Byla 2A-161-467/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja), kolegijos teisėjų

2Virginijos Volskienės, Algirdo Auruškevičiaus, sekretoriaujant

3Arvydui Ivanovui, dalyvaujant pareiškėjui A. A., suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Ž. T.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys - Ukmergės rajono savivaldybės administracija, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūra, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6Pareiškėjas A. A. 2009 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį vėliau patikslinęs, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo žemės sklype, unikalus ( - ), esančiame ( - ), yra išlikę buvusios sodybos, gyvenamojo namo, malūno, užtvankos, pylimo, perkasų liekanos ir pareiškėjo žemės sklype, unikalus ( - ), esančiame ( - ), yra buvusios sodybos, gyvenamojo namo liekanos. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tikslu atstatyti buvusias sodybas, gyvenamuosius namus, malūną, užtvanką, pylimą ir perkasas.

7Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad jis 2004 m. lapkričio 10 d. dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo ir valdo 5,45 ha ploto žemės sklypą, unikalus ( - ), esantį ( - ), o 2005 m. lapkričio 2 d. dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo ir valdo 10,23 ha žemės sklypą, unikalus ( - ), esantį ( - ). Pirmajame 5,45 ha ploto žemės sklype yra išlikę nuo 1932 m. statyti buvusio savininko P. K. vandens malūno liekanos, pamatai. Tai, kad buvęs savininkas P. K. 1932 m. statė vandens malūną, patvirtina brėžiniai, projektai, situacijos planas. P. K. pasistatė gyvenamąjį namą, malūną, perkasas, pylimą, užtvanką ir juos eksploatavo iki karo. Po karo, praėjus ilgam laiko tarpui, gyvenamasis namas, malūnas, užtvanka, pylimas neprižiūrimi iširo, tačiau liko jų liekanos. Buvusio savininko P. K. ir jo įpėdinių nėra. Toje vietoje, kur buvo P. K. statiniai, žemė grąžinama pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą. Tai, kad minėtame žemės sklype yra išlikę buvusio gyvenamojo namo, malūno ir kitų statinių liekanos, patvirtina antstolės N. J. 2006 m. lapkričio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su fotonuotraukomis bei 2008 m. balandžio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir fotonuotraukos. Antrajame 10,23 ha žemės sklype yra išlikę gyvenamojo namo pamatų liekanos (6 m x l2 m dydžio, aukštis 0,25 m - 0,35 m), taip pat sodas. Tai irgi patvirtina antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, fotonuotraukos. Abu žemės sklypai, ant kurių yra išlikę buvusių statinių liekanos, yra saugomose teritorijose: kraštovaizdžio draustinyje, Siesarties geomorfologiniame draustinyje, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje. Pareiškėjas 5,45 ha ploto žemės sklype pageidauja atkurti gyvenamąjį namą, malūną, užtvanką, pylimą, perkasas, o 10,23 ha žemės sklype pageidauja atkurti buvusią sodybą, gyvenamąjį namą. Pageidaujami atstatyti gyvenamieji namai ir kiti statiniai yra vieni šalia kitų, juos skiria tik Siesarties upė, nors žemės sklypai pagal administracinį suskirstymą yra skirtingose seniūnijose, nes seniūnijų riba eina per Siesarties upę. Pareiškėjas negali kitu būdu gauti leidimo šių statinių atkūrimui ir atstatymui valstybės saugomoje teritorijoje.

8Suinteresuotas asmuo LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas su pareiškimu nesutiko. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo pridėti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, fotonuotraukos ir kiti dokumentai neįrodo fakto, jog žemės sklypuose buvo atitinkamai sodyba, gyvenamasis namas, malūnas, užtvanka, pylimas ir perkasa, bei sodyba ir gyvenamasis namas.

9Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog bylos išsprendimas neturės įtakos departamento teisėms, todėl pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad pareiškėjo A. A. nuosavybės teise valdomi sklypai nepatenka į nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijas ar apsaugos zonas. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymėjime apie nekilnojamojo daikto teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre žemės sklypui, esančiam ( - ), nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos - Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos, šios specialiosios naudojimo sąlygos nustatytos Apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr.2.6-81-20291. Tačiau departamentui nėra žinoma, kokiais pagrindais apskrities viršininkas nustatė šias specialiąsias naudojimo sąlygas. Kultūros vertybių registre nėra registruotos buvusios sodybos: nei gyvenamojo namo, nei malūno, nei užtvankos, nei pylimo, nei perkasų liekanos žemės sklype, esančiame ( - ), taip pat nėra registruotos ir gyvenamojo namo liekanos žemės sklype, esančiame ( - ).

10Ukmergės rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškimą patenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. A. žemės sklype, unikalus ( - ), esančiame ( - ), yra išlikę buvusios sodybos - gyvenamojo namo, malūno, užtvankos, pylimo, perkasų liekanos ir pareiškėjo A. A., žemės sklype, unikalus ( - ), esančiame ( - ), yra išlikę buvusios sodybos - gyvenamojo namo liekanos. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas buvusių sodybų, gyvenamųjų namų, malūno, užtvankos, pylimo ir perkasų atstatymo klausimui spręsti. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus: antstolės N. J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus su fotonuotraukomis, Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktus P. K. vandens malūno ( - ) situacijos planą ir malūno statybos 1932 m. brėžinius, UAB „Geodarbai“ brėžinį, žemės sklypų planus, taip pat liudytojo A. R. parodymus, padarė išvadą, kad yra pakankamai įrodymų pareiškėjo prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui ir kad jo nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose yra išlikę senų sodybų pastatai. Dėl to pareiškimą tenkino (CPK 444 str. 2 d. 9 p., 445 str.).

11Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką juridinę reikšmę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas, jei pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra draustinyje, nėra buvę gyvenamojo namo (civilinė byla Nr.3K-3-259/2008). Iš byloje esančių įrodymų nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjui priklausančiuose žemės sklypuose antstolės konstatuoti pamatai yra būtent gyvenamojo namo. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose. Dėl to pareiškėjas privalėjo pateikti teismui duomenis, įrodančius, kad jam priklausančiame sklype buvo sodyba, t.y. yra ne tik gyvenamųjų namų pamatų, bet ir jų priklausinių liekanų. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktas P. K. vandens malūno situacijos planas ir malūno statybos 1932 m. brėžiniai, kuriais vadovavosi apylinkės teismas, patvirtina tik prielaidą, kad vandens malūnas galėjo būti. Atmesdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros pateiktą įrodymą – 1976 m. toponuotrauką-žemėlapį, kuriame nematyti pastatų ar griuvėsių, teismas konstatavo, jog pareiškėjas nurodė, kad po karo pastatai iširo, liko tik jų liekanos, o liudytojas A. R. nurodė, kad pastatai 1956 m. buvo sudeginti. Tačiau, esant prieštaravimų tarp pareiškėjo ir liudytojų parodymų, jais teismas neturėjo remtis, o turėjo vadovautis kitais įrodymais – būtent toponuotrauka-žemėlapiu, kuris nėra nuginčytas. Teismas vadovavosi antstolės N. J. 2006 m. lapkričio 14 d. ir 2008 m. balandžio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, kuriuose antstolė konstatavo, jog išlikusių pamatų liekanos yra gyvenamųjų namų, ir 2006 m. lapkričio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr.6, kur nustatyta, jog likę pastato likučiai yra buvusio malūno pastatai. Tačiau šioms aplinkybėms – kad pamatų liekanos yra būtent gyvenamųjų namų, o pastato likučiai yra malūno pamatai - nustatyti reikalingos specialios žinios, todėl kyla abejonių, kaip antstolė jas nustatė. Be to antstolė neidentifikavo nustatytų malūno ir gyvenamojo namo pamatų liekanų tikslių buvimo vietų koordinačių, pagal kurias iš VĮ Registrų centro duomenų bazės būtų galima nustatyti konkrečias vietoves ir jų savininkus. Be to iš antstolės 2008 m. balandžio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedų – fotonuotraukų, negalima spręsti, kad tai yra pamatų liekanos, nes jos neužfiksuotos, be to fotonuotraukos neaprašytos. 2006 m. lapkričio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr.6 nėra nurodytas žemės sklypo unikalus numeris.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas A. A. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas skunde iš esmės pripažįsta, jog sklypuose yra pamatai, tačiau nesutinka, kad jie yra gyvenamųjų namų, nes mano, jog byloje esantys įrodymai yra nepakankami tokiai išvadai padaryti. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų byloje esančius įrodymus, išskyrus 1976 m. toponuotrauką-žemėlapį, dėl kurio vertinimo pirmosios instancijos teismas pasisakė sprendime.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo apeliaciniame skunde nurodytus reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

14Apeliacinės instancijos teismo posėdyje suinteresuotas asmuo LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, pareiškėjas A. A. - prašė atmesti.

15Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

16Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama suinteresuoto asmens LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo sprendimas dalyje keistinas dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo (CPK 329 str. 1 d.).

17Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjui A. A. priklausančiame žemės sklype, unikalus ( - ), yra išlikę buvusios sodybos – gyvenamojo namo, malūno, užtvankos, pylimo, perkasų liekanos, o žemės sklype, unikalus ( - ), išlikę sodybos – gyvenamojo namo liekanos. Apelianto teigimu, byloje esančių įrodymų nepakanka konstatuoti, kad A. A. priklausančiuose žemės sklypuose, antstolės N. J. konstatuoti pamatai yra būtent gyvenamojo namo. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais iš dalies sutinka ir pažymi, kad sprendžiamas klausimas dėl dviejų buvusių sodybų galimo egzistavimo dviejuose atskiruose sklypuose.

18Pirma, teisėjų kolegija pasisako dėl buvusios sodybos liekanų žemės sklype ( - ). Apeliantas neginčija, jog šiame žemės sklype yra pamatų liekanų, todėl teismas vertina, ar esančios pamatų liekanos gali būti gyvenamojo namo. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi vandens malūno ( - ) situacijos ir malūno statybos brėžiniais (b.l. 19-21, 27). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šie duomenys leidžia daryti pakankamą prielaidą apie buvusį gyvenamąjį namą su priklausiniais. Apeliantas teigia, kad šie įrodymai nepatvirtina gyvenamojo namo ir priklausinių pastatymo fakto, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, antstolės N. J. 2006-11-14 ir 2008-04-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai Nr.6 ir Nr.3 (b.l. 9, 10, 15-17), schema (b.l. 12), fotonuotraukos (b.l. 11,13,) patvirtina, jog ( - ) buvo pastatyti nurodyti statiniai.

19Apelianto nurodyta aplinkybė, kad tarp pareiškėjo A. A. ir liudytojo A. R. paaiškinimų (pastatai iširo – pastatai sudeginti) yra prieštaravimų, nelaikoma esmine, nes abiem atvejais įrodo pastatų praradimą, tuo labiau, kad pastatų iširimą galėjo sąlygoti ir gaisras. Tačiau ir pareiškėjo paaiškinimai, ir liudytojo parodymai patvirtina pastatų buvimo faktą.

20Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo remtis nenuginčytu VRAAD Ukmergės rajono agentūros pateiktu įrodymu – 1976 m. toponuotrauka-žemėlapiu (b.l. 67), kuriame nematyti pastatų ar griuvėsių. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo šio įrodymo vertinimui, nes įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.).

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad, ar tam tik­ros ap­lin­ky­bės, su­si­ju­sios su gin­čo da­ly­ku, eg­zis­ta­vo ar­ba ne­eg­zis­ta­vo, teis­mas spren­džia rem­da­ma­sis ti­ki­my­bių pu­siau­svy­ros prin­ci­pu. Jei­gu pa­teik­ti įro­dy­mai lei­džia teis­mui pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad yra di­des­nė ti­ki­my­bė, jog tam tik­ri fak­tai eg­zis­ta­vo, ne­gu ne­eg­zis­ta­vo, teis­mas pri­pa­žįs­ta tuos fak­tus nu­sta­ty­tais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal bylos duomenis yra pakankamas pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjui A. A. priklausančiame žemės sklype, unikalus ( - ), esančiame ( - ), yra išlikę buvusios sodybos – gyvenamojo namo, malūno, užtvankos, pylimo, perkasų liekanos. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas ir paliekamas nepakeistas.

22Kaip jau minėta, pareiškėjas prašė nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu taip pat nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad kitame pareiškėjui A. A. priklausančiame žemės sklype, unikalus ( - ), esančiame ( - ), taip pat yra išlikę buvusios sodybos - gyvenamojo namo liekanos. Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada, kadangi antstolės N. J. 2006-11-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.7, fotonuotraukos (b.l. 23-25) to nepatvirtina. Teisėjų kolegija pritaria apeliantui, kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, antstolės N. J. fotonuotraukos iš tikrųjų neleidžia daryti išvados, jog minėtame žemės sklype yra išlikę gyvenamojo namo liekanos. Pareiškėjas A. A. remiasi tik jau mirusios tetos pasakojimais, o liudytojo A. R. parodymai nėra pakankami tokiam faktui patvirtinti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis ir įrodymus, daro išvadą, kad nėra pakankamai patvirtinta buvusios sodybos – gyvenamojo namo liekanų žemės sklype ( - ).

23CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina į bylą pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą dėl buvusios sodybos – gyvenamojo namo liekanų žemės sklype ( - ), paminėtų nuostatų nesilaikė.

24Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir pakeičia skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje patenkintas pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad A. A. priklausančiame žemės sklype, unikalus ( - ), esančiame ( - ), yra išlikę buvusios sodybos - gyvenamojo namo liekanos, nustatymo dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo (CPK 320 str., 329 str. 1 d.) ir pareiškėjo A. A. prašymo šioje dalyje netenkina (CK 1.5 str., CPK 178, 185 str.).

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

26Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą pakeisti:

27panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo A. A., asmens kodas ( - ), žemės sklype, unikalus ( - ), esančiame ( - ), yra išlikę buvusios sodybos – gyvenamojo namo liekanos, ir šioje dalyje pareiškėjo A. A. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkinti.

28Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Virginijos Volskienės, Algirdo Auruškevičiaus, sekretoriaujant... 3. Arvydui Ivanovui, dalyvaujant pareiškėjui A. A., suinteresuoto asmens... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo... 5. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. Pareiškėjas A. A. 2009 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į teismą su... 7. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad jis 2004 m. lapkričio 10 d. dovanojimo... 8. Suinteresuotas asmuo LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas su... 9. Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 10. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu... 11. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas A. A. prašo apeliacinį... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo... 14. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje suinteresuotas asmuo LR aplinkos... 15. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 17. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjui A. A.... 18. Pirma, teisėjų kolegija pasisako dėl buvusios sodybos liekanų žemės... 19. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad tarp pareiškėjo A. A. ir liudytojo A. R.... 20. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo remtis... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad, ar tam... 22. Kaip jau minėta, pareiškėjas prašė nustatyti du juridinę reikšmę... 23. CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius... 24. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 26. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą... 27. panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis... 28. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....