Byla e2A-635-560/2016

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jelenos Šiškinos, Neringos Švedienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Baltisches haus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Baltisches haus“ ieškinį atsakovui VĮ Turto bankas (VĮ Valstybės turto fondas teisių perėmėjui) dėl VĮ Valstybės turto fondo Komisijos nuomininkų prašymo dėl privatizavimo objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo objekto privatizavimo metu nagrinėti 2014 m. kovo 24 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo tęsti privatizavimo procedūras bei dėl kitų reikalavimų.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas UAB „Baltisches haus“ patikslintu ieškiniu prašė:
  1. panaikinti VĮ Valstybės turto fondo sudarytos Komisijos nuomininkų prašymams dėl privatizavimo objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo objekto privatizavimo metu nagrinėti 2014-03-24 sprendimą, kuriuo Komisija nusprendė panaikinti ankstesnius 2012-09-27 ir 2012-10-25 vykusiuose posėdžiuose priimtus sprendimus dėl privatizavimo objektui, esančiam Taikos pr. 28, Klaipėdoje, pagerinimui padarytų išlaidų sumos ir vertės padidėjimo procentais nustatymo;
  2. įpareigoti atsakovą VĮ Turto bankas (VĮ Valstybės turto fondas) tęsti negyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. 2197-8003-9011:0003, plotas 2 788,83 kv.m., pažymėtas plane 1B13b, adresas Taikos pr. 28, Klaipėda) privatizavimo procedūrą vykdant tiesiogines derybas su ieškovu UAB „Baltisches haus“;
  3. panaikinti Privatizavimo komisijos 2014-06-27 sprendimą Nr. 2V-14(689) dėl pritarimo pirkimo-pardavimo sutarčių ir privatizavimo programų projektams“ toje dalyje, kuria buvo pritarta negyvenamųjų patalpų, 2 788,83 kv.m. ploto, esančių Taikos pr. 28, Klaipėdoje, ir šiam objektui priskirto bendro naudojimo 3543/16494 (0,3543 ha) žemės sklypo privatizavimo programos projektui.
  1. Nurodė, kad 2011-10-24 Vyriausybės nutarimu Nr. 1236 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl Privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ į privatizavimo objektų sąrašą įtrauktos valstybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamos patalpos – Prekybos centras, kurio plotas 2 788,83 kv.m. esantis Taikos pr. 28, Klaipėdoje. Nutarimo priėmimo metu patalpų nuomininku buvo ieškovas, naudojęs atskiras patalpų dalis skirtingų sutarčių pagrindu. 2011-11-17 pranešimu Turto fondas informavo ieškovą, kad jis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, kurios nuomos metu buvo patirtos į privatizavimo objektą įtrauktoms patalpoms. 2011-12-30 ieškovas pateikė prašymą, prašė atlyginti padarytas pagerinimo išlaidas, pateikė reikalautus dokumentus. Vėliau, atsižvelgdamas į 2012-04-25 Turto fondo raštą patikslino prašomų atlyginti pagerinimo išlaidų dydį, pateikė kitą prašomą informaciją. 2012-10-03 pranešimu Turto fondas informavo, kad 2012-09-27 Komisijos posėdyje patvirtinta 3 986 660 Lt dydžio išlaidų suma, kurią ieškovas patyrė pagerindamas patalpas. 2012-10-25 raštu Turto fondas informavo ieškovą, kad pritarė vertintojų nustatytam patalpų vertės padidėjimui 61,6653 proc., ieškovas su tuo sutiko. 2012-10-30 Turto fondas pranešė ieškovui, kad patalpos gali būti privatizuojamos tiesioginių derybų būdu, tam turi būti pateikti dokumentai, įrodantys patalpų atitikimą vienai iš Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 2 punkto numatytų techninių sąlygų. Kai šie dokumentai buvo pateikti Turto fondas parengė patalpų privatizavimo programą ir joje numatė privatizavimo tiesioginių derybų būdą. Privatizavimo komisija 2012-11-30 posėdyje programai pritarė. 2012-12-10 ieškovas informavo Turto fondą, kad sutinka įsigyti patalpas tiesioginių derybų būdu, pateikė dokumentus, patvirtinančius ieškovo atitikimą potencialiam pirkėjui. Derybų metu suderintas Sutarties dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo projektas, tačiau jam 2013-02-08 Privatizavimo komisijos sprendimu be motyvų nepritarta. 2014-05-16 raštu Turto fondo sudaryta Komisija panaikino ankstesnius 2012-09-27 ir 2012-10-25 vykusiuose posėdžiuose Komisijos priimtus sprendimus dėl Patalpų pagerinimui padarytų išlaidų sumos ir vertės padidėjimo procentais nustatymo, atsižvelgė į Subnuomos I ir Subnuomos II nuostatas, į tai, kad Turto fondo teigimu Turto fondas iki 2012-12-31 nenutraukė Subnuomos sutarčių, todėl ieškovas neturi teisės gauti padarytų patalpoms pagerinimo išlaidų atlyginimo. Privatizavimo komisija 2014-06-27 sprendimu pritarė Patalpų privatizavimo programai, pagal kurią patalpos privatizuojamos viešo aukciono būdu. Ieškovas su šiuo Komisijos sprendimu nesutiko, nes Subnuomos sutarčių nuostatos negali būti taikomos sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimus, Komisijos sprendimai priimti iki 2012-12-31 ir turėjo būti toliau įgyvendinami neatsižvelgiant į naujas aplinkybes. Tokie Komisijos veiksmai yra nesąžiningi, prieštarauja teisėtų lūkesčių principui, pažeidžia privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, iš esmės paneigia ieškovo interesus. Privatizavimo procesą sudaro du vienas paskui kitą sekantys etapai, o teisės aktai nenumato galimybės Turto fondui ir jo sudarytai Komisijai ar kitai institucijai peržiūrėti ankstesniuose privatizavimo proceso etapuose priimtus sprendimus ir juos panaikinti atsižvelgiant į aplinkybes, kurių nebuvo ir negalėjo būti sprendimų priėmimo metu. Komisija skundžiamu sprendimu, panaikindama savo ankstesnius sprendimus, viršijo teisės aktų priskirtą kompetenciją, nes pagerinimo išlaidų pripažinimas nepriskirtas Komisijos kompetencijai. Komisijos sprendime nurodyti motyvai, kuriais panaikinti ankstesni sprendimai yra nepagrįsti. Subnuomos sutarties I 13.1 punktas ir Subnuomos sutarties II 14.1 punktas negali būti taikomi, nes įsigaliojus Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK) ieškovas tapo nuomininku pagal 1999-10-21 nuomos sutartį, Subnuomos I sutartis pasibaigė, tas pats asmuo tapo tiek nuomininku, tiek ir subnuomininku. Analogišką išvadą ieškovas daro ir analizuodamas Subnuomos II sutartį, Komisijai priimant sprendimą, Subnuomos sutarties II galiojimas buvo pasibaigęs. Ieškovas galėjo prarasti teisę reikalauti išlaidų atlyginimo tik, jeigu jam būtų buvusi suteikta teisė naudotis patalpomis pagal Subnuomos sutarties II sąlygas iki 2012-12-31.
  2. Atsakovas VĮ Turto bankas su ieškiniu nesutiko bei atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Vyriausybės 2011-08-31 nutarimu Nr. 1026 atsakovui VĮ Valstybės turto fondui buvo perduota patikėjimo teise valdyti VĮ „Pajūrio vėtrungė“ valdomą nekilnojamąjį turtą – Prekybos centrą, esantį Taikos pr. 28, Klaipėdoje. 2011-10-27 Vyriausybės nutarimu Nr. 1236 patalpos įtrauktos į Privatizavimo objektų sąrašą. Komisijos priimtais sprendimais ir ieškovo pateiktais dokumentais atsakovas parengė patalpų privatizavimo programą ir joje numatė privatizavimo tiesioginių derybų būdą, Privatizavimo komisija 2012-11-30 posėdyje parengtai privatizavimo programai pritarė, ieškovas buvo informavęs atsakovą, jog sutinka dalyvauti patalpų privatizavime tiesioginių derybų būdu, buvo suderintas sutarties dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo projektas. Privatizavimo komisija 2013-02-08 posėdyje nusprendė nepritarti pirkimo-pardavimo sutarties projektui, todėl derybos laikytinos neįvykusiomis. Turto fondas galėjo Privatizavimo komisijos pritarimu sudaryti naują neparduoto objekto privatizavimo programą, siūlyti pakeisti objekto privatizavimo būdą, sąlygas, nukainuoti jį ir pan. 2013-01-01 visos nuomos ir subnuomos sutartys su ieškovu pasibaigė, todėl Komisija turėjo iš naujo įvertinti sutarčių sąlygas susijusias su lėšų investavimu, o atsižvelgdama į ieškovo pateiktus dokumentus ir raštuose įvardytus argumentus nusprendė panaikinti Komisijos 2012-09-27 ir 2012-10-25 posėdžiuose priimtus sprendimus. Toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgus į 2001-03-15 subnuomos sutarties 14.1, 15.7 punktus ir 2001-05-04 subnuomos sutarties 13 punkto sąlygas. Kadangi atsakovas sutarčių iki 2012-12-31 nenutraukė, tai atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl informacijos apie UAB „Baltisches haus“ patirtas išlaidas patalpų pagerinimui pagal kitas sutartis, tačiau ieškovas šios informacijos nepateikė. Nurodo, kad privatizavimas tiesioginių derybų būdu yra specialus, išimtinis būdas, taikomas atsižvelgiant į nuomininko panaudotų investicijų mastą nuomojamam turtui pagerinti. Privatizuojamo