Byla A-442-911-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant vertėjai Gitanai Aleliūnaitei, pareiškėjo atstovei Vildai Vaičiūnienei, atsakovo atstovei Agnei Vaivadaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui O. K., trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovei advokatei Aušrai Vaišnorienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. K., R. G. dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2008 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 1-535 „Dėl butams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendro adreso suteikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimą nekilnojamojo turto registre negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. lapkričio 11 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2526 (toliau – ir Pripažinimo tinkamu naudoti aktas).

5Pareiškėjas nurodė, jog Sprendimu Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir O. K. bei R. G. po ½ dalį nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas bendras adresas (duomenys neskelbtini); Sprendimo 2 punktu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamentui pavesta kreiptis į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą dėl sujungto į vieną turtinį vienetą buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos sudarymo. Pareiškėjas nurodė, kad Taryba Sprendimo 1 punktu viršijo savo kompetencijos ribas, spręsdama savivaldybės vykdomajai institucijai priskirto klausimo nagrinėjimą, ir tuo būdu pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą teisėtumo principą bei Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1395 patvirtintų Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 ir 46 punktus, nustatančius, jog numeriai suteikiami, o suteikti numeriai patvirtinami savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu. Tuo tarpu Sprendimo 2 punktas prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 81 straipsnio 4 punkte įtvirtintam viešosios teisės principui, kuriuo remiantis sandoriai dėl savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Teisės aktai nenumato savivaldybei tokio disponavimo turtu būdo, kai savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas apjungiamas su kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu į vieną turtinį vienetą, ketinant jį išnuomoti privačiam asmeniui ne eilės tvarka. Pareiškėjas nurodė, jog 2008 m. gruodžio 8 d. kreipėsi su teikimu Nr. 1T-34 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-06-18 sprendimo Nr. 1-535 „Dėl butams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendro adreso suteikimo“ į Tarybą, siūlydamas svarstyti Sprendimo panaikinimo klausimą. Toks teikimas turėjo būti apsvarstytas artimiausiame posėdyje, ne vėliau nei per vieną mėnesį nuo teikimo dienos, o apie priimtą sprendimą pareiškėjui turėjo būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Artimiausias Tarybos posėdis vyko 2008 m. gruodžio 17 d., tačiau pareiškėjo teikimas į posėdžio darbotvarkę įtrauktas ir apsvarstytas nebuvo. Kadangi, suėjus nustatytiems terminams, Vyriausybės atstovui nebuvo tinkamai pranešta apie teikimo patenkinimą, laikytina, kad teikimą buvo atsisakyta tenkinti. Sprendimo pagrindu atsirado teisinės pasekmės – priimtas Pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir, remiantis juo, atlikta buto (duomenys neskelbtini) teisinė registracija, todėl, siekiant atkurti buvusią padėtį, turėtų būti panaikinti ir Sprendimu sukelti teisiniai padariniai.

6Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimais į pareiškėjo prašymą prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsakovas nurodė, kad remiantis Įstatymo 1 straipsniu, savivaldybės turto valdymo, naudojimo ar disponavimo santykiams, kurių nereglamentuoja šis įstatymas, gali būti taikomas Civilinis kodeksas (toliau – ir CK). Kadangi Įstatymas nenumato konkrečių draudimų, susijusių su disponavimu savivaldybei priklausančiu turtu, kai apjungiamas savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas su privačiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu butu, taikytinos CK normos, nustatančios, jog pertvarkyti gyvenamąsias patalpas galima, jas sujungiant ar padalijant į kelis vienetus. Taryba, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi ir Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalimi suteiktais įgalinimais, priėmė Sprendimą, kurio pagrindu, veikdama kaip civilinių teisinių santykių subjektas, išreiškė valią dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), sujungimo su O. K. ir R. G. nuosavybės teise priklausančiu butu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad siekiant adreso suteikimo konkrečiam objektui, daiktas turi būti suformuotas kaip vienas nekilnojamasis daiktas, todėl Sprendimu Taryba tik išreiškė valią (sutikimą) dėl tokio daiktų suformavimo, neprarasdama nuosavybės teisių į jai priklausantį turtą. Atsakovas nurodė, kad adresų suteikimas ir keitimas yra viena iš Konstitucijos ir įstatymų priskirtų savivaldybei funkcijų. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A14-38/2005), savivaldybės taryba neviršija savo kompetencijos, jeigu neperžengia savivaldos institucijų įgalinimų visumos ribų. Atsakovas nurodė, kad kreiptis į teismą dėl kitų asmenų, taip pat ir dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo gali tik tie subjektai, kuriems tokią teisę (pareigą) nustato įstatymai, ir tik įstatymų nustatytais atvejais. Kadangi, vadovaujantis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsniu, Vyriausybės atstovas nenagrinėja fizinių ar juridinių asmenų skundų dėl savivaldybių administravimo subjektų priimamų individualių aktų, kurių apskundimo specialią tvarką nustato konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai, pareiškėjas neturėjo teisės skųsti Sprendimą. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Sprendimas padarė įtaką tik gretimo buto, su kuriuo buvo sujungtas savivaldybei priklausantis butas, savininkų teisėms ir interesams, todėl tik jie turėtų teisinį pagrindą kreiptis dėl pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų gynimo. Kadangi Sprendimo pagrindu butai jau yra sujungti į vieną turtinį vienetą, nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą, nes pareiškėjas neprašo naikinti jo pagrindu atsiradusių padarinių – butų sujungimo. Atsakovas nurodė, kad statinys pripažįstamas tinkamu naudoti nustatyta tvarka sudarytai komisijai jį patikrinus ir patvirtinus, kad statinys atitinka nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos“ 27.3 punkto reikalavimus, nagrinėjamu atveju komisijai buvo pateikti visi dokumentai ir komisija, surašydama buto (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti aktą, pagrįstai pripažino, kad butas yra tinkamas naudoti.

8Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į prašymą nurodė, kad 2008 m. lapkričio 13 d. į jį kreipėsi O. K., R. G. ir Vilniaus miesto savivaldybė, prašydami pakeisti jiems priklausančių butų kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre ir registre bei įregistruoti nuosavybės teises į naujai suformuotą sujungtą nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo pateiktas Pripažinimo tinkamu naudoti aktas bei kiti dokumentai, teritorinis registratorius neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti atlikti teisinę registraciją. Kompetentinga institucija Pripažinimo tinkamu naudoti aktu nusprendė ginčijamas patalpas suformuoti kaip vieną nekilnojamojo turto objektą, todėl, remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, toks sprendimas laikytinas pagrindu įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Be to, remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad į registrą įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, o ginčijamu atveju duomenys apie nurodytą butą atitinka pateiktus dokumentus. Atsakovas nurodė, kad reikalavimas dėl registravimo nekilnojamojo turto registre panaikinimo vertintinas kaip išvestinis arba perteklinis, nes, tik patenkinus skundo reikalavimus dėl Sprendimo ir Pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo, gali būti sprendžiamas klausimas dėl įrašo nekilnojamojo turto registre panaikinimo.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Sprendimą ir Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, o kitoje dalyje prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

