Byla P-261-20-12
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristiana“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A662-1430/2011 pagal pareiškėjo UAB „Kristiana“ skundą atsakovui Neringos savivaldybės administracijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas UAB „Kristiana“ (toliau – ir Bendrovė) patikslintu skundu (b. l. 98-104) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2010 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. (4.16)V15-428 „Dėl projektavimo sąlygų sąvado“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Administraciją inicijuoti projektavimo sąlygų sąvado išdavimo procedūrą, per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kompetentingoms institucijoms pateikiant paraiškas parengti valgyklos (unikalus Nr. ( - )) kapitalinio remonto projektavimo sąlygas.

6Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu skundą tenkino, Sprendimą panaikino ir įpareigojo Administraciją pradėti projektavimo sąlygų sąvado valgyklos (unikalus Nr. ( - )) kapitaliniam remontui išdavimo procedūrą.

7Nurodė Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, 20 straipsnį, aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.07/2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 20 punktą, nustatė, kad pareiškėjas Administracijai pateikė prašymą, kuriuo prašė parengti, patvirtinti ir išduoti projektavimo sąlygų sąvadą vieno iš pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų - valgyklos (unikalus Nr. ( - )), kapitaliniam remontui. Nurodė Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktą, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I2-7/2002, nustatė, kad

8byloje esančioje 2000 m. vasario 3 d. sutartyje „Dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo“ nurodyta, jog ginčo žemės sklypas neregistruotas, atkreipė dėmesį, kad Nekilnojamojo turto techninės inventorizacijos byloje pažymėta, jog naudojamas žemės sklypo plotas - 1,1163 ha. Nurodė, kad iš byloje esančio patikrinimo akto turinio matyti, jog Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai patikrinus Bendrovę, buvo pripažinta, kad nuo 2000 m. gegužės 2 d. 1,1163 ha valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), Neringoje, naudotoja yra Bendrovė ir už visą naudojimosi žeme laiką privalo mokėti žemės nuomos mokestį Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 602 „Dėl valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokesčio“ nustatyta tvarka.

9Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 17 d. nutartyje Nr. A5-730/2004 buvo konstatuota, jog mokestinio ginčo, kilusio dėl mokesčio administratoriaus nurodymo Bendrovei sumokėti 2003 m. sausio 8 d. patikrinimo aktu papildomai priskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį, atveju mokesčių administratoriui buvo pagrindas spręsti dėl tarp valstybės ir pareiškėjo susiklosčiusių faktinių nuomos teisinių santykių ir atlygintinumo principo taikymo faktiškai naudojamai žemei ( - ), Neringoje. Šioje nutartyje teisėjų kolegija nurodė, kad valstybinės žemės nuomos mokestis yra atlygintino pobūdžio įmokos, atsirandančios ne administracinių, o civilinių teisinių santykių pagrindu.

10Teismas nurodė Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.545 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad iš prievolinių teisinių santykių atsiradusiai valdymo teisei būdinga tai, kad daikto valdymo ir naudojimo teisės tiesiogiai siejamos su prievole, o valdymo atsiradimas bei pasibaigimas - atitinkamai su konkrečių prievolinių santykių atsiradimu bei pasibaigimu. Pažymėjo, kad nors nustatyta, jog tarp pareiškėjo ir žemės savininko rašytinės formos valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta, teismo buvo pripažinta, jog tarp Bendrovės ir valstybės yra susiklostę faktiniai 1,1163 ha žemės sklypo, esančio ( - ), Juodkrantės gyvenvietėje, Neringoje, nuomos teisiniai santykiai. Darė išvadą, jog pareiškėjas siekė tarp šalių susiklosčiusius žemės nuomos teisinius santykius įforminti. Pareiškėjui yra žinomas jo naudojamo žemės sklypo dydis, jam nėra kliudoma juo naudotis, be to, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad iki šiol pareiškėjas deklaruoja ir moka žemės nuomos mokestį. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas laikė, jog kartu su prašymu išduoti projektavimo sąlygų sąvadą pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas yra ginčo žemės sklypo naudotojas. Kadangi ginčo atveju pareiškėjas neprašė įpareigoti atsakovą išduoti projektavimo sąlygų sąvado, bet prašė įpareigoti atsakovą pradėti projektavimo sąlygų išdavimo procedūrą, teismas atsakovo atsisakymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą dėl aplinkybės, jog pareiškėjas kartu su prašymu nepateikė žemės nuomos sutarties, laikė nepagrįstu, Sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovą pradėti projektavimo sąlygų sąvado valgyklos (unikalus Nr. ( - )) kapitaliniam remontui išdavimo procedūrą.

11Atsakovas Neringos savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 175-177) prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

12II.

13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi atsakovo Neringos savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkino – panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Kristiana“ skundą atmetė.

14Teismas analizavo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX–583 redakcija) 20 straipsnio 2 dalies, ginčo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. D1–11 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 10 punkto (toliau – ir Reglamentas) nuostatas.

15Teismas nustatė, kad UAB „Kristiana“ 2010 m. vasario 24 d. pateikė atsakovui prašymą projektavimo sąlygoms gauti dėl valgyklos (unikalus Nr. ( - )), esančios ( - ), Neringa, kapitalinio remonto. Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2010 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. (4.16) V15–428 „Dėl projektavimo sąlygų sąvado“ atsisakė išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, motyvuodamas tuo, jog prie anksčiau minėto prašymo nepateiktas žemės sklypo naudojimo teisę patvirtinantis dokumentas – žemės nuomos sutartis bei nurodė, jog pateikus atitinkamus dokumentus prašymas dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo bus nagrinėjamas iš naujo. Taigi byloje ginčas kilo dėl to, ar UAB „Kristiana“ pateikė visus teisės aktų nustatytus dokumentus, reikalingus statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti.

16Pareiškėjas teigė, kad jis yra žemės sklypo naudotojas ir šią faktinę aplinkybę patvirtina Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2003 m. sausio 8 d. patikrinimo aktas Nr. 08–02–48–859 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–730/2004, kurioje konstatuota, kad tarp UAB „Kristiana“ ir valstybės yra susiklostę faktiniai nuomos teisiniai santykiai, nekilnojamojo turto, esančio Neringos m., Juodkrantės gyv., ( - ), techninės inventorizacijos bylos duomenis (namų valdos techninės apskaitos kortelė ir žemės sklypo planas), VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, duomenis apie pareiškėjo kasmet nuo 2000 metų (nuo pastatų įsigijimo) mokamą valstybinės žemės nuomos mokestį už 1,1163 ha žemės sklypą. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje žemės sklypas apibrėžiamas kaip teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. To paties straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad žemės naudotojas - žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu. Remdamasis šiuo teisiniu reguliavimu bei sisteminiu teisės normų aiškinimo metodu, atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nėra administraciniai aktai bei žemės valdymo ir naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai (jų paskirtis visai kita), todėl nėra pateikti visi būtini dokumentai statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies ir Reglamento 10 punkto prasmėmis. Be to, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 32 ir 33 dalyse pateikto statinio projektavimo sąlygų ir statinio projektavimo sąlygų sąvado apibrėžimų, jie glaudžiai yra susiję su žemės sklypui, kuriame yra pastatytas ir įregistruotas statinys, keliamais reikalavimais ir išduodami į juos atsižvelgiant.

17Teismas nurodė, kad pagal Reglamento 11 punktą (2009 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. D1-646 redakcija), savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs Reglamento 10 punkte išvardytus dokumentus, per 3 darbo dienas pateikia paraišką statinio projektavimo sąlygoms, nurodytoms Reglamento VII skyriuje, parengti (pagal kompetenciją). Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę, kas nesuponavo atsakovui pareigos toliau tęsti projektavimo sąlygų sąvado išdavimo procedūrą ir išduoti UAB „Kristiana“ projektavimo sąlygų sąvadą dėl valgyklos, esančios ( - ), Neringa, kapitalinio remonto.

18Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo ir taikė materialinės teisės normas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl teismo priimtas sprendimas naikintinas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 88 straipsnio 1 punktas).

19III.

20Pareiškėjas UAB „Kristiana“ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktų pagrindu.

21Prašyme nurodė, kad:

221. Tačiau išvados nesusiję su sprendime nurodytomis teisės normomis, ir jų neatitinka.

23Teismo sprendimo neatskleidžiama, kodėl teismas tik „administracinių aktų“ aspektu sprendė, ar pareiškėjas turi/pateikė žemės valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, neatskleista, kodėl pareiškėjo patektas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2003 m. sausio 8 d. patikrinimo aktas Nr. 08-02-48-859, konstatavęs atlygintinus žemės nuomos santykius dėl 1,1163 ha žemės sklypo, nelaikytinas „administraciniu aktu“, kokių administraciniam aktui keliamų kriterijų jis tariamai neatitinka; Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalies taikymo aspektu, sprendime nėra motyvuota, kodėl neatsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 17 d. nutartį Nr. A5-730/2004 kaip teisėtą žemės naudojimą ir valdymą patvirtinantį dokumentą; Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalies taikymo aspektu, sprendime nėra motyvuota, kodėl neatsižvelgta į 2000 m. vasario 3 d. sutartį Nr. 424-99 „Dėl privatizavimo objekto pirkimo –pardavimo“ kaip žemės valdymo ir naudojimo teisės įgijimo pagrindą; sprendime abstrakčiai nurodoma, jog pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentacija dėl faktinių žemės nuomos santykių yra nepagrįsta bei nereikšminga, tačiau nenurodoma, kokią konkrečiai argumentaciją teismas laiko nepagrįsta, kuo motyvuojamas toks jos vertinimas, atitinkamai, kokia argumentacija yra teisiškai nereikšminga ir kodėl.

242. Pagal galiojusio Statybos įstatymo (2009 m. lapkričio 19 d. red.) 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymu nustatytais pagrindais. Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustatė, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas pateikia sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisės turėjimo faktą patvirtinančius dokumentus.

25Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas reikalavo pateikti ne teisės „įgijimo“ dokumentus, bet pakako vien teisės „turėjimo faktą“ patvirtinančių dokumentų. Teismas, nevertindamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2003 m. sausio 8 d. patikrinimo akto Nr. 08-02-48-859 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A5-730/2004, netinkamai taikė Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.

26Teismas netinkamai aiškino Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.192, 6.162, 6.550 straipsnių, reglamentuojančių sutartinius santykius ir konkrečiai nuomos sutartį (CK 6.192, 6.162, 6.550 str.), nuostatas.

27CK nereikalauja, kad įforminant ar patvirtinant sutartinius teisinius santykius, būtų pasirašomas būtent vienas vientisas dokumentas. Pagal CK 6.192 straipsnio 2 dalį paprastos rašytinės formos sutartis gali būti sudaryta tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek apsikeičiant raštais. Šalių teisės ir pareigos, sandorio esmė gali būti išdėstytos ir keliuose rašytiniuose dokumentuose, kurie formuoja vieningą šalių valią ir atspindi tikruosius šalių ketinimus. CK 6.162 straipsnio 2 dalis nustato, kad sutartis galioja, kai yra susitariama dėl visų esminių sąlygų.

28Nagrinėjamu atveju visos esminės žemės nuomos sutarties sąlygos, būtinos sutarties galiojimui ir vykdymui, yra aptartos įsiteisėjusioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, kituose apeliantui pateiktuose dokumentuose bei teisės aktuose. CK 6.550 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 11 punktuose nurodytos esminės nuomos sutarties sąlygos nustatytos tiek minėtoje nutartyje (nuomotojas, nuomininkas, nuomojamas plotas), tiek VMI patikrinimo akte (nuomininkas, nuomotojas, nuomojamas plotas, nuomos mokesčio dydis, kuris nustatomas Vyriausybės nutarimu), tiek turto techninės inventorizacijos byloje (nuomojamas plotas, žemės sklypo planas). Kitos CK 6.550 straipsnio 1 dalies nurodytos sąlygos yra Žemės įstatyme bei kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybinės žemės nuomos sąlygas ir tvarką (nuomotojas (valstybės įgaliota institucija), nuomos terminas ir kt.). Žemės naudojimo paskirtį apibrėžia statinių, kuriuos valstybė perdavė pareiškėjui, naudojimo paskirtis, nes žemės sklypas yra skirtas būtent naudoti ir eksploatuoti perduotus statinius, pagal jų paskirtį (CK 6.394 str. 1 d.).

29Aplinkybė, kad žemės sklypas yra neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šiuo atveju yra teisiškai nereikšminga, kadangi žemės sklypas yra pakankamai identifikuotas.

30CK 6.162 straipsnio 1 dalis numato, kad sutartis laikoma sudaryta tiek apsikeičiant oferta ir akceptu, tiek sutarties sudarymą gali patvirtinti ir kitokie šalių veiksmai, aiškiai įrodantys jų ketinimus. Neringos miesto savivaldybė apskaičiuoja ir teikia UAB „Kristiana“ pranešimus apie mokėtiną žemės nuomos mokestį už 1,1163 ha sklypą, o UAB „Kristiana“ Neringos miesto savivaldybės nurodytą mokestį faktiškai moka. Taigi šalių veiksmai pakankamai įrodo, kad tarp valstybės ir UAB „Kristiana“ žemės nuomos sutartis yra sudaryta, galiojanti ir vykdoma.

31Net jei butų pagrindas pripažinti, kad šalių vykdoma žemės nuomos sutartis neatitinka jos formos, tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 str. 1 d.). Tokio nurodymo jokiame įstatyme dėl žemės nuomos sutarčių nėra.

32Nei Statybos įstatymo (2009 m. lapkričio 19 d. red.) 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas, nei Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalies, nei joks kitas įstatymas ar poįstatyminis aktas konkrečios sandorio rūšies neįvardina. Taigi reikalavimas pateikti būtent žemės nuomos sutartį yra perteklinis ir savaime reiškia materialinės teisės normų pažeidimą, sąlygojusį neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

33Statinių ar kitokio turto turėjimas tam tikrame žemės sklype savaime reiškia šio sklypo valdymą ir naudojimą. Būtent šiuo pagrindu ir buvo konstatuoti tarp pareiškėjo ir Valstybės susiformavę žemės nuomos santykiai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2003 m. sausio 8 d. patikrinimo aktu Nr. 08-02-48-859 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-730/2004. Taigi, įgydamas statinius, stovinčius konkrečiame valstybinės žemės sklype, pareiškėjas tuo pačiu priėmė naudojimui ir valdymui atitinkamą 1,1163 ha ploto žemės sklypą ir už šią naudojimo ir valdymo teisę kas metus į Neringos savivaldybės biudžetą moka Valstybinės žemės nuomos mokestį.

343. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. sausio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I2-7/2002 pabrėžė, kad faktinių Žemės nuomos santykių dalyviai turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir nuomininkai bei nuomotojai pagal nuomos sutartį.

35Nagrinėjamu atveju faktinis 1,1163 ha ploto žemės sklypo nuomininkas, tinkamai vykdantis savo pareigas, yra nepagrįstai ir neteisėtai diskriminuojamas.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37IV.

38Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Sprendžiant proceso baigtoje administracinėje byloje atnaujinimo klausimą yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442 - 166/2011).

39ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra numatyta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais.

40Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu

41Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, jog, teikdamas šį prašymą, remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu (teismo sprendimas ar nutartis yra be motyvų). Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktu procesas gali būti atnaujinamas, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009). ABTĮ 86 straipsnis numato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Įstatymas reikalauja, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 straipsnio 3 dalis) sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikiant išvadas, kurios grindžiamos ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 1–4 dalių reikalavimus atitinkančia sprendimo motyvuojamąja dalimi. Pažymėtina, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusios bylos šalies netenkinantys, ar, jo manymu, neišsamūs teismo sprendimo (nutarties) motyvai ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginami motyvų nebuvimui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nurodyta, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain).

42Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. sprendime yra motyvuotos teismo padarytos išvados, kuriomis remiantis konstatuota, jog atsakovo Neringos savivaldybės administracijos apeliacinis skundas tenkinamas, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas panaikinamas ir priimtinas naujas sprendimas –pareiškėjo UAB „Kristiana“ skundą atmesti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuodamas, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nėra administraciniai aktai bei žemės valdymo ir naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai (jų paskirtis visai kita), todėl nėra pateikti visi būtini dokumentai statistinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies ir Reglamento 10 punkto prasmėmis, įvertino byloje nustatytas aplinkybės ir aiškindamas ginčą reglamentuojančias teisės normas – Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies, 2 straipsnio 32 ir 33 dalių, Reglamento 10, 11 punktų nuostatas.

43Pažymėtina, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo šioje byloje atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą nėra.

44Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu

45ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu atveju procesas gali būti atnaujintas, jei pateikti akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų pažeidimą, t. y. proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai turi nelikti pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-143/2010). Turi būti nustatytas toks pažeidimas, kuris turėjo ar galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

46Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo veiksmų teisėtumo, t. y. ar atsakovas nagrinėjamu atveju turėjo teisę reikalauti iš pareiškėjo pateikti konkrečius dokumentus, patvirtinančius sklypo valdymo teisės turėjimo faktą.

47Statybos įstatymo 20 straipsnio (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1924 redakcija) 2 dalies 2 punktas numatė, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. Šių dokumentų nereikia, kai statybą numatoma vykdyti savivaldybės valdomoje patikėjimo teise teritorijoje (kai statytojas yra savivaldybė arba kitas juridinis ar fizinis asmuo, kuris statybą šioje teritorijoje vykdys pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą). Kitus atvejus, kai nereikia šiame punkte nurodytų dokumentų, nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

48Kaip matyti įstatymas imperatyviai numato pateikti žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus. Tokių dokumentų pareiškėjas nepateikė.

49Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje matyti, kad jis remdamasis Civilinio kodekso nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi siekia įrodyti, kad tarp Valstybės ir UAB „Kristiana“ egzistuoja faktiniai nuomos santykiai, t. y. jis turi teisę valdyti žemės sklypą. Tačiau teisės teorijoje pripažįstama, kad teisė valdyti daiktą turi būti suprantama kaip konkrečių valdymo teisių visuma. Pagrindinės valdymo teisės šios: teisė turėti daiktą savo žinioje ir teisė daryti daiktui fizinį bei ūkinį poveikį. Minėta prasme daikto turėjimas savo žinioje, ir šio ginčo apimtyje, turi būti suprantamas ne kaip faktinis, o kaip juridinis turėjimas. Administraciniai teismai nenustatinėja žemės sklypo valdymo faktų. Juridinių faktų nustatymas priskiriamas bendrosios kompetencijos teismui ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsniu nagrinėjamas ypatingąja teisena.

50Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas ginčija ne konkrečios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taikytos įstatymo normos aiškinimą ir taikymą, o iš esmės nesutinka kad teismas pareiškėjo pateiktų dokumentų nepripažino žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančiais dokumentais, kuriuos vadovaujantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu privalėjo atsakovui pateikti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 9 d. nutartyje argumentavo, kodėl pareiškėjo atsakovui pateikti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2003 m. sausio 8 d. patikrinimo aktas Nr. 08–02–48–859 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–730/2004 nėra administraciniai aktai bei žemės valdymo ir naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai (jų paskirtis visai kita).

51Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė akivaizdžių įrodymų, dėl kurių proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai neliktų pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo, kuris būtų nulėmęs neteisingą bylos išsprendimą.

52Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu

53Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Teismų praktika taikant įstatymus kitose bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės yra visiškai identiškos. Kiekvienoje konkrečioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų konkrečios normos taikomos atsižvelgiant į kiekvienai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartis byloje Nr. P146-2/2010).

54Įvertinusi prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors pareiškėjas proceso atnaujinimo pagrindu nurodo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir cituoja konkrečią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. sausio 25 d. sprendimo ištrauką, tačiau jis, kaip jau buvo minėta, iš esmės nesutinka su įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl faktinių aplinkybių. Pažymėtina, jog pagrindinis motyvas, dėl kurio pareiškėjas prašo atnaujinti procesą šioje byloje, yra tai, kad, jo nuomone, atsakovui pateikti dokumentai patvirtina, jog UAB „Kristiana“ yra 1,1163 ha žemės sklypo nuomininkas. Pareiškėjas siekia, kad iš naujo būtų tiriamos bylos faktines aplinkybes ir revizuoti bylą nagrinėjusių teismų atliktą atitinkamų įrodymų vertinimą. Tačiau proceso atnaujinimo pagrindai administracinėse bylose nenumato galimybės atnaujinti procesą, siekiant dar kartą ištirti faktines bylos aplinkybes ir įvertinti bylos įrodymus, todėl tokio pobūdžio pareiškėjo argumentai negali būti pagrindas proceso atnaujinimui.

55Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. sausio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-7/2002 pabrėžia, kad minėtame sprendime teismas nurodė, jog faktinių žemės nuomos santykių dalyviai turi tokias pačias teises ir pareigas kaip nuomininkai bei nuomotojai pagal nuomos sutartį.

56Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos administracinės bylos faktinės aplinkybės nelaikytinos tapačiomis ar labai panašiomis. Pareiškėjo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I2—7/2002 buvo sprendžiamas klausimas, ar Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 1999 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 265 „Dėl žemės mokesčio ir valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos patvirtinimo „ 22 ir 23 punktai ta apimtimi, kuria nustatomas žemės mokestis už naudojamą žemę, jeigu nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, neprieštarauja Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 2 daliais bei Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 602 „Dėl valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokesčio“ 1.1, 1.13 ir 5.1 punktams.

57Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje teismas sprendė klausimą ar atsakovas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas nepateikė Statybos įstatymo 20 straipsnio (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1924 redakcija) 2 dalies 2 punktas dokumentų, reikalingų statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas.

58Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės situacijos skiriasi.Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog šioje byloje buvo nukrypta nuo suformuotos administracinių teismų praktikos. Viena vertus, pareiškėjo nurodoma teismų praktika nesiremtina kaip proceso atnaujinimo šioje byloje pagrindu todėl, kad bylų faktinės aplinkybės nėra identiškos. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas remiasi bendro pobūdžio teismų pateiktais išaiškinimais, kuriems Lietuvos administracinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis neprieštarauja.

59Taip pat pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo keliami klausimai iš esmės yra susiję su įrodymų bei faktinių aplinkybių vertinimu, ir tokie motyvai negali būti pagrindu atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį.

60Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjo prašymas nėra pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais, todėl netenkintinas. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

61pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristiana“ prašymo atnaujinti procesą netenkinti.

62Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje administracinėje byloje Nr. A662-1430/2011 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristiana“ skundą atsakovui Neringos savivaldybės administracijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

63Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas UAB „Kristiana“ (toliau – ir Bendrovė) patikslintu skundu... 6. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d.... 7. Nurodė Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, 20 straipsnį, aplinkos... 8. byloje esančioje 2000 m. vasario 3 d. sutartyje „Dėl privatizavimo objekto... 9. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 17... 10. Teismas nurodė Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.545 straipsnio 1 dalį... 11. Atsakovas Neringos savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l.... 12. II.... 13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi... 14. Teismas analizavo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8... 15. Teismas nustatė, kad UAB „Kristiana“ 2010 m. vasario 24 d. pateikė... 16. Pareiškėjas teigė, kad jis yra žemės sklypo naudotojas ir šią faktinę... 17. Teismas nurodė, kad pagal Reglamento 11 punktą (2009 m. lapkričio 3 d.... 18. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos... 19. III.... 20. Pareiškėjas UAB „Kristiana“ Lietuvos vyriausiajam administraciniam... 21. Prašyme nurodė, kad:... 22. 1. Tačiau išvados nesusiję su sprendime nurodytomis teisės normomis, ir jų... 23. Teismo sprendimo neatskleidžiama, kodėl teismas tik „administracinių... 24. 2. Pagal galiojusio Statybos įstatymo (2009 m. lapkričio 19 d. red.) 3... 25. Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas reikalavo pateikti ne... 26. Teismas netinkamai aiškino Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.192, 6.162,... 27. CK nereikalauja, kad įforminant ar patvirtinant sutartinius teisinius... 28. Nagrinėjamu atveju visos esminės žemės nuomos sutarties sąlygos, būtinos... 29. Aplinkybė, kad žemės sklypas yra neįregistruotas Nekilnojamojo turto... 30. CK 6.162 straipsnio 1 dalis numato, kad sutartis laikoma sudaryta tiek... 31. Net jei butų pagrindas pripažinti, kad šalių vykdoma žemės nuomos... 32. Nei Statybos įstatymo (2009 m. lapkričio 19 d. red.) 20 straipsnio 2 dalies 2... 33. Statinių ar kitokio turto turėjimas tam tikrame žemės sklype savaime... 34. 3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. sausio 25 d. sprendime... 35. Nagrinėjamu atveju faktinis 1,1163 ha ploto žemės sklypo nuomininkas,... 36. Teisėjų kolegija... 37. IV.... 38. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių... 39. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra numatyta dvylika konkrečių pagrindų,... 40. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu... 41. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, jog, teikdamas šį... 42. Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011... 43. Pažymėtina, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką teismo... 44. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu... 45. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu atveju procesas gali būti... 46. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl... 47. Statybos įstatymo 20 straipsnio (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1924... 48. Kaip matyti įstatymas imperatyviai numato pateikti žemės sklypo nuosavybės... 49. Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje matyti,... 50. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas ginčija ne konkrečios Lietuvos... 51. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė akivaizdžių... 52. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu... 53. Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies... 54. Įvertinusi prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, teisėjų kolegija... 55. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m.... 56. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos administracinės bylos... 57. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje teismas sprendė klausimą ar atsakovas... 58. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos bylos ir... 59. Taip pat pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo keliami klausimai iš... 60. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjo prašymas nėra... 61. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristiana“ prašymo... 62. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje administracinėje... 63. Nutartis neskundžiama....