Byla e2-609-464/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė UAB „SKR Baltic“ 2019-01-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 592 288,26 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas šį ieškinį priėmė.

62.

7Atsakovė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame, be kita ko, prašė nustatyti ieškovei UAB „SKR Baltic“ terminą sumokėti 5 417 Eur dydžio žyminį mokestį ir įpareigoti pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovės teigimu, sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo civilinėje byloje klausimą už tokio pobūdžio ieškinį, nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) normos, nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas, kuriais remdamasi ieškovė tvirtina esanti atleista nuo žyminio mokesčio, netaikytini.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

93.

10Vilniaus apygardos teismas 2019-03-05 nutartyje nustatė ieškovei UAB „SKR Baltic“ terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir įpareigojo iki 2019-03-19 sumokėti 5 218 Eur žyminį mokestį, taip pat išaiškino, kad, nustatytu terminu šio trūkumo neištaisius, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.

114.

12Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl 592 288,26 Eur žalos atlyginimo susideda iš dviejų dalių. Reikalavimas dėl 26 620,52 Eur nuostolių atlyginimo, kurių atsiradimas siejamas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmais, yra grindžiamas bendrosiomis civilinės atsakomybės klausimus reglamentuojančiomis teisės normomis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.246–6.248 str.), taip pat CK 6.271 straipsniu, o reikalavimo dalis dėl 565 667,74 Eur žalos atlyginimo, kurią, ieškovės teigimu, ji patyrė dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros veiksmų, grindžiama CPK 146 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

135.

14Teismas sprendė, kad pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktą žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo. Ši ABTĮ norma taikytina kaip CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punkte nurodytas kituose įstatymuose nustatytas atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atvejis.

156.

16Tačiau, teismo vertinimu, ieškovė turi sumokėti žyminį mokestį už likusią ieškinio reikalavimų dalį (už 565 667,74 Eur sumą dėl žalos, padarytos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros veiksmais, atlyginimo). Tokia savo poziciją teismas grindė tuo, kad nors CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir yra aptariami šalių atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindai bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2013-01-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-329/2013 jau yra išaiškinęs, kad reikalavimas priteisti žalą CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo apimtį, nepriklausomai nuo to, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos prokuroro prašymu civilinės bylos nagrinėjimo metu. Šis reikalavimas yra apmokestinamas kaip turtinis reikalavimas (CPK 80 str. 1 d. 1 p.)

17III. Atskirojo skundo argumentai

187.

19Ieškovė UAB „SKR Baltic“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019-03-05 nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

207.1.

21Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad žala susidarė dėl kelių skirtingų valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ir todėl nepagrįstai išskirstė ieškovės prašomą priteisti žalą. Ieškovė reiškia reikalavimą ne dviem, o tik vienam atsakovui – Lietuvos Respublikai.

227.2.

23Nepagrįsta ir teismo išvada, kad ieškovė atleista tik nuo žyminio mokesčio dalies, kuri skaičiuojama už reikalavimo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų. Ieškovės ieškinys atsakovei reiškiamas CK 6.271 straipsnio pagrindu ir toks ieškinys žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

247.3.

25Teismas nepagrįstai remiasi vien Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-329/2013 išaiškinimais. Ieškovės vertinimu, ši nutartis negali būti laikoma precedentu, nes ji prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016-08-19 nutarimui, kad reglamentavime negali būti nustatytas išsamus baigtinis sąrašas atvejų, kuriais asmenims turi būti atlyginama žala, padaryta neteisėtais valstybės pareigūnų veiksmais, nes tai prieštarauja konstituciniam visiško žalos atlyginimo principui. Taigi ir vertinant, ar asmuo turi mokėti žyminį mokestį, prašydamas priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš valstybės dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, taip pat neturi būti apsiribojama tik CPK 83 straipsnyje 1 dalies 6 punkte numatytais pareigūnų veiksmais.

267.4.

27CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas aiškintinas plečiamai, o ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės žalą CPK 146 straipsnio pagrindu, taip pat turi būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes veiksmus atliko Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Ieškovei padaryta žala atsirado dėl prokuratūros iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo pritaikytos nepagrįstai, atsižvelgiant į tai, būtų nepagrįsta teigti, kad valstybė žyminiu mokesčiu apmokestintų asmenį, kuris nukentėjo dėl pačios valstybės institucijų ir pareigūnų neteisėtų veiksmų.

