Byla e2-2130-748/2018
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Snieguolė Vilutienė,

2sekretoriaujant Renatai Spirinai,

3dalyvaujant atsakovės B. B. atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui,

4nedalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nebranga“ atstovui bei atsakovei B. B.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nebranga“ patikslintą ieškinį atsakovei B. B. dėl skolos priteisimo.

6Teismas

Nustatė

7

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Nebranga“ (toliau – Bendrija) dokumentinio proceso tvarka patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės B. B. 1452,00 Eur skolą, 522,72 Eur delspinigius, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 33-35).

    8Ieškovė nurodė, kad šalys 2015-01-02 sudarė Siuvimo įrengimo nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė perdavė atsakovei nuomos teise laikinai valdyti ir naudotis techniškai tvarkingą siuvimo įrangą, o atsakovė įsipareigojo laiku mokėti nuomos mokestį. Tačiau atsakovė nevykdė pareigos laiku mokėti nuomos mokestį, todėl pagal 2017-06-26 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą atsakovės skola už neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras yra 1974,72 Eur, iš kurių skola už nuomos mokestį 2016 m. sausio – gruodžio mėnesius sudaro 1452 Eur, delspinigiai 522,72 Eur.

  2. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 1 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškovės patikslintą ieškinį ir priteisė iš atsakovės B. B. 1452 Eur skolos, 522,72 Eur delspinigius, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 22 Eur (el. b. l. 50-51).
  3. Atsakovė B. B. pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad jokios nuomos sutarties su ieškove niekada nėra sudariusi, dirbo pas ieškovę neoficialiai, siuvimo įrenginio nuomos sutartį su ieškove pasirašė vienai dienai, nes ieškovė jai aiškino, kad nežino, ar atsakovė moka siūti, todėl negali priimti neišbandžius, o kad VMI neapkaltintų nelegaliu darbu, ieškovė dėl akių paprašė vienai dienai pasirašyti tokią sutartį (el. b. l. 58-59).
  4. Ieškovė atsiliepimo į ieškovės prieštaravimus nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymų nepateikė.
  5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog CPK 12str., ir 178 str. nustato šaliai pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus. Šios pareigos nevykdymas yra pakankamas pagrindas ieškiniui atmesti. Tik ant vieno ieškovės pateikto dokumento, t.y. ant siuvimo įrenginio nuomos sutarties yra atsakovės parašas. Sutartis yra ant blanko, dalis teksto yra spausdinta, dalis surašyta ranka, akivaizdu, kad sutartį paruošė ieškovė. Sutartyje nurodyta, kad ji sudaryta 2015 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2015 m. sausio 2 d. imtinai, tačiau vėliau buvo padarytas pataisymas, ranka ištaisant skaičių 5 į 6. Padarytas pataisymas yra neaptartas, todėl nesukelia šalims jokių teisių ir padarinių. Be to, ieškinio suma net neatitinka sutartyje numatytos sumos. Taip pat atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė pas ieškovą dirbo siuvėja. Dirbo neilgai, tikėjosi, kad bus oficialiai įdarbinta, tačiau atlyginimą ji gaudavo „vokeliuose“. Siuvimo įrenginio nuomos sutartį pasirašė tą dieną, kai atėjo darbintis, ieškovei paaiškinus, kad tokia sutartis sudaroma tik dėl akių, kad mokesčių inspekcija „neprisikabintų“ dėl nelegalaus darbo. Jokių PVM sąskaitų-faktūrų ar tarpusavio atsiskaitymo akto atsakovė nėra mačiusi. Atsakovės manymu, ieškovė siekia pasipelnyti atsakovės sąskaita, tokių nukentėjusių asmenų yra ir daugiau.
  6. Kadangi ieškovė neįrodė savo ieškinio, atsakovės atstovas prašo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti.
  7. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. preliminarus sprendimas naikintinas, ieškinys atmestinas.

9Teismas

konstatuoja:

Nustatytos faktinės aplinkybės
  1. 2015-01-02 ieškovė UAB „Nebranga“ ir atsakovė B. B. sudarė Siuvimo įrengimo nuomos sutartį (toliau - Sutartis), kurioje nurodyta, jog ieškovė perdavė atsakovei nuomos teise laikinai valdyti ir naudotis techniškai tvarkingą pramoninį siuvimo įrengimą, o atsakovė įsipareigojo laiku mokėti nuomos mokestį (e. b. l. 11). Sutarties 7.1. punkte ranka padarytu pataisymu nurodyta, kad sutartis galioja iki 2016-01-02 imtinai. Sutartį pasirašė atsakovė B. B. ir ieškovės UAB „Nebranga“ direktorius E. B.. Remdamasi minėta sutartimi, ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras: 2015-01-02 Nr. KN0002, 2015-02-02 Nr. KN0004, 2015-03-02 Nr. KN0006, 2015-04-01 Nr. KN0008, 2015-05-04 Nr. KN0010, 2015-06-01 Nr. KN0012, 2015-07-01 Nr. KN0015, 2015-08-03 Nr. KN0018, 2015-09-01 Nr. KN0021, 2015-10-01 Nr. KN0025, 2015-11-02 Nr. KN0030, 2015-12-01 Nr. KN0036, viso 3562,48 Eur sumai (e. b. l. 14-25). Minėtos sąskaitos-faktūros yra pasirašytos vienasmeniškai ieškovės UAB „Nebranga“ direktoriaus E. B., atsakovės parašo jose nėra. Ieškovė taip pat į bylą pateikė 2017-06-26 Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, tačiau jis pasirašytas taip pat tik ieškovės direktoriaus, o atsakovės nėra pasirašytas (e. b. l. 15).
  2. Byloje apklausta liudytoja V. S. paaiškino, kad ji dirbo UAB „Nebranga“ siuvėja, su ja buvo sudaryta darbo sutartis. Atsakovė taip pat dirbo šioje siuvykloje ir sėdėjo priekyje jos. Kai ieškovė nebemokėjo atlyginimo, siuvėjos pradėjo streikuoti ir ieškovė jas atleido. Joms visoms darbo užmokestis būdavo skaičiuojamas pagal įkainius, jos siuvo baldų komplektus. Direktorius E. B. atveždavo iš kitų firmų siuvimui gaminius, jos susiūdavo, tada pakuotoja supakuodavo ir jis vėl išveždavo. Ieškovė pradžioje atlyginimą mokėjo kas dvi savaites, pinigus atiduodavo celofaniniuose maišeliuose, vėliau už darbą užmokėdavo tik gale mėnesio. Siuvykla buvo prie „Ortopedijos technikos“, Savanorių pr., antrame aukšte. Buvo įrengta apie 20 darbo vietų siuvėjoms. Liudytoja nurodė, kad ji baigė dirbti pas ieškovę 2016m. spalio mėn., ir nors pati ieškovė liko skolinga liudytojai 153 Eur, tačiau dar atsiuntė raštą, jog tai ji yra skolinga. Dėl šio fakto, nurodė liudytoja, kad kreipėsi į policiją. Jai yra žinoma, kad tas pats direktorius E. B. po to atidarė siuvyklą Kaune, V. Krėvės pr. 97 (teismo posėdžio 2017-11-20 garso įrašas 05:45 – 19:47)..
  3. Liudytoja A. B. paaiškino, kad ji dirbo pas ieškovę 2015 m., paskui buvo išėjus iš darbo, tačiau 2016 m. grįžo dirbti. Ji peltakiuodavo gaminius. Nurodė, kad su ja buvo pasirašyta oficiali darbo sutartis, tačiau iki darbo sutarties pasirašymo buvo pasirašomos siuvimo įrangos nuomos sutartys, kad „neprisikabintų“ mokesčių inspekcija. Būdavo mokamas avansas ir atlyginimas, tačiau vėliau ėmė nebemokėti, paaiškėjo, kad ieškovė nemokėjo Sodrai mokesčių, prisidarė skolų. Paaiškėjo, kad ir jos (liudytojos) sudarytoje nuomos sutartyje ieškovė prirašė skaičių ir ėmė reikalauti iš liudytojos pinigų už nuomą. Nurodė, kad dėl šio įvykio FNTT atlieka tyrimą. Liudytoja patvirtino, kad atsakovė taip pat dirbo UAB „Nebranga“ ir gaudavo atlyginimą iš ieškovės. Tuo metu dirbo apie 11 siuvėjų, kiek jai yra žinoma, ne su visomis siuvėjomis buvo sudarytos oficialios darbo sutartys (teismo posėdžio 2017-11-20 garso įrašas 19:48 – 29:31).
  4. Liudytoja A. J. parodė, jog UAB „Nebranga“ dirbo nuo 2013 m. iki 2017-03-28. 2015 m. buvo išėjusi iš darbo. Tik išėjusi iš darbo sužinojo, kad ji neva nuomojosi įrangą iš ieškovės. Ji buvo oficialiai įdarbinta, gaudavo atlyginimą. Paaiškino, kad jos prašė nuomos sutartį pasirašyti vienai dienai, kai darbinosi, nors ji neprašė nuomotis įrenginių. Vėliau ieškovė padarė sutartyje pataisymus, kad ji nuomojosi įrenginius metus laiko. Patvirtino, kad atsakovė dirbo siuvėja kartu su ja siuvykloje. Siuvykla buvo Savanorių pr., priešais „Mc Donald“, antrame aukšte. Iš darbo ji išėjo, nes ieškovė nebemokėjo algų, o po mėnesio gavo įspėjimą, kad ji taip pat skolinga už įrangos nuomą. Liudytoja teigė, kad dėl šio fakto taip pat yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Nurodė, kad tas pats ieškovės vadovas atsidarė kitą siuvyklą. Be to paaiškino, kad jos siūdavo baldų apmušalus, darbu aprūpindavo vadovas, atsakovė savo gaminių atskirai nesiuvo, nes gaminius tiekdavo visoms siuvėjoms, o jos tik siuvo (teismo posėdžio 2017-11-20 garso įrašas 29:32 – 39:19).
  5. Liudytoja L. D. parodė, kad įmonėje „Nebranga“ pagal darbo sutartį ji dirbo gamybos vadove. Atlyginimas būdavo mokamas du kartus per mėnesį, vėliau – vieną kartą. Pradžioje atlyginimas buvo mokamas, jo neapskaitant pagal padarytą darbą, vėliau buvo skaičiuojamas ir mokamas pagal darbo įkainius. Siuvimo įrangos nuomos sutartį ieškovės vadovas liepdavo siuvėjoms pasirašyti vienai dienai, sakydavo, kad čia tam atvejui, jei tuo metu ateitų patikrinti mokesčių inspekcija, nes vieną dieną dirbdavo be sutarties, kol ji patikrindavo, ar moka siūti. Atėjusios siuvėjos pačią pirmą dieną įdarbinamos nebuvo, iš pradžių reikėdavo patikrinti, ar jos moka dirbti, tam ir buvo pasirašomos įrangos nuomos sutartys. Jei viskas būdavo gerai, sekančią dieną jos būdavo įdarbinamos. Su atsakove taip pat buvo pasirašyta nuomos sutartis vienai dienai, ji norėjo darbintis oficialiai, tačiau direktorius vis neatvažiuodavo ir neįformino darbo santykių ir tai tęsėsi. Būdavo tai ir su kitomis siuvėjomis. Būdavo, kad darbo sutartį sudarydavo po mėnesio, kai pradėdavo dirbti. Darbas buvo organizuojamas, imant iš kitos įmonės baldų užvalkalus ir juos siūdavo. Kai ji išėjo iš darbo, ieškovė jai liko skolinga darbo užmokesčio. Liudytoja paaiškino, kad atsakovė ateidavo dirbti į siuvyklą po darbo ir dirbdavo kelias valandas. Patvirtino, kad atsakovė pasirašė nuomos sutartį jos akivaizdoje, sutarties galiojimo data 7.1 p. ištaisyta nebuvo. Sutarties galiojimo data 7.1 punkte būdavo įrašoma vėliau, jeigu ateidavo tikrintojai. Nuomos sutartys būdavo paliekamos pas direktorių E. B. ant stalo (teismo posėdžio 2017-11-20 garso įrašas 39:20 – 57:25).
Preliminarus sprendimas naikintinas. Ieškinys atmestinas. Dėl teisinio šalių santykių kvalifikavimo
  1. Atsakovė nurodė, kad ji niekada neturėjo tikslo nuomotis siuvimo įrangos iš ieškovės, nuomos sutartis buvo sudaryta dėl akių ir pasirašyta tik vienai dienai.
  2. Apklausti liudytojai V. S., A. B., A. J., L. D. patvirtino, kad ieškovė UAB „Nebranga“ vykdė siuvyklos veiklą, įdarbindama siuvėjas, aprūpindama jas darbu ir mokėdama atlyginimą pagal apskaitomą pagal įkainius atlikto darbo kiekį. Tokiomis pačiomis sąlygomis kartu su kitomis siuvėjomis dirbo ir atsakovė. Ji turėjo siuvykloje savo darbo vietą, jai buvo tiekiami gaminiai siuvimui ir už tai jai buvo mokamas darbo užmokestis.
  3. Iš liudytojos L. D. parodymų nustatyta, kad su atsakove, kaip ir su kiekviena naujai priimama į darbą siuvėja, vienai dienai buvo pasirašyta siuvimo įrengimo nuomos sutartis tam, kad valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo atveju ieškovė nebūtų baudžiama už dirbančią be įformintos darbo sutarties siuvėją. Faktiškai nei atsakovei, nei kitoms siuvėjoms siuvimo įrengimai nebuvo nuomojami, o visos siuvėjos buvo ieškovės darbuotojos, nors ir ne su visomis buvo sudarytos darbo sutartys. Su atsakove nebuvo pasirašyta darbo sutartis dėl to, kad ieškovės vadovas neatliko savo pareigos įforminti darbo santykius.
  4. Iš pateiktos siuvimo įrangos nuomos sutarties (el. bylos t. 1, b. l. 11) matyti, kad ji yra paruošta ant ieškovės parengto blanko, visas tekstas yra spausdintas, išskyrus asmens duomenis ir sutarties galiojimo termino mėnesį ir dieną, kurie surašyti ranka. Sutartyje įrašyta, kad nuomojama ir perduodama siuvimo įranga siuvimo veiklai vykdyti: pramoninis siuvimo įrengimas 1 vnt., pramoninis Overlokas/Overlokas 1 vnt., pramoninė lyginimo sistema/lygintuvas 1 vnt., darbo stalas 1 vnt., tačiau šie įrenginiai neindividualizuoti ir nesukonkretinti, be to, nėra atžymų (išbraukymų), kas konkrečiai nuomojama. Sutartyje spausdintiniu tekstu nurodyta, kad ji sudaryta 2015 metais, įrašant ranka - sausio 1d. Sutarties galiojimo pabaigos datos metai spausdintiniu tektu buvo nurodyti „2015 m.“, tačiau rašikliu yra ištaisyta iš „2015 m. sausio 2d.“ į „2016 m. sausio 2d.“. Šis taisymas atskirai šalių nėra aptartas, todėl, net ir esant nuomos santykiams, savaime šalims teisinių pasekmių negalėtų sukelti.
  5. Ieškovės atstovas nė karto į teismo posėdžius neatvyko, jokių paaiškinimų nedavė, byloje esančių prieštaravimų nepašalino. Tuo tarpu byloje surinkti įrodymai, liudytojų parodymai bei atsakovės paaiškinimai nepagrindžia ieškovės nurodytų aplinkybių dėl nuomos teisinių santykių buvimo.
  6. Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
  7. Sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2011).
  8. Ištirti įrodymai patvirtina, kad sutartyje nurodyta kaip nuomojama atsakovei siuvimo įranga jai nebuvo perduota, o faktiškai šalis siejo darbo santykiai ir ši minėta įranga buvo naudojama UAB „Nebranga“ priklausančioje siuvyklos veikloje, kur ieškovės gamybinėse patalpose atsakovė dirbo siuvėja, gaudama iš ieškovės darbo užmokestį. Teismas nustato, kad ieškovė ir atsakovė pasirašė siuvimo įrangos nuomos sutartį tikslu nuslėpti faktiškai esančius darbo santykius, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo.
  9. Daroma išvada, kad ieškovės ir atsakovės pasirašyta siuvimo įrangos nuomos sutartis yra niekinė ir negalioja kaip viešajai tvarkai prieštaraujantis sandoris (CK 1.81 straipsnio 1 dalis).
  10. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).
Dėl atsakovės pareigos apmokėti skolą pagal sąskaitas faktūras
  1. Ieškovė išrašė atsakovei už siuvimo įrengimo nuomą PVM sąskaitas faktūras: 2015-01-02 Nr. KN0002, 2015-02-02 Nr. KN0004, 2015-03-02 Nr. KN0006, 2015-04-01 Nr. KN0008, 2015-05-04 Nr. KN0010, 2015-06-01 Nr. KN0012, 2015-07-01 Nr. KN0015, 2015-08-03 Nr. KN0018, 2015-09-01 Nr. KN0021, 2015-10-01 Nr. KN0025, 2015-11-02 Nr. KN0030, 2015-12-01 Nr. KN0036, viso 3562,48 Eur sumai (e. b. l. 14-25) bei 2017-06-26 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (e. b. l. 12). Teismui nėra pateikta duomenų, kad šie dokumentai buvo atsakovei įteikti, nei PVM sąskaitos faktūros, nei Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas nėra atsakovės pasirašyti.
  2. Teismas jau nustatė, kad šalių pasirašyta siuvimo įrangos nuomos sutartis yra niekinis sandoris, todėl ieškovė negali reikalauti iš atsakovės jokių mokėjimų pagal tokią niekinę sutartį (CK 1.81 straipsnio 2 dalis ir 1.80 straipsnio 2 dalis).
  3. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad abi sutarties šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog jų pasirašyta sutartis (sandoris) prieštarauja viešajai tvarkai, todėl CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės dėl restitucijos netaikomos (CK 1.81 straipsnio 2 dalis).
  4. Ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros už siuvimo įrangos nuomą ir tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas neturi teisėto materialaus pagrindo, todėl preliminarus sprendimas panaikinamas ir ieškovės ieškinys atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kokias bylinėjimosi išlaidas yra patyrusi, todėl teismas jų nepriteisia.
  2. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos 4,05 Eur priteisiamos iš ieškovės, nes ieškinys atmetamas.

10Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsni 6-8 dalimis, teismas

Nutarė

11Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. preliminarų sprendimą panaikinti.

12Ieškinį atmesti.

13Priteisti iš ieškovės UAB „Nebranga“, juridinio asmens kodas 133993012, valstybei 4,05 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteistas proceso išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas: 5660.

14Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai