Byla A-756-567-14
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SK Impeks medicinos diagnostikos centras“ skundą atsakovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. S. dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas UAB „SK Impeks medicinos diagnostikos centras“ (toliau – ir Centras) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–10), prašydamas: panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau – ir Ligonių kasa) 2013 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 3S-2124 „Dėl UAB „SK Impeks medicinos diagnostikos centro“ pacientei R. S. teiktų paslaugų“ (toliau – ir Sprendimas).

5Paaiškino, kad 2013 m. sausio 18 d. pacientė R. S. (toliau – ir Pacientė) kreipėsi į pareiškėją, norėdama užsiregistruoti kelio sąnario magnetinio rezonanso tomografijos tyrimui (toliau – ir MRT). Registratūroje ji buvo informuota, kad tokiam tyrimui ne skubos tvarka pacientai registruojami maždaug po dešimties darbo dienų. Atsižvelgiant į tai, kad R. S. pageidavo tyrimą atlikti kuo greičiau, t. y. pageidavo tyrimo skubos tvarka, ji buvo įtraukta į laukiančiųjų MRT sąrašą. Kitą dieną registratorė paskambino Pacientei ir informavo, kad tyrimą galima atlikti 2013 m. sausio 22 d. Pacientė už paslaugas sumokėjo per du kartus – iš pradžių kasoje sumokėjo 20 Lt ir, gavusi vekselį, vėliau apmokėjo likusius 84 Lt, iš viso – 104 Lt. Jai taip pat buvo pritaikyta ir vienkartinė nuolaida MRT tyrimams, dėl ko kainų skirtumas buvo ne 320 Lt (įprastas MRT kainų skirtumas), o 104 Lt. 2013 m. sausio 28 d. pareiškėjas gavo Pacientės prašymą paaiškinti, ar jai reikėjo mokėti už atliktas paslaugas. Išnagrinėjęs visas aplinkybes bei įvertinęs asmens sveikatos istorijos įrašus, 2013 m. sausio 30 d. raštu Nr. 318 pareiškėjas informavo ją, kad, atsižvelgiant į tai, jog prieš atliekant tyrimą ji buvo tinkamai informuota apie paslaugų kainas ir yra pati tai patvirtinusi dvejose formose (KSF 036, KSF 042), nėra pagrindo tenkinti jos prašymą. 2013 m. kovo 6 d. Centras gavo skundžiamą atsakovo Sprendimą, kuriuo pareiškėjas įpareigojamas per 10 darbo dienų grąžinti Pacientei 104 Lt. Priimtu Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

6Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjas turi teisę teikti pacientams brangiau kainuojančias bei mokamas paslaugas, tik informavęs asmenį ir gavęs jo parašą. Atsakovui Sprendime nekonstatavus, kad tai buvo papildomas mokestis, negalima teigti, kad pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neteisėtai apmokestino paslaugas. Tarp pareiškėjo bei atsakovo 2012 m. balandžio 17 d. sudaryta Sutartis leidžia pareiškėjui teikti brangiau kainuojančias paslaugas, tik įgyvendinus prieš tai tam tikras sąlygas (informacijos suteikimą, paciento rašytinį sutikimą ir kt.). Pareiškėjas įgyvendino visas reikalaujamas sąlygas, suteikė visapusišką informaciją Pacientei, o ji laisva valia savo sutikimą patvirtino raštu net du kartus pasirašydama nustatytose formose. Todėl atsakovo argumentas, kad nepakankamai išsamiai informavo Pacientę apie brangiau kainuojančias paslaugas, nepagrįstas.

7Be to, Ligonių kasa, kaip viešojo administravimo subjektas, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje teisės aktui keliamų reikalavimų: priimtas Sprendimas nepagrįstas teisės normomis, nemotyvuotas, iš jo neaiškus santykių teisinis įvertinimas, t. y. atsakovas tik cituoja Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnį, kuris kalba ir apie papildomus mokesčius, ir apie brangiau kainuojančias paslaugas, ir apie mokamas paslaugas (jei jos yra papildomai pasirinktos), tačiau nepateikia galutinio vertinimo. Pareiškėjo nuomone, toks citavimas savaime nepaaiškina, kodėl ši įstatymo nuostata buvo pažeista. Buvo atlikta nemažai procedūrinių pažeidimų, kurie yra esminiai, todėl priimtas Sprendimas turėtų būti panaikintinas ir dėl šių pažeidimų. Atsakovas, 2013 m. vasario 26 d. apsilankęs Centre ir atlikęs patikrinimą, po kurio priėmė skundžiamą Sprendimą, nesivadovavo Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, kontrolės tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1K-41 (toliau – ir Kontrolės aprašas) ir tuo pažeidė ne tik šio aprašo reikalavimus, VAĮ 9 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 3 dalies, 364 straipsnio 11 dalies, bet ir Sutarties 9 punkto, numatančio įpareigojimą laikytis įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės ligonių kasos direktoriaus įsakymų bei kitų teisės aktų, reikalavimus.

8Atsakovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa su skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 35–43) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

9Nurodė, kad 2013 m. vasario 8 d. gavo R. S. prašymą atsakyti, ar pareiškėjas teisėtai paėmė mokestį už MRT tyrimą, kai į pareiškėjo įstaigą buvo kreiptasi su gydytojo traumatologo ortopedo siuntimu. Siekiant įvertinti Pacientės pateikto prašymo pagrįstumą, 2013 m. vasario 26 d. atsakovo atstovai atvyko į pareiškėjo įstaigą susipažinti ir įvertinti pacientės R. S. medicininius dokumentus. Pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su Ligonių kasos direktoriaus 2013 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1V-178 „Dėl prašymo pagrįstumo“ ir supažindintas su pacientės skundu.

10Pacientė turėjo gydytojo traumatologo ortopedo 2013 m. sausio 11 d. išduotą siuntimą dėl MRT tyrimo, todėl ji turėjo teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Tad MRT tyrimas, kurio išlaidas pareiškėjui apmokėjo Ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų, turėjo būti atliktas nemokamai. Negalima sutikti su pareiškėjo argumentu, kad, Pacientei sutikus, jai buvo suteikta brangiau kainuojanti paslauga: neva, pacientei pageidaujant MRT tyrimas atliktas ne eilės tvarka. Formoje KSF 036 nėra jokių įrašų apie Pacientės pageidavimą MRT tyrimą atlikti ne eilės tvarka, nėra informacijos apie nemokamas paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti. Todėl 2013 m. sausio 22 d. „Paciento valios pareiškime dėl asmens sveikatos priežiūros“ nėra išreikšta Pacientės valia pasirinkti brangiau kainuojančios paslaugos. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad pareiškėjas turi teisę imti papildomą mokestį už paslaugos suteikimą skubos tvarka ir vertinti ją kaip brangiau kainuojančią paslaugą. Nors teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, sąvoka „brangiau kainuojanti“ nėra aiškiai ir išsamiai apibrėžta, tačiau, atsakovo nuomone, aiškinat šią sąvoką lingvistiniu metodu, „brangiau kainuojantis“ reiškia tai, kurio piniginė vertė yra didesnė. Tai, kad pareiškėjas savavališkai nustato didesnę kainą už tos pačios paslaugos suteikimą, neva teikiant ją skubos tvarka, nėra pagrįstas pagrindas priskirti jos prie brangiau kainuojančių paslaugų Sveikatos sistemos įstatymo prasme. Tai reiškia, kad paslaugos suteikimas skubos tvarka pacientui pageidaujant negali būti laikomas brangiau kainuojančia paslauga. Pacientei suteikta paslauga buvo kompensuota iš PSDF biudžeto lėšų, todėl papildomas mokestis iš jos negalėjo būti imamas.

11Ginčijamas Sprendimas atitinka tiek formalius, tiek administraciniam aktui keliamus turinio reikalavimus, t. y. sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, aiškiai ir pakankamai motyvuotas, pagrįstas teisės aktais. Jame nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas. Iš ginčijamo individualaus administracinio akto turinio yra aišku, kokiam konkrečiam santykiui pritaikyta konkreti teisės norma ir kokius konkrečius teisinius padarinius šis individualus administracinis aktas sukuria pareiškėjui.

12Dėl neplaninės kontrolės procedūros atsakovas paaiškino, kad šiuo metu atliekamas pareiškėjo veiklos patikrinimas yra visiškai teisėtas, pradėtas Kontrolės aprašo 9.2 punkto pagrindu, o atsakovui tokios funkcijos – kontroliuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto, kiekį ir kokybę yra suteiktos Sveikatos draudimo įstatymu.

13Dėl teisės būti išklausytam, atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas su Pacientės skundu buvo supažindintas, kai į pareiškėjo įstaigą buvo atvykusios Ligonių kasos atstovės. Pats pareiškėjas Pacientės skundo kopijos neprašė nei atvykęs susipažinti su jos medicininiais dokumentais, nei susisiekęs telefonu ar elektroniniu paštu.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. prašė pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 75–76, 77). Nurodė, kad sutartą dieną atvyko į Centrą atlikti tyrimą, o kai pateikė chirurgo siuntimą sužinojo, kad reikės susimokėti. Registratorė jai liepė pasirašyti kažkokį raštą, kurio perskaityti ji negalėjo, negavo ir šio rašto kopijos.

15II.

16Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu (b. l. 151–157) UAB „SK Impeks medicinos diagnostiko centras“ skundą tenkino iš dalies: panaikino Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2013 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 3S-2124 „Dėl UAB „SK Impeks medicinos diagnostikos centras“ pacientei R. S. teiktų paslaugų“ ir įpareigojo Vilniaus teritorinę ligonių kasą iš naujo išnagrinėti R. S. 2013 m. vasario 8 d. prašymą.

17Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad 2012 m. sausio 22 d. R. S. kreipėsi į pareiškėją, kad jai būtų atliktas MRT. Pacientė pasirašytinai susipažino, užpildė formą Nr. KSF 036 „Paciento valios pareiškimas dėl asmens sveikatos priežiūros“ ir formą Nr. KSF 042 „Paciento sutikimas atlikti magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą“ (b. l. 13–15). Už atliktą tyrimą, pacientė sumokėjo pareiškėjui 104 Lt (b. l. 47). 2013 m. sausio 27 d. R. S. kreipėsi į pareiškėją su prašymu paaiškinti, ar reikėjo jai mokėti už diagnozės išrašą, jeigu tyrimą apmoka Ligonių kasos; prašė grąžinti sumokėtus pinigus (b. l. 16). 2013 m. sausio 30 d. pareiškėjas raštu Nr. 318 atsakė pacientei, kad ji buvo informuota apie MRT kainas ir patvirtino tai savo parašais, todėl jos prašymas netenkintinas (b. l. 17). 2013 m. vasario 8 d. pacientė R. S. kreipėsi į Ligonių kasos direktorių su prašymu atsakyti, ar teisėtai buvo paimtas iš jos mokestis už MRT, kai ji buvo atvykus su gydytojo siuntimu (b. l. 46). 2013 m. vasario 25 d. Ligonių kasos direktorius nurodė ištirti pacientės prašymo pagrįstumą ir pavedė susipažinti su Centre esančia R. S. medicinine dokumentacija (b. l. 45). 2013 m. vasario 27 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimus atsakovui dėl suteiktų paslaugų pacientei R. S. ir pažymėjo, jog pacientė buvo tinkamai supažindinta su MRT kainomis ir jų apmokėjimu, pasirašydama atitinkamuose dokumentuose (b. l. 19–20). 2013 m. kovo 6 d. Ligonių kasos direktorius sprendimu Nr. 3S-2124 įpareigojo pareiškėją per 10 darbo dienų grąžinti pacientei R. S. 104 Lt (b. l. 11–12). 2013 m. balandžio 24 d. pareiškėjas taikiai susitarė su paciente R. S. ir grąžino jai sumokėtus 104 Lt (b. l. 69–70).

18Nagrinėjamoje byloje spręstinas ginčas dėl atsakovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos sprendimo Nr. 3S-2124 (b. l. 11–12), kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas grąžinti pacientei 104 Lt, teisėtumo ir pagrįstumo.

19Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar priimtas sprendimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

20Ginčo sprendimu konstatavus, kad pareiškėjas pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalį bei sutartinius įsipareigojimus, pareiškėjas buvo įpareigotas per 10 darbo dienų grąžinti R. S. 104 Lt. Pažymėtina, kad ginčo dėl grąžintinos sumos dydžio tarp šalių nėra, juolab, kad pareiškėjas minėtą sumą Pacientei yra sugrąžinęs (b. l. 69–70, 77). Ginčas tarp šalių iš esmės kilęs dėl atsakovo sprendimo pripažinti pareiškėją pažeidus Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostatas bei sutartinius įsipareigojimus. Pareiškėjas savo reikalavimą panaikinti ginčijamą sprendimą grindžia ir atsakovo padarytais procedūriniais pažeidimais nagrinėjant Pacientės skundą bei sprendimo neatitikimu VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad ginčijamas individualus administracinis aktas buvo priimtas pagal Pacientės skundą.

21Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio, reglamentuojančio Valstybinės ligonių kasos teises, 8 punkte nustatyta, kad valstybinė ligonių kasa turi teisę kontroliuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat kad suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitiktų nustatytus reikalavimus, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymo ir išdavimo teisėtumą bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą. Be to, to paties įstatymo 33 straipsnyje nustatyta, kad valstybinė ligonių kasa, vykdydama įstatymu priskirtas funkcijas, kontroliuoja savo veiklos zonoje asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat ar suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitinka nustatytus reikalavimus, ar teisėtai išrašomi ir išduodami vaistai ir medicinos pagalbos priemonės, bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą, tikrina, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių sąskaitos, ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kontroliuoja draudžiamiesiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą (Sveikatos draudimo įstatymo 33 str. 6–8 p.). Šių įstatyminių nuostatų įgyvendinimui Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1K-41 buvo patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių bei kitų įmonių ir įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorinėmis ligonių kasomis, kontrolės tvarkos aprašas, reglamentuojantis asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto, teikimo (kiekio ir kokybės požiūriu), kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos techninių priemonių išrašymo ir išdavimo bei su tuo susijusios šių įstaigų ir įmonių veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams kontrolės, kurią vykdo Valstybinė ligonių kasa ar Teritorinė ligonių kasa, tikslus, būdus, rūšis, kontroliuojančiųjų asmenų teises ir pareigas, kontrolės procedūrą ir jos rezultatų įforminimą.

22Be to, Kontrolės aprašo 5 punkte nustatyta, kad apdraustųjų ir kitų asmenų skundai bei prašymai nagrinėjami ir vadovaujantis VAĮ, Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1491 „Dėl Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos patvirtinimo“ bei jų pagrindu Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos nustatytomis piliečių ir kitų asmenų skundų nagrinėjimo taisyklėmis.

23Kontrolės, t. y. sistemingo faktinės kontroliuojamųjų įstaigų veiklos stebėjimo, siekiant nustatyti galiojančių reikalavimų, taisyklių ir normų pažeidimus, šių pažeidimų priežasčių analizė ir siūlymų pažeidimams šalinti rengimo, procedūra yra nustatyta kontrolės aprašo III skyriuje. Kontrolės procedūra atliekama dviem etapais: pirmiausia atliekamas patikrinimas, po to – ekspertizė (Kontrolės aprašo 14 p.). Patikrinimui atlikti skiriami kontroliuojančiosios įstaigos darbuotojai, turintys reikiamos kompetencijos efektyviai, proporcingai, nešališkai ir objektyviai įvykdyti kontrolės užduotis ir pasiekti jos tikslus. Pageidautina, kad šie darbuotojai anksčiau nebūtų vykdę patikrinimo toje įstaigoje (Kontrolės aprašo 15 p.). Kontrolės procedūra pradedama vadovaujantis kontroliuojančiosios įstaigos vadovo įsakymu atlikti patikrinimą (Kontrolės aprašo 16 p.). Byloje nustatyta, kad įvertinti R. S. prašymo pagrįstumą Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2013 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1V-178 buvo pavesta darbuotojoms E. V. ir R. P. (b. l. 45).

24Įsakymas dėl planinio patikrinimo turi būti pateikiamas kontroliuojamajai įstaigai ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki pradedant jį vykdyti. Kartu pateikiamas preliminarus numatomų tikrinti objektų (dokumentų, įstaigos patalpų, gaminių ir pan.) sąrašas, kuris atliekant patikrinimą gali būti papildytas, jeigu kontroliuojamoji įstaiga įtariama padariusi sistemingus pažeidimus. (Kontrolės aprašo 17 p.). Duomenų, kad pareiškėjas tinkamai ir laiku būtų informuotas apie planuojamą patikrinimą, byloje nėra. Planinis patikrinimas turi būti atliktas ir patikrinimo pažyma surašyta ne vėliau kaip per 40 darbo dienų nuo įsakymo atlikti patikrinimą pasirašymo dienos (Kontrolės aprašo 22 p.). Baigus patikrinimą jį atlikusių asmenų bendru sutarimu skiriamas vienas asmuo, kuris surašo patikrinimo pažymą (Kontrolės aprašo 24 p.), kurioje be kita ko, turi būti nurodyta: kontrolės tikslai ir užduotys; kontroliuojamosios įstaigos darbuotojų, dalyvaujančių patikrinime, vardai, pavardės ir pareigos; teisės aktų, kuriais vadovaujantis atliekamas patikrinimas, sąrašas; neatitiktys, jei jos nustatomos, aprašomos, nurodant, kokios konkrečios norminių teisės aktų nuostatos pažeistos; siūlymai neatitiktis vertinti kaip žalą PSDF biudžetui, nurodant nustatomos žalos dydį, ir (ar) siūlymai taikyti sankcijas; informacija kontroliuojamosios įstaigos vadovui dėl galimybės per 14 darbo dienų nuo patikrinimo pažymos įteikimo (gavimo) dienos pateikti kontroliuojančiosios įstaigos vadovui pastabas, patikslinimus ir paaiškinimus, juos pagrindžiančius dokumentus bei pareikšti pageidavimą arba atsisakymą dalyvauti patikrinimo rezultatų svarstyme. Ir tik jei patikrinimo užduotyse nebuvo numatyta įvertinti, ar nepadaryta žala PSDF biudžetui, ir jei kontroliuojamoji įstaiga nepateikė patikslinimų bei paaiškinimų dėl patikrinimo pažymos, kontrolės procedūra baigiama patikrinimu. Jei nustatomos neatitiktys, dėl kurių gali būti taikomos sankcijos, kontroliuojančiosios įstaigos vadovas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kontrolės procedūros baigimo dienos priima sprendimą dėl sankcijų taikymo. Patikrinimo pažyma užregistruojama kontroliuojančiosios įstaigos patikrinimo pažymų registre (Kontrolės parašo 27 p.). Vienas patikrinimo pažymos egzempliorius saugomas kontroliuojančiojoje įstaigoje, kitas per 3 darbo dienas įteikiamas kontroliuojamosios įstaigos vadovui (jo įgaliotajam asmeniui) (Kontrolės aprašo 28 p.). Kontroliuojančiosios įstaigos vadovas, suėjus patikslinimų, paaiškinimų ir pastabų pateikimo terminui, įsakymu paveda atlikti ekspertizę (Kontrolės aprašo 30 p.), kuriai atlikti skiriami kontroliuojančiosios įstaigos darbuotojai, turintys reikiamą kompetenciją efektyviai, proporcingai, nešališkai ir objektyviai įvertinti patikrinimo pažymoje nurodytus duomenis ir išvadas, kontroliuojamosios įstaigos pateiktus patikrinimo metu nustatytų faktų paaiškinimus bei kitus papildomai gautus duomenis ir galintys nuspręsti, dėl kurių neatitikčių padaryta žala PSDF biudžetui ir koks šios žalos dydis, bei pateikti siūlymus dėl neatitikčių šalinimo ir prevencijos. Nagrinėjant bylą nenustatyta, kad pareiškėjui būtų buvusi pateikta patikrinimo pažyma, kai jam būtų nustatytas terminas paaiškinimams pateikti. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui, kaip kontroliuojamai įstaigai, būtų buvusi pateikta ekspertizės pažyma (Kontrolės aprašo 44 p.).

25Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis Kontrolės aprašo atitinkamomis nuostatomis darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl atsakovo nesilaikytų procedūrų priimant ginčijamą sprendimą laikytini pagrįstais. Dėl anksčiau sprendime nurodytų motyvų teismas sprendžia, kad buvo pažeisti ne tik Kontrolės aprašo reikalavimai, bet ir VAĮ 9 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad administracinių aktų įgyvendinimo priežiūra ir kontrolės atliekama tik pagal priežiūrą ir kontrolę atliekantiems viešojo administravimo subjektams šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus, vadovaujantis šiuo ir kitais priežiūrą ir kontrolę reglamentuojančiais įstatymais ir jų įgyvendinamaisiais teisės aktais bei 14 straipsnio 14 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka, o kiti asmenų skundai ir pranešimai nagrinėjami atskirų rūšių skundų ir pranešimų nagrinėjimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka, kiek tai neprieštarauja bendriesiems reikalavimams. Be to, VAĮ 364 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad priežiūrą atliekantis subjektas, pradėdamas ūkio subjekto neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją. Taigi, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, o tai yra savarankiškas pagrindas Sprendimą panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 d.). Nagrinėjant bylą nustatyti atsakovo padaryti procedūriniai pažeidimai tiriant R. S. prašymą, laikytini esminiais ir galėjusiais turėti įtakos priimant pareiškėjui nepalankų sprendimą.

26Pažymėtina, kad pagrįstu laikytinas ir pareiškėjo argumentas, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas neatitinka ir gero valdymo principo, kuris užtikrina kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę ir įtvirtina pareigą administravimo subjektui pagrįsti savo sprendimus.

27Individualaus administracinio akto turinio reikalavimai yra susiję su teisinio santykio, kuriam taikomas šis aktas, esme ir asmens, kuriam adresuotas šis aktas, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Aiškumo reikalavimas, t. y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų, taip pat susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija ir (ar) sankcija yra taikytos tinkamai. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu. Kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas iš ginčijamo sprendimo turinio nėra aišku, ar sankcija pareiškėjui pritaikyta už konkrečiai Pacientei suteiktų paslaugų neatitikimą teisės aktų nuostatoms ar dėl pareiškėjo patvirtintos tvarkos dėl papildomai apmokestinamų paslaugų neteisėtumo apskritai.

28Ginčo sprendimą panaikinus anksčiau nurodytais pagrindais, teismas sprendime nepasisako dėl kitų proceso dalyvių išsakytų argumentų dėl Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies taikymo bei Sutarties Nr. P33-12 (b. l. 23–28) vykdymo.

29Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais ir vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio bei kitų teismo sprendime paminėtų teisės aktų nuostatomis, pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies, atsakovo 2013 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. 3S-2124 (b. l. 11–12) naikintinas ir atsakovas įpareigojamas vadovaujantis anksčiau teismo sprendime nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti R. S. 2013 m. vasario 8 d. (b. l. 46) prašymą ir priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

30III.

31Atsakovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa apeliaciniu skundu (b. l. 163–166) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

321. Pirmosios instacnijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas.

33Teismas sprendime nurodė, kokiais teisės aktais teritorinėms ligonių kasoms pavesta asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių bei kitų įmonių ir įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, kontrolės funkcija, plačiai aprašė kaip atliekama planinė kontrolės procedūra vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1K-41 patvirtintu Kontrolės aprašu, taip pat konstatuoja, kad atsakovas (Vilniaus teritorine ligonių kasa), nesilaikė Kontrolės apraše nustatytų kontrolės procedūrų reikalavimų. Vilniaus teritorinė ligonių kasa su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir pažymi, kad neatliko ir neprivalėjo atlikti planinės ar neplaninės kontrolės procedūros, todėl Kontrolės apraše nurodyti kontrolės procedūrų reikalavimai nagrinėjamu atveju netaikomi.

34Kontrolės aprašo 2 punkte nurodyta, jog Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, vykdydamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto, teikimo kokybės, kompensuojamųjų vaistų, MPP ir OTP išrašymo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams kontrolę, savo darbe taiko šiuos pagrindinius kontrolės būdus: 1) analizuoja asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių bei kitų įmonių ir įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa (toliau – ir kontroliuojamosios įstaigos), veiklą pagal jų periodiškai teikiamas ataskaitas; 2) nagrinėja apdraustųjų ir kitų asmenų skundus bei prašymus; 3) kontroliuojamosiose įstaigose atlieka planines ir neplanines kontrolės procedūras. Kontrolės aprašo 5 punkte nurodyta, kad apdraustųjų ir kitų asmenų skundai bei prašymai nagrinėjami vadovaujantis VAĮ ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, taip pat jų pagrindu Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos nustatytomis piliečių ir kitų asmenų skundų nagrinėjimo taisyklėmis. 2013 m. vasario 8 d. buvo gautas apdraustosios R. S. prašymas, kuriuo ji prašė paaiškinti ar teisėtai buvo iš jos paimtas mokestis už MRT tyrimą, kai ji buvo atvykusi su gydytojo siuntimu. Vadovaudamasis Kontrolės aprašo 5 punkte įtvirtintais teisės aktais, Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktorius 2013 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. IV-178 nurodė Vilniaus teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus Apdraustųjų teisių apsaugos poskyrio vedėjai E. V. bei vyriausiajai specialistei R. P. įvertinti R. S. prašymo pagrįstumą ir pavedė susipažinti su R. S. medicinine dokumentacija esančią pareiškėjo įstaigoje. 2013 m. sausio 26 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos specialistai nuvyko į pareiškėjo įstaigą susipažinti su skundą (prašymą) padavusios apdraustosios medicininiais dokumentais, kad tinkamai ir objektyviai būtų įvertinas pacientės prašymo pagrįstumas. Objektyviai įvertinus visus turimus duomenis, vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 41 straipsniu, buvo priimtas skundžiamas Sprendimas.

35Pažymėtina, kad Kontrolės aprašo 5 punkte yra numatytas konkretus atvejis, kada gavus apdraustųjų ir kitų asmenų skundą ar prašymą, teritorinė ligonių kasa turi atlikti neplaninę kontrolės procedūrą kontroliuojamojoje įstaigoje t. y. jeigu nagrinėjant skundą ar prašymą paaiškėja, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto, ar išduodant (parduodant) kompensuojamuosius vaistus, MPP ir OTP galėjo būti padaryta žala PSDF biudžetui. Nagrinėjamu atveju, įvertinus apdraustosios R. S. prašymą bei susipažinus su jos medicinine dokumentacija, nustatyta, kad žalos PSDF biudžetui nepadaryta, todėl neplaninė kontrolės procedūra nebuvo ir negalėjo būti pradėta.

36Taigi, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino Kontrolės aprašą, ko pasėkoje priėmė neteisingą sprendimą. Lieka neaišku, kodėl teismas sprendime nurodė, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa nesivadovavo Kontrolės apraše nustatytiems planinės kontrolės procedūros reikalavimais, nes pagal Kontrolės aprašo 9.1. punktą planinė kontrolė vykdoma tik pagal patvirtintus metinius teminius ir ketvirtinius planus.

372. Teismas nepagrįstai nurodė, jog Sprendimas neatitinka gero valdymo principo, kuris užtikrina kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę ir įtvirtina pareigą administravimo subjektui pagrįsti savo sprendimus.

38Pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2013 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. IV-178 „Dėl prašymo pagrįstumo”. Pareiškėjui buvo pateiktas susipažinti Pacientės skundas. Pats pareiškėjas Pacientės skundo kopijos neprašė nei atvykęs susipažinti su jos medicininiais dokumentais, nei susisiekęs telefonu ar elektroniniu paštu. Akivaizdu, kad pareiškėjas aiškiai suvokė, kad šioje situacijoje yra keliamas klausimas dėl neteisėtų papildomų mokesčių, kai suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis.

393. Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

40Sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog pareiškėjas neturėjo jokio teisėto pagrindo iš pacientės R. S., turinčios gydytojo siuntimą, ir kuriai suteiktos paslaugos apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų, reikalauti priemokos už MRT tyrimą, todėl įstaiga, reikalaudama papildomos priemokos už MRT tyrimą iš apdraustosios R. S., pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalį bei sutartinius įsipareigojimus.

41Pareiškėjas UAB „SK Impeks medicinos diagnostikos centras“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (b. l. 171–176) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

42Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismo teiginiai pagrįsti. Kontrolės aprašas yra ne tik pagrindinis, bet ir vienintelis teisės aktas, reglamentuojantis apelianto kontrolės, vykdomos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis, veikloje, tikslus, būdus, rūšis, įskaitant asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto, teikimo kontrolę. Šis teisės aktas taip pat yra vienintelis teisės aktas, nustatantis tokios apelianto vykdomos kontrolės procedūrą, jos rezultatų įforminimą bei kontroliuojančių asmenų tokiais atvejais teises ir pareigas. Šis aktas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog vienas iš juo reglamentuojamų kontrolės būdų yra apdraustųjų ir kitų asmenų skundų bei prašymų nagrinėjimas (Kontrolės aprašo 2 p.). Taigi, teismas visiškai pagrįstai nusprendė, jog Kontrolės aprašo 5 punktas, numatantis, kad, nagrinėjant asmenų skundus, taip pat turi būti vadovaujamasi VAĮ, Vyriausybės nutarimu „Dėl Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos patvirtinimo“ bei jų pagrindu valstybinės ar teritorinių ligonių kasų nustatytomis piliečių ir kitų asmenų skundų nagrinėjimo taisyklėmis, tik papildo aukščiau minėtas Kontrolės aprašo 1 ir 2 punkto nuostatas. Išvada, jog šiais dokumentais turi būti vadovaujamasi kartu taikant ir Kontrolės aprašo nuostatas, darytina taip pat atsižvelgiant į sisteminį Kontrolės aprašo aiškinimą, kuris paneigia apelianto teiginį, kad šioje Kontrolės aprašo nuostatoje yra įtvirtintas tik konkretus atvejis, kai gavus apdraustųjų ir kitų asmenų skundą ar prašymą, teritorinė ligonių kasa turi atlikti neplaninę kontrolės procedūrą kontroliuojamojoje įstaigoje.

43Pareiškėjui nebuvo nei laiku pranešta apie ketinamas vykdyti kontrolės procedūras, nei pateiktas preliminarus numatomų tikrinti objektų sąrašas, nei pateikta patikrinimo pažyma. Taigi, ši pareiškėjo teisė buvo pažeista. Be to, pareiškėjo nebuvo prašoma pateikti argumentus, pasiaiškinimus ar kitą informaciją, kuri galėjo turėti įtakos apelianto sprendimui. Teisė būti išklausytam yra pagrįsta principu, kad abi ginčo šalys turi turėti galimybę atsikirsti ar pateikti savo argumentus, žinodamos, kuo kita šalis jas kaltina. Tad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas savo funkcijas, patikėtas teisės aktais, turi pats supažindinti, pateikti kitai šaliai dokumentus, kuriuose būtų išdėstyta šalies pozicija. Šiuo konkrečiu atveju, apelianto įgaliotieji atstovai (E. V. bei R. P.) iš anksto nepranešę atvyko pas pareiškėją, pateikė pacientės R. S. skundą pasirašyti asmeniui, kuris juos priėmė, tačiau jokios patvirtintos kopijos nepaliko. Be to, pareiškėjas per visą skundo nagrinėjimo procesą nebuvo paprašytas pateikti pasiaiškinimus, atvirkščiai, jis pats juos savarankiškai teikė tiek raštu, tiek elektroniniu paštu (pareiškėjo 2013 m. vasario 27 d. raštas Nr. 577 (2013 m. balandžio 4 d. teismui teikto skundo priedas Nr. 7) bei elektroninis laiškas su paaiškinimais (2013 m. balandžio 4 d. teismui teikto skundo priedas Nr. 8)).

44Be to, visiškai nepagrįstas apelianto teiginys, kad pacientė pareiškėjui buvo taip pat pateikusi prašymą (2013 m. sausio 27 d.) (2013 m. balandžio 4 d. teismui teikto skundo priedas Nr. 4), todėl neva pareiškėjas turėjo žinoti jos argumentus. Palyginus bylos medžiagoje esančius abu pacientės prašymus, teiktus tiek pareiškėjui, tiek apeliantui, akivaizdu, kad faktinės aplinkybės bei argumentai skiriasi. Pareiškėjui teiktame prašyme yra vos keli sakiniai, kuriais prašoma atsakyti, ar jai tikrai reikėjo mokėti bei paaiškinimas, kad šiuo metu ji yra sunkioje finansinėje padėtyje, tuo tarpu apeliantui teiktame prašyme – jau pacientės nupasakota situacija, su kurios aplinkybėmis pareiškėjas nesutinka.

45Apeliantas nepagrįstai teigia, jog priimtas Sprendimas atitinka individualiam administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimus, įtvirtintus VAĮ. Apeliaciniame skunde apeliantas tik deklaruoja visus atitikimus, visiškai jų nepagrįsdamas. Skundžiamame Sprendime viso labo yra pacituotas Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnis, nepaaiškinant, nemotyvuojant, kaip pareiškėjas jį pažeidė. Minėtas straipsnis yra plačios apimties ir apima ne tik draudimą imti „papildomą mokestį“, bet ir atvejus, kuomet papildomi paciento mokami mokesčiai negali būti laikomi neteisėtais. Todėl vien teigti, kad buvo pažeistas atitinkamas įstatymo straipsnis, viešojo administravimo subjektui nepakanka.

46Pareiškėjas norėtų atkreipti apeliacinės instancijos teismo dėmesį į įrodymus, atsiradusius po skundžiamo Sprendimo priėmimo. Pareiškėjo žiniomis, Sveikatos apsaugos ministerija 2013 m. rugsėjo 30 d. parengė Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio pakeitimo įstatymą (Priedas Nr. 1), kuriuo visiškai naikinamos galimybės už brangiau kainuojančią paslaugą gauti atitinkamą apmokėjimą. Pažymėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad šiuo įstatymo projektu siekiama „apriboti LNSS priklausančių įstaigų galimybę imti priemokas už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios yra apmokamos PSDF biudžeto lėšomis“. Vadinasi, šiuo naujuoju įstatymo projektu siekiama panaikinti tokias situacijas, kurios iki šiol būdavo laikomos galimomis. Ši Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva tik parodo, kad esant šios bylos aplinkybėms, įstatyme buvo įtvirtinti atvejai, kai sveikatos priežiūros įstaigos teisėtai ir pagrįstai galėjo imti mokestį už brangiau kainuojančias paslaugas. Be to, kaip teigė pareiškėjo atstovai pirmosios instancijos teismo posėdyje, šis paciento skundas nėra pirmasis, kurį įstaiga yra gavusi, tačiau visais iki šiol buvusiais atvejais pareiškėjo įstaiga nėra gavusi apelianto sprendimo, kad tokiu savo elgesiu yra pažeidusi Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalį.

47Teisėjų kolegija

konstatuoja:

48IV.

49Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47, 84, 85, 97, 127, 130, 137, 138, 139, 150, 154 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 471 straipsniu 2012 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr.XI-1973, kuris įsigaliojo nuo 2012 m. liepos 1 d., 8 straipsniu buvo pakeista šio Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis nustatant, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Apeliacinis skundas surašytas bei pateiktas po 2012 m. liepos 1 d., žodiniam nagrinėjimui būtinumo nekilo, todėl byla, nepaisant pateikto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, apeliacine tvarka, šiuo atveju, nagrinėta rašytinio proceso tvarka.

50Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2013 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 3S-2124 ,,Dėl UAB ,,SK Impeks medicinos diagnostikos centras“ pacientei R. S. teiktų paslaugų“ teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamas atsakovo sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi. Sprendime nurodyta, kad UAB ,,SK Impeks medicinos diagnostikos centras“, iš asmens, turinčio gydytojo siuntimą, kuriam suteiktos paslaugos apmokamos iš Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, reikalaudamas papildomos priemokos už MRT tyrimą, pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalį bei sutarties, 2012 m. balandžio 17 d. sudarytos tarp Įstaigos ir Vilniaus TLK, 8 punkto reikalavimus. Todėl Įstaiga per 10 darbo dienų privalo grąžinti R. S. jos sumokėtus 104 Lt (b. l. 11-12).

51Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra LNSS (Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos) įstaigose teikiama nemokamai, už šios priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama papildomo mokesčio. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, tai šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą jie apmoka patys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jie apmoka patys.

52Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino, Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2013 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 3S-2124 panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti R. S. 2013 m. vasario 8 d. prašymą. Teismas atsakovo sprendimą pripažino neteisėtu dėl procedūrinių pažeidimų, padarytų tiriant R. S. prašymą ir dėl jo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams.

53Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Administracinių bylų įstatymo 136 straipsnio tvarka, su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.

54Bylos duomenimis nustatyta, kad R. S. 2013 m. sausio 22 d. UAB ,,SK Impeks Medicinos diagnostikos centre buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas. Pacientė 2013 m. sausio 27 d. prašyme, adresuotame Medicinos diagnostikos ir gydymo centro direktoriui, prašė išsiaiškinti, ar jai reikėjo mokėti už diagnozės išrašą, jei tyrimą apmoka Ligonių kasos (b. l. 16). Už tyrimą ji sumokėjo 104 Lt (b. l. 47). Gavusi pareiškėjo atsakymą, kad registratūroje bei MRT kabinete ji buvo informuota apie tyrimo kainas ir tai patvirtino savo parašais paciento valios pareiškimo formoje bei paciento sutikimo atlikti MRT tyrimą formoje, todėl mokėti reikėjo, 2013 m. vasario 8 d. ji kreipėsi į Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktorių (b. l. 46). Atsakovo ji prašė išsiaiškinti, ar teisėtai iš jos buvo paimtas 104 Lt mokestis už magnetinio rezonanso tyrimą, kai ji į UAB ,,SK Impeks medicinos diagnostikos centras“ atvyko su gydytojo traumatologo-ortopedo siuntimu, būdama drausta privalomuoju sveikatos draudimu, ir padėti susigrąžinti pinigus. Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktorius 2013 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1V-178, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, nurodė Vilniaus teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus Apdraustųjų teisių apsaugos poskyrio vedėjai ir vyriausiajai specialistei įvertinti R. S. prašymo pagrįstumą bei pavedė susipažinti su UAB ,,SK Impeks medicinos diagnostikos centras“ esančia R. S. medicinine dokumentacija (b. l. 45).

55Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalį draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo garantuojamųjų paslaugų sprendžia teritorinės ligonių kasos. Teritorinė ligonių kasa privalo per 30 dienų nuo kreipimosi, o jeigu reikia papildomos informacijos ir tyrimo – papildomai per 15 dienų, išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą. Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 6 punkte būtent teritorinėms ligonių kasoms pavesta kontroliuoti savo veiklos zonoje asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat ar suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitinka nustatytus reikalavimus <...> , bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų <...> veiklą.

56Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose (1 p.). Pagal šių Taisyklių 41.3. punktą į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia (nagrinėjamu atveju iš R. S. prašymo turinio matyti, kad ji tokį sprendimą ir prašė priimti), - atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

57Taigi, atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą nei jam pavestų funkcijų ir kompetencijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės srityje, nei procesinių sprendimų priėmimo, išnagrinėjus fizinių asmenų prašymus patikrinti jiems suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų atitikimą teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, procedūros nepažeidė.

58Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktorius 2013 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1V-221, vadovaudamasis Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 6-8 punktais, 34 straipsnio 5 punktu, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1K-41 patvirtintu Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, kontrolės tvarkos aprašu Vilniaus teritorinės ligonių kasos tarnautojams nurodė atlikti neplaninį tikrinimą UAB ,,SK Impeks medicinos diagnostikos centras“, taip pat patikrinti ir įvertinti 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d. ASPĮ suteiktų paslaugų – magnetinio rezonanso tomografijos (1 teslos ir daugiau magnetinio lauko stiprumo) ambulatorinėmis sąlygomis, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, prieinamumą, tinkamumą, atitikimą norminius teisės aktus, pateikimo apmokėti pagrįstumą, medicininių dokumentų pildymo kokybę (b. l. 41). Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2012 m. balandžio 12 d. surašė patikrinimo pažymą Nr. 1VP-235/V. Tačiau byloje pareiškėjo ginčijamas sprendimas priimtas 2013 m. kovo 6 d., t. y. dar iki patikrinimo pažymos, atlikus neplaninį patikrinimą, surašymo. Tad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendime plačiai aprašytos Kontrolės tvarkos aprašo nuostatos, taip pat ir Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio nuostatos jokios reikšmės ginčijamam sprendimui neturi.

59Pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, taip pat laikėsi ir pareiškėjo skunde išdėstytos pozicijos, kad atsakovas nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

60Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2008 m. spalio 6 d. įstatymo Nr. X-1743 redakcija) nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pagal šio straipsnio 2 dalį individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

61Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, jog šio straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

62Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).

63Kaip matyti iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2013 m. kovo 6 d. sprendimo Nr.3S-2124, jame suformuluota pareiga UAB ,,SK Impeks medicinos diagnostikos centras“ per 10 dienų grąžinti R. S. 104 Lt, kuriuos ji sumokėjo už magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą, yra pagrįsta faktiniais duomenimis (konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis) ir teisės normomis. Priimto sprendimo motyvai ir padarytos išvados dėl konkrečių teisės normų pažeidimo taip pat suformuluoti pakankamai aiškiai ir suprantamai. Atsakovas sprendime aiškiai nurodė kaip vertina pacientės R. S. pasirašytus dokumentus, kokius konkrečiai pažeidimus pareiškėjas padarė reikalaudamas sumokėti už atliktą magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą ir kokiomis teisės normomis tuos pažeidimus kvalifikuoja. Sprendimo apskundimo tvarka ir terminas nurodyti. Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, atmestina kaip nepagrįsta.

64Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai teisingai nurodė, kad 2013 m. balandžio 24 d. pareiškėjui taikiai susitarus su paciente R. S., jai buvo grąžinti Medicinos diagnostikos centrui sumokėti 104 Lt, todėl byloje spręstinas ginčas dėl atsakovo sprendimo pripažinti pareiškėją pažeidusį Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies reikalavimus bei su teritorine ligonių kasa sudarytos sutarties įsipareigojimus. Teismas iš esmės teisingai apsibrėžė byloje nagrinėjamo ginčo ribas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui kėlė ir paties jam inkriminuoto Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostatų bei sutartinių įsipareigojimų pažeidimo klausimą, t. y. nesutiko su jam inkriminuotu pažeidimu, ir pateikė dėl to savo argumentus. Bet pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai apribojęs ginčo nagrinėjimo sferą tik, jo nuomone, atsakovo priimto sprendimo procedūriniais pažeidimais, neišsprendė ginčo iš esmės ir nepasisakė dėl to, ar pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai buvo pripažintas padaręs anksčiau nurodytus pažeidimus.

65Toks teismo sprendimo pobūdis apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas ir apeliacinės instancijos teismui, nes pareiškėjo pareikšto pagrindinio reikalavimo neišsprendimas iš esmės, yra kliūtis ir apeliacinės instancijos teismui ginčą išspręsti iš esmės. Priešingu atveju, būtų suvaržyta proceso dalyvių teisė į visapusišką ir pilnavertę apeliaciją bei būtų neišvengiama procesinio pobūdžio netikėtumų ir pan. (ABTĮ 141 str. 1 d. 3 p.). Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, bylą perduodant iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.

66Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

67Atsakovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

68Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

69Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas UAB „SK Impeks medicinos diagnostikos centras“ (toliau – ir... 5. Paaiškino, kad 2013 m. sausio 18 d. pacientė R. S.... 6. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5... 7. Be to, Ligonių kasa, kaip viešojo administravimo subjektas, nesilaikė... 8. Atsakovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa su skundu nesutiko ir atsiliepimu... 9. Nurodė, kad 2013 m. vasario 8 d. gavo R. S. prašymą... 10. Pacientė turėjo gydytojo traumatologo ortopedo 2013 m. sausio 11 d. išduotą... 11. Ginčijamas Sprendimas atitinka tiek formalius, tiek administraciniam aktui... 12. Dėl neplaninės kontrolės procedūros atsakovas paaiškino, kad šiuo metu... 13. Dėl teisės būti išklausytam, atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas su... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. prašė pareiškėjo... 15. II.... 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu (b.... 17. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų... 18. Nagrinėjamoje byloje spręstinas ginčas dėl atsakovo 19. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas... 20. Ginčo sprendimu konstatavus, kad pareiškėjas pažeidė Sveikatos sistemos... 21. Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio, reglamentuojančio Valstybinės... 22. Be to, Kontrolės aprašo 5 punkte nustatyta, kad apdraustųjų ir kitų... 23. Kontrolės, t. y. sistemingo faktinės kontroliuojamųjų įstaigų veiklos... 24. Įsakymas dėl planinio patikrinimo turi būti pateikiamas kontroliuojamajai... 25. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis Kontrolės... 26. Pažymėtina, kad pagrįstu laikytinas ir pareiškėjo argumentas, kad... 27. Individualaus administracinio akto turinio reikalavimai yra susiję su teisinio... 28. Ginčo sprendimą panaikinus anksčiau nurodytais pagrindais, teismas sprendime... 29. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau teismo... 30. III.... 31. Atsakovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa apeliaciniu skundu (b. l.... 32. 1. Pirmosios instacnijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės... 33. Teismas sprendime nurodė, kokiais teisės aktais teritorinėms ligonių kasoms... 34. Kontrolės aprašo 2 punkte nurodyta, jog Valstybine ligonių kasa ar... 35. Pažymėtina, kad Kontrolės aprašo 5 punkte yra numatytas konkretus atvejis,... 36. Taigi, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino Kontrolės aprašą,... 37. 2. Teismas nepagrįstai nurodė, jog Sprendimas... 38. Pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su Vilniaus teritorinės... 39. 3. Sprendimas atitinka individualiam administraciniam... 40. Sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog pareiškėjas neturėjo... 41. Pareiškėjas UAB „SK Impeks medicinos diagnostikos centras“ su apeliaciniu... 42. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir... 43. Pareiškėjui nebuvo nei laiku pranešta apie ketinamas vykdyti kontrolės... 44. Be to, visiškai nepagrįstas apelianto teiginys, kad pacientė pareiškėjui... 45. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog priimtas Sprendimas atitinka individualiam... 46. Pareiškėjas norėtų atkreipti apeliacinės instancijos teismo dėmesį į... 47. Teisėjų kolegija... 48. IV.... 49. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 50. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos... 51. Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybės... 52. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino, Vilniaus... 53. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Administracinių bylų įstatymo 136... 54. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. S. 2013 m. sausio 22 d.... 55. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalį draudžiamųjų ir... 56. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875... 57. Taigi, atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą nei jam pavestų funkcijų... 58. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos... 59. Pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, taip pat laikėsi ir... 60. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2008 m. spalio 6 d.... 61. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo... 62. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra... 63. Kaip matyti iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2013 m. kovo 6 d.... 64. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai teisingai nurodė, kad 2013... 65. Toks teismo sprendimo pobūdis apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas ir... 66. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 67. Atsakovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą patenkinti... 68. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą... 69. Nutartis neskundžiama....