28Teisėja

konstatuoja:

29IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

308.

31Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė žyminio mokesčio neprivalo mokėti tik už tuos reikalavimus, kurie grindžiami atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neteisėtais veiksmais, o už reikalavimą atlyginti 565 667,74 Eur žalą dėl civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymu taikytų apeliantei laikinųjų apsaugos priemonių žyminis mokestis turi būti sumokėtas. Todėl nustatė apeliantei terminą šiam ieškinio trūkumui ištaisyti (CPK 115 str. 2 d.).

329.

33Visų pirma nesutiktina su apeliantės pozicija, kad teismas, spręsdamas dėl būtinumo sumokėti žyminį mokestį už dalį reikalavimų, nepagrįstai išskaidė prašomą priteisti žalos atlyginimo sumą į dvi atskiras dalis, taip esą nuspręsdamas, kad ieškinys pareikštas dviem atsakovėms. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas tokių išvadų nepadarė. Kaip matyti iš ieškinio turinio, apeliantė yra pareiškusi valstybei sudėtinį turtinio pobūdžio reikalavimą dėl skirtingų valstybės institucijų ir jų pareigūnų atliktų veiksmų, o valstybės atsakomybę už kiekvieno subjekto atliktus veiksmus grindžia skirtingais faktiniais bei teisiniais motyvais. Vienu atveju nurodoma, kad ji patyrė

3426 620,52 Eur tiesioginių nuostolių, kuriuos valstybė jai turi kompensuoti pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas už Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų neteisėtus veiksmus (priimtus sprendimus), o kitu atveju teigiama, jog dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pareigūnų inicijuoto civilinio ginčo ir pareikšto toje byloje prašymo taikyti apeliantei laikinąsias apsaugos priemones ji patyrė 565 667,74 Eur nuostolius (negavo pajamų), o tokio pobūdžio nuostolių kompensavimo galimybė aptariama CPK 146 straipsnyje.

3510.

36Taigi pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai identifikavo ginčo pobūdį bei jo sudėtines dalis, taip pat teismas turėjo pagrindą atskirai apsvarstyti kiekvienos iš šio reikalavimo sudėtinių dalių apmokestinimo žyminiu mokesčiu klausimą. Kitokios apeliantės nuomonės nepagrįstumą patvirtina jau vien tokia aplinkybė, kad kiekviena iš jos turtinio pobūdžio ieškinio sudėtinių dalių galėjo tapti atskiros bylos nagrinėjimo objektu, kitaip tariant, apeliantė galėjo pareikšti du savarankiškus (atskirus) ieškinius valstybei.

3711.

38Asmenims, kurie mano, kad jų teisės yra pažeidžiamos ar buvo pažeistos, garantuojama teisė į teisminę gynybą. Kita vertus, tokia garantija nereiškia, kad asmuo gali kreiptis į teismą bet kokiu jo pasirinktu būdu arba nesilaikydamas CPK nustatytos ir visiems vienodai privalomos specialios kreipimosi į teismą tvarkos. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio (įstatymo nustatytos tvirtos arba proporcinės pinigų sumos) sumokėjimas, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose.

3912.

40Žyminio mokesčio mokėjimo taisyklės ir jų dydžiai įtvirtinti CPK 80 straipsnyje, o šios teisės normos 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų.

4113.

42CPK 83 straipsnyje taip pat yra išvardinti atvejai, kada, atsižvelgiant į civilinėje byloje vykstančio materialinio teisinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar materialinę padėtį, suinteresuoti asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo civilinėse bylose. Vienas iš tokių atvejų yra numatytas CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriame nurodoma, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys – bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Būtent šia procesine norma ir remiasi apeliantė, atskirajame skunde tvirtindama, kad teismas ją išaiškino ir apeliantės atžvilgiu taikė neteisingai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas teisės aiškinimo klaidos šiuo atveju neįžvelgia.

4314.

44Apeliantės įsitikinimu, už bet kokio pobūdžio reikalavimus priteisti iš Lietuvos Respublikos žalą turi būti atleidžiama nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, juolab kai neteisėtais prašomus pripažinti veiksmus, kuriais apeliantė laiko prašymo taikyti apeliantės atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių institutą pateikimą civilinėje byloje, atliko prokuroras, o neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymas yra įvardijamas CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte kaip vienas ir atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo už tokį ieškinį pagrindų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks interpretavimas stokoja pagrįstumo.

4515.

46Atskirajame skunde apeliantė pernelyg plečiamai aiškina CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas. Lingvistinė minėtos normos analizė bei jos konstrukcija, be kita ko, naudojant prieš žalos atlyginimo dėl civilinės bylos nagrinėjimo žodžių derinį „taip pat“, suponuoja išvadą, kad sąvoka „procesinės prievartos priemonių taikymas“ įstatymų leidėjo siejama su tokios pobūdžio baudžiamajame procese valstybės pareigūnų (tyrėjų, prokurorų, teismų) atliktais veiksmais. Nors šalys šios teisės normos pagrindu yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir pareiškiant reikalavimus dėl nagrinėjant civilinę bylą atliktų teisėjo ar teismo veiksmų, apeliantės ieškinyje įrodinėjamas ne teismo, o būtent prokuroro, kaip vienos iš civilinėje byloje dalyvaujančių šalių, veiksmų neteisėtumas, pateikiant civilinėje byloje atitinkamą prašymą iki šalių ginčo išnagrinėjimo iš esmės taikyti antrajai šaliai (t. y. apeliantei) laikinąsias apsaugos priemones.

4716.

48Šiame kontekste pažymėtina tai, kad prokuroras, kuris, gindamas viešąjį interesą, civilinėje byloje pareiškė ieškinį, netaikė ir objektyviai negalėjo taikyti jokių procesinės prievartos priemonių toje civilinėje byloje, nes, būdamas tik viena iš šalių, kurios procesinės teisės yra lygios priešingos ginčo šalies procesinėms teisėms (CPK 17 str.), nei gali priimti jokių valdžios įgalinimus atitinkančių sprendimų, nei atlikti civilinėje byloje jokių procesinių veiksmų. Procesinius veiksmus civilinėje byloje atlieka išimtinai teismas, tačiau nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl teismo civilinėje byloje atliktais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CK 6.272 str. 2 d.) nėra pareikštas. Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju tiesioginio CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo sąlygos nesama.

4917.

50Pripažintini nepagrįstais taip pat tokie atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje negalėjo remtis Lietuvos apeliacinis teismo 2013-01-10 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-329/2013, išaiškinimais. Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-329/2013 buvo sprendžiamas identiškas klausimas – dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (tik ne už ieškinį, o už apeliacinį skundą), kai valstybei nukreiptas žalos atlyginimo reikalavimas buvo siejamas būtent su prokuroro, padavusio atitinkamą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje, veiksmais. Teisėjų kolegijos 2013-01-10 priimtoje nutartyje yra pasisakyta, kad reikalavimas priteisti žalą CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu pagrindu, nepaisant to, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos prokuroro prašymu, yra apmokestinamas kaip turtinis reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisykles. Kitaip tariant, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad žyminio mokesčio mokėjimo pareiga, kai žala kildinama iš laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje nepagrįsto prašymo, nepriklauso nuo tokį prašymą byloje pateikusio subjekto (proceso šalies).

5118.

52Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2006-03-28 ir 2007-10-24 nutarimai). Precedento, kaip teisės aiškinimo taisyklės, taikymo tikslas – iš esmės panašiose ar vienodose faktinėse situacijose taikyti tas pačias teisines nuostatas, užtikrinant, kad analogiškos faktinės situacijos pagal įstatymus būtų įvertintos, kvalifikuotos ir išspręstos vienodai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas, kaip teisės aiškinimo taisyklė, taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

5319.

54Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, o kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Neabejotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis analogiškoje faktinėje situacijoje aukštesnės instancijos teismo 2013-01-10 nutartimi sukurtu precedentu. Jokių svarių teisinių argumentų, kodėl turėtų būti kuriamas naujas precedentas, apeliantė savo atskirajame skunde nenurodo.

5520.

56Apeliantės cituojama kita Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-348/2011, ir joje pateikti išaiškinimai, kad teisinis reglamentavimas, kai tam tikrų institucijų ar pareigūnų veiksmai neįvardijami kaip galimas pagrindas atsakomybei atsirasti, negali paneigti asmens teisės reikalauti žalos atlyginimo ar apmokestinti asmenį žyminiu mokesčiu, nagrinėjamo procesinio klausimo kontekste nėra aktualūs, nes abiejų bylų faktinės aplinkybės nei identiškos, nei labai panašios. Be to, apeliantės teisė pareikšti tokį ieškinį, reikalaujant žalos atlyginimo būtent dėl paduoto prokuroro prašymo taikyti jai laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nėra ribojama, priešingai, tokia galimybė yra tiesiogiai aptarta CPK 146 straipsnio 2 dalyje.

5721.

58Faktas, kad apeliantei buvo nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už šį reikalavimą susimokėti, taip pat nereiškia, kad tokio ieškinio tenkinimo atveju būtų paneigta jos teisės į visišką žalos atlyginimą. Bylos šaliai, kurios naudai yra išsprendžiamas ginčas, bylinėjimosi išlaidos kompensuojamos, jas priteisiant iš antrosios šalies. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas pareigą mokėti žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams; padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė.

5922.

60Atskirajame skunde taip pat pasisakoma apie Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-10 nutarties, kuria kaip precedentu rėmėsi pirmosios instancijos teismas, prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimui, tačiau ir su tokiais deklaratyviais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti. Šie argumentai yra paremti apeliantės klaidingai identifikuotomis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo spręsto klausimo ir nagrinėjamoje byloje kilusio procesinio klausimo dėl apeliantės pareigos sumokėti žyminį mokestį sąsajomis.

6123.

62Apibendrinant tai, kas pasakyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl CPK 146 straipsnio 2 dalyje pagrindu reiškiamo ieškinio apmokestinimo žyminiu mokesčiu išsprendė teisingai, nepažeisdamas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių. Kadangi skundžiama teismo nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams ištaisyti jau yra pasibaigęs, tokį terminą iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 str.), išaiškindamas, kad įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą teikiami pirmosios instancijos teismui.

63Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

64Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

65Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SKR Baltic“ terminą iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. (įskaitytinai) sumokėti 5 218 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniolikos eurų) žyminį mokestį ir pateikti Vilniaus apygardos teismui jo sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė UAB „SKR Baltic“ 2019-01-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 6. 2.... 7. Atsakovė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. 3.... 10. Vilniaus apygardos teismas 2019-03-05 nutartyje nustatė ieškovei UAB „SKR... 11. 4.... 12. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl 592 288,26 Eur žalos... 13. 5.... 14. Teismas sprendė, kad pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktą žyminiu... 15. 6.... 16. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovė turi sumokėti žyminį mokestį už... 17. III. Atskirojo skundo argumentai... 18. 7.... 19. Ieškovė UAB „SKR Baltic“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos... 20. 7.1.... 21. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad žala susidarė dėl kelių... 22. 7.2.... 23. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad ieškovė atleista tik nuo žyminio... 24. 7.3.... 25. Teismas nepagrįstai remiasi vien Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-10... 26. 7.4.... 27. CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas aiškintinas plečiamai, o ieškovas,... 28. Teisėja... 29. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 30. 8.... 31. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties,... 32. 9.... 33. Visų pirma nesutiktina su apeliantės pozicija, kad teismas, spręsdamas dėl... 34. 26 620,52 Eur tiesioginių nuostolių, kuriuos valstybė jai turi kompensuoti... 35. 10.... 36. Taigi pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai identifikavo... 37. 11.... 38. Asmenims, kurie mano, kad jų teisės yra pažeidžiamos ar buvo pažeistos,... 39. 12.... 40. Žyminio mokesčio mokėjimo taisyklės ir jų dydžiai įtvirtinti CPK 80... 41. 13.... 42. CPK 83 straipsnyje taip pat yra išvardinti atvejai, kada, atsižvelgiant į... 43. 14.... 44. Apeliantės įsitikinimu, už bet kokio pobūdžio reikalavimus priteisti iš... 45. 15.... 46. Atskirajame skunde apeliantė pernelyg plečiamai aiškina CPK 83 straipsnio 1... 47. 16.... 48. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad prokuroras, kuris, gindamas viešąjį... 49. 17.... 50. Pripažintini nepagrįstais taip pat tokie atskirojo skundo argumentai, kad... 51. 18.... 52. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną bendrosios... 53. 19.... 54. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime yra pasisakęs... 55. 20.... 56. Apeliantės cituojama kita Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-24 nutartis,... 57. 21.... 58. Faktas, kad apeliantei buvo nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už šį... 59. 22.... 60. Atskirajame skunde taip pat pasisakoma apie Lietuvos apeliacinio teismo... 61. 23.... 62. Apibendrinant tai, kas pasakyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 63. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 64. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.... 65. Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SKR Baltic“ terminą iki...