Byla 2A-737/2012
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Algirdo Gailiūno,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. G. (N. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-3393-1047/2011 pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės „Vita luci“ ieškinį atsakovui N. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartimi UAB „Vita luci“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Admivita“. Teismo 2010 m. vasario 2 d. nutartimi patvirtinti 3 065 282,72 Lt kreditorių finansiniai reikalavimai, o teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Nr. B2-1497-553/2012).

6Ieškovas BUAB ,,Vita luci“ 2010-03-25 kreipėsi į teismą su actio Pauliana ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu UAB „Vita luci“ direktoriaus N. G. 2009-05-15 įsakymą Nr. 09-22 , kuriuo jam buvo paskirta 124 500 Lt premija už 2009 m. gegužės mėn., įvertinus 2008 m. pasiektus rezultatus (toliau Įsakymas), ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo N. G. 124 500 Lt bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

7Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė nuo reikalavimo pripažinti negaliojančiu Įsakymą ir prašė priteisti iš atsakovo N. G. 124 500 Lt žalą bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas (52-56 b. l.). Nurodė, kad bendrovės direktorius ir vienintelis akcininkas N. G. 2009-05-15 Įsakymu pasiskyrė sau 124 500 Lt premiją, kuri jam buvo išmokėta 2009-06-12, o 2009-06-16 jis buvo atleistas iš darbo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo pareiškimu). Teigė, kad administracijos vadovas (atsakovas) šią premiją išsimokėjo neteisėtai, žinodamas apie sunkią bendrovės finansinę padėtį ir pažeisdamas kitų kreditorių teisėtus interesus, nes įmonė tuo metu jau buvo nemoki: nuo 2008-08-06 turėjo 96 349,05 Lt skolą valstybinei mokesčių inspekcijai, nuo 2009 m. sausio mėn. nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų, nuo 2009 m. kovo mėn. darbuotojai buvo atleidžiami iš darbo dėl ekonominių sunkumų, o 2009-05-01 bendrovės įsiskolinimas darbuotojams sudarė 118 474,70 Lt (CK 6.66 str., Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str.). Teigė, kad administracijos vadovas taip pat pažeidė šiam specialiam subjektui keliamus didesnės atsakomybės, veiklos standartus, lojalumo pareigą įmonei ir kt.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui BUAB „Vita luci“ iš atsakovo N. G. 124 500 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir 3 509,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

10Teismas nustatė, kad atsakovas N. G. nuo 2005-09-06 iki 2009-06-16 buvo UAB „Vita luci“ administracijos vadovas, o nuo 2008-03-07 iki 2009-06-16 – bendrovės vienintelis akcininkas. Kaip bendrovės vadovas atsakovas 2009-05-15 Įsakymu pasiskyrė sau 124 500 Lt premiją už pasiektus rezultatus 2008 m., o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareiškimu ieškovui teismo 2009-09-02 nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovui 124 500 Lt premija buvo išmokėta 2009-06-12 jį atleidžiant iš darbo kartu su darbo užmokesčiu kompensacija ir kitomis išmokomis.

11Nurodė, kad esant tokiai situacijai, kai bendrovė jau buvo skolinga darbuotojams, valstybei, kitiems kreditoriams, visų pirma ji turėjo atsiskaityti su kreditoriais (Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str.). Sprendė, kad toks atsakovo, kaip bendrovės vadovo, elgesys, kai įmonės finansinė būklė jau buvo sunki, yra vertintinas kaip itin nesąžiningas, neteisingas bei neteisėtas, pažeidžiantis kreditorių turtinius interesus, viešąjį interesą, todėl tuo buvo padaryta žala bendrovei (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str., CK 2.87 str. 1-4 d.). Dėl to priteisė iš atsakovo nurodytas lėšas (CK 2.87 str. 7 d.).

12Teismas, gindamas viešąjį interesą, ex officio pripažino negaliojančiais akcininko sprendimą skirti atsakovui premiją ir vadovo įsakymą išmokėti sau minimą premiją, nes jie prieštaravo protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei tuo metu galiojusio imperatyvaus Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio nuostatai (CK 2.81 str. 4 d.).

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Apeliaciniu skundu atsakovas N. G. prašo panaikinti teismo sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 punktų reikalavimų, todėl yra neatskleista bylos esmė, o motyvai yra prieštaringi.
  2. Teismas ex officio pripažindamas negaliojančiais UAB „Vita luci“ akcininko sprendimą ir vadovo įsakymą, kuriais atsakovui buvo paskirta premija, taikė ne deliktinę atsakomybę, bet restituciją ir tokiu būdu išnagrinėjo ieškovo reikalavimą, nuo kurio jis jau buvo atsisakęs. Tai reiškia, kad teismas, priėmęs ieškovo atsisakymą nuo minėto reikalavimo, jį išnagrinėjo ir patenkino, nors įstatymas tai draudžia net ir tuo atveju, jei egzistuoja viešasis interesas.
  3. Teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl ginčijami akcininko ir vadovo sprendimai yra pripažinti negaliojančiais ex officio ir apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais apie principų taikymą ir prieštaravimą Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio nuostatai. Teismas neįvertino to, kad 2008 m. bendrovė dirbo pelningai, todėl jam pagrįstai ir teisėtai buvo skirta premija už tų metų rezultatus, t. y. teisingai atlyginta už darbą (CPK 270 str. 4 d.).
  4. Teismas nepagrindė žalos dydžio, o ieškovas neįrodė, kad 124 500 Lt premija jam realiai buvo išmokėta. Teismas be pagrindo vadovavosi kasos išlaidų orderiu, kuriuo 2009-06-12 jam išmokėta 187 674,48 Lt, nes 2009-06-16 jis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, todėl šios lėšos laikytinos jo darbo užmokesčiu, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir kitomis su darbo teisiniais santykiais susijusiomis išmokomis. Be to, priteisdamas iš jo 124 500 Lt, teismas neįvertino, kad nuo šios sumos taip pat turėjo būti išskaičiuoti mokesčiai valstybei.
  5. Teismas pasisakė dėl teisių ir pareigų tų asmenų, kurie nebuvo įtraukti į bylą ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Teismas, ex officio panaikindamas minimus sprendimus, tuo pačiu panaikino ir teisinį pagrindą, remiantis kuriuo turėjo būti sumokėti mokesčiai į VMI ir SODROS biudžetus. Nors minėti mokesčiai nebuvo sumokėti, tačiau jie įtraukti į kreditorinius reikalavimus ieškovo bankroto byloje. Taigi teismas iš esmės pasisakė ir išsprendė dėl VMI ir SODROS teisių ir pareigų.

15Atsiliepimu ieškovas BUAB „Vita luci“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad:

  1. Teismas tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, įvertino esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, išdėstė argumentus, kurių pagrindu padarė išvadas, todėl apeliantas be pagrindo teigia, kad yra pažeisti CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 punktų reikalavimai ir neatskleista bylos esmė.
  2. Teismas teisėtai ir pagrįstai ex officio pripažino negaliojančiais bendrovės akcininko sprendimą ir vadovo įsakymą, nes tokios kategorijos bylose teismas privalo būti aktyvus, tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį ir taikyti tinkamą pažeistų teisių gynimo būdą.
  3. Apeliantas teisingai nurodo, kad pagal 2008 m. balanso duomenis įmonės veikla buvo pelninga, tačiau tai nepaneigia faktinės aplinkybės, kad ginčijamą premiją atsakovas išsimokėjo sau tuo metu, kai buvo pradelstų pirmesnės eilės kreditorių reikalavimų.
  4. Apeliantas be pagrindo teigia, kad ieškovas neįrodė 124 500 Lt išmokėjimo fakto, nes tai yra patvirtinta Vilniaus apskrities VMI 2009-09-01-2009-10-22 atliktoje operatyvaus patikrinimo pažymoje, taip pat bankroto byloje patvirtintas šio kreditoriaus finansinis reikalavimas, į kurį įskaičiuotas bendrovės nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis nuo atsakovui 2009 m. birželio mėn. išmokėtų A klasės su darbo santykiais susijusių pajamų, įskaitant 124 500 Lt premiją.
  5. Apeliantas be pagrindo teigia, kad teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalį kreditorių finansinius reikalavimus tvirtina ir tikslina teismas. Tai reiškia, jog įsiteisėjus teismo sprendimui šioje byloje bankroto administratorius kreipsis su prašymu patikslinti VMI ir SODROS finansinius reikalavimus bankroto byloje. Dėl to, priešingai nei teigia apeliantas, minėti asmenys neturėjo būti įtraukti į šią bylą.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Kaip žinia, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus ir bylą nagrinėti neperžengdamas skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje viena iš ginčo šalių – ieškovas BUAB ,,Vita luci“, yra bankrutavusi bendrovė, todėl pagal susiklosčiusią teismų praktiką būtina atsižvelgti tiek į tokios įmonės, tiek į jos kreditorių interesus, laikoma, jog tokioje byloje ginamas viešasis interesas, nurodoma, kad tokią bylą nagrinėdami visų instancijų teismai privalo būti aktyvūs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Ramigė“ v. UAB „Druskininkų rasa“, bylos Nr. 3K-3-384/2010; 2008 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Ekmecha“ v. UAB „Juvasta“, bylos Nr. 3K-3-226/2008; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti R. M. stomatologinė klinika v. BUAB ,,Ratio“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-30/2006; etc.).

18Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantas, teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamos kategorijos bylose ir, patenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

19Byloje nustatyta, kad atsakovas N. G. nuo 2005-09-06 iki 2009-06-16 buvo UAB „Vita luci“ direktorius, o nuo 2008-03-07 iki 2009-06-16 – taip pat ir vienintelis akcininkas. Atsakovas 2009-05-15 įsakymu pasiskyrė 124 500 Lt premiją už 2008 m. pasiektus bendrovės rezultatus, 2009-06-01 priėmė vienintelio akcininko sprendimą sau pasiskirti 124 500 Lt premiją iš 2008 m. pelno. Ši premija jam buvo išmokėta 2009-06-12, o 2009-06-16 darbo sutartis su juo buvo nutraukta. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, kuria UAB „Vita“ luci“ iškelta bankroto byla, patenkinus SODROS Vilniaus skyriaus ieškinį, buvo konstatuota, kad nuo 2007 m. ši įmonė turėjo finansinių sunkumų, nuo 2008 m. augo skolos VSDFV biudžetui, darbuotojams (2009-05-01 ši skola sudarė 118 472, 70 Lt), nuo 2009 m. – valstybės biudžetui, turtas (automobiliai, patalpos) buvo areštuotas. Pagal Registrų centro duomenis nustatyta, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2008 m. iš viso nebuvo teikiami (už tų metų rezultatus buvo paskirta ginčijama premija), o pagal 2007 m. balanso duomenis – skolos sudarė 95,70 proc. turto vertės. Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartimi buvo patvirtintas 3 065 282, 72 Lt kreditorių reikalavimų sąrašas.

20Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, sprendė, kad iš esmės įmonei esant nemokiai, be to, neatsiskaičius su darbuotojais, bendrovės direktorius bei vienintelis akcininkas atsakovas N. G., pasiskirdamas bei išsimokėdamas 124 500 Lt premiją, netinkamai vykdė savo pareigas, veikė neteisėtai, ypač nesąžiningai, piktnaudžiavo savo įgaliojimais, tuo šiai bendrovei, jos kreditoriams padarė žalą ir privalo ją atlyginti (CK 2.87 str. 7 d.).

21Teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas, apibūdindamas nagrinėjamos bylos ypatumus, skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad atsakovo N. G. civilinės atsakomybės klausimas kildinamas iš jo, kaip bendrovės vadovo – vienasmenio valdymo organo, veiklos, o tokio asmens veiksmai turi atitikti įstatymuose nustatytus reikalavimus, tai yra juridinio asmens atžvilgiu toks asmuo turi būti lojalus, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir ex officio išimtinai įmonės interesais, vengti situacijų, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savuoju, arba naudoti jo asmeninei naudai ir kt. (CK 2.87 str. 1–4 d., ABĮ 37 str. 1 d., etc.). Įstatyme taip pat yra aiškiai nustatyta, jog tuo atveju, jeigu toks asmuo nevykdė arba netinkamai vykdė pareigas ir dėl to jo vadovaujama bendrovė yra patyrusi žalą, tokia žala privalo būti atlyginta visiškai, jeigu įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.). Tokie aukšti veiklos ir atsakomybės standartai šiam asmeniui yra keliami todėl, kad vadovą ir įmonę sieja fiduciariniai, tai yra pasitikėjimu grindžiami, santykiai. Tokios nuostatos yra suformuotos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose nagrinėjamos kategorijos bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009; 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. AB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-880/2002; etc.). Be to, nagrinėjant klausimą dėl N. G. civilinės atsakomybės taip pat yra vertintina teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad minimu laikotarpiu jis buvo vienintelis bendrovės akcininkas. Tai leidžia spręsti, kad bendrovės valdymas priklausė išimtinai nuo šio asmens.

22Esant pirmiau paminėtoms faktinėms aplinkybėms, teismas turėjo pagrindą spręsti, kad atsakovas N. G., kaip įmonės direktorius, turėjęs veikti sąžiningai, protingai ir esant galimybei atsiskaityti su darbuotojais, valstybe, su kitais kreditoriais, kaip reikalavo tuo metu galiojantis Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnis, piktnaudžiaudamas teise pasipelnė bendrovės bei jos kreditorių sąskaita. Apelianto skundo teiginys, kad 2008 m. bendrovė dirbo pelningai, todėl jis elgėsi teisėtai, atmetamas, nes akivaizdu, jog, pasiskirdamas šią premiją, jis žinojo apie bendrovės ūkinę finansinę būklę, skolas darbuotojams ir kt., tai yra apie faktinį nemokumą, todėl tokie veiksmai pagrįstai pripažinti neteisėtais (CPK 185 str.).

23Apeliantas skunde teigia, kad nepagrįsti teismo argumentai dėl ieškovo prašomos priteisti 124 500 Lt žalos dydžio. Teisėjų kolegija atmeta ir šį apelianto N. G. teiginį. Šiuo klausimu ieškovas atsiliepime teisingai nurodo, jog be UAB „Vita luci“ kasos išlaidų orderio, kuriuo rėmėsi teismas, tokios premijos gavimo faktą patvirtina taip pat ir Vilniaus apskrities VMI atlikto UAB „Vita luci“ operatyvaus patikrinimo 2009-10-22 pažymos (toliau Pažyma) duomenys bei išvados, o taip pat tas faktas, kad pats atsakovas 2009-05-15 įsakymu buvo įpareigojęs bendrovės buhalterę priskaičiuoti šią premiją prie atlyginimo ir galutinio atsiskaitymo metu ji buvo išmokėta. Beje, minimoje Pažymoje nurodoma, kad iš A klasės su darbo santykiais susijusių pajamų, kurios 2009 m. II ketvirtį buvo priskaičiuotos N. G., UAB „Vita luci“ nesumokėjo nei VSD įmokų, nei gyventojų pajamų mokesčių, taip padidindama jau susidariusias skolas šiems biudžetams; kad net bendrovės kasoje esant pinigų, nebuvo atsiskaitoma su darbuotojais, su biudžetais, o buvo užtikrinami ir tenkinami tik paties direktoriaus reikalavimai; kad laikotarpiu nuo 2008-10-28 iki 2009-05-27 iš bendrovės kasos grynais pinigais šiam asmeniui buvo grąžinta 379 443,05 Lt paskolos. Taigi byloje nustatyta, kad apelianto nurodyti mokesčiai buvo apskaičiuoti, tačiau nebuvo sumokėti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo pagrindą spręsti, jog minėtais neteisėtais N. G. veiksmais ieškovui buvo padaryta nurodyto dydžio žala, kurią jis ir turi atlyginti (CPK 178, 180 str.).

24Šiuo klausimu teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas, kuris, kaip jau minėta, nagrinėjamu laikotarpiu buvo bendrovės vienintelis akcininkas bei vadovas, vienasmeniškai valdė šią įmonę ir, be kita ko, buvo atsakingas taip pat už mokesčių mokėjimą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų tinkamą įvykdymą, negali būti traktuojamas kaip ginčo silpnesnioji šalis. Todėl, nesutikdamas su teismo išvada dėl atlygintinos žalos dydžio, tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui, kaip fakto instancijai, privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius skundo teiginius. Byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantas būtų kreipęsis į ieškovą, siekdamas gauti jam reikalingus duomenis ar dokumentus, o šis būtų atsisakęs juos pateikti, arba kad tokius prašymus atsakovas būtų reiškęs teismui (CPK 178 str. 1 d., 314 str.).

25Taigi bylos medžiaga bei pirmiau šioje nutartyje išdėstyti argumentai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog byloje nustatytos sąlygos atsakovo N. G. materialinei atsakomybei atsirasti (neteisėti veiksmai, žalos faktas, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, jo kaltė, teisiniai santykiai tarp šalių, žalos atsiradimas dėl atsakovo, kaip valdymo organo, veiklos), todėl BUAB „Vita luci“ ieškinys N. G. dėl žalos atlyginimo tenkintas pagrįstai (CK 2.87 str. 7 d., DK 246 str., 255 str. 1, 5 p.).

26Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija laiko, kad yra nepagrįsti ir atmestini N. G. argumentai dėl CPK 12 straipsnio, 270 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 punktų pažeidimų. Be to, šiuo klausimu pažymėtina, jog pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nurodyta, byla išspręsta teisingai. Taip pat nėra pagrindo spręsti dėl apelianto N. G. nurodomo CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų taikymo, nes nagrinėjamu atveju ieškovo BUAB „Vita luci“ kreditorius VSDFV bei VMI teisiniai santykiai sieja ne su atsakovu, o vien tik su šia įmone, be to, kaip teisingai nurodo atsiliepime į skundą ieškovas, šiuos santykius reglamentuoja mokesčių mokėjimą reguliuojančios bei Įmonių bankroto įstatymo normos, todėl apeliantas be pagrindo teigia, kad šioje byloje yra išspręsta dėl šių institucijų teisių bei pareigų. Be to, teismo sprendimu bendrovei priteistas žalos atlyginimas, kaip žinia, bus paskirstytas kaip bendrovės turtas ĮBĮ Aštuntajame skirsnyje nustatyta tvarka.

27Taip pat nesuteikia pagrindo naikinti šį teismo sprendimą ir kitas apelianto N. G. argumentas, susijęs su pirmiau paminėto 2009-05-15 įsakymo bei 2009-06-01 vienintelio akcininko sprendimo ex officio pripažinimu negaliojančiais. Apeliantas be pagrindo teigia, kad teismas, priėmęs ieškovo BUAB „Vita luci“ atsisakymą nuo ieškininio reikalavimo pripažinti negaliojančiu šį įsakymą bei pripažindamas jį negaliojančiu, išnagrinėjo bei tenkino tapatų reikalavimą (CPK 293 str. 3 p., 294, 185 str.).

28Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o atsakovo N. G. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą (CPK 329, 330 str.).

29Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartimi UAB „Vita luci“... 6. Ieškovas BUAB ,,Vita luci“ 2010-03-25 kreipėsi į teismą su actio Pauliana... 7. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė nuo reikalavimo pripažinti... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nustatė, kad atsakovas N. G. nuo 2005-09-06 iki 2009-06-16 buvo UAB... 11. Nurodė, kad esant tokiai situacijai, kai bendrovė jau buvo skolinga... 12. Teismas, gindamas viešąjį interesą, ex officio pripažino negaliojančiais... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas N. G. prašo panaikinti teismo sprendimą dėl... 15. Atsiliepimu ieškovas BUAB „Vita luci“ prašo apeliacinį skundą atmesti,... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Kaip žinia, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra... 18. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad, priešingai nei... 19. Byloje nustatyta, kad atsakovas N. G. nuo 2005-09-06 iki 2009-06-16 buvo UAB... 20. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, sprendė, kad iš esmės... 21. Teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas, apibūdindamas... 22. Esant pirmiau paminėtoms faktinėms aplinkybėms, teismas turėjo pagrindą... 23. Apeliantas skunde teigia, kad nepagrįsti teismo argumentai dėl ieškovo... 24. Šiuo klausimu teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas, kuris, kaip... 25. Taigi bylos medžiaga bei pirmiau šioje nutartyje išdėstyti argumentai... 26. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija laiko, kad yra nepagrįsti ir... 27. Taip pat nesuteikia pagrindo naikinti šį teismo sprendimą ir kitas apelianto... 28. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios... 29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti...