Byla e2-303-856/2018
Dėl nuostolių atlyginimo, bei atsakovo R. E. priešieškinį ieškovui V. K. dėl nuostolių atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, sekretoriaujant D. T., V. P., dalyvaujant ieškovui V. K., jo atstovei advokatei D. R., atsakovui R. E., jo atstovui advokatui V. J.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui R. E. dėl nuostolių atlyginimo, bei atsakovo R. E. priešieškinį ieškovui V. K. dėl nuostolių atlyginimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

5

  1. Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. E. 25 163,40 Eur tiesioginių nuostolių, 5 286,40 Eur negautos išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, 16 837,55 Eur negauto pelno, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  1. Nurodo, jog 2013-05-12 tarp jo ir R. M. buvo sudaryta preliminari sutartis, pagal kurią šalys sutartyje nurodytomis sąlygomis įsipareigojo sudaryti ir notariškai patvirtinti nekilnojamojo turto objektų, įskaitant 12,5400 ha, 8,4600 ha, 21,2237 ha ir 22,0225 ha žemės sklypų, esančių ( - ) pirkimo-pardavimo sutartį. Sudarius preliminarią sutartį, nuo 2013 metų gegužės mėnesio ieškovas dirbo ir prižiūrėjo R. M. priklausančius žemės sklypus, tačiau R. M. ėmė vengti sudaryti pagrindinę savo ūkio pirkimo-pardavimo sutartį, dėl ko ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas pripažinti preliminariąją sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi, nuosavybės teisių į daiktus pripažinimo, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. 2015 m. rugpjūčio 4 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-319-440/2015, kuria įpareigojo antstolį sustabdyti bet kokius turto realizavimo ir vykdymo veiksmus išieškant skolą iš areštuoto turto, tame tarpe ir aukščiau minėtų žemės sklypų, todėl ieškovas, kaip ir įprastai, 2015 metų rudenį apsėjo ginčo žemės sklypus ir tikėjosi derlių nusiimti. Jau po to, kai žemės sklypai buvo apsėti, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartimi panaikino nutartį dėl įpareigojimo antstoliui sustabdyti bet kokius turto realizavimo ir vykdymo veiksmus išieškant skolą iš areštuoto turto, po ko antstolis atsakovui R. E., viešose varžytinėse 2015-07-22 įsigijusiam žemės sklypus, 2016-01-08 išdavė turto pardavimo iš varžytinių aktus, o atsakovas 2016-01-11 įregistravo savo nuosavybę į minėtus žemės sklypus viešajame registre. Atsižvelgiant į tai, ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, prašydamas priteisti iš R. M. avansą, sumokėta pagal preliminariąją sutartį, bei atsisakydamas reikalavimų dėl preliminarios sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi, nuosavybės teisių į daiktus pripažinimo ir pirkėjo teisių ir pareigų į šį turtą perkėlimo, po ko 2016-12-07 sprendimu jo ieškinys buvo patenkintas, o R. M. priešieškinys dėl preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančia – atmestas.
  1. 2016-04-21 ieškovo darbuotojai, nuvykę į minėtus žemės sklypus jų tręšti, pamatė, jog laukai yra išarti, taip suardant ir sunaikinant ieškovo pasėlius, be to, vienas sklypas buvo aptvertas spygliuota viela, taip užkertant kelią ieškovui prieiti prie žieminių kviečių pasėlių, tačiau, nepaisant to, ieškovas ir toliau juos prižiūrėjo, pagrįstai tikėjosi nuimti derlių, tačiau atsakovas ieškovo pasėlius 2016-08-28 neteisėtai nukūlė. Pažymi, jog atsakovas varžytinėse įsigijo tik žemės sklypus, bet ne ieškovo pasėtus žiemkenčius, todėl ieškovas tikėjosi, kad atsakovas leis jam nusiimti derlių. Tačiau atsakovas ne tik užkirto kelią ieškovui nusiimti einamųjų metų derlių, bet ir sunaikino jo pasėlius, dėl ko ieškovas patyrė nuostolius, kuriuos atsakovas privalo atlyginti. Iš ieškovo buvo atimta galimybė gauti tiesiogines išmokas už deklaruotinus pasėlius, buvo prarastos investicijos, susijusios su pasėliais (išlaidos sėkloms, trąšoms, cheminėms medžiagoms, kurui, žemės atlikimo kaštai ir kt.).
  1. Teigia, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė tiek tiesioginius, tiek netiesioginius nuostolius, ir šiuo atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) ieškovas patyrė nuostolius, kurių dydis grindžiamas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais; 2) atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. užvaldė ieškovui priklausančius žieminių kviečių pasėlius; 3) atsakovas šiuos veiksmus atliko tyčia, sąmoningai, žinodamas, kad pasėliai priklauso ieškovui; 4) tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
  1. Atsakovui R. E. neleidus nusiimti pasėlių kontroliniame žemės sklype Nr. 197439-3124, ieškovo deklaruojamas plotas sumažėjo 49,9 ha. Be to, ieškovas patyrė nuostolius ne tik dėl to, kad minėtu plotu sumažėjo deklaruojamas plotas, tačiau ieškovas patyrė tiesioginių nuostolių dirbdamas 49,9 ha plotą (sėdamas, tręšdamas, dirbdamas žemę ir pan.) ir dėl to negavęs pajamų. Visų pirma, ieškovo nuostolius sudaro patirtos išlaidos sėkloms, t. y. žieminiams kviečiams. 2015 m. ieškovas iš viso nusipirko 109 tonas kviečių ir sumokėjo 21 102,40 Eur, 1 tonos kviečių kaina yra 193,60 Eur. Vienam hektarui reikalinga 231 kg sėklos, iš ko seka, jog ieškovas, apsėdamas žemės sklypus, kurių derliaus vėliau neleido nusiimti atsakovas, žieminių kviečių sėklai išleido 2231,63 Eur.
  1. Pasėtus kviečius reikėjo tręšti ir ieškovas patyrė nuostolius įsigydamas trąšas ir tręšdamas pasėlius, kurių vėliau nei parduoti, nei deklaruoti negalėjo. Viso ieškovo patirtos išlaidos trąšoms, kurios buvo panaudotos ginčo sklypuose, sudaro 15 156,48 Eur. Be to, pasėtus žieminis kviečius reikėjo purkšti chemikalais, dėl ko buvo išleista 4 373,12 Eur. Ieškovui V. K. 2015 metų rudenį pasėjus žieminius kviečius ir juos prižiūrint iki pat 2016 metų rugpjūčio 29 d., kuomet atsakovas R. E. nukūlė ieškovo pasėtus pasėlius, buvo naudojama žemės ūkio technika, kuriai reikalingas dyzelinas, patirti nuostoliai dyzelinui sudaro 2 984,02 Eur. Be to, ginčo žemės sklypuose dirbo ieškovo darbuotojai, kuriems buvo mokamas atlyginimas ir įmokos Sodrai, dėl ko ieškovas išleido 418,15 Eur.
  1. Taigi, dėl atsakovo R. E. neteisėtų veiksmų ieškovas V. K. patyrė 25 163,40 Eur tiesioginių nuostolių. Be to, patyrė ir netiesioginių nuostolių, t. y. negavo išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros bei pajamų už parduotus kviečius. Ieškovas, 2016 metais nedeklaruodamas 49,9 ha, neteko 2962,56 Eur pagrindinės išmokos ir 2 323,84 Eur žalinimo išmokos, iš viso 5 286,40 Eur. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, nors kviečių nesėjo ir žemės nedirbo, deklaravo šiuos veiksmus atsakingai institucijai ir gavo išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Ieškovas, pasėdamas ir prižiūrėdamas pasėlius, pagrįstai tikėjosi, kad galės juos parduoti, tačiau šių pajamų jis negavo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. 2016 m. ieškovas pardavė 2313,821 tonų kviečių, už kuriuos jam buvo sumokėta 316 163,15 Eur. Ieškovas būtų gavęs 42 000,95 Eur, jei būtų pardavęs kviečius, kuriuos neteisėtai nukūlė atsakovas. Atsižvelgdamas į tai, kad minėtų kviečių užauginimui ieškovas išleido 25 163, 40 Eur, ieškovo negautas pelnas sudaro 42 000,95 Eur - 25 163, 40 Eur = 16 837, 55 Eur. Mano, kad atsakovas, įsigijęs žemės sklypą su apsėtais kviečiais, jų nesėjęs ir neprižiūrėjęs, neturėjo teisės derliaus nuimti ir jo pasisavinti, todėl šie atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais bei sudarančiais pagrindą atlyginti ieškovui jo patirtus dėl derliaus praradimo nuostolius.
  1. Atsakovas R. E. atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog preliminarioje sutartyje nėra numatyta, kad ieškovas turėjo teisę dirbti ginčo žemės sklypus, žemės sklypų nuomos sutarties nepateikė, jokia sutartis nebuvo įregistruota VĮ Registrų centras, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas galėjo naudoti sutartį prieš trečiuosius asmenis. Ieškovo pateikta preliminari nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, kurios galiojimas praėjus 1 metams po jos pasirašymo pasibaigė, kadangi nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis, įrodo, kad ieškovas minėtais žemės sklypais naudojosi neteisėtai, neturėdamas jokios sutarties, neturėdamas žemės savininko leidimo juos dirbti.
  1. 2015-07-22 įvyko elektroninės varžytinės, kuriose buvo parduodami ginčo žemės sklypai, šias elektronines varžytines laimėjo atsakovas, 2015-08-19 buvo sumokėta būtina pinigų sumą antstoliui ir atsakovas tikėjosi savo nuosavybę įregistruoti registrų centre, tačiau 2015-08-25 sužinojo, jog Šiaulių apygardos teismas 2015-08-04 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ginčo žemės sklypams. Atkreipia dėmesį, kad ieškovo prašymu minėtiems ginčo sklypams jau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o į teismą jis kreipėsi pakartotinai, iš ko akivaizdu, kad ieškovas jau 2015 m. vasarą žinojo, kad ginčo sklypai ieškovui nepriklauso, žinojo, kad jų savininkas yra atsakovas, tačiau 2015 m. rudenį vis vien piktybiškai juos užsėjo žieminėmis kultūromis. Be to, svarbi aplinkybė yra ir ta, kad buvęs žemės savininkas R. M. nebuvo davęs leidimo ieškovui dirbti ginčo žemės sklypų, nebuvo sudaręs su juo jokios šių žemės sklypų nuomos ar panaudos sutarties. Kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo neteisėta, matyti iš Lietuvos Apeliacinio teismo 2016-01-05 nutarties, kuria buvo panaikinta Šiaulių apygardos teismo nutartis. 2016-01-08 atsakovui buvo išduoti turto pardavimo iš varžytinių aktai ir jis įregistravo savo nuosavybę į minėtus žemės sklypus.
  1. 2016 m. kovo mėnesį pastebėjo, kad ginčo sklypai, kuriuos įsigijo viešose varžytinėse, yra užsėti žieminėmis kultūromis. Iš šių žieminių kultūrų vegetacijos buvo galima daryti išvadą, kad jos pasėtos ne anksčiau nei 2015 m. lapkričio mėnesį, kadangi sėkla buvo sudygusi retai, augalai pavieniai, kas matyti iš NŽT patikrinimo akto nuotraukų. Rugsėjo mėnesį, kuomet yra sėjamos minėtos kultūros, ginčo žemės sklypai dar nebuvo apsėti. Buvo matyti, kad sklypai apsėti skubotai. Tuomet 2016-03-16 raštu kreipėsi į buvusį žemės savininką R. M., ar jis nėra šių sklypų kam nors leidęs dirbti, tačiau šis raštu atsakė, kad nėra. 2016-03-16 skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl savavališko sklypų užėmimo, tačiau tarnybai taip pat nepavyko nustatyti asmens, kuris savavališkai užsėjo sklypus. Todėl žemės sklypus aptvėrė tvora ir pasėlius, kaip bešeimininkius, 2016-04-27 patręšė salietra, po 300 kg į hektarą, viso išpylė 15000 kg trąšų, kurių bendra vertė 4083,75 Eur. Ieškovo pareiškimas apie tai, kad jis tręšė ir prižiūrėjo minėtus laukus, neatitinka tikrovės, nes dar 2016-04-22 pareiškime policijai jis nurodė, kad negali to daryti dėl to, kad žemės sklypai aptverti tvora. Per visą šį laikotarpį nematė, kad ieškovas tręštų ar kitaip prižiūrėtų minėtus pasėlius, pasėliais rūpinosi jis pats. Tik 2016-05-05 gavęs ieškovo 2016-04-22 pretenziją bei iš 2016-04-22 pareiškimo policijai sužinojo, kad jo laukus neteisėtai apsėjo ieškovas. 2016-05-13 surašė ieškovui pretenziją, siūlydamas susimokėti žemės nuomos mokestį, nurodė, kokius nuostolius patyrė dėl neteisėtų ieškovo veiksmų ir siūlė tartis geranoriškai, siuntė nuomos sutarties projektą, tačiau ieškovas į jokias kalbas nesileido. Dėl ieškovo veiksmų patiria didžiulius nuostolius, kadangi dėl ieškovo neteisėtai užimtos žemės ir akivaizdžiai ieškovui piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis teikiant nepagrįstus prašymus dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo, negalėjo laiku įregistruoti savo nuosavybės, negalėjo sėti žieminių rapsų, iš esmės negavo planuoto pelno. Ieškovas nesutiko mokėti nuomos mokesčio, taip piktybiškai didindamas patiriamus nuostolius, todėl, siekdamas užkirsti kelią dar didesnių nuostolių atsiradimui, priėmė sprendimą pats prižiūrėti minėtus pasėlius ir nusiimti derlių. Ieškovas dirbtinai sukūrė situaciją dėl žalos jam atsiradimo ir padarė žalą atsakovui. Šiuo atveju būtina vadovautis bendru teisės principu, kuris sako, kad iš neteisės negali gimti teisė, t. y. atlikęs neteisėtus veiksmus, ieškovas negali tikėtis žalos atlyginimo, nes iš esmės žala jam atsirado dėl pačio ieškovo veiksmų.
  1. Ieškovas pirmiausiai turi įrodyti, kad ginčo žemės sklypus dirbo teisėtai, turėdamas nuomos arba panaudos sutartį. Esant nuomos sutarčiai, teismams kyla pareiga analizuoti, kas pažeidė sutartį ir ar dėl sutarties pažeidimo atsirado žala. Šiuo atveju ieškovas jokios sutarties neturėjo, žemę dirbo neteisėtai, ką patvirtina NŽT aktas, todėl ir įstatymo numatyta apsauga - teisė nusiimti derlių, ieškovui negali būti taikoma. Preliminari žemės pirkimo - pardavimo sutartis negali būti laikoma žemės nuomos sutartimi ir negali šios bylos šalims bei tretiesiems asmenims sukurti nuomos sutarties šalims būdingų teisių ir pareigų. Tokiu atveju nėra nustatyta nė viena sąlyga, būtina atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, todėl šioje byloje atsakovui negali būti taikoma atsakomybė už derliaus, augusio atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose, nuėmimą, juo labiau, kad būtent atsakovo iniciatyva buvo bandoma su ieškovu surasti kompromisą ir sumažinti atsakovui atsiradusius nuostolius, būtent ieškovas nesiėmė jokių priemonių siekiant apsaugoti atsakovo interesus ir sumažinti atsakovui atsiradusią žalą.
  1. Nors ieškovas prašo priteisti negautą išmoką iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, kuri buvo išmokėta atsakovui, tačiau ieškovas šios išmokos ir neturėjo teisės gauti. 2015 m. gruodžio 4 d. Nr. 3D-897 Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės numatė, kad paramą turi teisę gauti asmenys, kurie naudmenas deklaravo jiems nuosavybės teisė priklausiusiuose plotuose, arba turi įrodyti, kad turi teisę šiuos žemės plotus dirbti. Kitaip tariant, ieškovas turėtų pateikti NMA minėtų žemės sklypų nuomos arba panaudos sutartis, tačiau tokių jis neturi, todėl neatitinka reikalavimų išmokoms gauti. Ieškovas neturėjo teisės deklaruoti pasėlių atsakovui nuosavybės teise priklausiusiuose plotuose.
  1. Nors ieškovas, apskaičiuodamas žalos dydį, remiasi teorinėmis sėklos daigumo prielaidomis, tačiau žala turi būti apskaičiuojama ne teorinėmis prielaidomis, o priteisiama tokio dydžio, kokią asmuo patiria. Šiuo atveju apskaičiuojant ieškovo neva patirtą žalą, aktualu yra nustatyti, kokį derlių atsakovas nuėmė nuo ginčo sklypų, tokiu būdu nustatant ieškovo negautas pajamas. Pateikia iš ginčo sklypų nuimto derliaus pridavimo UAB „Agrokoncerno grūdai“ sąskaitas faktūras su grūdų kokybės patikros dokumentais bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurių matyti, kad iš vieno hektaro buvo prikulta tik 3,62 tonos, viso 180,753 tonų, už kurias UAB „Agrokoncerno grūdai“ sumokėjo atsakovui 22 673,82 Eur. Taip pat ieškovui negalėtų būti priteisiamos išlaidos už pasėlių tręšimą, technikos sąnaudos tręšiant, nes jis jų netręšė ir minėtų išlaidų nepatyrė.
  1. Ieškovas V. K., dublike atsikirsdamas į atsakovo atsiliepimą, nurodė, jog tiek administracinė komisija prie Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimu, tiek Kelmės rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 16 d. nutarimu konstatavo, kad V. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str. (savavaldžiavimas), įvykio ir sudėties, kad pasėlius iki atsakovui R. E. įgyjant nuosavybės teises į sklypus, teisėtai buvo užsodinęs V. K., todėl ieškovas turėjo tręšti pasėlius, nes jis buvo jų savininkas. Be to, aplinkybes, kad ieškovo V. K. veiksmuose nebuvo jokio savavališkumo ar neteisėtumo, konstatavo ir Šiaulių apygardos teismas 2017 m. kovo 14 d. įsiteisėjusioje nutartyje administracinėje byloje Nr. ATP-76-616/2017, kurioje pažymėjo, kad kol nenustatyta kitaip, 2013-05-12 tarp R. M. ir V. K. sudaryta preliminari sutartis nėra panaikinta, V. K. turėjo ir galėjo pagrįstai tikėtis įgyti žemės sklypus iš R. M. savo nuosavybėn ir civilinėmis teisinėmis priemonėmis gynė savo interesus teismuose tiek teikdamas ieškinius, tiek prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ginčo žemės sklypams ir pan. Akivaizdu, kad ieškovo V. K. veiksmuose nebuvo jokio neteisėtumo, nes ieškovas minėtais žemės sklypais naudojosi nuo 2013 m. pagal sudarytą preliminarią sutartį su R. M..
  1. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas nutartį, kuria buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, priėmė tik 2016 m. sausio mėnesį, kai tuo tarpu ieškovas V. K. pasėlius užsisėjo 2015 m. rudenį. Ieškovas, kaip ir kasmet, pasėlius ginčo sklypuose užsėdavo pagal jo ir R. M. sudarytą 2013 m. gegužės 12 d. Preliminarią sutartį. Tai, kad pasėlius sėdavo ir juos prižiūrėdavo V. K., R. M. visuomet būdavo žinoma.
  1. Nesutinka su atsakovo atsiliepime nurodytu teiginiu, kad ginčo žemės sklypai buvo apsėti skubotai, kad neva sėklos sudygusios pavieniai, retai. Pastebi, kad atsakovas kartu su savo atsiliepimu pateikė Žemės naudojimo patikrinimo aktus, kuriuose nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog žemės sklypuose vykdoma ūkinė veikla atitinka žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Jokių išlygų ar pastabų, kad žemės sklypai apsėti ar prižiūrėti netinkamai, nėra nurodyta.
  1. Pastebi, kad tiek užklausimas R. M., tiek pastarojo atsakymas surašyti ta pačia data, abiejų raštų išdėstymas, stilius yra toks pats, todėl darytina išvada, kad juos surašė vienas asmuo. Užkausimas adresuotas R. M., tačiau net nenurodomas jo adresas, o jau tą pačią dieną gaunamas atsakymas iš R. M.. Be to, ieškovas V. K. dar 2014 m. sausio 24 d. buvo pareiškęs ieškinį ir 2015 m. lapkričio 25 d. patikslintą ieškinį Šiaulių apygardos teisme, prašydamas pripažinti 2013 m. gegužės 12 d. su R. M. sudarytą Preliminarią sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi, nuosavybės teisių į daiktus pripažinimo, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Po preliminarios sutarties sudarymo V. K. vykdė preliminarios sutarties sąlygas, siekė, kad būtų sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, jos nepavykus sudaryti, atsižvelgiant į tai, kad buvo atlikti mokėjimai, nupirkta dalis turto, kreipėsi į teismą dėl Preliminarios sutarties pripažinimo pagrindine ir nuosavybės teisių perkėlimo.
  1. Atsakovas R. E. savo atsiliepime melagingai nurodo, kad neva jis rūpinosi pasėliais ir nematė, kad ieškovas juos būtų tręšęs ar kaip nors kitaip prižiūrėjęs. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pats R. E. 2016-05-10 kreipėsi į policiją, nurodydamas, kad yra apgadinta sklypus juosianti tvora, laukas išvažinėtas traktoriais ir pasėliai nupurkšti kažkokiais chemikalais. Be to, kaip pažymėjo Kelmės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2017 m. sausio 16 d. nutarimą, kadangi pasėlius iki R. E. įgyjant nuosavybės teises į sklypus buvo užsodinęs pats V. K., ir šio užsodinimo teisėtumas neginčijamas, ATP suformuluotas kaltinimas dalyje dėl vykdymo tariamos teisės į pasėlius savavališkai juos tręšiant, yra akivaizdžiai nepagrįstas - šią teisę V. K. turėjo kaip pasėlių savininkas. Kreditorių naudai iš R. M. išieškant turtą, R. E. varžytynėse įgijo tik žemės sklypus, bet ne V. K. priklausančius sklypuose pasėtus žiemkenčius, iš ko akivaizdu, kad atsakovas, įsigijęs žemės sklypus, negalėjo pasisavinti žiemkenčių, kurie jam niekada nepriklausė.
  1. Pastebi, kad Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse numatyta, kad pareiškėjas privalo pateikti žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus, t. y. taisyklės numato nebaigtinį sąrašą dokumentų, kurie gali būti pateikiami, pagrindžiant žemės valdymo teisę. Pastebi, kad V. K. gavo išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros pateikęs preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį bei teisminius dokumentus, iš ko akivaizdu, jog ieškovas išmokos negavo ne dėl to, kad nepateikė nuomos ar panaudos sutarties, o dėl to, kad ginčo pasėlius neteisėtai deklaravo atsakovas R. E..
  1. Nurodo, jog ieškovas ieškiniu reiškia reikalavimą dėl negautų pajamų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį, negautų pajamų dydį ieškovas detaliai nurodė savo ieškinyje ir jis yra pagrįstas konkrečiais ir pagrįstais skaičiavimais, o ne prielaidomis. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas neginčija to, kad gavo pajamas už pasėlius, kurių nei sėjo, nei prižiūrėjo, kas reiškia, jog savo atsiliepimu patvirtina savo neteisėtų veiksmų atlikimo faktą. Tačiau atsakovo nurodoma suma, kurią neva jis gavo pardavęs pasėlius, beveik dvigubai mažesnė, nei prašo priteisti ieškovas. Atsakovas teigia, kad pardavęs grūdus gavo tik 22 673,82 Eur, iš ko akivaizdu, jog atsakovas, siekdamas atlyginti ieškovui kuo mažesnę nuostolių sumą, pateikė tik dalį sąskaitų už parduotus grūdus. Be to, pateikti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai nepaneigia to fakto, jog grūdai galėjo būti nukulti ir kitomis dienomis, nei dalyvavo antstolis.
  1. Atsakovas R. E., triplike atsikirsdamas į ieškovo dubliką, nurodė, jog žemės sklypai preliminarios sutarties sudarymo metu R. M. nuosavybės teise nepriklausė, šios teisės jam perėjo 2013 m. birželio 13 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimis ir tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktais, t. y. sudarant preliminarią sutartį R. M. nebuvo šių žemės sklypų savininkas, todėl negalėjo šios sutarties pagrindu perduoti ieškovui žemės sklypų valdyti ir naudotis. Preliminarios sutarties 4.1.6 punkte numatyta, kad R. M. įsipareigoja nuomojamos žemės sutartis pratęsti 5 metams. Ši sutarties sąlygą atsakovui šiuo metu nuosavybės teises priklausantiems žemės sklypams nebuvo taikoma, nes R. M. šie žemės sklypai preliminarios sutarties sudarymo metu nuosavybės teise nepriklausė.
  1. Ieškovas, kreipdamasis į teismą ieškiniu, taip pat teikdamas dubliką, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teisę valdyti ir naudotis žemės sklypais. Žemės sklypų nuomos ar panaudos sutarčių ieškovas nebuvo sudaręs, jų nebuvo įregistravęs viešajame registre. Pažymi ir tai, kad 2013 m. gegužės 12 d. preliminarioji sutartis taip pat nebuvo įregistruota viešajame registre. Atsakovui R. E. viešose varžytinėse įsigyjant žemės sklypus, tiek juos įsigijus bei perėjus nuosavybės teisei, nebuvo jokių įrašų viešajame registre apie kitų subjektų teises į žemės sklypus tiek nuomos ar panaudos sutarčių, tiek preliminarių ar kitų sutarčių pagrindu. Dar 2015 m. liepos mėn. ieškovui V. K. buvo žinoma, kad žemės sklypai pardavinėjami priverstinio vykdymo tvarka.
  1. Šioje byloje V. K. veiksmai vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Be to, įrodinėjimo dalykai administracinio nusižengimo byloje ir šioje civilinėje byloje yra skirtingi. Akivaizdu, kad tiek Kelmės rajono apylinkės teismas, tiek Šiaulių apygardos teismas neanalizavo ir nevertino faktinių aplinkybių civilinės teisės ir proceso normų kontekste, nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su sutarčių registravimu viešajame registre, žemės nuomos sutarčių sudarymu, preliminarios sutarties galiojimu pagal CK nuostatas ir t. t.
  1. 2013 m. gegužės 12 d. preliminarioje sutartyje numatyta, kad šalys susitaria ketinamo parduoti turto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, nuo teisės aktų nustatyta tvarka R. M. nuosavybės teisių į žemės sklypus įregistravimo Nekilnojamo turto registre dienos. R. M. žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre įregistravo 2013 m. birželio 13 dieną, taigi, pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių privalėjo būti sudaryta iki 2013 birželio 18 d., tačiau iki nurodyto termino ir vėliau ji nebuvo sudaryta. Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.
  1. Atsakovas R. E. priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo V. K. 24122,45 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo patirto nuostolio sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  1. Nurodo, jog 2016 m. sausio 8 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktais įgijo nuosavybės teisę į keturis žemės sklypus, esančius ( - ). Žemės sklypai buvo parduodami iš varžytinių, kurias laimėjo 2015 m. liepos 22 d., 2015 m. rugpjūčio 19 d. sumokėjo visą sumą už varžytinėse įsigytą turtą, tačiau nuosavybės teisė į žemės sklypus jam perėjo tik 2016 sausio 8 d. minėtais Turto pardavimo iš varžytinių aktais, nes Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-319-440/2015 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo antstolį sustabdyti turto realizavimo ir vykdymo veiksmus. Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. sausio 5 d. nutartimi panaikinus Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, antstoliui 2016 m. sausio 8 d. išdavus Turto pardavimo iš varžytinių aktus, jų pagrindu įgijo žemės sklypų nuosavybę ir įregistravo viešajame registre.
  1. Įgijus nuosavybės teisę į žemės sklypus ir nuvykus į vietą pastebėjo, kad žemės sklypai yra užsėti. Kaip paaiškėjo vėliau, žemės sklypus neteisėtai žieminiais kviečiais užsėjo V. K.. Dėl V. K. atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose vykdomos žemės veiklos, atsakovas negalėjo naudotis žemės sklypais ir juose vykdyti žemės ūkio veiklą. V. K. teigia, kad valdė ir naudojosi žemės sklypais 2013 m. gegužės 12 d. preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, tačiau šie teiginiai visiškai nepagrįsti. Pagal minėtą preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį, R. M. ir ieškovas V. K. įsipareigojo sudaryti ir notariškai patvirtinti nekilnojamų turto objektų, tame tarpe ir nurodytų žemės sklypų, pirkimo - pardavimo sutartį. Žemės sklypai preliminarios sutarties sudarymo metu R. M. nuosavybės teise nepriklausė, šios teisės R. M. perėjo 2013 m. birželio 13 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimis ir tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktais. Sudarant preliminarią sutartį R. M. nebuvo šių žemės sklypų savininkas, todėl negalėjo šios sutarties pagrindu perduoti ieškovui valdyti ir naudotis žemės sklypus. Be to, R. M. atsakovui raštu patvirtino, kad žemės sklypų nebuvo perdavęs naudoti ir valdyti kitiems asmenims.
  1. V. K. nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teisę valdyti ir naudotis žemės sklypais. Žemės sklypų nuomos ar panaudos sutarčių ieškovas nebuvo sudaręs ir jų įregistravęs viešajame registre. 2013 m. gegužės 12 d. preliminarioji sutartis taip pat nebuvo įregistruota viešajame registre. Atsakovui viešose varžytinėse įsigyjant žemės sklypus ir juos įsigijus, nebuvo jokių įrašų viešajame registre apie kitų subjektų teises į žemės sklypus jokiais pagrindais. Byloje esantys duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad dar 2015 m. liepos mėnesį ieškovui V. K. buvo žinoma, kad žemės sklypai pardavinėjami priverstinio vykdymo tvarka. Tarp V. K. ir R. M. kilus ginčui dėl minėtos 2013 m. gegužės 12 d. preliminarios sutarties vykdymo, ieškovui aiškiai žinant, kad žemės sklypai pagal NŽT reikalavimą parduodami iš varžytinių, nesudarius žemės nuomos sutarties nei su R. M., nei su NŽT, nesant įregistravimo viešajame registre dėl žemės sklypų naudojimo, V. K. 2015 m. rudenį žemės sklypus apsėjo žieminiais kviečiais, kas akivaizdžiai patvirtina V. K. veiksmų neteisėtumą vykdant žemės ūkio veiklą R. E. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose.
  1. V. K. neteisėtai užsėjus žieminius kviečius R. E. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, atsakovas negalėjo vykdyti žemės ūkio veiklos. Atsakovas planavo šiuose žemės sklypuose sėti pavasarinį rapsą, tačiau po nuosavybės teisės perėjimo pastebėjęs, kad juose jau pasėti žiemkenčiai, negalėjo vykdyti tokio pobūdžio sėjos. V. K., žinodamas, kad dar 2015 m. liepos 22 d. viešose varžytinėse atsakovas įsigijo žemės sklypus, teikdamas prašymą teismui dėl pardavimo sustabdymo, savavališkai be jokio teisinio pagrindo iš rudens atliko žieminių kviečių sėją, ir toks ieškovo elgesys akivaizdžiai neatitinka bonus pater familias elgesio standarto ir elementarių objektyvaus sąžiningo elgesio reikalavimų.
  1. Atsakovas žemės sklypuose pavasarį planavo sėti vasarinį rapsą, planuota, jog iš vieno hektaro prikuls vidutiniškai po 2,9 tonas, kas atitinka statistikos departamento pateiktą derliaus vidurkį. Pagal pateiktas rapsų supirkimo kainas, už 1 toną rapso mokama po 350 Eur. Iš vieno hektaro buvo numatoma gauti 997,50 Eur pajamų (2,9 tonos x 350 Eur). Pagal teikiamą rapsų auginimo technologija, 1 hektarui rapso auginimui išlaidos (kartu su darbų kaštais) sudaro 515, 05 Eur. Taigi, iš vieno hektaro numatyta gauti 482,45 Eur pelno. V. K. neteisėtai užvaldė R. E. nuosavybės teisė priklausančius 50 ha žemės sklypų. Iš šių žemės sklypų atsakovas būtų gavęs 145 tonas derliaus, o pardavęs 145 tonas vasarinių rapsų, atskaičius minėtas sąnaudas, būtų gavęs 24 122,45 Eur pelno, kas ir sudaro atsakovo patirtus nuostolius.
  1. Ieškovas V. K. atsiliepime į pareikštą priešieškinį nurodo, jog su juo nesutinka, prašo atmesti, pastebi, kad žemės sklypus V. K. apsėjo dar iki atsakovui R. E. juos įsigyjant nuosavybės teise, todėl R. E. negali kvestionuoti preliminarios sutarties, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybių, nes jis nebuvo šios sutarties šalimi ir jos sudarymo metu neturėjo jokio teisinio suinteresuotumo šia sutartimi.
  1. 2017 m. kovo 14 d. įsiteisėjusioje nutartyje administracinėje byloje Nr. ATP-76-616/2017 ginčas buvo sprendžiamas tarp tų pačių šalių, t. y. tarp V. K. ir R. E. dėl to, ar V. K. teisėtai užsėjo ginčo sklypus, todėl šių aplinkybių iš naujo įrodinėti nereikia.
  1. Nagrinėjamu atveju žemės sklypai V. K. buvo perduoti preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties ir žodinės panaudos (nuomos) sutarties pagrindu. Nagrinėjamos bylos atveju susižinojimo apie kitų asmenų teisę į daikto naudojimą nenulėmė teisinė registracija, nes atsakovas R. E., dar prieš įsigydamas žemės sklypus iš viešųjų varžytynių, žinojo, kad jais naudojasi V. K., kad dėl šių žemės sklypų ginčas vyksta Šiaulių apygardos teisme, kad teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir pan. Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad nėra pirmosios būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. V. K. neteisėtų veiksmų.
  1. Tarp V. K. ir R. M. buvo susiklostę kelerių metų (nuo 2013 metų) žemės naudojimosi santykiai, ieškovas žemę įdirbo, ją tręšė, sėjo ir augino įvairias kultūras, nuėmė derlių ir pan. Žemės naudojimosi ir pajamų iš jos gavimo santykiai atsirado iki R. E. įsigyjant žemės sklypus. Akivaizdu, kad R. E., įsigijęs žemės sklypus su apsėtais pasėliais, jų nesėjęs ir neprižiūrėjęs, neturėjo teisės derliaus nuimti ir jo pasisavinti, šie atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais, sudarančiais pagrindą atlyginti nuostolius. Būtent atsakovo neteisėti veiksmai lėmė V. K. nuostolių atsiradimą, atsakovo praturtėjimą ir teisinės atsakomybės jam taikymą. Nesant ieškovo neteisėtų veiksmų, nėra ir jokio priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir neva padarytos žalos (negautų pajamų).
  1. Pažymi, kad R. E., įsigydamas žemės sklypus iš varžytynių ir žinodamas, kad dėl jų vyksta teisminiai ginčai, kaip rūpestingas ir atidus savininkas turėjo apžiūrėti savo įsigytus sklypus ir suprasti, kad negalės vykdyti jokios žemės ūkio veiklos sklypuose, kurie yra apsėti, kol nebus nuimtas derlius, nes jis įsigijo tik žemės sklypus, tačiau ne juose augančius pasėlius.
  1. Atsakovas R. E., reikšdamas reikalavimą dėl negautų pajamų, nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad jis turėjo realią galimybę gauti būtent tokio dydžio pajamas. Atsakovas nepateikė jokių pirminių finansinių dokumentų (sąskaitų faktūrų, sutarčių ir kt.), parodančių jo realias išlaidas ir tikėtinas gauti pajamas, nepateikė jokių duomenų, kad pirko vasarinio rapso sėklas, planavo samdyti darbuotojus, nepateikė jokių įrodymų, koks minėtų žemės sklypų derlingumas ir pan. Pastebi, kad atsakovas, reikalaujantis priteisti iš ieškovo negautas pajamas, turi įrodyti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, kad jis turėjo ne preliminariai planuojamą, siektiną, bet realią galimybę gauti pajamas, antra, negautų pajamų dydį, tačiau atsakovas neįrodė ne tik negautų pajamų dydžio, bet ir to fakto, kad jis turėjo realią galimybę šias pajamas gauti. Tai, kad atsakovas negalės sėti jokių kultūrų, kol ieškovas nenusiims savo derliaus, atsakovui turėjo būti suprantama, nes ieškovas žemės sklypus apsėjo dar iki atsakovui juos įsigyjant.
  1. Teismo posėdžio metu ieškovas V. K. ir jo atstovė advokatė D. R. prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
  1. Atsakovas R. E. ir jo atstovas advokatas V. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškinį prašė atmesti, priešieškinį tenkinti.

6Teismas

konstatuoja:

7II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8

  1. 2013 m. gegužės 12 d. tarp ieškovo V. K. ir R. M. buvo sudaryta preliminarioji sutartis (toliau – ir Preliminarioji sutartis), pagal kurią šios sutarties šalys įsipareigojo sudaryti ir notariškai patvirtinti nekilnojamojo turto objektų, tame tarpe ir keturių žemės sklypų, t. y. 12,5400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ); 8,4600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ); 21,2237 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ); 22,0225 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ) (toliau – ir Žemės sklypai), pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi Žemės sklypai Preliminariosios sutarties sudarymo dieną nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai (2.3. p.), Preliminariosios sutarties 2.5. punktu šios sutarties šalys susitarė, jog ketinamo parduoti turto pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, nuo teisės aktų nustatyta tvarka R. M. nuosavybės teisių į Žemės sklypus įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, jog R. M. nuosavybės teisės į Žemės sklypus įregistruotos 2013-06-13.
  1. 2015 m. liepos 22 d. įvykusiose varžytinėse R. M. priklausantis turtas, t. y. 12,5400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ); 8,4600 ha žemės sklypas, unikalus Nr( - ); 21,2237 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) ir 22,0225 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ), parduoti atsakovui R. E.. Visa suma už nupirktą turtą įmokėta 2015 m. rugpjūčio 19 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktai surašyti 2016 m. sausio 8 d. R. E. nuosavybės teisės į minėtus Žemės sklypus viešąjame registre įregistruotos 2016 m. sausio 11 d.
  1. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, tenkinant V. K. prašymą civilinėje byloje Nr. 2-319-440/2015, taikytos laikinosios apsaugos priemonės – antstolis įpareigotas sustabdyti bet kokius turto realizavimo ir vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje išieškant skolą iš šioje byloje areštuoto turto, tame tarpe ir Žemės sklypų, įskaitant šių nekilnojamųjų daiktų Turto pardavimo iš varžytinių aktų surašymą bei lėšų, gautų už šį turtą, paskirstymą.
  1. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – V. K. prašymas įpareigoti antstolį sustabdyti turto realizavimo ir vykdymo veiksmus atmestas.
  1. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

9Dėl ieškinio reikalavimų

10

  1. Ieškovas V. K. prašo priteisti iš atsakovo R. E. 25 163,40 Eur tiesioginių nuostolių, 5 286,40 Eur negautos išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, 16 837,55 Eur negauto pelno bei 5 procento dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys grindžiamas Preliminariosios sutarties pagrindu tarp V. K. ir R. M. faktiškai susiklosčiusiais Žemės sklypų panaudos (nuomos) santykiais. Ieškovas teigia, jog nuo 2013 metų jis dirbo ir prižiūrėjo Žemės sklypus, pagrįstai tikėdamasis juos įsigyti, ir nepaisant to, jog jie buvo parduoti viešose varžytinėse 2015-07-22 atsakovui R. E., nuosavybės teises į Žemės sklypus patvirtinantys dokumentai pastarajam išduoti tik 2016-01-08, kas suteikia nuosavybės teises tik į Žemės sklypus, bet ne į juose ieškovo teisėtai užsėtus pasėlius, kurie buvo užsėti iki atsakovas įregistravo nuosavybės teises į Žemės sklypus viešajame registre.
  1. Kaip minėta anksčiau (žr. šio sprendimo 39 punktą), 2013 m. gegužės 12 d. ieškovas V. K. ir R. M. sudarė Preliminariąją sutartį, pagal kurią joje nurodytomis sąlygomis įsipareigojo sudaryti ir notariškai patvirtinti turto, tame tarpe ir Žemės sklypų, pirkimo – pardavimo sutartį. Kadangi R. M. nuosavybės teises į Žemės sklypus įregistravo 2013-06-13, t. y. po Preliminariosios sutarties sudarymo, pagal Preliminariosios sutarties sąlygas Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, t. y. iki 2013-06-18 imtinai, tačiau tokia sutartis sudaryta nebuvo, prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė.
  1. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką, preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; ir kt.). Taigi, preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.). Kadangi preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, tai preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie preliminariosios sutarties nutraukimą laikytinas atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; ir kt.).
  1. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. M. nurodė, jog tarp jo ir V. K. kilus ginčui, pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ginčas persikėlė į teismą, Preliminarioji sutartis nustojo galioti, jie nebuvo pasirašę jokios sutarties, todėl V. K. negalėjo naudotis Žemės sklypais, netgi teisminių ginčų tarp jų metu naudojimosi Žemės sklypais klausimas keliamas nebuvo. Žinojo, kad žemę dirba V. K., tačiau jam pretenzijų nereiškė, tarp jų vyko teisminiai ginčai ir V. K. suprato bei žinojo, jog Žemės sklypai pardavinėjami iš varžytinių. V. K. Žemės sklypais naudojosi neatlygintinai, jokio nuomos mokesčio nemokėjo, net valstybei nuomos mokestį už žemę mokėjosi pats, neatmeta galimybės kelti ateityje klausimą V. K. dėl naudojimosi žeme nuo 2014 metų iki jos pardavimo iš varžytinių. Tiek jis, tiek V. K. deklaravo Žemės sklypus, kad gauti išmokas iš NMA, V. K. puikiai suprato, kad jis nesutinka, jog V. K. dirbtų jo Žemės sklypus, norėjo išnuomoti juos, bet visi aplinkiniai žemdirbiai žinojo, kad šią žemę dirba V. K., ir niekas nenorėjo nuomotis bei veltis su juo į ginčus. Taigi, akivaizdu, jog V. K. po to, kai Preliminariosios sutarties pagrindu nebuvo sudaryta pagrindinė Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, neturėjo jokio teisinio pagrindo dirbti ginčo Žemės sklypus, nes dėl naudojimosi jais nebuvo sudaryta nei panaudos, nei nuomos sutartis.
  1. Nagrinėjamu atveju ieškovas nuo 2013-12-27 savo galimai pažeistas teises siekė apginti teismuose, t. y. jis kreipėsi ieškiniu į teismą dėl Preliminariosios sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi, nuosavybės teisių į daiktus pripažinimo, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Dar iki ieškinio padavimo prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti R. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir ginčo Žemės sklypus, po ko teismas, tenkindamas šį prašymą, iki bus pareikštas ieškinys ginčo Žemės sklypus areštavo, uždrausdamas areštuotą turtą parduoti, keisti, dovanoti, apsunkinti daiktinėmis teisėmis ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims (Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis, žr. c. b. Nr. 2-169-440/2016, I t., 20-21 b. l.)). Ieškovui pateiktus ieškinį, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartimi minėtos laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti (žr. c. b. Nr. 2-169-440/2016, I t., 129-131 b. l.). Po to, kaip minėta anksčiau, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, tenkinant V. K. prašymą, antstolis įpareigotas sustabdyti bet kokius turto realizavimo ir vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje išieškant skolą iš šioje byloje areštuoto turto, tame tarpe ir Žemės sklypų, įskaitant šių nekilnojamųjų daiktų Turto pardavimo iš varžytinių aktų surašymą bei lėšų, gautų už šį turtą, paskirstymą, ir tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. sausio 5 d. nutartimi panaikinus Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, 2016-01-08 atsakovui išduoti Turto pardavimo iš varžytinių aktai. Taipogi, pažymėtina ir tai, jog V. K. ieškinio reikalavimų pripažinti Preliminariąją sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi, nuosavybės teisių į daiktus pripažinimo, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo atsisakė 2016-01-25 teikdamas teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (žr. c. b. Nr. 2-169-440/2016, VI t., 131-141 b. l.).
  1. Ieškovas V. K. teigia, jog tarp jo ir R. M. žodinės sutarties pagrindu susiklostė žemės nuomos santykiai, tačiau byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai tą paneigia. Visų pirma R. M. minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-169-440/2016 teikė priešieškinį, prašydamas Preliminariąją sutartį pripažinti negaliojančia. Be to, kaip teismo posėdžio metu paaiškino liudytoju apklaustas R. M., tik sudarius Preliminariąją sutartį, tarp jo ir V. K. kilo ginčai, dėl ko ir nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Taigi, akivaizdu, jog tarp jų esant konfliktiškiems santykiams ir ginčui persikėlus į teismą, nėra jokio pagrindo kalbėti apie žodinį susitarimą leisti ieškovui naudotis ginčo žeme, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, jog tarp V. K. ir R. M. buvo susiklostę žodiniai žemės nuomos teisiniai santykiai. Pažymėtina ir tai, jog net ir Preliminariojoje sutartyje nebuvo net užuominos į tai, jog V. K. iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo gali naudotis Žemės sklypais, be to, svarbu ir tai, jog to leisti R. M. ir negalėjo, kadangi Žemės sklypai Preliminariosios sutarties sudarymo metu R. M. nuosavybės teise nepriklausė, t. y. ginčo žemė nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai.
  1. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. K. Žemės sklypais naudojosi Preliminariosios sutarties, kurios galiojimas buvo pasibaigęs, pagrindu, nesant nei panaudos, nei nuomos sutarties, be žemės savininko sutikimo, netgi prieš jo valią. Preliminarioji sutartis nebuvo įregistruota viešame registre, todėl darytina išvada, kad ieškovas negali naudoti šios sutarties prieš trečiuosius asmenis, t. y. prieš atsakovą.
  1. Svarbus aspektas šioje byloje yra ir tai, jog ieškovas V. K. neabejotinai žinojo, kad ginčo žemė yra pardavinėjama ir parduota viešose varžytinėse. Tą paliudijo teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas antstolis R. K., kuris nurodė, jog ieškovui buvo žinoma apie vykstančias varžytines, nes jis skundė antstolio veiksmus, be to, varžytinėse dalyvavo ieškovo giminaitis A. E., kuris pirko 3 žemės sklypus, tą patvirtina ir civilinės bylos Nr. 2-169-440/2016 duomenys: 1) V. K. atstovo advokato A. I. 2015-07-22 pareiškimas dėl varžytinių atšaukimo, kurį jis siuntė elektroniniu paštu antstoliui, po ko, varžytinių neatšaukus, atstovas 2015-07-24 pateikė skundą dėl antstolio veiksmų Šiaulių apylinkės teismui (c. b. Nr. 2-169-440/2016, V t., 29-30, 39, 42-47 b. l.); 2) 2013-01-01 Jungtinės veiklos sutartis, sudaryta tarp ūkininkų V. K., A. E. ir R. M. (c. b. Nr. 2-169-440/2016, I t., 91 b. l.), iš kurios matyti, jog A. E. ir ieškovas veikė jungtinės veiklos pagrindu, taigi, A. E. dalyvaujant varžytinėse tikslu įsigyti žemės, V. K. neabejotinai buvo žinoma apie vykstančias varžytines. A. E. teismo posėdžio metu patvirtino, jog yra V. K. sūnėnas. Taigi, net ir A. E., kuris teismo posėdžio metu davė parodymus, jog nuo 2013 metų kiekvienais metais tręšė, sėjo, purškė ginčo žemę, buvo žinoma, jog ši ginčo žemė yra parduota iš varžytinių kitam asmeniui.
  1. Įvertinus šio sprendimo 50 punkte nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog varžytinės įvyko 2015-07-22 ir ieškovui neabejotinai buvo žinoma, jog Žemės sklypai yra parduoti, tolimesni jo veiksmai leidžia spręsti, jog būtent ieškovas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad faktiškai žemės savininku tapęs atsakovas kaip galima ilgiau netaptų įsigyto turto savininku juridiškai. Visą sumą už nupirktą turtą atsakovas sumokėjo 2015-08-19, ką patvirtina Turto pardavimo iš varžytinių aktai. Taigi, šiuo metu ieškovas, tikėtina, jau buvo nusiėmęs arba ruošėsi nusiimti derlių ir Žemės sklypai buvo neapsėti, o atsakovas, įsigijęs Žemės sklypus, pagrįstai tikėjosi pradėti juose žemės ūkio veiklą. Tačiau nepaisant to, žinodamas, jog faktiškai šie Žemės sklypai yra parduoti varžytinėse, ieškovas inicijavo teisme anksčiau minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir, teismui šį jo prašymą tenkinus, be jokio teisinio pagrindo, savavališkai apsėjo ginčo Žemės sklypus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas V. K., būdamas ūkininku, versdamasis šia veikla, įgyvendindamas savo teises bei vykdydamas pareigas, nesilaikė įstatymų reikalavimų, t. y. veikė nesąžiningai ir neteisingai, kaip privalėjo elgtis apdairus ir atidus ūkininkas (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi, ieškovas V. K. žinojo, kad naudojasi žeme be jokio teisinio pagrindo, kad R. M. tam prieštarauja, kad tarp jų teisme vyksta teisminis ginčas ir R. M. neigiama pozicija dėl žemės naudojimo yra akivaizdi, o naudodamasis profesionalaus teisininko paslaugomis turėjo žinoti, kad Preliminarioji sutartis yra negaliojanti, visgi savavališkai, nuėmęs ankstesnį derlių, žinodamas, jog varžytinės įvyko ir yra paskelbtas jų laimėtojas, apsėjo Žemės sklypus žieminiais kviečiais, ir tokie jo veiksmai yra laikytini neteisėtais veiksmais (CK 6.246 straipsnis). Ieškovas V. K. elgėsi neteisėtai, o iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmes - teisė reikalauti interesų apsaugos.
  1. Taigi, teismui nustačius, jog ieškovas V. K. pats elgėsi akivaizdžiai neteisėtai, jis neturi teisės reikalauti civilinės atsakomybės taikymo atsakovo R. E. atžvilgiu. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, o priešingai, nustačius ieškovo neteisėtus veiksmus, jis negali reikalauti atlyginti nuostolius, kadangi jie atsirado dėl paties ieškovo priimtų neteisėtų sprendimų. Taigi, darytina išvada, jog ieškovas V. K. neįrodė, kad atsakovas R. E. atliko neteisėtus veiksmus, neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių, bei kaltės. Pats ieškovas veikė priešingai teisei, jo interesai teismo negali būti ginami, todėl teismas daro išvadą, jog ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo patirtus nuostolius yra nepagrįsti ir neįrodyti, todėl ieškinys atmetamas.

11Dėl procesinių sprendimų administracinio teisės pažeidimo byloje prejudicialumo

12

  1. Pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-421/2016; ir kt.).
  1. Teismas, įvertinęs tiek Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį, tiek Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį, sprendžia, jog pagrindo remtis jomis, kaip turinčiomis prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, nėra, kadangi administracinėje byloje santykiai tarp ieškovo ir atsakovo buvo vertinami savavaldžiavimo aspektu, t. y. Šiaulių apygardos teismas konstatavo, jog V. K. veikimas nėra pakankamas konstatuoti jo kaltę padarius savavaldžiavimą pagal ATPK 188 straipsnį, tačiau tuo pačiu teismas pasisakė, jog tarp ieškovo ir atsakovo byloje nagrinėjamo galimo pažeidimo padarymo metu egzistavo civilinis teisinis santykis, tačiau nebuvo rastas bendras sutarimas, kas būtent ir lėmė atsakovo nuostatą ginčą su ieškovu spręsti ne civilinėmis, o baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis, kas, kaip nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, negali būti pripažįstama gera praktika. Taigi, aplinkybės administracinėje byloje buvo vertinamos ne pagal CK nuostatas, o ATPK nuostatų kontekste, todėl pripažįstama, jog administracinėje byloje nustatyti faktai negali būti pripažinti prejudiciniais nagrinėjamoje civilinėje byloje, kadangi šie faktai administracinėje byloje nebuvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

13Dėl priešieškinio reikalavimų

14

  1. Atsakovas R. E. priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo V. K. 24122,45 Eur nuostolių. Šį reikalavimą grindžia tuo, jog ieškovui neteisėtai apsėjus jam nuosavybės teise priklausančius Žemės sklypus žieminiais kviečiais, jis negalėjo sėti vasarinio rapso ir gauti planuoto pelno.
  1. Konstatavus ieškovo V. K. veiksmų neteisėtumą, spręstina, ar yra ir kitos sąlygos ieškovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.247-6.249 straipsniai), t. y. ar atsakovas dėl neteisėtų ieškovo veiksmų patyrė nuostolių, ar yra priežastinis ryšys tarp ieškovo veiksmų ir atsakovo patirtų nuostolių, bei ieškovo kaltė.
  1. Pagal CK 6.247 straipsnio nuostatas, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ieškovui V. K. neteisėai apsėjus ginčo Žemės sklypus žieminiais kviečiais, atsakovas R. E. jam nuosavybės teise priklausančioje žemėje negalėjo vykdyti žemės ūkio veiklos, kurią planavo vykdyti, t. y. sėti rapsą. Taigi, akivaizdu, jog negalėdamas vykdyti jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose žemės ūkio veiklos, atsakovas neabejotinai patyrė nuostolių. Taigi, tarp neteisėtų ieškovo veiksmų ir atsakovo patirtų nuostolių yra priežastinis ryšys, kadangi atsakovo patirti nuostoliai yra ieškovo neteisėtų veiksmų rezultatas.
  1. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmuo laikomas kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kaip konstatuota anksčiau (žr. šio sprendimo 50-51 punktuose), ieškovas V. K., žinodamas, kad 2015 m. liepos 22 d. viešos varžytinės įvyko ir ginčo Žemės sklypai faktiškai buvo parduoti, inicijavęs teisme laikinųjų apsaugos priemonių taikymą - bet kokių turto realizavimo ir vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymą, be jokio teisinio pagrindo, savavališkai apsėjo ginčo Žemės sklypus. Taigi, ieškovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl laikytina, jog ieškovas yra kaltas dėl susidariusios situacijos, kas leidžia konstatuoti esant dar vieną sąlygą ieškovo civilinei atsakomybei kilti.
  1. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius.
  1. Atsakovas R. E. nurodė, jog Žemės sklypuose pavasarį planavo sėti rapsą. Šią aplinkybę patvirtina 2017-09-17 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, jog būtent šią kultūrą atsakovas sėjo 2017 metais ginčo Žemės sklypuose. Pagal oficialios statistikos portalo duomenis (https://osp.stat.gov.lt), rapsų derlius 2016 metais Šiaulių apskrityje vidutiniškai buvo 3,1 tona/ha. Atsakovas nurodo, jog jis planavo iš vieno hektaro prikulti vidutiniškai po 2,9 tonas, kas praktiškai atitinka oficialiame statistikos portale nurodytus duomenis. Pagal www.rapsai.lt pateiktas rapsų supirkimo kainas 2016 metų rugpjūčio mėnesį, matyti, jog už 1 toną rapso buvo mokama vidutiniškai po 350 Eur, ką nurodo ir atsakovas. Taigi, atsakovas pagrįstai teigia, jog iš vieno hektaro buvo numatoma gauti 997,50 Eur pajamų. Pagal atsakovo pateiktą rapsų auginimo technologiją, rapso auginimo išlaidos vienam hektarui, įskaitant ir darbų kaštus, yra 515,05 Eur. Ieškovas šių duomenų nepaneigė, todėl laikytina, jog šios išlaidos yra įrodytos, realios ir pagrįstos. Taigi, atsakovas pagrįstai iš vieno hektaro, atėmus iš pardavimo kainos išlaidas, tikėjosi gauti 482,45 Eur pelno. Kadangi deklaruojamas ginčo Žemės sklypų plotas yra 49,9 ha, atsakovui nuėmus apie 145 tonas derliaus ir pardavus minėtą kiekį rapsų, išskaičiavus rapsų auginimo išlaidas, jis būtų gavęs 24 122,45 Eur pelno, kas ir sudaro R. E. nuostolius. Konstatuotina, jog dėl neteisėtų ieškovo V. K. veiksmų atsakovas R. E. patyrė 24 122,45 Eur nuostolius, kurie turi būti atlyginti, taigi, priešieškinys yra tenkinamas.
  2. Tačiau nagrinėjamu atveju dėl neteisėtų ieškovo V. K. veiksmų atsakovui R. E. buvo padaryta ne tik žala, bet jis turėjo ir naudos. Nuėmęs ieškovo V. K. be teisėto pagrindo užsėtus žieminius kviečius, atsakovas juos pardavė ir gavo pelną. Iš atsakovo pateikto 2016-08-28 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, jog atsakovas, nuėmęs ieškovo neteisėtai užsėtus žieminius kviečius jam nuosavybės teise priklausančiuose Žemės sklypuose, prikūlė 183390 kg (183,39 tonas) kviečių, kuriuos pardavęs UAB „Agrokoncerno grūdai“ bei UAB „Robusta“ gavo 22 673,79 Eur, ką patvirtina ir byloje pateikti svėrimo aktai bei PVM sąskaitos faktūros dėl pinigų už priduotus kviečius išmokėjimo. Abejoti šiais rašytiniais įrodymais teismas neturi jokio pagrindo. Taigi, siekiant nesudaryti sąlygų atsakovui nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita, atsakovo gauta 22 673,79 Eur nauda įskaitoma į 24 122,45 Eur nuostolius, priteisiant iš ieškovo atsakovui 1448,66 Eur skirtumą.
  3. Reikalavimas priteisti penkių (5) procentų dydžio metines palūkanas tenkinamas nuo bylos iškėlimo teisme pagal priešieškinį dienos (2017-07-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi CK 6.37 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

15IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

16

  1. Ieškovas V. K., kreipdamasis į teismą, turėjo 1976 Eur bylinėjimosi išlaidų: sumokėtas 926 Eur žyminis mokestis ir 1050 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Byloje pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai.
  1. Atsakovas R. E. patyrė 1443 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas: 543 Eur žyminio mokesčio bei 900 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai.
  1. Valstybė patyrė 2,87 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
  1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi, ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus, iš ieškovo atsakovui priteistinos pastarojo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
  1. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais.
  1. Atsakovui pateikus bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus ir teismui nustačius, jog šias išlaidas sudaro teisinių paslaugų išlaidos, kurios išsamiai detalizuotos, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos specifiką, į išlaidų dydį, prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra per didelės. Taipogi iš ieškovo atsakovui priteisiamas ir 543 Eur sumokėtas žyminis mokestis.
  1. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis), yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos.

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 270 str., teismas

Nutarė

18ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

19Priteisti iš ieškovo V. K., asmens kodas ( - ) atsakovui R. E., asmens kodas ( - ) atlikus įskaitymą, 1448,66 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai 66 ct) nuostolių, penkių (5) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1448,66 Eur) nuo bylos iškėlimo pagal priešieškinį teisme dienos (2017-07-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1443 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai keturiasdešimt trys eurai) bylinėjimosi išlaidų.

20Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Ryšiai