Byla 2A-343-210/2010

2Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus, kolegijos narių Birutės Simonaitienės ir Danutės Burbulienės, sekretoriaujant Irenai Dominauskienei, dalyvaujant ieškovei D. Č., atsakovo D. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Č. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-200-339/2010 pagal ieškovės D. Č. ieškinį atsakovei D. K. įmonei, tretiesiems asmenims Telšių darbo biržai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Telšių skyriui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriui dėl atleidimo iš darbo datos pakeitimo, darbo užmokesčio ir su tuo susijusių išmokų priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5Ginčo esmė

6Ieškovė D. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. K. įmonei ir prašė: atsakovės D. K. įmonės savininkės D. K. 2009-09-18 įsakymą Nr. 30 dėl atleidimo iš darbo laikyti įspėjimu dėl atleidimo iš darbo; atleidimo darbdavio iniciatyva datą perkelti iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas; priteisti iš atsakovės 3200 Lt už priverstinės pravaikštos laiką, 509,04 Lt neišmokėtą darbo užmokestį, 1600 Lt išmoką už atleidimą be darbuotojo kaltės, 459,38 Lt išmoką už nepanaudotas kasmetines atostogas, 800 Lt už uždelsimą atsiskaityti su atleistu darbuotoju; priteisti iš atsakovės penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Ieškovė nurodė, kad 2009-03-16 tarp jos ir D. K. įmonės buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 1, pagal kurią ji įsipareigojo dirbti finansininke, o atsakovė įsipareigojo mokėti jai ne mažiau kaip LR Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą. 2009-09-18 atsakovė jai įteikė įsakymą Nr. 30 dėl atleidimo iš darbo, kuriame nurodyta dėl etatų mažinimo atleisti ieškovę iš darbo nuo 2009-09-18. 2009-09-23 pažymoje Nr.1 apie darbą įstaigoje nurodyta, kad ji pas atsakovę dirbo nuo 2009-03-17 iki 2009-09-18 ir atleista iš darbo pagal DK 129 str. 2009-09-28 ieškovė registravosi Telšių darbo biržoje kaip ieškanti darbo ir jai buvo suteiktas bedarbės statusas. 2009-10-12 ieškovei paskambino Telšių darbo biržos specialistas S. M. ir informavo, kad VSDFV Telšių skyriaus duomenimis ji yra dirbanti pas atsakovę ir yra išbraukiama iš bedarbių sąrašų.

8Ieškovė augina du vaikus – A. Č., gim. 1994 m., ir R. Č. , gim. 2001 m., kuris yra neįgalus. Todėl atsakovė, atleisdama ieškovę iš darbo vadovaujantis DK 129 str., turėjo įspėti ją prieš keturis mėnesius, tačiau apie numatomą atleidimą iš darbo nebuvo pasirašytinai įteiktas įspėjimas. Ieškovės nuomone, atsakovė pažeidė keturių mėnesių įspėjimo terminą bei neatsižvelgė į kitus darbo sutarties nutraukimo teisinius pagrindus, todėl privalo atlyginti jai už priverstinės pravaikštos laiką – keturis jos mėnesinius vidutinius darbo užmokesčius, t.y. 3200 Lt. Taip pat ieškovei neišmokėtas 509,04 Lt darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2009-09-18 ir 459,38 Lt piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio ( 1600 Lt) išeitinė išmoka ( DK 140 str. 2 d.). Atsakovė su ieškove privalėjo atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną arba tarpusavio susitarimu, tačiau to nepadarė, todėl už uždelstą atsiskaityti laiką atsakovė turi jai sumokėti jos vidutinį darbo užmokestį, t.y. 800 Lt ( DK 141 str. 3 d.).

9Atsiliepime į ieškinį atsakovė D. K. įmonės savininkė D. K. nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad 2009-09-18 įsakymą Nr. 30 įsakymą apie atleidimą iš darbo parašė taip, kaip nurodė ieškovė. Supratusi, kad yra suklaidinta, 2009-09-30 priėmė įsakymą Nr. 31, kuriuo nurodė 2009-09-18 įsakymą Nr. 30 laikyti negaliojančiu, nes jai priklausančioje įmonėje finansininko etatas yra būtinas ir panaikinti šio etato nėra galimybės. Ieškovės atleidimas iš darbo įmonėje nėra įregistruotas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Telšių skyriuje, ieškovė vis dar yra įmonės darbuotoja, tačiau neina į darbą, dėl ko darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ieškovei yra žymimos pravaikštos. Dėl to, kad ieškovė neatvyksta į darbą, jos įmonė neturėjo galimybių ieškovei išmokėti darbo užmokestį už 2009 m. rugsėjo mėn. dirbtas dienas ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Šios išmokos ieškovei bus sumokėtos, kai tik ieškovė atvyks į darbą.

10 Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

12pakeitė atleidimo iš darbo formuluotę: laikyti D. Č. atleista iš darbo D. K. įmonėje nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnį (darbuotojo pareiškimu); iš D. K. įmonės priteisė D. Č. 509, 09 Lt neišmokėtą darbo užmokestį, 468,45 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 800 Lt už uždelsimo atsiskaityti laiką; iš D. K. įmonės priteisė D. Č. penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-11-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė ir iš D. K. įmonės priteisė 65 Lt žyminį mokestį į valstybės pajamas.

13Remdamasis byloje surinkta medžiaga, teismas nustatė, kad 2009-03-16 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią atsakovė priėmė ieškovę į darbą finansininkės pareigoms nuo 2009-03-17. Ieškovė 2009-09-18 pateikė atsakovei pareiškimą, kuriame prašė atleisti ją iš darbo nuo 2009-09-18 . Tą pačią dieną atsakovė priėmė įsakymą Nr. 30 atleisti ieškovę iš darbo dėl etatų mažinimo nuo 2009-09-18 ir 2009-09-23 buvo užpildyta pažyma Nr. 1 apie darbą įstaigoje, kurioje nurodyta, kad ieškovė atleista iš darbo D. K. įmonėje pagal DK 129 str. Teismas pažymėjo, kad šią pažymą užpildė pati ieškovė, o atsakovė ją tik pasirašė. 2009-09-30 atsakovė priėmė įsakymą Nr. 31, kuriuo nutarė 2009-09-18 įsakymą Nr. 30 laikyti negaliojančiu, nes ieškovę atleidžia iš darbo pagal paduotą prašymą, o ne dėl etatų mažinimo.

14Teismas nurodė, kad nors atsakovė 2009-09-18 įsakyme Nr. 30 nurodė, kad ieškovę nuo 2009-09-18 atleidžia iš darbo dėl etato mažinimo, tačiau iš byloje esančių įrodymų teismas sprendžia, kad tikroji šalių valia buvo nutraukti darbo sutartį darbuotojo, t.y. ieškovės pareiškimu (DK 127 str.), tačiau atsakovė rašydama įsakymą dėl atleidimo iš darbo paprasčiausiai suklydo. Todėl ieškovės reikalavimus atsakovės D. K. įmonės savininkės D. K. 2009-09-18 įsakymą Nr. 30 dėl atleidimo iš darbo laikyti įspėjimu dėl atleidimo iš darbo, atleidimo darbdavio iniciatyva datą perkelti iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas, priteisti iš atsakovės 3200 Lt už priverstinės pravaikštos laiką, 1600 Lt išmoką už atleidimą be darbuotojo kaltės teismas atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, pasinaudojo teise viršyti ieškinio reikalavimų ribas, t.y. priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 str.), ir byloje nustačius, kad ieškovė iš darbo buvo atleista pagal DK 127 str., pakeitė atleidimo iš darbo formuluotę, nors ieškovė reikalavimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę nereiškė. Nustatęs, kad atsakovė iki šiol nėra ieškovei sumokėjusi darbo užmokesčio už darbą 2009 m. rugsėjo mėn. ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas, teismas šias išmokas priteisė iš atsakovės. Kadangi ieškovės vidutinis darbo užmokestis buvo 800 Lt, už darbą nuo 2009-09-01 iki 2009-09-18 teismas ieškovei priteisė 509,09 Lt. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė viena augina 8 metų amžiaus neįgalų vaiką ir dėl to jai turėjo būti suteikiamos minimalios 35 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos (DK 166 str. 2 d. 2 p.), ieškovei teismas priteisė kompensaciją už nepanaudotas atostogas 468,45 Lt. Taip pat teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 800 Lt už uždelsimą atsiskaityti su atleistu darbuotoju (DK 141 str. 3 d. ). Iš atsakovės teismas taip pat priteisė ieškovei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.) bei 65 Lt žyminį mokestį į valstybės pajamas (CPK 96 str. 1 d., DK 302 str. 2 d.). Teismas nurodė, kad sprendimo dalis dėl darbo užmokesčio priteisimo ir atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo skubiai vykdytina (CPK 282 str. 2 d. 2 p., 283 str. 1 d. 3 p.).

15Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

16Apeliaciniu skundu ieškovė D. Č. prašo Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 22 d. sprendimą pakeisti: pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, t.y. ieškovę D. Č. laikyti atleista iš D. K. įmonės pagal LR DK 129 straipsnio dėl etatų mažinimo nuo 2010 m. sausio 18 d.; D. K. įmonės savininkės D. K. 2009-09-18 įsakymą Nr. 30 dėl atleidimo iš darbo pagal etatų mažinimą laikyti įspėjimu dėl darbo sutarties nutraukimo; priteisti iš atsakovės ieškovei 3200 Lt už priverstinės pravaikštos laiką, 1600 Lt išmoką už atleidimą iš darbo be darbuotojo kaltės, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos; kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė D. K. ir liudytoja A. A. nurodė, jog 2009-09-18 vyko D. K. vestuvės, tačiau teismas sprendime nurodo, jog 2009-09-18 atsakovė buvo grįžusi iš ligoninės po chemoterapijos kurso, blogai jautėsi ir dokumentus pasirašė jų neperskaičiusi. Be to, atsakovė nepateikė teismui dokumentų apie savo sveikatos būklę ir gydymąsi.

182. Byloje surinkti duomenys - atsakovės paaiškinimas 2010-01-06 ir 2010-01-20 teismo posėdžio metu bei ieškovės paaiškinimas 2010-01-20 teismo posėdyje patvirtina, kad ieškovė prašymą atleisti iš darbo parašė ne laisva valia, o liepiama darbdavės. Teismas neteisingai ir netinkamai įvertino byloje dalyvavusių asmenų parodymus ir rašytinius įrodymus, rėmėsi atsakovei šališkų liudytojų ir trečiųjų asmenų parodymais ir neteisingai konstatavo, kad tikroji šalių valia buvo nutraukti darbo santykius ieškovės pareiškimu.

193. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kuriuos įrodymus vertinant buvo padarytos teismo išvados, kokiais argumentais ir teisės aktais vadovavosi teismas.

204. Keisdamas atleidimo iš darbo formuluotę teismas nukrypo nuo ieškinio pagrindo ir dalyko, kadangi ieškovė prašė 2009-09-18 įsakymą laikyti įspėjimu iš darbo ir perkelti atleidimo iš darbo pagal LR DK 129 straipsnį datą. Teismas tokiu sprendimu patvirtino savo šališkumą, nes atleidus darbuotoją pagal LR DK 127 straipsnį, darbuotojui apribojami jo teisėti interesai, tuo labiau, kas darbuotoja buvo atleista prieš savo valią, o ir visi rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atleidimas iš darbo yra pagal LR DK 129 straipsnį dėl etatų mažinimo.

215. Teismas nepagrįstai sprendė, kad D. K. rašydama 2009-09-18 įsakymą Nr. 30 tiesiog suklydo. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neminėjo, jog įsakymas parašytas per klaidą, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Tik vėliau, supratusi, kad atleidus ieškovę dėl etatų mažinimo, negalės tokio etato steigti, pakeitė savo įsakymą ir sugrąžino jau atleistą darbuotoją į darbą, su tokiu faktu ieškovės net nesupažindindama.

226. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė iki šiol yra registruota VSDF kaip dirbanti D. K. įmonėje, nors algos negauna.

237. Atmesdamas ieškovės reikalavimą įsakymą dėl atleidimo iš darbo laikyti įspėjimu dėl atleidimo, o darbo sutarties nutraukimo laiką perkelti keturis mėnesius, teismas nukrypo nuo teismų praktikos, jog nustačius, kad darbdavys tinkamai nevykdė savo pareigos įspėti darbuotoją apie būsimą, atleidimą, teismas privalo perkelti atleidimo datą iki įspėjimo termino pasibaigimo.

248. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 1600 Lt išmoką už atleidimą iš darbo be darbuotojo kaltės, nes atsakovė pažeidė LR DK 130 str. 1 d., 135 str. 1 d. 2 p. nuostatas.

259. Teismas pažeidė LR CPK 413 straipsnio reikalavimus dėl darbo bylų nagrinėjimo terminų.

26Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo D. K. įmonės savininkė D. K. nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad santykiai tarp ieškovės ir įmonės savininkės buvo normalūs, todėl, ieškovei pareiškus norą išeiti iš darbo, darbdavė siūlė neskubėti rašyti prašymo dėl atleidimo iš darbo. Ieškovės paruoštus dokumentus įmonės savininkė pasirašė jų net neskaičiusi, ieškovė atsakovę apgavo iš anksto apgalvojusi ir suplanavusi, kad atleidimas iš darbo dėl etatų mažinimo sukelia visiškai kitas teisines pasekmes, negu atleidimas iš darbo darbuotojo prašymu; jeigu ieškovė būtų buvusi atleista dėl etatų mažinimo, įdarbinti kito finansininko įmonėje atsakovė nebūtų galėjusi, su ieškove neatsiskaityta dėl pačios ieškovės kaltės, kuri kviečiama į įmonę neatvyko, todėl 800 Lt už uždelsimo atsiskaityti laiką iš atsakovės priteista nepagrįstai.

27Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo LR Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyrius nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad 2009-09-18 įsakymas nėra pasirašytas ieškovės, todėl negali būti teisėtas pagrindas nutraukti darbo sutartį. Įmonės vadovė minėtą įsakymą atšaukė ir sudarė ieškovei galimybė tomis pačiomis sąlygomis tęsti darbą tose pačiose pareigose; teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta procedūros nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva vykdymo pradžia; svarbių priežasčių, dėl kurių darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį, atsakovė nenurodė, o atvirkščiai, teigė, kad finansininkė įmonei reikalinga.

28Teisėjų kolegija

29konstatuoja:

30Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kuriais apeliacinis skundas netenkinamas

31Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis civilinio proceso kodekso reikalavimų, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą reikšmingų teisingai ir pagrįstai išvadai dėl ieškinio pagrįstumo faktų nustatymo ir teisės taikymo aspektais, patikrina ar nėra absoliučių priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų CPK 320 str.). Šiuo paskutiniuoju aspektu teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

32Dėl teisės į bešališką ir objektyvų teismą, bei įrodymų, pagrindžiančių teismo išvadas.

33Teisėjų kolegija, visumos byloje esačių duomenų pagrindu pripažįsta nepagrįstais ieškovės – apeliantės D. Č. apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą buvo neobjektyvus ir šališkas, o neteisingo, jos požiūriu, sprendimo priėmimą nulėmė tai, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir faktus, nekreipė dėmesio į reikšmingas faktines aplinkybes, spendimą parėmė tik atsakovei palankiomis aplinkybėmis, bei liudytojų parodymais.

34Analizuojant pirminius bylos įrodymus – bylos šalių parodymų visumą, akivaizdu, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2009 m. kovo 16 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią atsakovė priėmė ieškovę į darbą finansininkės pareigoms nuo 2009 m. kovo mėn. 17 d. Ieškovė į darbą buvo priimta pasirašytos tarp Telšių Darbo biržos ir atsakovės įmonės bendradarbiavimo sutarties pagrindu, pagal kurią atsakovės įmonė įsipareigojo įdarbinti Telšių darbo biržos siunčiamą bedarbį, t.y. ieškovę D. Č.. Iš ieškovės paaiškinimų akivaizdu, kad ji dirbo atsakovės įmonėje iki jos atleidimo iš darbo, neturėdama normalių darbo sąlygų ir tinkamo apmokėjimo, kaip teigė pati ieškovė neturėdama nei darbo vietos nei darbo priemonių, Dirbo savo kompiuteriu, apmokėjimas už darbą vėluodavo, išmokėdavo tik jai reikalaujant per kelis kartus. Iš to darytina pagrįsta išvada, kad ieškovė, būdama nepatenkinta darbu, nesiekė jį išlaikyti, pasirinkdama galimybę nutraukti darbo santykius savo valia. Gi atsakovės teigimu, ji sudarė tinkamas darbo sąlygas ieškovei, leido jai dirbti namuose, atlyginimą už darbą jai mokėjo pagal darbo sutarties sąlygas, tačiau ieškovė pati pareiškė norą išeiti iš darbo, nes artėjant šildymo sezonui dribdama ir gaudama darbo užmokestį negautų kompensacijos už šildymą.

35Bylos duomenimis ieškovė iš darbo buvo atleista nuo 2009-09-18. Tokį faktą patvirtina du byloje esantys dokumentai: ieškovės D. Č. rašytas pareiškimas, kuriuo ji prašosi atleidžiama iš darbo, nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. ir tos pačios dienos atsakovės įsakymas atleisti ieškovę iš darbo nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. Sprendžiant kokia gi buvo tikroji šalių valia nutraukiant darbo sutartį svarbu įrodymų visuma, taigi turi būti vertinami visi faktai ir aplinkybės, kurių pagrindu, kilus tarp šalių ginčui dėl atleidimo pagrindo, galima būtų spręsti ar ieškovės reikalavimai yra pagrįsti ar ne.

36Vertindama ieškovės ir atsakovės paaiškinimus nagrinėjant civilinę bylą, faktinių aplinkybių visumos kontekste, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad tikroji šalių valia buvo nutraukti darbo sutartį darbuotojo (ieškovės) pareiškimu. Byloje yra ieškovės pareiškimas nutraukti su ją darbo sutartį, kuriame nurodytas kitoks terminas, nei nustatyta Darbo kodekso 127 straipsnyje terminas. Tokią išvadą (dėl tikrosios šalių valios) pagrindžia ir ta aplinkybė, kad šis įstatyme nustatytas 14 d. įspėjimo terminas įstatymo leidėjo yra nustatytas ne darbuotojo, bet darbdavio interesais. Kartu pabrėžtina, kad galiojantys teisės aktais nedraudžia darbdaviui visiškai ar iš dalies atsisakyti nuo jo naudai nustatyto termino ir sutikti su darbuotojo prašymu. Šiuo atveju tai ir buvo padaryta. Šalys paaiškino, kad prašymas atleisti iš darbo, nurodant kitokį nei įstatyme nustatytą įspėjimo terminą ir įsakymas atleisti darbuotoją iš darbo buco parašyti tą pačią – atleidimo iš darbo dieną. Apeliantė D. Č., nepagrįsdama savo teiginių jokiais įrodymais nurodo, kad prašymą ji rašė ne laisva valia, bet darbdavio reikalavimu. Toks ieškovės teigimas iš esmės prieštaringas netgi gretinant jį su jos ieškinio reikalavimu ir jame nurodytais teiginiais, kad ji iš darbo buvo atleista dėl finansininko etato panaikinimo. Visų pirma, atleidžiant darbuotoją iš darbo dėl etatų (darbuotojų skaičiaus) mažinimo, joks prašymas apskritai nereikalingas, nes tokiu atveju darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės. Kita vertus, etatų (darbuotojų skaičiaus) mažinimas turi būti pagrįstas darbovietės struktūriniais pertvarkymais, jeigu dėl jų tam tikros kategorijos darbuotojai tampa nereikalingais, atsilaisvina jų funkcijos ir pan. Bylos duomenimis tokių struktūrinių at kitokių pertvarkymų atsakovės įmonėje nebuvo daroma, realiai darbuotojų skaičius nebuvo mažinamas, finansininko etatas nebuvo panaikintas, taigi atleidimas iš darbo šiuo pagrindu apskritai nebūtų galimas ir nebūtų teisėtas ir sukeltų visai kitokias pasekmes. Be to pažymėtina ir tas faktas, kad atleidžiant tokiu pagrindu darbuotoją iš darbo, darbdavys privalo ne tik darbuotoją įspėti prieš tam tikrą laiką, bet ir pasiūlyti jam kitą darbą. Akivaizdu, kad tokių aplinkybių nebuvo, o tai taip pat iš dalies patvirtina, kad ieškovė iš darbo buvo atleista pagal jos prašymą. Tokią išvadą iš dalies pagrindžia dar ir tas faktas, kad ieškovė, kaip paaiškino ir ji pati, nebuvo patenkinta jai mokamu darbo užmokesčiu, nei sudarytomis darbo sąlygomis, todėl išreiškė norą būti atleistai iš darbo. Tokias aplinkybes iš dalies patvirtino ir atsakovė D. K., paaiškinusi, kad nors ji stengėsi sudaryti ieškovei palankiausias darbo sąlygas, atsižvelgiant į jos padėtį, leisdama jai dirbti namuose, siūlė jai apsigalvoti ir likti darbe, ieškovė nebuvo patenkinta, todėl pati išreiškė norą išeiti iš darbo. Jos įkalbinėjama likti darbe nesutiko. Byloje apklaustos liudytojos A. A. parodymais ieškovė jai dar rugpjūčio mėnesį sakiusi, jog išeina iš darbo, o nuo rugsėjo mėnesio jau įmonėje nedirbo. Kita byloje apklausta liudytoja M. M. nurodė, kad ieškovė jai nurodė, jog išeina iš darbo, nes ji nereikalinga kaip darbuotoja, kadangi savininkė turi kitą į jos vietą. Jų parodymai iš dalies taip pat patvirtina, kad nutraukti darbo santykius buvo ieškovės noras ir valia. Nors įsakyme Nr. 30 nurodoma, jog ieškovė atleidžiama iš darbo ryšium su etatų mažinimu, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įsakymo formuluotėje yra padaryta techninė klaida, nes tikroji šalių valia buvo nutraukti darbo sutartį darbuotojo pareiškimu. Vertinant šią aplinkybę svarbu ir tai, kad įsakyme nėra nurodytas teisės norma, kurios pagrindu nutraukiama darbo sutartis. Kartu pažymėtina, kad pažymą Nr. 1 apie darbą įmonėje, kurioje nurodyta, kad ieškovė atleista iš darbo pagal DK 129 straipsnį užpildė jau pati ieškovė. Nors šią pažymą pasirašė atsakovė, ji negali būti pagrindu nuneigti aplinkybių, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą apie šalių valią ir padarytą klaidą forminant dokumentus. Svarbu ir tai, kad atsakovė iš tiesų serga sunkia liga ir tai akivaizdžiai turi įtakos jos elgesiui ir gyvenimo kokybei, kas padidino galimo apsirikimo riziką.

37Tokią išvadą iš dalies patvirtina ir tas faktas, kad atsakovė tvarkydama dokumentus ir pastebėjusi apsirikimą, jį ištaisė, priimdama įsakymą Nr. 31, kuriuo nurodė 2009 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. 30 laikyti negaliojančiu, nes ieškovė iš darbo yra atleidžiama ne dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, bet jos pareiškimu. kolegija pripažįsta nepagrįstu ieškovės teiginį, kad pareiškimą ji rašė ne laisva valia, bet verčiama darbdavės. Tokių aplinkybių niekas, apart pačią ieškovę teismo proceso metu nepatvirtino, o ieškovės apeliaciniame skunde pateikta citata iš teismo posėdžių protokolo, vertinant šalių teiginius ir argumentus, kuriais jos grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus visame atsakovės ir ieškovės parodymų kontekste, tokiai išvadai daryti taip pat neduoda pakankamo pagrindo. Taip pat apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas neteisingai, vienpusiškai ir neobjektyviai vertino byloje ištirtus įrodymus. Iš esmės pirmosios instancijos teismas gilesnės įrodymų analizės nors ir neatliko, tačiau padarė pagrįstas ir teisingas išvadas dėl ieškovės atkleidimo iš darbo darbuotojo prašymu. Kartu pripažintina, kad byloje nebuvo nustatyti faktai, liudijantis bet kokį teismo šališkumą ar neobjektyvumą, tiriant ir vertinant įrodymus.

38Darbo bylų nagrinėjimas turi tam tikrą specifiką, t.y. teismui leidžiama išeiti už ieškinio reikalavimo ribų, jas viršijant ir priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nors ir nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai kvalifikavo susiklosčiusius tarp šalių darbo teisinius santykius, juos tinkamai įformindamas procesiniu sprendimu.

39Kadangi ieškovės reikalavimas pripažinti, jog ieškovė iš darbo buvo atleista pagal DK 129 straipsnį nebuvo patenkintas, teismas pagrįstai netenkino ir jos reikalavimo priteisti jai išeitinę kompensaciją už du mėnesius – 1600 lt, tačiau pagrįstai, ieškinio ribose tenkino jos reikalavimus priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti su atkleidžiamu darbuotoju laiką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

40Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skunda netenkinamas.

41Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

42Apeliacinės instancijos teismas patyrė 7,65 lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu . Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 p.).

43Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, -

Nutarė

44Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

45Priteisti iš ieškovės D. Č. į valstybės biudžetą 7,65 lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Proceso dalyviai
2. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. Ginčo esmė... 6. Ieškovė D. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. K. įmonei ir... 7. Ieškovė nurodė, kad 2009-03-16 tarp jos ir D. K. įmonės buvo sudaryta... 8. Ieškovė augina du vaikus – A. Č., gim. 1994 m., ir R. Č. , gim. 2001 m.,... 9. Atsiliepime į ieškinį atsakovė D. K. įmonės savininkė D. K. nurodė, jog... 10. Pirmosios instancijos teismo sprendimo... 11. Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį... 12. pakeitė atleidimo iš darbo formuluotę: laikyti D. Č. atleista iš darbo D.... 13. Remdamasis byloje surinkta medžiaga, teismas nustatė, kad 2009-03-16 tarp... 14. Teismas nurodė, kad nors atsakovė 2009-09-18 įsakyme Nr. 30 nurodė, kad... 15. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į... 16. Apeliaciniu skundu ieškovė D. Č. prašo Telšių rajono apylinkės teismas... 17. 1. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė D. K. ir liudytoja A. A. nurodė, jog... 18. 2. Byloje surinkti duomenys - atsakovės paaiškinimas 2010-01-06 ir 2010-01-20... 19. 3. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kuriuos įrodymus vertinant buvo... 20. 4. Keisdamas atleidimo iš darbo formuluotę teismas nukrypo nuo ieškinio... 21. 5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad D. K. rašydama 2009-09-18 įsakymą Nr.... 22. 6. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė iki šiol yra registruota VSDF kaip... 23. 7. Atmesdamas ieškovės reikalavimą įsakymą dėl atleidimo iš darbo... 24. 8. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 1600 Lt... 25. 9. Teismas pažeidė LR CPK 413 straipsnio reikalavimus dėl darbo bylų... 26. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo D. K. įmonės savininkė D. K.... 27. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo LR Valstybinės darbo... 28. Teisėjų kolegija... 29. konstatuoja:... 30. Apeliacinės instancijos teismo... 31. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis civilinio proceso kodekso... 32. Dėl teisės į bešališką ir... 33. Teisėjų kolegija, visumos byloje esačių duomenų pagrindu pripažįsta... 34. Analizuojant pirminius bylos įrodymus – bylos šalių parodymų visumą,... 35. Bylos duomenimis ieškovė iš darbo buvo atleista nuo 2009-09-18. Tokį faktą... 36. Vertindama ieškovės ir atsakovės paaiškinimus nagrinėjant civilinę bylą,... 37. Tokią išvadą iš dalies patvirtina ir tas faktas, kad atsakovė tvarkydama... 38. Darbo bylų nagrinėjimas turi tam tikrą specifiką, t.y. teismui leidžiama... 39. Kadangi ieškovės reikalavimas pripažinti, jog ieškovė iš darbo buvo... 40. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad... 41. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių... 42. Apeliacinės instancijos teismas patyrė 7,65 lt išlaidų, susijusių su... 43. Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos... 44. Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą palikti... 45. Priteisti iš ieškovės D. Č. į valstybės biudžetą 7,65 lt išlaidų...