11Teismas nurodė, jog Sprendimu savivaldybė disponavo jai priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis. Remiantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2 straipsnio 6 ir 7 dalimis, bei atsižvelgiant į aplinkybę, jog Sprendimas priimtas dėl buto, kuris nėra pagal įstatymo nuostatas priskirtas tarnybinėms gyvenamosioms patalpoms, bendrabučiams, nakvynės namams, gydymo ar globos (rūpybos) gyvenamosioms patalpoms, ginčo gyvenamosios patalpos yra priskirtinos prie socialinio būsto. Nagrinėjamu atveju ginčo turtu galėjo būti disponuojama Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nustatyta tvarka. Savivaldybė, disponuodama ginčo turtu, t. y. priimdama Sprendimą dėl šio turto sujungimo su fiziniams asmenims priklausančiu turtu, neatliko Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme nustatytų veiksmų (11, 12 straipsniai), todėl Sprendimas yra neteisėtas. Teisės normos nenumato savivaldybės teisės sujungti jai priklausantį turtą su fizinių asmenų turtu. Teismas nurodė, kad Sprendimas yra pavadintas sprendimu dėl bendro adreso butams suteikimo, tačiau esminis jo tikslas buvo sujungti savivaldybei ir fiziniams asmenims priklausančius butus, tuo tarpu bendro adreso suteikimas buvo tik butų sujungimo pasekmė. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 27 punktu, 3 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, Taisyklių 46 punktu, Sprendimas yra neteisėtas ir dėl to, kad Taryba, Sprendime išspręsdama klausimą ir dėl bendro adreso butams suteikimo, išsprendė teisės aktų savivaldybės vykdomajai institucijai nagrinėti priskirtą klausimą. Sprendimas yra neteisėtas iš esmės, t. y. prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir naikintinas. Teismas nurodė, kad Sprendimas sukėlė teisines pasekmes, nes jo pagrindu priimtas Pripažinimo tinkamu naudoti aktas, atlikta teisinė registracija nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis bendruoju teisės principu, jog iš neteisės negali atsirasti teisė, ir pripažinus Sprendimą neteisėtu, jo pagrindu surašytas Pripažinimo tinkamu naudotis aktas taip pat laikytinas neteisėtu. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2008 m. gruodžio 8 d. kreipėsi su teikimu į Tarybą ir, per įstatymo nustatytą terminą negavęs atsakymo, pagrįstai kreipėsi į teismą. Teismas nurodė, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, pateikus nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dokumentus, t. y. įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl dokumento, kurio pagrindu butas įregistruotas, panaikinimo, registro tvarkytojas turėtų išregistruoti naujai suformuotą butą be teismo įpareigojimo. Be to, pareiškėjas nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, registruodamas turtą, būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, ir byloje tokios aplinkybės nenustatytos, todėl netenkintina pareiškėjo prašymo dalis dėl įregistravimo nekilnojamojo turto registre panaikinimo.

12III.

13Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į prašymą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

141. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatas, kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiami socialinio būsto nuomos klausimai. Teismas neteisingai įvertino Sprendimo turinį ir tikslą, nes ginčijamu aktu butas nebuvo išnuomotas jokiems asmenims.

152. Teismas, analizuodamas klausimus, kurie nebuvo ginčo dalykas, išėjo už skundo ribų. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad Sprendimo pagrindu savivaldybei priklausantis ginčo butas buvo išnuomotas. Teismas, remdamasis prielaidomis apie galimus veiksmus ateityje, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

163. Vadovaujantis CK nuostatomis, tiek turto savininkas, tiek ir turto valdytojas (gavęs savininko sutikimą) gali pertvarkyti gyvenamąsias patalpas, jas sujungdami ar padalindami į kelis vienetus. Todėl Taryba, kaip įstatyminis savivaldybės turto savininkas, galėjo duoti sutikimą dėl buto apjungimo su fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančiu turtu ir tapti naujai suformuoto daikto bendrasavininkiu. Tarybos Sprendimas priimtas vykdant ne valdžios funkcijas viešojo administravimo srityje, o įgyvendinant savininko teises.

174. Byloje ginčijamas Sprendimas priimtas atsakovui veikiant kaip civilinių santykių dalyviui, o ne priimant administracinį aktą, todėl ginčas turėtų būti sprendžiamas ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme. Pirmosios instancijos teismas neteisingai identifikavo ginčo teisinius santykius ir išsprendė administracinių teismų kompetencijai nepriskirtą klausimą.

185. Taryba Sprendimu tik išreiškė valią dėl butų sujungimo į vieną butą, o ne suteikė adresą. Be to, net ir laikant, kad Sprendimu buvo suteiktas adresas, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punktu, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A14-38/2005), Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimu, tokie veiksmai neturėtų būti vertinami kaip Tarybos kompetencijos viršijimas, nes adresų ir kitų savivaldybės teritorijoje esančių ir jai nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų suteikimas ir keitimas yra viena iš savivaldybei priskirtų savarankiškųjų funkcijų, kurią turi teisę vykdyti ir pati Taryba.

196. Nagrinėjamu atveju Taryba neatsisakė vykdyti pareiškėjo teikimo dėl Sprendimo panaikinimo, o pareiškėjas, nepasibaigus Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytiems terminams, nepagrįstai kreipėsi į teismą.

20Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo reikalavimas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui.

21Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

221. Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad ginčo butas išnuomotas, o tik nustatė, jog tokios gyvenamosios patalpos priskirtinos socialinio būsto kategorijai, todėl tokiomis patalpomis galėjo būti disponuojama tik vadovaujantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatomis.

232. Taryba yra viešasis administravimo subjektas, todėl jai taikomi ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti principai, įskaitant įstatymo viršenybės bei nepiktnaudžiavimo valdžia principus. Nagrinėjamu atveju Taryba, disponuodama socialinio būsto kategorijai priskirtinu turtu, priėmė administracinį teisės aktą, pažeidžiantį teisės aktus.

243. Aptariamas ginčas neturėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, nes jis kilo dėl administracinio pobūdžio akto, kurio sukeltos pasekmės taip pat yra grynai administracinio pobūdžio. Šis aktas yra parengtas nesiremiant CK nuostatomis, sandorio sudarymo faktas taip pat nenustatytas.

254. Apeliaciniame skunde neteisingai teigiama, jog į Vyriausybės atstovo apskrityje kompetenciją neįeina civilinių santykių kontrolė. Remiantis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatomis (4 straipsnio 3 dalis, 5 straipsnio 4 dalis), Vyriausybės atstovo įgaliojimai nepasiriboja vien tik administracinio pobūdžio teisiniais santykiais. Be to, nagrinėjamu atveju Sprendimas yra individualus administravimo aktas.

265. Nagrinėjamu atveju Taryba viršijo savo kompetenciją, nes Sprendimą turėjo priimti vykdomoji savivaldybės institucija.

276. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pareiškėjas, nesilaikydamas įstatyme nustatytų terminų ir tvarkos, kreipėsi į teismą. Taryba artimiausiame posėdyje neapsvarstė pareiškėjo teikimo ir nepriėmė sprendimo, taip pat per 10 dienų nepateikė atsakymo pareiškėjui, o tai vertintina kaip atsisakymas vykdyti pareiškėjo teikimą.

28Tretieji suinteresuoti asmenys O. K. ir R. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą atmesti. Atsiliepime tretieji suinteresuoti asmenys iš esmės sutinka su apeliaciniame skunde pateiktais argumentais. Tretieji suinteresuoti asmenys papildomai nurodo, kad jie neįgijo savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto. Be to, 2008 m. rugpjūčio 21 d. tarp jų ir Vilniaus miesto savivaldybės buvo sudarytas susitarimas dėl bendro ploto buto (duomenys neskelbtini) pasidalijimo, kuriame numatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybė naudosis jai priklausančia buto dalimi.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV.

31Apeliacinis skundas atmestinas.

32Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 1-535 neteisėtai buvo nuspręsta sujungti savivaldybei priklausantį butą su fiziniams asmenims priklausančiu butu, ir teisingai nurodė, kad toks disponavimo savivaldybei priklausančiu butu būdas bendrąja teisės norma įstatymuose nėra numatytas bei kad, atlikdama tokį disponavimo veiksmą, savivaldybė neatliko ir specialiame Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme numatytų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas teisėtai panaikino minėtą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą ir, šalindamas šio sprendimo sukurtas teisines pasekmes, teisėtai panaikino šio sprendimo pagrindu surašytą 2008 m. lapkričio 11 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2526. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymo dalį dėl buto įregistravimo nekilnojamojo turto registre pripažinimo negaliojančiu ir teisingai nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu buto įregistravimą nekilnojamojo turto registre, nes nekilnojamojo turto registratorius, jam pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl aktų, kurių pagrindu buvo padaryti įrašai nekilnojamojo turto registre, panaikinimo, be atskiro įpareigojimo pats turės panaikinti atitinkamus įrašus nekilnojamojo turto registre.

33Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje taikė Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą. Kadangi savivaldybei priklausantis ginčo butas yra priskirtinas socialiniam būstui, todėl bet kokie disponavimo šiuo butu veiksmai turėjo būti atliekami pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatas. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatų visiškai nepaisė ir ginčijamą sprendimą priėmė butų sujungimo klausimo nevertindama pagal minėto įstatymo nuostatas.

34Taikydamas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą, pirmosios instancijos teismas už pareiškėjo prašymo ribų neišėjo. Teismas šiuo atveju tik nurodė papildomus teisinius argumentus ir tai jis padarė pareiškėjo prašymo reikalavimų bei faktinio pagrindo ribose.

35Negalima sutikti su apelianto argumentais, jog savivaldybė turi bendrą teisę visiškai laisvai disponuoti jai priklausančiu butu. Savivaldybė yra viešasis asmuo ir ji neturi tokios pat laisvės disponuoti jai priklausančiu turtu kaip privatūs asmenys. Savivaldybės atliekamiems turto disponavimo veiksmams yra taikomas viešosios teisės principas, įtvirtintas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnio 4 punkte, pagal kurį sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Nors šioje įstatymo nuostatoje yra minimi tik sandoriai, tačiau ji neabejotinai yra taikytina ir administraciniams aktams, sukeliantiems atitinkamas civilines teisines pasekmes. Ši nuostata (principas) neleidžia savivaldybei visiškai laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu ir reikalauja disponavimo savivaldybės turtu veiksmus atlikinėti tik taip, kaip tai numato disponavimą savivaldybės turtu reglamentuojantys teisės aktai.

36Nors byloje ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas sukelia civilines teisines pasekmes, tačiau jis pagal savo pobūdį yra administracinis aktas. Šio akto priėmimui yra taikomos specialių teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės turto tvarkymą (disponavimą juo), nuostatos ir šio akto priėmimas yra savivaldybės vykdomos, Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos viešojo administravimo veiklos, susijusios su minėtų specialių teisės aktų įgyvendinimu, išdava. Ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo teisėtumas šioje byloje iš esmės yra vertinamas specialių teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės turto tvarkymą (disponavimą juo), ir viešojo administravimo veiklos, susijusios su šių specialių teisės aktų įgyvendinimu, kontekste. Šiame ginče dominuoja administraciniai teisiniai aspektai, todėl jis pagrįstai yra nagrinėjamas administraciniuose teismuose (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

37Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad byloje ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nebuvo suteiktas adresas sujungus butus atsiradusiam bendram butui. Kaip matyti iš ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo turinio ir su juo susijusių parengiamųjų bei kitų dokumentų, šiuo sprendimu buvo išspręsti du klausimai, t. y. nuspręsta sujungti butus ir kartu suteikti adresą sujungus butus atsiradusiam bendram butui.

38Apelianto pateikti argumentai, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.A14-38/2005 bei Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimu, byloje ginčijamu sprendimu galėjo išspręsti ir adreso suteikimo klausimą, nepaisydama to, jog pagal atitinkamus teisės aktus tokio klausimo išsprendimas yra priskirtas savivaldybės vykdomajai institucijai, šiuo atveju neturi esminės reikšmės. Ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo dalis dėl adreso suteikimo sujungus butus atsiradusiam bendram butui turi būti panaikinta jau vien dėl to, kad pripažinus neteisėtu patį butų sujungimą (ginčijamo sprendimo dalį dėl butų sujungimo), turi būti pripažintas neteisėtu ir adreso neteisėtai atsirandančiam bendram butui suteikimas.

39Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog pareiškėjas šioje byloje į teismą kreipėsi nesulaukęs, kol sueis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyti terminai, per kuriuos savivaldybės institucija turi apsvarstyti Vyriausybės atstovo teikimą ir pranešti Vyriausybės atstovui apie savo priimtą sprendimą. Apeliantas neteisingai interpretuoja Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą 1 mėnesio terminą, teigdamas, jog Vyriausybės atstovo teikimą galima svarstyti 1 mėnesį. Iš tikrųjų, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas Vyriausybės atstovo teikimo svarstymą sieja su artimiausiu savivaldybės tarybos posėdžiu ir terminai turi būti siejami būtent su tokio posėdžio įvykimu, o ne su 1 mėnesio laikotarpiu (įstatyme minimas 1 mėnesio laikotarpis reiškia tik tai, jog artimiausias posėdis, kuriame turi būti svarstomas Vyriausybės atstovo teikimas, turi įvykti ne vėliau kaip per 1 mėnesį). Taigi, šios bylos atveju artimiausias Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdis, kuriame ir turėjo būti apsvarstytas pareiškėjo teikimas, įvyko 2008 m. gruodžio 17 d. (t. I, b. l. 6-9). Šiame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje pareiškėjo teikimo svarstymas į posėdžio darbotvarkę nebuvo įtrauktas ir teikimas nebuvo apsvarstytas. Tokiu būdu 2008 m. gruodžio 17 d. pasibaigė pareiškėjo teikimo apsvarstymo terminas ir per 10 dienų nuo šios datos pareiškėjui turėjo būti pranešta apie tai, kaip įvyko jo teikimo svarstymas. Pareiškėjas į teismą kreipėsi po šio 10 dienų termino suėjimo ir nėra pagrindo teigti, jog į teismą nepagrįstai buvo kreiptasi per anksti.

40Dėl išdėstytų motyvų šioje byloje paduotas apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

41Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

42Apeliacinį skundą atmesti.

43Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

44Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje prašymu kreipėsi į... 5. Pareiškėjas nurodė, jog Sprendimu Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės... 6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimais į pareiškėjo prašymą... 7. Atsakovas nurodė, kad remiantis Įstatymo 1 straipsniu, savivaldybės turto... 8. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į prašymą... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 2 d. sprendimu... 11. Teismas nurodė, jog Sprendimu savivaldybė disponavo jai priklausančiomis... 12. III.... 13. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo... 14. 1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Valstybės paramos būstui... 15. 2. Teismas, analizuodamas klausimus, kurie nebuvo ginčo dalykas, išėjo už... 16. 3. Vadovaujantis CK nuostatomis, tiek turto savininkas, tiek... 17. 4. Byloje ginčijamas Sprendimas priimtas atsakovui veikiant kaip civilinių... 18. 5. Taryba Sprendimu tik išreiškė valią dėl butų sujungimo į vieną... 19. 6. Nagrinėjamu atveju Taryba neatsisakė vykdyti pareiškėjo teikimo dėl... 20. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į apeliacinį... 21. Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 22. 1. Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad ginčo butas išnuomotas, o... 23. 2. Taryba yra viešasis administravimo subjektas, todėl jai taikomi ir... 24. 3. Aptariamas ginčas neturėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos... 25. 4. Apeliaciniame skunde neteisingai teigiama, jog į Vyriausybės atstovo... 26. 5. Nagrinėjamu atveju Taryba viršijo savo kompetenciją, nes Sprendimą... 27. 6. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pareiškėjas,... 28. Tretieji suinteresuoti asmenys O. K. ir R. G. atsiliepimu į apeliacinį... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV.... 31. Apeliacinis skundas atmestinas.... 32. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčijamu Vilniaus... 33. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje taikė Valstybės... 34. Taikydamas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei... 35. Negalima sutikti su apelianto argumentais, jog savivaldybė turi bendrą teisę... 36. Nors byloje ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas... 37. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad byloje ginčijamu Vilniaus miesto... 38. Apelianto pateikti argumentai, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba,... 39. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog pareiškėjas šioje byloje į teismą... 40. Dėl išdėstytų motyvų šioje byloje paduotas apeliacinis skundas atmetamas,... 41. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 42. Apeliacinį skundą atmesti.... 43. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą... 44. Nutartis neskundžiama. ...