Byla A-525-805-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

2sekretoriaujant Ilonai Kovger,

3dalyvaujant atsakovo atstovėms Aivei Medeišytei ir Mildai Žiaugaitei,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kalnapilio – Tauro grupė“ dėl nutarimo panaikinimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Pareiškėjas VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ prašymu (b.l. 3 – 7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2008 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 12 – 19A (toliau – ir Nutarimas) kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

8Nurodė, kad Tarnyba skyrė 11 000 Lt baudą už UAB „Kalnapilis – Tauro grupė“ prekės ženklo paskelbimą koncerto „Geriausios folkšoko dainos“ transliacijos Lietuvos televizijos pirmuoju kanalu 2008 m. kovo 10 d. nuo 16 val. 55 min. metu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymu (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 28 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-337-1999). Pažymėjo, kad reklamos skelbimą transliuotojų programose reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2007 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu patvirtinta Reikalavimų reklamos transliavimui ir programų (laidų) rėmimui įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka). Tai yra vieninteliai nacionaliniai, Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantys teisės aktai, nustatantys išsamias reklamos skelbimo visuomenės informavimo priemonėse taisykles. Tuo tarpu Įstatymo tikslai yra iš esmės susiję su alkoholio kontrole, jo vartojimo, prieinamumo sumažinimu ir kita. Atsižvelgdamas į Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 46 dalį, Įgyvendinimo tvarką, 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, suderinimo (toliau – ir Direktyva 89/552/EEB), 1989 m. gegužės 5 d. Europos konvenciją dėl televizijos be sienų, 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/65/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 89/552/EEB, padarė išvadą, kad visuose minėtuose teisės aktuose reklama vertinama kaip bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis užsakovo interesais už užmokestį ar kitokį atlygį skleidžiama informacija apie asmens ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis. 2008 m. kovo 10 d. nuo 16 val. 55 min. Lietuvos televizijos pirmuoju kanalu transliuoto koncerto „Geriausios folkšoko dainos“ metu UAB „Kalnapilis – Tauro grupė“ prekės ženklas nebuvo rodomas minėtos bendrovės užsakymu, pareiškėjas negavo jokio atlygio už tokio ženklo skelbimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 m. birželio 28 d. nutartyje nustatė, jog pagal Pasaulinės intelektualinės nuosavybės apsaugos organizacijos tyrimus, pripažįstama, kad prekių ženklai turi 4 pagrindines funkcijas: skiriamąją (diferencinę), kilmės (šaltinio), kokybės ir reklaminę. Minėta nutartimi konstatuota, jog prekės ženklas, be skiriamojo, kilmės (šaltinio), kokybės požymių turi dar ir reklamos požymį, neturint omenyje, kad prekės ženklas visais atvejais, neatsižvelgiant į jo paskelbimo aplinkybes, situaciją, tikslus ir pan., yra reklama. Sąvokos „turi reklamos požymį“ ir „reklama“ nėra tapačios. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A14-625/2005), pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „Kalnapilis – Tauro grupė“ prekės ženklą koncerto įrašo transliacijos metu paskelbė vien dėl to, kad jis buvo šio koncerto įraše, atliktame dar 2006 metais, kai pagal tuo metu galiojusio Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktą alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų, reklama nebuvo uždrausta transliuoti Lietuvos Respublikoje įregistruotų radijo ir televizijos stočių, kabelinio radijo ir kabelinės televizijos stočių transliuojamose ir retransliuojamose programose. Tarnyba nepateikė įrodymų, jog pareiškėjas transliavo trečiojo asmens prekės ženklą, turėdamas tikslą skatinti įsigyti ar vartoti UAB „Kalnapilis – Tauro grupė“ gaminamą alų. 2008 m. balandžio 26 d. įsigaliojo Įstatymo pataisos, remiantis kuriomis reklama jau nebėra laikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais. Transliuoto koncerto metu parodytas UAB „Kalnapilis – Tauro grupė“ logotipas patenka į šiuo metu galiojančio Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies reguliavimo sritį, t.y. UAB „Kalnapilis – Tauro grupė“ prekės ženklas buvo matomas nereguliariai ir netikėtai ir yra šalutinis lyginant su transliuoto koncerto vaizdais. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 straipsnio 2 dalį, pabrėžė, jog 2008 m. balandžio 26 d. įsigaliojusi Įstatymo pataisa švelnina administracinę atsakomybę, lyginant su prieš tai galiojusia Įstatymo nuostata, t.y. turi atgalinio veikimo galią, ir turi būti taikoma paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos.

9Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į skundą (b.l. 17 – 21) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Nurodė, kad Įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimu, pabrėžė, jog alkoholiniai gėrimai yra priskiriami prie ypatingos paskirties prekių, todėl jiems yra taikomas specialus valstybės reguliavimo režimas, nustatytas Įstatymu. Vadovaudamasis Įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, 29 straipsnio 6 dalimi (galiojusia Nutarimo priėmimo metu), teigė, kad kitais atvejais (t.y. ne atitinkamų įmonių iškabose ar ant jų valdomo transporto) pateikiami alkoholinių gėrimų prekių ženklai laikomi alkoholio reklama. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus „alkoholio reklamos“ ir „televizijos reklamos“ sąvokos negali būti absoliučiai sutapatinamos. „Alkoholio reklamos“ sąvoka nėra įtvirtinta Europos Sąjungos teisėje. Įstatyme, kaip specialiajame teisės akte, įtvirtinta alkoholio reklamos sąvoka platesnė nei numatytoji Direktyvoje 89/552/EEB ir Visuomenės informavimo įstatyme, kadangi ji apima alkoholio reklamą ne tik televizijoje, bet ir kitais būdais. Remdamasis Įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi (įsigaliojo nuo 2008-01-01), faktinėmis bylos aplinkybėmis ir bylos medžiaga, nurodė, jog nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad Nutarimas priimtas nesigilinant į kitus reklamą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų programose reglamentuojančius teisės aktus. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 28 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-337/1999), pažymėjo, jog prekių ženklas (žymuo) turi reklamos požymį. Tam, kad žymuo būtų naudojamas kaip prekės ženklas, nėra būtina sąlyga jį įregistruoti. Žymuo kaip prekių ženklas ar kaip įregistruoto prekių ženklo elementas, kuriuo vieno gamintojo prekės ar paslaugos atskiriamos nuo kito gamintojo prekių ar paslaugų, yra ne tik informacija, bet ir reklama, kurios tikslas – pritraukti kuo daugiau pirkėjų. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A6-657/2001), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimą, Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, pažymėjo, jog tai, kad reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda dar nereiškia, kad negalima reklama, kuri nėra susijusi su materialine nauda, be to, materialinė nauda nenumatoma kaip būtinas alkoholio reklamos požymis. Įstatymo 29 straipsnio 6 dalis (2008-04-26 redakcija) nurodo, jog Įstatymas nedraudžia rodyti prekių ženklų tik tuomet, kai jie rodomi netikėtai (1), nereguliariai (2) ir kaip šalutiniai (3), palyginus su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, kitaip tariant, toks rodymas privalo atitikti visus tris minėtus kriterijus. Nagrinėjamu atveju koncerto metu logotipas buvo rodomas reguliariai, jis buvo matomas viso koncerto metu. Stendas su logotipu „Kalnapilis“ buvo pakabintas ant scenos, kurioje vyko atlikėjų pasirodymai, todėl buvo matomas kiekvieną kartą, kai scenoje vykstantis veiksmas buvo rodomas iš toli, todėl negalima teigti, jog logotipas buvo rodomas netikėtai. Be to, logotipas buvo rodomas aiškiai, nebuvo retušuotas, nors transliacija buvo netiesioginė. Padarė išvadą, kad minėto logotipo rodymas nebuvo netikėtas ir jis rodytas reguliariai, todėl toks rodymas tiek pagal anksčiau, tiek pagal dabar galiojantį Įstatymą yra draudžiama reklama.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu (b.l. 47 – 49) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13Teismas nustatė, kad Tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vyriausioji specialistė 2008 m. balandžio 7 d. surašė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nustatyto reklamos draudimo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse protokolą Nr.3-183, kuriame nustatė, kad pareiškėjas 2008 m. kovo 10 d. koncerto „Geriausios folkšoko dainos“ metu skleidė „Kalnapilis“ alaus reklamą, kuri draudžiama Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos pagal Įstatymą ir tuo pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Tarnyba Nutarimu pareiškėjui skyrė 11 000 Lt baudą. Nurodė, jog pagal Įstatymo redakcijos, galiojusios Nutarimo priėmimo metu, 29 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 6 dalį, reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat, alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai (jei alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių registruoto pavadinimo dalis) bei prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių buveinės ar padalinio pastato bei įmonių valdomo transporto. Pagal 2008 m. balandžio 26 d. įsigaliojusios Įstatymo redakcijos 29 straipsnio 6 dalį reklama taip pat nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais. Teismas pripažino pareiškėjo teiginį, kad Tarnyba nepagrįstai vadovavosi tik Įstatymu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ir nesivadovavo kitais teisės aktais reglamentuojančiais reklamos transliavimą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų programose, nepagrįstu, nes valstybė įtvirtino alkoholio kontrolės politikos principus ir nustatė priemones šiems principams pasiekti specialiajame teisės akte, t.y. Įstatyme, kuriame išdėstė alkoholio reklamą ribojančias nuostatas, todėl televizijos reklamos ir alkoholio reklamos sąvokos nėra tapačios. Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, teismui pateiktą vaizdo įrašą, konstatavo, kad stendas su logotipu „Kalnapilis“ buvo pakabintas prie scenos ir matomas, kuomet scenoje vykstantis veiksmas buvo rodomas iš toli, taip pat, stendas su logotipu „Kalnapilis“ buvo matomas kiekvienos dainos atlikimo metu. Todėl padarė išvadą, jog pareiškėjo teiginys, kad koncerto metu parodytas „Kalnapilis“ logotipas buvo matomas nereguliariai ir netikėtai ir yra šalutinis, lyginant su transliuoto koncerto vaizdais, nepagrįstas ir pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti Įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje nustatytą išimtį, nėra.

14III.

15Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b.l. 53 – 56), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, taip pat pateikiami tokie pagrindiniai argumentai:

161. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju UAB „Kalnapilis – Tauro grupė“ neužsakė rodyti jo prekės ženklo koncerto metu, o prekės ženklas buvo transliuotas tik dėl to, kad jis buvo koncerto vietoje. Renginio organizatoriai nėra pavaldūs transliuotojams, o transliuotojo tikslas yra tiksliai ir nešališkai atspindėti aktualius visuomenei įvykius. Taip pat, atsižvelgdamas į Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teigia, kad masiniuose renginiuose, koks šiuo atveju ir buvo koncertas, gali būti pateikiamas renginį remiančios ir alkoholinius gėrimus, kuriais leidžiama prekiauti masiniuose renginiuose, gaminančios ar jais prekiaujančios įmonės pavadinimas ir (ar) prekės ženklas, pagal turinį ir formą neprieštaraujantys teisės aktų reikalavimams. Todėl nagrinėjamu atveju minėto prekės ženklo transliavimas negali būti pagrindu taikyti Įstatyme numatytas ekonomines sankcijas transliuotojams.

172. Teismas, padarydamas išvadą, jog bet kokia prekės ženklo transliacija yra reklama, nukrypo nuo teismų praktikos.

183. Teismo sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį.

194. Pažymi, kad paskirta 11 000 Lt bauda yra akivaizdžiai per didelė. Atsižvelgdamas į Įstatymo 34 straipsnio 6 dalį, į tai, kad pakartotinumo aplinkybė išnyko Vilniaus apygardos administraciniam teismui sprendimais (2008-08-28, 2008-07-10, 2008-06-26, 2008-08-27) panaikinus iki 2008 m. balandžio 18 d. Tarnybos priimtų nutarimų galiojimą, daro išvadą, jog pagrindas skirti didesnę nei 10 000 Lt baudą išnyko.

20Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 61 – 65) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, taip pat pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

211. Remdamasis Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 4 punktu, pažymi, kad minėtas punktas reglamentuoja prekių ženklų pateikimą būtent renginyje, tačiau išlieka Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas transliuoti ar retransliuoti alkoholio reklamą transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos. Daro išvadą, kad nors pagal Įstatymą galima talpinti UAB „Kalnapilis – Tauro grupė“ prekių ženklą renginio vietoje, tačiau draudžiama tokį prekių ženklą, t.y. alkoholio reklamą, transliuoti ar retransliuoti nuo 6 valandos iki 23 valandos.

222. Atsižvelgdamas į Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, nurodo, jog, pripažįstant tam tikrą informaciją alkoholio reklama, būtina nustatyti, kad tai: 1) bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija; 2) ji susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla; 3) skatina įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Alkoholio reklama buvo skleista nagrinėjamu atveju UAB „Kalnapilis – Tauro grupė“ prekių ženklo forma koncerto „Geriausios falšoko dainos“ metu, minėta informacija buvo susijusi su UAB „Kalnapilis – Tauro grupė“ komercine, ūkine bei finansine veikla, ir būtent transliuotojo rodytas prekių ženklas „Kalnapilis“ skatino įsigyti šios bendrovės produktą – alų „Kalnapilis“. Todėl toks prekės ženklas atitinka Įstatyme apibrėžtą reklamos sąvoką ir laikytinas alkoholio reklama.

233. Pažymi, jog pareiškėjo nurodyti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai apskųsti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl jie nėra įsiteisėję ir atitinkamai nėra pagrindo mažinti paskirtą 11 000 Lt dydžio baudą.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV.

26Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

27Byloje nustatyta, kad 2008 m. kovo 10 d. 16 val. 55 min. per Lietuvos televizijos pirmąjį kanalą transliuojant koncertą „Geriausios folkšoko dainos“ šalia scenos buvo matomas bendrovės „Kalnapilis“ logotipas.

28Dėl informacijos pripažinimo reklama pagal Nutarimo priėmimo metu galiojusią Įstatymo redakciją

29Pareiškėjas teigia, jog koncerto metu matytas alaus „Kalnapilis“ prekės ženklas negali būti vertinamas kaip reklama Įstatymo prasme.

30Ginčo santykiams taikytinas specialusis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas, reglamentuojantis santykius, susijusius su alkoholio produktų, maisto ir kitų produktų, kuriuose yra etilo alkoholio, gamyba, prekyba, laikymu, gabenimu, įvežimu, importu, eksportu, vartojimu, reklama, rėmimu, ir nustatantis valstybės alkoholio kontrolės Lietuvos Respublikoje pagrindus (Įstatymo 1 str. 2 d.).

31Pagal Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį alkoholio reklama suprantama kaip bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Kitaip tariant atitinkama informacija pripažintina alkoholio reklama, jeigu ji susijusi su atitinkama įmonių veikla ir skatina įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Įstatymo 29 straipsnio 6 dalis nustatė, jog reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai (jei alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių registruoto pavadinimo dalis) bei prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių buveinės ar padalinio pastato bei įmonių valdomo transporto.

32Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei faktines bylos aplinkybes, pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju prekės ženklo „Kalnapilis“ rodymas koncerto „Geriausios folkšoko dainos“ metu vertintinas kaip alaus reklama Įstatymo 2 straipsnio 4 dalies prasme. Toks prekės ženklas yra tiesiogiai susijęs su alų gaminančia bendrove ir atitinkamai alkoholio produktu – alumi „Kalnapilis“. Be to, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, pripažintina, jog toks prekės ženklo transliavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės atitinka ir kitą kriterijų, t.y. skatina įsigyti ar vartoti alkoholio produktus (alų „Kalnapilis“). Kartu pabrėžtina, jog tokia pareiškėjo koncerto metu transliuota informacija neatitinka nė vieno Nutarimo priėmimo metu galiojusioje Įstatymo redakcijoje numatyto kriterijaus, remiantis kuriuo ji negalėtų būti pripažinta alkoholio reklama.

33Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, nurodė, kad prekės ženklo „Kalnapilis“ transliavimas koncerto „Geriausios folkšoko dainos“ metu nevertintinas kaip reklama, nes tokie veiksmai atlikti neatlygintinai. Įstatymas, kaip specialusis teisės aktas, reguliuojantis ginčo santykius, alkoholio reklamos sąvokos tiesiogiai nesieja su informacijos skleidimo atlygintinumu. Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A525-800/2009), alkoholio reklamos sąvokos siejimas tik su atlygintinumo aspektu leistų transliuotojams nepagrįstai piktnaudžiauti tokios informacijos skleidimu ir atitinkamai pažeistų Įstatymo tikslus. Kitaip tariant, toks alkoholio reklamos sampratos aiškinimas nepagrįstai praplėstų skleidžiamos informacijos, nelaikomos alkoholio reklama, sąvoką, atitinkamai apribodamas Įstatymo tikslų įgyvendinimą. Tuo tarpu kitų pareiškėjo nurodytų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos vertintinos kaip bendrosios Įstatymo nuostatų požiūriu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjo nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai yra įgyvendinti juos perkeliant į Įstatymą, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčijamoje byloje taikytini teisės aktai prieštarauja minėtų teisės aktų nuostatoms.

34Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kai kurios Įstatymo nuostatos buvo pakeistos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymu (2008-04-18 įstatymo Nr. X-1508 redakcija). Minėto įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi pakeista Įstatymo 29 straipsnio 6 dalis, numatant, jog reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamuose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekės ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos atvaizdais. Įvertinus minėtas nuostatas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A525-800/2009), įstatymų leidėjo ketinimų metodu, atsižvelgiant į tai, jog prekės ženklų atvaizdų transliavimas nelaikomas reklama tik išskirtinais atvejais, konstatuotina, jog teisėjų kolegijos išvada, kad nagrinėjamu atveju prekės ženklo „Kalnapilis“ rodymas koncerto transliacijos metu vertintinas kaip alkoholio reklama iš esmės atitinka ir įstatymų leidėjo ketinimus.

35Pareiškėjas taip pat teigė, jog pagal Įstatymą leidžiama masiniuose renginiuose pateikti renginį remiančios ir alkoholinius gėrimus, kuriai leidžiama prekiauti masiniuose renginiuose, gaminančios arba jais prekiaujančios įmonės pavadinimą ir (ar) prekės ženklą, pagal turinį ir formą neprieštaraujančius teisės aktų reikalavimams (Įstatymo 29 str. 2 d. 4 p.), todėl nagrinėjamu atveju prekės ženklo atvaizdo rodymas negali būti vertinamas kaip Įstatymo pažeidimas.

36Pažymėtina, jog ginčo santykiai yra tiesiogiai susiję būtent su Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ar retransliuotojų transliuojamose programose rodoma alkoholio reklama, o ne su masinių renginių organizavimu, todėl visi su tuo susiję pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog bylos nagrinėjimo Tarnyboje metu pareiškėjo atstovas taip pat pripažino, jog pareiškėjas padarė Įstatymo pažeidimą (b.l. 30).

37Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad prekės ženklo „Kalnapilis“ transliavimas koncerto „Geriausios folkšoko dainos“ pagal tuo metu galiojusią Įstatymo redakciją pagrįstai vertintas kaip alkoholio reklama Įstatymo 2 straipsnio 4 dalies prasme, todėl pareiškėjo veiksmai pagrįstai pripažinti pažeidžiančiais Nutarimo priėmimo metu galiojusios Įstatymo redakcijos nuostatas.

38Dėl švelninančio atsakomybę įstatymo taikymo

39Kaip jau minėta, nuo 2008 m. balandžio 26 d. įsigaliojo nauja Įstatymo 29 straipsnio redakcija (2008-04-18 įstatymo Nr. X-1508 redakcija). Pagal naują Įstatymo 29 straipsnio redakciją 2 dalies 6 punkte praplėstas informacijos, nelaikomos reklama, apibrėžimas, numatant, jog reklama taip pat nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais.

40Teisėjų kolegija, įvertinusi tokius pakeitimus, daro išvadą, jog, įsigaliojus minėtai naujai Įstatymo redakcijai ir praplėtus informacijos, kuri nelaikoma alkoholinių gėrimų reklama, sąvoką, nagrinėjamos bylos atžvilgiu iš esmės buvo sušvelninta atsakomybė. Todėl, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A822-616/2009, A525-800/2009) bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, atsižvelgdama į tą aplinkybę, kad skundžiamas Nutarimas nėra įvykdytas, konstatuoja, jog, sprendžiant kilusį ginčą, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, t.y. nagrinėjamu atveju turi būti taikomos atsakomybę švelninančios teisės akto nuostatos.

41Dėl informacijos pripažinimo reklama pagal Įstatymą, švelninantį atsakomybę

42Pagal nuo 2008 m. balandžio 26 d. įsigaliojusio Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies redakciją reklama taip pat nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais.

43Įvertinus tokią teisės normą, darytina išvada, jog tam, kad prekės ženklo rodymas nebūtų laikomas alkoholio reklama, toks transliavimas turi atitikti tris pagrindinius kriterijus: prekių ženklas turi būti rodomas nereguliariai, matomas netikėtai ir jo atvaizdas turi būti šalutinis, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos atvaizdais.

44Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną sąvoka „reguliarus“ aiškinama kaip tolygiai ir taisyklingai vykstantis, organizuotas, organizuotai rengiamas, valdomas. Todėl terminas „reguliariai“ turėtų būti suprantamas kaip organizuotai, tolygiai, taisyklingai. Terminas „netikėtas“ aiškinamas kaip nelauktas, staigus, o sąvoka „netikėtai“ atitinkamai turėtų būti suprantama kaip nelauktai, staigiai. Žodis „šalutinis“ suprantamas kaip ne toks svarbus, epizodinis, nepagrindinis.

45Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes ir bylos medžiagą, pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju koncerto „Geriausios folkšoko dainos metu“ rodytas prekės ženklo „Kalnapilis“ atvaizdas turėtų būti vertinamas kaip ne pagrindinis, ne toks svarbus, palyginti su transliuoto koncerto atvaizdais. Tačiau pabrėžtina, jog toks prekės ženklas, ką iš esmės pripažino ir pareiškėjo atstovė bylos nagrinėjimo Tarnyboje metu (b.l. 30), nagrinėjamu atveju buvo rodomas viso koncerto metu. Jis buvo matomas kiekvieną kartą, kai scenoje vykstantis veiksmas buvo rodomas iš toli, jis buvo matomas nuolat ir reguliariai, jo vaizdas buvo aiškus ir ryškus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, prekės ženklo „Kalnapilis“ atvaizdo transliavimas koncerto metu šiuo atveju vertintinas kaip alkoholio reklama (Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies prasme).

46Nagrinėjamu aspektu svarbi ir ta aplinkybė, kad koncertas „Geriausios folkšoko dainos“ buvo nufilmuotas prieš penkerius metus (b.l. 26, 30), todėl pareiškėjas, žinodamas apie pasikeitusį teisinį reglamentavimą, susijusį su alkoholio reklamos transliavimu, galėjo ir turėjo imtis visų priemonių, siekdamas nepažeisti Įstatymo nuostatų, tačiau pareiškėjas tokių veiksmų nesiėmė. Pareiškėjo atstovė bylos nagrinėjimo Tarnyboje metu teigė, jog tokių veiksmų imtasi nebuvo, nes, pašalinus prekės ženklo „Kalnapilis“ atvaizdą, būtų nukentėjusi koncerto vaizdo kokybė. Pažymėtina, jog siekis užtikrinti transliuojamos programos vaizdo kokybę nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip priežastis pažeisti Įstatymo reikalavimus ar nevertinti transliuotos informacijos kaip alkoholio reklamos. Be to, kaip jau minėta, pareiškėjas pats pripažino padarytą pažeidimą.

47Todėl, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog, pritaikius Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies, įsigaliojusios nuo 2008 m. balandžio 26 d., nuostatas, nėra pagrindo konstatuoti, kad koncerto „Geriausios folkšoko dainos“ metu prekės ženklo „Kalnapilis“ atvaizdas rodytas nereguliariai ir netikėtai, todėl vertintina, jog pareiškėjas padarė Įstatymo pažeidimą, o skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

48Dėl baudos dydžio

49Ginčijamo Nutarimo priėmimo metu galiojusios Įstatymo redakcijos 34 straipsnio 6 dalis nustatė, kad už šio Įstatymo 29 straipsnio reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo vieno tūkstančio litų iki dešimties tūkstančių litų bauda, už kiekvieną to paties reikalavimo pakartotinį pažeidimą, padarytą per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo dešimties tūkstančių litų iki dvidešimties tūkstančių litų bauda.

50Skundžiamu Nutarimu, pripažinus, jog pareiškėjas Įstatymo reikalavimus pažeidė pakartotinai, pareiškėjui skirta 11 000 Lt bauda.

51Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo padarytas Įstatymo pažeidimas buvo pakartotinis to paties reikalavimo pažeidimas per dvejus metus nuo ankstesnės baudos paskyrimo, bei, atsižvelgiant į individualias faktines šios bylos aplinkybes, nustatyti pareiškėjui skirtinos baudos dydį.

52Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pažeidimas būtų suprantamas kaip pakartotinis tuo atveju, jeigu teismo procesinio sprendimo priėmimo metu būtų galiojęs Tarnybos nutarimas, priimtas dėl ankstesnių pareiškėjo padarytą tų pačių Įstatymo reikalavimų pažeidimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pakartotinumas Įstatymo 34 straipsnio 6 dalies prasme sietinas tik su galiojančiais Tarnybos nutarimais, kitaip tariant, tam, kad pažeidimas būtų pripažintas pakartotiniu jis turi būti padarytas per dvejus metus nuo ankstesnio tų pačių Įstatymo reikalavimų pažeidimo, konstatuoto Tarnybos nutarimu, kuris yra galiojantis ir neapskųstas teismui, o jį apskundus teismui – įsigaliojusiu teismo sprendimu paliktas galioti.

53Kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo Tarnyba pakartotinumą sieja su Tarnybos 2008 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 12 – 7A. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 12 d. nutartimi atmetė Tarnybos apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 7 d. sprendimą, kuriuo minėtas Tarnybos nutarimas panaikintas. Todėl darytina išvada, jog Nutarime nurodyta pakartotinumo aplinkybė, įsigaliojus minėtam apeliacinės instancijos teismo sprendimui, išnyko. Byloje nebuvo pateikta papildomų įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčijamu Nutarimu konstatuotas pareiškėjo pažeidimas buvo pakartotinis to paties reikalavimo pažeidimas per dvejus metus nuo baudos skyrimo. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip pakartotinis, todėl pagal Įstatymo 34 straipsnio 6 dalį jis jam gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio litų iki dešimties tūkstančių litų.

54Nustatant skirtinos baudos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į faktines bylos aplinkybes, į padaryto pažeidimo pobūdį, teisinio reglamentavimo pasikeitimus, į tai, kad pareiškėjas pripažino padarytą pažeidimą, ir, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, nutaria, kad pareiškėjui skirtina minimali 1 000 Lt bauda.

55Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Tarnyba iš esmės tinkamai pritaikiusi Nutarimo priėmimo metu galiojusias teisės normas nustatė pareiškėjo padarytą pažeidimą bei paskyrė baudą. Tačiau, pasikeitus ginčo santykiui taikytinoms Įstatymo nuostatoms, faktinėms aplinkybėms, pareiškėjui paskirta bauda keistina ir vietoj 11 000 Lt baudos skirtina 1 000 Lt bauda. Atitinkamai keistinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas.

56Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

57Viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

58Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą pakeisti. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 12 – 19A, kuriuo Viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ paskirta 11000 Lt bauda, pakeisti ir Viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ paskirti 1000 Lt baudą.

59Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Ilonai Kovger,... 3. dalyvaujant atsakovo atstovėms Aivei Medeišytei ir Mildai Žiaugaitei,... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. Pareiškėjas VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ prašymu... 8. Nurodė, kad Tarnyba skyrė 11 000 Lt baudą už UAB „Kalnapilis – Tauro... 9. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į skundą (b.l. 17 – 21) prašė skundą... 10. Nurodė, kad Įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą,... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu... 13. Teismas nustatė, kad Tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos... 14. III.... 15. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b.l. 53 – 56), kuriuo prašo... 16. 1. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju UAB „Kalnapilis – Tauro grupė“... 17. 2. Teismas, padarydamas išvadą, jog bet kokia prekės ženklo transliacija... 18. 3. Teismo sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25... 19. 4. Pažymi, kad paskirta 11 000 Lt bauda yra akivaizdžiai per didelė.... 20. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 61 – 65) prašo... 21. 1. Remdamasis Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 4 punktu, pažymi, kad minėtas... 22. 2. Atsižvelgdamas į Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, nurodo, jog,... 23. 3. Pažymi, jog pareiškėjo nurodyti Vilniaus apygardos administracinio teismo... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV.... 26. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 27. Byloje nustatyta, kad 2008 m. kovo 10 d. 16 val. 55 min. per Lietuvos... 28. Dėl informacijos pripažinimo reklama pagal Nutarimo priėmimo metu... 29. Pareiškėjas teigia, jog koncerto metu matytas alaus „Kalnapilis“ prekės... 30. Ginčo santykiams taikytinas specialusis Lietuvos Respublikos alkoholio... 31. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį alkoholio reklama suprantama kaip bet... 32. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei faktines bylos aplinkybes,... 33. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, nurodė, kad prekės ženklo... 34. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kai kurios Įstatymo nuostatos buvo... 35. Pareiškėjas taip pat teigė, jog pagal Įstatymą leidžiama masiniuose... 36. Pažymėtina, jog ginčo santykiai yra tiesiogiai susiję būtent su Lietuvos... 37. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad prekės ženklo... 38. Dėl švelninančio atsakomybę įstatymo taikymo... 39. Kaip jau minėta, nuo 2008 m. balandžio 26 d. įsigaliojo nauja Įstatymo 29... 40. Teisėjų kolegija, įvertinusi tokius pakeitimus, daro išvadą, jog,... 41. Dėl informacijos pripažinimo reklama pagal Įstatymą, švelninantį... 42. Pagal nuo 2008 m. balandžio 26 d. įsigaliojusio Įstatymo 29 straipsnio 6... 43. Įvertinus tokią teisės normą, darytina išvada, jog tam, kad prekės... 44. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną sąvoka „reguliarus“ aiškinama... 45. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes ir bylos medžiagą,... 46. Nagrinėjamu aspektu svarbi ir ta aplinkybė, kad koncertas „Geriausios... 47. Todėl, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog,... 48. Dėl baudos dydžio... 49. Ginčijamo Nutarimo priėmimo metu galiojusios Įstatymo redakcijos 34... 50. Skundžiamu Nutarimu, pripažinus, jog pareiškėjas Įstatymo reikalavimus... 51. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo padarytas... 52. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pažeidimas būtų... 53. Kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo Tarnyba pakartotinumą sieja su Tarnybos... 54. Nustatant skirtinos baudos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į faktines... 55. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Tarnyba iš esmės tinkamai... 56. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 57. Viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“... 58. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą... 59. Nutartis neskundžiama....