objekto programa turi būti sudaroma pagal jos paskelbimo metu esančias aplinkybes, privatizavimo sąlygos turi būti peržiūrimos atsižvelgiant į besikeičiančias nekilnojamojo turto rinkos kainas ir kitas svarbias aplinkybes. Privatizavimo komisijai nepritarus pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovu projektui, sudaryta darbo grupė naujai privatizavimo programai rengti. Valstybės kontrolė rekomendavo atsakovui iš naujo nustatyti atlygintinų lėšų dydį, atsižvelgti į naujas aplinkybes, į tai, kad sutartys sudarytos su ieškovu pasibaigė 2013-01-01. Pažymėjo, jog 2012-12-31 nebuvo nutrauktos subnuomos sutartys, ieškovas nevaržomai naudojosi patalpomis, todėl po 2012-12-31 jis nebeturi teisės reikalauti atlyginti išlaidas, patirtas subnuomotų patalpų remonto (rekonstrukcijos) pagerinimui.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-21 sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad 2001-03-15 subnuomos sutartimi nustatyta, kad patalpos subnuomojamos iki 2002-12-31, o 2001-05-04 subnuomos sutartimi – iki 2004 m. lapkričio mėnesio. Abi subnuomos sutartys numatė, kad sutartis laikoma pratęsta tomis pačiomis sąlygomis iki 2012-12-31, jeigu nebus pagrindų sutarčiai nutraukti. Teismas nustatė, jog sudarytose sutartyse nėra kitaip sutarto subnuomos sutarties galiojimo termino. 2001-06-19 subnuomininkas ir nuomotojas pasirašė priedą prie subnuomos sutarties, kuriuo susitarė, kad kiemelyje, besiribojančiame su nuomojamomis patalpomis, bus sukurtos naujos patalpos ir subnuomininkas jas naudos nuomos teise. Teismas nustatė, kad ieškovas buvo sudaręs ir kitas sutartis bei susitarimus, suteikiančius teisę naudoti negyvenamąsias patalpas, visos šios sutartys nenumatė ilgesnio nuomos/subnuomos termino nei 2012-12-31. Šalių sudarytos sutartys dėl patalpų nuomos nebuvo nutrauktos, buvo atlikta nemažai veiksmų dėl jų privatizavimo tiesioginių derybų būdu, tačiau patalpos neperėjo ieškovo nuosavybėn, nes ieškovas paskutinėse ginčo objekto privatizavimo tiesioginių derybų metu stadijose nebendradarbiavo su atsakovu.
  3. Teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog ieškovas, atlikęs pastato remonto bei rekonstrukcijos darbus, jas pertvarkė pagal savo poreikius ir pritaikė vykdomai komercinei veiklai, tikėjosi gauti ir tikėtina gavo papildomų pajamų iš prekybinės veiklos ir prisiėmė atitinkamą riziką dėl galimo atlyginimo už patalpų pagerinimą. Ieškovo nurodytos ir atsakovo Komisijos sprendimais pritartos 3 986 660,17 Lt, o tai sudaro 61,6653 proc., išlaidos gali būti sietinos su ieškovo vykdytos veiklos poreikių tenkinimu, šios sumos neparodo nusidėvėjimo ir vertės išsaugojimo, šios lėšos gali būti investicinės lėšos, be kurių ieškovas nebūtų galėjęs eksploatuoti patalpų. Teismas sprendė, kad atsakovas, tęsdamas privatizavimo procedūras bei jau esant priimtiems Komisijos sprendimams, pagrįstai reikalavo, kad ieškovas patirtas pagerinimo išlaidas detalizuotų, įrodytų šių išlaidų dydį nesant investicinį, o skirtą objektui pagerinti bei išlaidų atitikimą teisiniu reglamentavimu nustatytoms sąlygoms. Teismas pažymėjo, jog ieškovo argumentai, kad negali būti grįžtama prie ankstesnėmis procedūromis išspręstų klausimų, procedūra turi būti tęsiama bei neturi būti reikalaujama duomenų, dėl kurių Komisija priėmė sprendimą, yra nepagrįsti, nes neatitinka teisingumo principo, iš esmės sureguliuotų sąlygų reikalavimo kriterijus turi būti įvertintas ir jį turi įvertinti atsakovas.
  4. Pripažinimo naudoti tinkamu aktas patvirtina, kad buvo atlikti stogo dangos, gerbūvio ir lauko elektros, šaldymo įrangos, elektros, signalizacijos, automatinės gaisro gesinimo sistemos, vitrinų ir langų montavimo darbai, duomenų, kad buvo atlikti kitokio pobūdžio darbai, nėra. Teismas sprendė, kad nepateikus duomenų apie turėtų išlaidų paskirtį, tikslą, išlaidų pagerinimams padaryti apimtį yra neteisinga vadovautis vien priimtais sprendimais. Ieškovas neįrodė, jog nustatyta pagerinimams padaryti išlaidų suma ir jos procentinis dydis padarytas tam, kad nuomotojo perduoto ieškovui turto vertė padidėtų pagal sąlygas, nustatytas teisės aktuose.
  5. Ieškovas neskundė 2013-02-08 privatizavimo komisijos sprendimo, kuriuo buvo nepritarta prekybos centro pirkimo-pardavimo sutarčiai.
  6. CK įsigaliojimas sąlygojo tai, kad subnuomininkas tapo nuomininku, bet visos kitos teisės ir pareigos liko nepakitę, trišalės sutartys nepasibaigė iki sutartyse nustatyto termino, t. y. 2012-12-31. Šalių sudarytos sutartys numato, kad nuomotojas sutiko atlyginti subnuomininkui visas faktines išlaidas, patirtas remontuojant, pertvarkant, rekonstruojant ir įrengiant automobilių aikštelę bei įsigyjant prekybinę įrangą patalpoms tik tuo atveju, jei ne dėl subnuomininko kaltės sutartis nėra pratęsiama tokiomis pat sąlygomis iki 2012-12-31. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas iki 2012-12-31 naudojosi patalpomis, todėl ieškovui neturėtų būti atlyginamos turėtos remonto ar rekonstrukcijos išlaidos.
  7. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatai numato, kad Komisija gali sprendimu panaikinti ankstesnį sprendimą, kai tiesioginės derybos pripažįstamos neįvykusiomis, t. y. atsakovas galėjo peržiūrėti privatizavimo būdą bei sąlygas.
  8. 2013-02-08 Privatizacijos komisijai nepritarus pirkimo-pardavimo sutarčiai tiesioginių derybų metu ieškovo lūkesčiai objektyviai turėjo pasikeisti, atitinkamai laikotarpis po 2013-02-08 iki ieškinio pareiškimo dienos – 2014-07-07 jau objektyviai buvo susiformavęs kitokį lūkestį, negu kad buvo ginčijamų Komisijos sprendimu panaikintų sprendimų dieną.
  9. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog jo padaryti pagerinimai atitinka įstatymo nustatytus kriterijus, kad juos padarė ne tam, kad galėtų vykdyti savo veiklą, o po atliktų pagerinimų išlaidos atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas nurodė, jog tęsiant derybas dėl privatizacijos galėjo būti pažeistas viešasis interesas.
  10. 2014-03-24 Komisijos sprendimas yra iš esmės teisingas, jis negali būti vertinamas vien tik formaliai ir formaliai naikinamas. Kadangi šis sprendimas paliekamas galioti, ginčo objekto privatizavimo procedūros gali būti pradėtos iš naujo, o tęsti pradėtas procedūras yra nesąžininga, nes gali būti pažeistas viešasis interesas.
  11. Ieškovo reikalavimas dėl objekto privatizavimo viešo aukciono būdu yra išvestinis, jo patenkinimą sąlygoja 2014-03-24 Komisijos sprendimo galiojimas. Viešo aukciono būdas atitinka tiek privatizacijos tikslus, tiek ir privatizaciją reglamentuojančius teisės aktus.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8

  1. Apeliantas (ieškovas) UAB „Baltisches haus“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  2. Nurodo, jog teismas klaidingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, todėl neatskleidė bylos esmės. Ieškovas teisę privatizuoti patalpas grindžia ne dviejų, o visų sutarčių dėl naudojimosi patalpomis sudarymu, nes patalpas ieškovas naudojo keleto sutarčių dėl atskirų patalpų dalių pagrindu, tačiau ieškinyje pateikė argumentus tik dėl dalies sutarčių sąlygų aiškinimo, nes skundžiamas sprendimas priimtas remiantis tik dviejų subnuomos sutarčių sąlygomis. Patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo ir privatizavimo tiesioginių derybų būdu klausimas turi būti sprendžiamas ne izoliuotai pagal subnuomos sutarčių sąlygas, bet bendrai pagal visas nuomos sutartis. Ieškovas investavo lėšas ne atskirai į tam tikras patalpų dalis pagal kiekvieną nuomos sutartį, tačiau bendrai į visas patalpas kaip į prekybos centrą, todėl nėra galimybės objektyviai atriboti, kokias išlaidas ieškovas investavo į atskiras patalpų dalis pagal kiekvieną nuomos sutartį. Ieškovas pareikštu ieškiniu siekia privatizuoti visas, o ne dalį patalpų, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas siekia privatizuoti tik dalį patalpų.
  3. Teismas, nagrinėdamas, ar kitos sutartys galioja po 2012-12-31, nemotyvavo, kokią reikšmę sutarčių galiojimas po nurodyto termino turi ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumui. Subnuomos sutarčių galiojimo termino nustatymo klausimas gali būti nagrinėjimo objektu vertinant sprendimo teisėtumą, jeigu būtų pripažinta, kad subnuomos sutartys vis dar reglamentavo šalių santykius. Komisija sprendime remiasi tik Subnuomos sutarčių nuostatomis, o ginčo tarp šalių dėl ieškovo teisės į patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimą pagal kitas sutartis nėra. Teismas nustatė, kad visos ieškovo sudarytos sutartys dėl patalpų nuomos ilgesnio termino už 2012-12-31 nenumato, nors visos šios sutartys apskritai nėra pateiktos į bylą. Vienoje iš nuomos sutarčių jos galiojimo terminas numatytas 2004-11-01, tačiau šiam terminui praėjus, ieškovas toliau naudojosi patalpomis ir nuomotojas su tuo sutiko, todėl terminuota nuomos sutartis tapo neterminuota, nei ieškovas, nei atsakovas neišregistravo šios nuomos sutarties iš viešojo registro.
  4. Teismo išvada dėl ieškovo nepakankamo bendradarbiavimo su atsakovu patalpų privatizavimo metu prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Ieškovas atitiko abi sąlygas, numatytas įstatymo, siekiant privatizuoti turtą tiesioginių derybų metu, pateikė visus atsakovo prašomus dokumentus, todėl nėra pagrindo teigti, kad nebendradarbiavo su atsakovu. Atsakovas privatizavimo ar bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kad ieškovas nebūtų jam pateikęs reikalaujamų dokumentų. Kaip sprendimo priėmimo pagrindą Komisija nurodė ne tai, kad ieškovas nepateikė kokių nors reikalaujamų dokumentų, tačiau tai, kad ieškovas neturi teisės reikalauti atlyginti patalpų pagerinimo išlaidas pagal sutartis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent atsakovas nepakankamai bendradarbiavo su ieškovu ir nepagrįstai vilkino privatizavimo procesą, o jeigu atsakovas privatizavimo procedūrą būtų vykdęs laikantis teisės aktuose nustatytų terminų, patalpų privatizavimo procesas būtų pasibaigęs iki 2012-12-31.
  5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neskundė Privatizavimo komisijos 2013-02-08 sprendimo, kuriuo buvo nepritarta patalpų pirkimo-pardavimo sutarties projektui. Teismui atsisakius priimti ieškovo 2015-04-21 patikslintą ieškinį, ieškovas kreipėsi dėl Privatizavimo komisijos 2013-02-08 sprendimo panaikinimo į Klaipėdos apygardos teismą.
  6. Teismas sprendime pripažįsta, kad Privatizavimo komisijos 2013-02-08 sprendimas turi didelę reikšmę skundžiamo sprendimo ir kitų sekančių sprendimų teisėtumo vertinimui, tačiau bylos nagrinėjimo metu teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį, kuriuo prašoma panaikinti šį sprendimą, bei sustabdyti civilinę bylą. Teismo sprendime pateiktos išvados prieštarauja byloje priimtoms nutartims, nes teismas sprendime nurodo, jog atsiradusios naujos aplinkybės gali sąlygoti bylos proceso atnaujinimą, tačiau ieškovo prašymą sustabdyti bylą atmetė. Byloje esantis 2013-09-24 raštas, kuriuo ieškovas informavo atsakovą apie pasiryžimą spręsti susidariusią situaciją geranoriškai tarpusavio derybomis ir kuris nurodomas teismo sprendime, nepaneigia aplinkybės dėl Privatizavimo komisijos 2013-02-08 sprendimo apskundimo.
  7. Teismo išvada, kad su patalpų remontu ir rekonstrukcija susijusios ieškovo patirtos išlaidos yra investicinės, o ne patalpų pagerinimo išlaidos ir dėl to neturi būti atlyginamos, yra nepagrįsta, peržengia bylos nagrinėjimo ribas, nes ginčo, kad ieškovas nuomos laikotarpiu pagerino patalpas, nėra, tačiau keliamas klausimas, ar ieškovas turi teisę į patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimą.
  8. Ieškovas privatizavimo metu pateikė atsakovui visus duomenis, pagrindžiančius, kad patalpų pagerinimo išlaidos atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buvo tenkintos abi įstatymo sąlygos nustatytos sąlygos. Ieškovas, atlikęs rekonstrukciją, patalpas iš esmės pagerino. Įstatymas nenumato reikalavimo, kad nurodyti privatizavimo objekto pagerinimo atvejai negali būti susiję su nuomininko tikslu pritaikyti objektą jo veiklai. 2012-11-07 Statybos darbų apimties įvertinimo aktas patvirtina, kad atlikti pagerinimai atitiko įstatymų reikalavimus. Ieškovas neprivalėjo papildomai įrodinėti, kad jo patirtos išlaidos priskirtinos patalpų pagerinimo išlaidoms, nes atsakovas šios aplinkybės neginčijo, o tik nurodė, kad ieškovas neturi teisės reikalauti šių išlaidų atlyginimo pagal subnuomos sutartis.
  9. Subnuomos sutarčių sąlygos nepaneigia ieškovo teisės reikalauti patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo. Subnuomos sutartis numato, kad įsigaliojus CK, ieškovui, kaip subnuomininkui, pereina visos nuomininko teisės ir pareigos, kylančios iš 1999-10-21 tarp D. K. įmonės „Vakarų reklama“, kaip nuomininko, ir Turto fondo, kaip nuomotojo, sudarytos nuomos sutarties, todėl nuo 2001-07-01 ieškovas tapo nuomininku. Taigi, subnuomos sutarties šalimis tapo tas pats asmuo, t. y. ieškovas, o tam pačiam asmeniui tapus nuomininku ir subnuomininku pagal Subnuomos sutartį, prievolės pagal Subnuomos sutartį pasibaigė ir nuo 2001-07-01 šalių santykius reglamentavo 1999-10-21 nuomos sutartis. Analogiška situacija susiklostė ir ieškovui perėmus iš UAB „Merda“ nuomininko teises ir pareigas kylančias iš 1996-12-23 nuomos sutarties.
  10. Teismas išnagrinėjo Privatizavimo komisijos 2014-04-27 sprendimo teisėtumo klausimą nedalyvaujant Vyriausybei kaip tinkamam atsakovui, nors ieškovas teikė tokį prašymą teismui, bet teismas jį atmetė. Neįtraukus Vyriausybės į bylą nebuvo užtikrinti šalių rungimosi, lygiateisiškumo, išklausymo bei kiti fundamentalūs civilinio proceso principai, teismo sprendimas laikytinas neteisėtu esant absoliučiam negaliojimo pagrindui.
  11. Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina žodinio proceso tvarka, nes tai leis teismui objektyviau ir detaliau išaiškinti visas bylai svarbias aplinkybes bei priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą.
  12. Atsakovas VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  13. Nurodo, kad kai parduodamas ilgalaikis materialusis turtas, viešas aukcionas, kurio metu neribojamas potencialių pirkėjų, dalyvaujančių aukcione, skaičius, o privatizavimo sandoris sudaromas su didžiausią kainą pasiūliusiu potencialiu pirkėju, atitinka privatizavimo tikslus gauti kuo daugiau lėšų už perleidžiamą turtą, sukurti sąlygas ir galimybes visuomenės poreikių patenkinimui. Turto privatizavimas tiesioginių derybų būdu yra specialus būdas, taikomas kaip išimtis, atsižvelgiant į nuomininko panaudotų investicijų mastą nuomojamam turtui pagerinti, siekiant išvengti prieštaravimo tarp privatizavimo tikslo gauti iš privatizavimo didesnių pajamų ir tikslo gerinti privataus verslo sąlygas, apsaugant nuomininką nuo jo teisėtų interesų pažeidimo. Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimas yra vykdomas teisės aktų imperatyviai nustatytomis sąlygomis ir tvarka, kuri yra privaloma, taip pat ir tuo atveju, kai turtas privatizuojamas tiesioginių derybų būdu. Patalpų, esančių Taikos pr. 28, Klaipėda, privatizavimo procesas tiesioginių derybų būdu vyko griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų ir nustatyto eiliškumo, atsakovas nenutraukė privatizavimo proceso, nepriėmė tiesioginių derybų metu jokių teisės aktuose nenumatytų sprendimų.
  14. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė Vyriausybės 1998-01-30 nutarimu Nr. 113 patvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatus, kurie leidžia atsakovui, jeigu tiesioginės derybos neįvyksta, peržiūrėti tiek privatizavimo būdą, tiek sąlygas. Teismų praktikoje numatyta, jog privatizavimo objekto programa turi būti sudaroma pagal būtent jos paskelbimo metu esančias aplinkybes, o tai reiškia, kad privatizavimo sąlygos gali būti ir turi būti peržiūrimos, atsižvelgiant į besikeičiančias nekilnojamojo turto rinkos kainas ir kitas svarbias aplinkybes. Komisijos bei visi kiti tiesioginių derybų metu priimti sprendimai galiojo iki pat tiesioginių derybų proceso pabaigos, t. y. iki 2013-04-12 atsakovo sprendimo laikyti tiesiogines derybas neįvykusiomis priėmimo. Komisija nustatė, kad 2013-01-01 sutartys su ieškovu pasibaigė, todėl turėjo iš naujo įvertinti šių sutarčių sąlygas, susijusias su ieškovo investuotų lėšų atlyginimu.
  15. Subnuomos sutartys įtvirtina subnuomininkui teisę savo sąskaita atlikti subnuomojamų patalpų pertvarkymus, remontą, įskaitant rekonstrukciją, automobilių stovėjimo aikštelės įrengimą, be atskiro nuomotojo ar nuomininko sutikimo, informuojant apie tokių darbų apimtis bei sąmatas nuomotojo steigėją ir nuomotoją prieš atliekant darbus, pabaigęs įvardintus darbus, subnuomininkas įsipareigojo pateikti nuomotojui dokumentus, patvirtinančius išlaidas, padarytas patalpų remontui, pertvarkymui, įskaitant rekonstrukciją bei automobilių stovėjimo aikštelės įrengimui. Sutartis numato, kad jei subnuomininkas pagal sutarties sąlygas naudosis patalpomis iki 2012-12-31, jis po 2012-12-31, neturės teisės reikalauti, kad jam būtų grąžintos išlaidos patalpų remontui, rekonstrukcijai, pertvarkymui ir automobilių stovėjimo aikštelės įrengimui. Subnuomos sutartys iki 2012-12-31 nebuvo nutrauktos, ieškovas patalpomis iki minėtos datos naudojosi, todėl neturi teisės reikalauti atlyginti išlaidas dėl subnuomotų patalpų remonto ir rekonstrukcijos. Nuomos sutartyse specialių investuotų lėšų atlyginimo nuomininkui sąlygų nenustatyta, todėl atsakovas 2013-12-16 raštu pasiūlė ieškovui pateikti įrodymus, kiek lėšų ieškovas investavo pagal šias sutartis, tačiau ieškovas atsisakė pateikti minėtą informaciją. Kadangi ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu, Komisija 2014-03-24 posėdyje priėmė sprendimą atsisakyti nustatyti privatizavimo objektui pagerinimui padarytų išlaidų sumą. Pažymėjo, jog šiuo atveju priešingas Komisijos sprendimas, t. y. paliekant galioti anksčiau priimtą sprendimą nustatyti ieškovui 3 986 660 Lt atlygintinų pagerinimų sumą, reikštų tiek Valstybės kontrolės, tiek paties VĮ Valstybės turto fondo rekomendacijų ignoravimą.
  16. Ieškovo teiginiai, kad subnuomos sutartys yra pasibaigusios, neatitinka faktinių aplinkybių ir yra teisiškai nepagrįsti.
  17. Prašymas įpareigoti atsakovą tęsti privatizavimo procedūrą negali būti patenkintas, nes neįvykus tiesioginėms deryboms pastatui buvo suformuotas žemės sklypas, t. y. parduodamas turtas iš esmės pasikeitė, padidėjo jo rinkos kaina. Kadangi ieškovas atsisakė peržiūrėti investuotų lėšų sumą, santykis tarp atlygintinų lėšų ir pastatų bei žemės sklypo rinkos vertės negali būti nustatytas, todėl nežinoma ar ieškovas atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, kad atlygintinų lėšų suma yra didesnė negu ½ išnuomotų pastatų ar patalpų ir jiems priskirto žemės sklypo rinkos vertės.
  18. Teismas pagrįstai neįtraukė atsakove Vyriausybės, nes jokie reikalavimai Vyriausybei byloje nebuvo reiškiami.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas tenkinamas.

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Ieškovas ieškiniu prašo panaikinti VĮ Valstybės turto fondo sudarytos Komisijos nuomininkų prašymams dėl privatizavimo objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo objekto privatizavimo metu nagrinėti 2014-03-24 sprendimą, kuriuo Komisija nusprendė panaikinti ankstesnius 2012-09-27 ir 2012-10-25 vykusiuose posėdžiuose priimtus sprendimus dėl privatizavimo objektui, esančiam Taikos pr. 28, Klaipėdoje, pagerinimui padarytų išlaidų sumos ir vertės padidėjimo procentais nustatymo; įpareigoti atsakovą VĮ Turto bankas (VĮ Valstybės turto fondas) tęsti negyvenamųjų patalpų privatizavimo procedūrą vykdant tiesiogines derybas su ieškovu UAB „Baltisches haus“; panaikinti Privatizavimo komisijos 2014-06-27 sprendimą Nr. 2V-14(689) dėl pritarimo pirkimo-pardavimo sutarčių ir privatizavimo programų projektams“ toje dalyje, kuria buvo pritarta negyvenamųjų patalpų, 2 788,83 kv. m. ploto, esančių Taikos pr. 28, Klaipėdoje, ir šiam objektui priskirto bendro naudojimo 3543/16494 (0,3543 ha) žemės sklypo privatizavimo programos projektui. Taigi, ieškiniu ieškovas be kita ko prašo panaikinti Privatizavimo komisijos 2014-06-27 sprendimą.
  3. Kasacinio teismo praktika dėl teisės aktų galiojimo atgal civiliniuose teisiniuose santykiuose yra nuosekli – teismas yra konstatavęs, kad tam, jog būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas; tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2015; 2015 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-421/2015). 2014-10-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymas, pakeitęs Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą. Kadangi Privatizavimo komisijos sprendimas, priimtas 2014-06-27, Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymas nenumato jo galiojimo iki priėmimo susiklosčiusiems santykiams, ginčo teisiniam santykiui taikytinas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas.
  4. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį privatizavimo komisija – privatizavimo priežiūrai ir kitiems įstatymų nustatytiems tikslams įsteigta valstybės institucija, veikianti pagal įstatymus ir Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Privatizavimo komisija yra atskaitinga Vyriausybei (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). CPK 41 str. pasakyta, kad civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Privatizavimo komisija juridinio asmens teisių neturi. Tai yra valstybinė institucija, įsteigta vykdyti privatizavimo priežiūrą bei kitas įstatymo nustatytas funkcijas, jos narius skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Seimas bei Vyriausybė (Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis). Taigi, Privatizavimo komisija, nors ir yra valstybinė institucija, tačiau neturinti juridinio asmens statuso, todėl atsakovu teisme negali būti (CPK 41 straipsnis, CK 2.53 straipsnio 1 dalis, 235 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone skundžiant Privatizavimo komisijos sprendimus, tinkamu atsakovu turėtų būti valstybė (CK 2.35 straipsnio 1 dalis), kuri savo teises ir pareigas įgyvendina per atitinkamas valstybės valdymo institucijas (Lietuvos apeliacinio teismo 2004-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-143/2004). Nagrinėjamu atveju vykdomoji valdžios institucija yra Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, teikė prašymą įtraukti Vyriausybę atsakovu į bylą, tačiau teismas šio ieškovo prašymo netenkino.
  5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismo sprendimas turi būti priimtas nepažeidžiant CPK įtvirtintų reikalavimų. Vienas iš tokių reikalavimų yra CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas sprendime nustatyti neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teises ir pareigas, t. y. teismo sprendimas, būdamas individualaus pobūdžio teisės taikymo aktas, neturi veikti asmenų, nedalyvavusių nagrinėjant bylą, subjektinių teisių ir pareigų. Jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, ieškovo prašymu teismas gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais (CPK 43 straipsnio 2 dalis). Teismui vis dėlto nusprendus dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, tai laikytina absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2013).
  6. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog situacija, kai ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiu Privatizavimo komisijos sprendimą, o pirmosios instancijos teismas atsisakė įtraukti Vyriausybę į bylą, sudaro pagrindą konstatuoti, jog šiuo atveju egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Privatizavimo komisijos ginčo sprendimo teisėtumą bei neįtraukęs į bylą Vyriausybės, per kurią savo teises ir pareigas įgyvendina valstybė, esanti tinkamu atsakovu tokio pobūdžio bylose, pažeidė valstybės teises, nes valstybė per Vyriausybę neturėjo galimybės pasinaudoti visomis jai įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, ginti savo kaip atsakovės interesus. Priėmus skundžiamą sprendimą, buvo paneigti tokie fundamentalūs civilinio proceso principai kaip teisė būti išklausytam, lygiateisiškumo bei rungtyniškumo principai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tai yra pagrindas naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, siekiant tinkamai nustatyti byloje dalyvaujančius asmenis (CPK 360 straipsnis).
  7. Grąžindama bylą nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovas teikė teismui prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą iki kol bus priimtas sprendimas civilinėje byloje pagal UAB „Baltisches haus“ ieškinį atsakovams VĮ „Turto bankas“ ir Vyriausybei dėl Privatizavimo komisijos 2013-02-08 sprendimo panaikinimo, žalos atlyginimo, įpareigojimo atlyginti nuomininko padarytas išlaidas patalpų pagerinimui ir kitų sumų priteisimo (civilinė bylą Nr. e2-689-253/2016), iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas ar nutartis, tačiau teismas šį ieškovo prašymą atmetė. Atmesdamas nurodytą prašymą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog bylos stabdymas užvilkins bylos nagrinėjimą, o atsiradusios naujos aplinkybės gali sąlygoti bylos proceso atnaujinimą ir tai sudarytų galimybę neužkirsti kelio ieškovui ginti, jo nuomone, pažeistas teises. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra labiau tikėtina, jog šis pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas bei jį pagrindžianti argumentacija pažeidžia CPK 7 straipsnyje įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, kuris reikalauja, kad teismas imtųsi šiame kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš naujo turėtų būti atidžiai persvarstytas CPK 7 straipsnio nuostatų bei galimybės stabdyti nagrinėjimą bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-689-253/2016 bei įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje suderinamumas.
  8. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas; teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme VĮ Valstybės turto fondas buvo reorganizuota prijungimo būdu prie reorganizavime dalyvavusios VĮ Turto banko, kuriai perėjo visos reorganizuotos VĮ Valstybės turto fondo teisės ir pareigos bei 2014-09-30 patikėjimo teise valdytas turtas. Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl procesinių teisių perėmimo byloje, tačiau duomenų, kad minėtas prašymas būtų išspręstas, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nagrinėjant bylą, turi būti laikomasi proceso teisės normų – procesas negali vykti chaotiškai, teismas vadovauja procesui ir tai turi aiškiai atsispindėti bylos medžiagoje. Jei šalis pateikė prašymą dėl procesinių teisių perėmimo byloje, šis klausimas turi būti teismo išspręstas.
  9. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Įstatymu taip pat nustatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kai tai yra būtina (CPK 322 straipsnis). Šalis gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas. Būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą egzistavimo aspektu įvertinęs nagrinėjamą bylą bei šioje byloje pateiktą nurodytą apelianto prašymą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, neįžvelgia žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme prasmingumo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nenustatyta. Dėl to nurodytas apelianto prašymas atmetamas, byla pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliaciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
  10. Pažymėtina, jog apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, taip pat patikrinant absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių procesinės teisės normų pažeidimų, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktai). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nustačius esant absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, įtvirtintą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme yra negalimas, nes tai būtų grubus valstybės, kuri šioje byloje turėtų būti atstovaujama Vyriausybės, pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

11Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

12Apelianto UAB „Baltisches haus“ apeliacinį skundą tenkinti.

13Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai