Byla 2-1165/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Irec LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-4709-661/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Irec LT“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vaidora“. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

2Ieškovas UAB „Irec LT“ kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Vaidora“ bei bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto departamentas LT“. Ieškovas nurodo, kad atsakovas yra skolingas UAB „Irec LT“, apmokėjimo terminai yra praleisti, į reikalavimą grąžinti skolą skolininkas nereaguoja.

3Atsakovas UAB „Vaidora“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog UAB „Vaidora“ yra mokus ūkio subjektas, įmonė yra pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams ir pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusės įmonės turimo turto vertės. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas pateikė duomenis apie turimą turtą, debitorinius ir kreditorinius įsiskolinimus.

4Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB ,,Vaidota“. Teismas nurodė, kad pagal 2009 m. gruodžio 31 d. balansą UAB „Vaidora“ turtas sudarė 4 856 573 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 366 210 Lt, pagal 2010 m. kovo 24 d. balansą UAB „Vaidora“ turtas įvertintas 3 860 646 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 552 870 Lt. Teismas taip pat nurodė, kad iš į bylą pateiktų UAB „Vaidora“ kreditorių ir debitorių sąrašų matyti, kad įmonės kreditoriniai įsiskolinimai sudaro 552 870,01 Lt, o debitoriniai – 2 601 701,40 Lt. Teismas, įvertinęs šiuos dokumentus, konstatavo, kad UAB „Vaidora“ kreditorinių įsiskolinimo suma 552 870,01 Lt neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės – 3 860 646 Lt, todėl sprendė, kad UAB „Vaidora“ yra nemoki, nėra pagrindo.

5Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Irec LT“ prašo šią teismo nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis:

  1. Ieškovas dublike nurodė, kad atsakovo pateikti duomenys yra nepilni, juose nurodyta informacija neatspindi tikrosios situacijos, todėl prašė skirti ekspertą, kuris atliktų nepriklausomą atsakovo finansinę analizę. Teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, nors teismas bankroto bylose privalo būti aktyvus.
  2. Teismas netyrė aplinkybių, susijusių su atsakovo įmonės finansinės būklės blogėjimu nuo 2008 m.
  3. Teismas netinkamai tyrė atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus ir nepasisakė dėl to, jog atsakovas į trumpalaikį turtą įtraukė ir pirkėjų įsiskolinimus, kurie sudaro 2 428 145 Lt. Pažymėtina, kad didžiausi atsakovo skolininkai – bankrutuojančios įmonės (BUAB ,,Šilna“ skolinga atsakovui 1 367 365,64, BAB ,,Kasyba“ skolinga 923 248,95 Lt), todėl tikimybė atgauti šią skolą labai maža. Dėl minėtų atsakovo turimų beviltiškų skolų, atsakovo turto vertė sumažėja iki 1 299 761,95 Lt.

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Vaidora“ prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo skirti ieškovui maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir pripažinti nevieša informaciją apie UAB ,,Vaidora“ kreditorius bei debitorius, esančią byloje, neteikti jos susipažinti ir kopijuoti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovas yra mokus, nes tiek pagal įmonės 2009 m. gruodžio 31 d., tiek pagal 2010 m. kovo 24 d. balansą, pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į įmonės balansą įrašytos turo vertės.
  2. Apelianto teiginiai, kad atsakovo finansinė būklė nuolat blogėja, neturi pagrindo ir yra spekuliatyvaus pobūdžio.
  3. Ieškovas pats prisideda prie atsakovo įmonės finansinės būklės blogėjimo – antai, jau žinodamas apie teismo nutartį, kuria atsisakyta atsakovui kelti bankroto bylą, ieškovas atsakovo kontrahentams, tiekėjams ir partneriams išplatino melagingus pareiškimus ir tokiu būdu apsunkino atsakovo veiklą. Tokie ieškovo veiksmai laikytini nesąžiningais.
  4. Apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo skirti atsakovui ekspertizę nepagrįstas, nes teismas turi tokią teisę, bet ne pareigą.
  5. Dėl ieškovo nesąžiningumo bei piktnaudžiavimo reiškiant nepagrįstus ieškinius bei sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, jam skirtina maksimali 20 000 Lt bauda. Ieškovas taip pat piktnaudžiavo į bylą pateiktais duomenimis, nes ieškovas, susipažinęs su kreditorių-debitorių sąrašais, išsiuntinėjo atsakovo partneriams ir kreditoriams laiškus, kurių turinys neatitiko tikrovės ir tokiu būdu pakenkė atsakovo dalykinei reputacijai. Dėl to byloje esanti informacija pripažintina nevieša, bylos medžiagos negalima leisti kopijuoti, bylos neteikti susipažinti, o bylos nagrinėjimas turėtų vykti uždarame teismo posėdyje (CK 1.116 str. 1 d.).

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.

9Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas ir kiti įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindintys dokumentai).

10Nagrinėjamoje byloje į teismą dėl bankroto bylos UAB „Vaidora“ iškėlimo kreipėsi ieškovas UAB ,,Irec LT“ ir nurodė, kad atsakovas, būdamas skolingas ieškovui, su juo neatsiskaito, į raginimus sumokėti skolą nereaguoja.

11Iš byloje pateikto 2010 m. kovo 34 d. balanso matyti, kad atsakovo turto vertė sudaro 3 860 646 Lt, ilgalaikis turtas – 544 821 Lt, trumpalaikis turtas – 3 315 825 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 552 870 Lt (b. l. 86-87). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad beviltiškos atsakovo skolininkų BAB ,,Kasyba“ ir BUAB ,,Šilna“ skolos, kurias atsakovas įtraukė į trumpalaikį turtą, gali įtakoti atsakovo mokumą, nes iš turto vertės atėmus minėtų skolų sumą (3 860 646 Lt - 923 348,95 Lt - 1 367 365,64 = 1 569 931,41 Lt), atsakovo turto vertė vis tiek lieka beveik 3 kartus didesnė negu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (552 870 Lt). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įmonės balanse nurodyta per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų visa suma negali būti suprantama kaip pradelsti įmonės įsipareigojimai – ši aplinkybė vertinama atsakovo naudai, nes galimai ne visos per vienerius metus mokėtinos sumos gali būti pradelstos, tai tiesiog įsipareigojimai už kuriuos įmonė turės atsiskaityti per vienerius metus nuo balanso sudarymo dienos arba per vieną įmonės veiklos ciklą.

12Be to, byloje nėra duomenų, jog atsakovo įmonė nebūtų atsiskaičiusi su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais, atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jo turtas nėra apsunkintas. Remdamasis šiais duomenimis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė nėra nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

13Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad atsakovo finansinė būklė nuosekliai blogėja. Iš minėtų 2010 m. kovo 24 d., 2009 m. gruodžio 31 d. balansų bei pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad nors atsakovo pelnas mažėja, o per š. m. pirmus tris mėnesiu atsakovas net patyrė nuostolių, atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per tą patį laikotarpį taip pat žymiai sumažėjo – nuo 1 626 208 Lt iki 812 868 Lt. Todėl vienareikšmiškai teigti, kad atsakovo finansinė būklė blogėja nėra pagrindo.

14Apeliantas nepateikė objektyvių duomenų pagrindžiančių argumentus, jog teismo vertinti atsakovo finansiniai duomenys neatitinka realios įmonės padėties. Išsamiai įmonės finansinę padėtį galima išsiaiškinti tik bankroto bylos metu, išnagrinėjus kreditorių reikalavimų pagrįstumą, patikrinus bankrutuojančios įmonės sandorius, nustačius tikslią įmonės turto vertę. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje išsiaiškinti visus nurodytus klausimus teismas neturi galimybės ir neprivalo, nes tai galima padaryti tik teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodinėjimo procese. Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad teismas nesiaiškino (neskyrė ekspertizės), ar atsakovo turto vertės yra realios ir pagrįstos, ar atsakovo įsipareigojimai tikrai nėra pradelsti.

15Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo teisinius santykius tarp šalių, pagrįstai nustatė, jog atsakovas yra moki įmonė ir atsisakė iškelti bankroto bylą šiai įmonei, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

16Teismas turi teisę skirti baudą asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį skundą) ar sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (CPK 95 str.). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Konstitucijos 30 str. 1 d.). Šis konstitucinis principas detalizuotas CPK 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Bylos iniciatorius pats pasirenka pažeistų teisių gynybos būdą arba, jo nuomone, geriausią pažeistų teisių gynybos būdą, jei galimi keli variantai (CPK 13 str.), pvz., prašo priteisti skolą ar iškelti skolininkui bankroto bylą. Atsakovas ieškovo piktnaudžiavimą procesu sieja su nepagrįsto ieškiniu ir skundo padavimu. Atsakovo prašymas skirti ieškovui 20 000 Lt baudą atmetamas, nes nors ir nustatytas jo reikalavimų nepagrįstumas, bet ieškovo nesąžiningumo atsakovas neįrodė (CPK 178 str.). Prieš kreipdamasis į teismą ieškovas neturėjo tokių atsakovo finansinę būklę atspindinčių įrodymų kaip įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose būtų nurodyti jų adresai, prievolės, skolų dydžiai, atsiskaitymo terminai; informacijos apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus (ĮBĮ 9 str. 1 d.). Ieškovo atskirojo skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovo mokumo, tačiau kito ieškinyje nurodyto bankroto bylos iškėlimo pagrindo (ĮBĮ 9 str. 5 d. 2 p.), teismas išsamiai neaptarė. Tokiu atveju negalima pripažinti, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

17CPK 9 straipsnio 1 dalis numato, kad motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras tam, kad, be kitų aplinkybių, apsaugoti profesinę ar komercinę paslaptį. Pagal CPK 10 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Komercinė paslaptis yra apibrėžta CK 1.116 straipsnyje. Tai gali būti duomenys, atitinkantys tokius požymius: 1) nevieša informacija; 2) saugojama informacija; 3) turinti komercinę vertę informacija. Pagal šiuos požymius komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ir kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tai, ar konkretūs duomenys turi komercinę vertę, yra įrodinėjimo objektas, todėl byloje nesant įrodymų, jog ieškovas, platindamas atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą minimus pareiškimus, pasinaudojo atsakovo komerciniame paslaptimi, teisėjų kolegija atsakovo prašymo dėl bylos neviešimo ir uždaro teismo posėdžio netenkina. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nurodė pats atsakovas (b. l. 171), atsakovui laikant, jog ieškovo veiksmais buvo atskleisti komercinę vertė turintys duomenys, atsakovui neužkertamas kelias kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai