 2 p., 2.5, 27, 28 p.). Ginčijamų aktų ir sutarčių sudarymo metu galiojantys teisės aktai nuomojant naudojamą žemės sklypą nereikalavo pastatų bendrasavininkų rašytinio susitarimo dėl nuomojamų žemės sklypo dalių. Todėl pagrįsta teismo išvada, kad, įvertinant ir šias nuostatas, atsakovas Utenos AVA nepažeidė įstatymų ir kitų norminių teisės aktų priimdama ginčijamus aktus ir sudarydama sutartis.

22Be to, ieškovai minėtą nekilnojamąjį turtą įgijo nuosavybėn 2001 m. gegužės mėnesį, tačiau žemės sklypu faktiškai nesinaudojo ir pretenzijų dėl sklypo ribų nekėlė iki 2005 metų, kad iškilo sutikimo dėl priestato statybos klausimas (t. 2, b. l. 149 ), kas leidžia daryti išvadą kad ieškovus faktinė susiklosčiusi padėtis tenkino ir jokių ginčų tarp bendraturčių tuo klausimu nebuvo kilę.

23Kaip jau minėta, ieškovei nekilnojamasis turtas antstolio aktu perduotas 2001-05-31, nuosavybės teisės NTR 2001-06-13, kas įrodo, kad ieškovė nuosavybės teises į pastato dalį įgijo tada, kai Utenos RVK jau buvo sudaręs aukščiau minėtą žemės sklypo dalies nuomos sutartį. CK 4.9 straipsnis nustato, kad daiktinės teisės suvaržymais laikomi su daiktu susieti įsipareigojimai. Daiktinės teisės suvaržymai kartu su daiktu perleidžiami naujajam daikto savininkui. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr.VIII-1864) 30 str. 2 d. nustatyta, kad teisių į daiktus suvaržymai, nustatyti iki civilinio kodekso įsigaliojimo, galioja ir įsigaliojus šiam kodeksui. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, 2001-05-31 įgydama nekilnojamąjį turtą, turėjo būti apdairi ir rūpestinga savo teisių atžvilgiu, kad galėjo ir turėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su priskirtu prie pastato dalies žemės sklypo dalies dydžiu, bet tokia nebuvo dėl savo nerūpestingumo, yra teisinga. Pirmosios instancijos teismas dėl nurodytų aplinkybių teisingai išaiškino įstatymą ir pagrįstai konstatavo, kadangi ieškovams įsigyjant pastato Basanavičiaus g.51, Utena dalį tuo metu buvęs savininkas UAB "Arnagilė" su kitu bendrasavininku jau buvo išreiškę savo valią dėl nuomojamų žemės sklypo dalių, todėl jie negalėjo įgyti daugiau teisių negu jų turėjo iki tol buvęs turo savininkas ir naudotojas, nes niekas negali perduoti daugiau teisių, nei pats turi. Todėl ieškinys yra atmestas teisėtai ir pagrįstai, o apeliacinio skundo argumentai yra paneigti.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

26Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Priteisti iš A. D. (a. k. ( - ) ir E. D. (a. k. ( - ) po 20 (dvidešimt) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
4. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą apie bylą, atsakovo atstovę,... 8. Ieškovai, patikslinę ieškinio reikalavimus (t. 2, b. l. 157-163) prašė... 9. Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad ieškovė A. D. 2001-05-31 iš UAB... 10. Utenos rajono apylinkės teismas 2007-11-21 sprendimu ieškovų ieškinį... 11. Teismas sprendime konstatavo, kad prašymas išnuomoti žemės sklypą buvo... 12. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2007-11-21 Utenos rajono... 13. Atsakovas Utenos AVA atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo... 14. Atsakovas Utenos RVK atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo... 15. Tretysis asmuo LUAB „Arnagilė" atsiliepimu į ieškovų apeliacinį... 16. Apeliacinis skundas atmestinas, o Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m.... 17. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė byloje surinktus įrodymus,... 18. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 19. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 20. Pagrįsta byloje esančių įrodymų visuma ir teismo išvada apie tai, kad... 21. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai... 22. Be to, ieškovai minėtą nekilnojamąjį turtą įgijo nuosavybėn 2001 m.... 23. Kaip jau minėta, ieškovei nekilnojamasis turtas antstolio aktu perduotas... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,... 26. Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti... 27. Priteisti iš A. D. (a. k. ( - ) ir E. D. (a. k. ( - ) po 20...