Byla A-1065-525/2015

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. J. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Gražutės regioninio parko direkcijai, Zarasų rajono savivaldybei, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas O. J. su skundu (I t., b. l. 2-13) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas

51) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Utenos TPSVPS) 2013 m. lapkričio 13 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-2875 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo pateikta neigiama detaliojo plano patikrinimo išvada;

62) įpareigoti Utenos TPSVPS iš naujo atlikti O. J. parengto žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), esančio Zarasų rajone, ( - ) seniūnijoje, ( - ) kaime, detaliojo plano (toliau – Detalusis planas) patikrinimą.

7Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8Paaiškino, kad pareiškėjui Zarasų rajone, ( - ) seniūnijoje, ( - ) kaime nuosavybės teise priklauso statiniai: poilsio namelis, poilsio namas su pirtimi, poilsio namas ir kiemo statiniai, kurie stovi žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos (toliau – ir planuojamas žemės sklypas). Ginčo žemės sklypas priklauso Lietuvos valstybei, jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT). Pareiškėjas šiuo sklypu naudojasi pagal nuomos sutartį. Pareiškėjas Detaliuoju planu siekia pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą iš rekreacinių teritorijų į gyvenamųjų teritorijų ir nustatyti jo pobūdį - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, nes turi tikslą vietoje šiuo metu apleistų, nebaigtų statyti poilsio paskirties statinių įrengti gyvenimui tinkamą sodybą su gyvenamuoju namu ir kitus statinius, kuriuos būtų galima pritaikyti poilsiautojų apgyvendinimui. Paaiškino, kad pareiškėjas gavo NŽT Zarasų skyriaus sutikimą, su Zarasų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Adminsitracija) sudarė žemės sklypo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. SR-261 bei ėmėsi kitų žemės sklypo Detaliojo plano rengimo veiksmų. Žemės sklypo Detalųjį planą rengė, jo viešo svarstymo procedūras atliko T. L. individuali įmonė, vykdydama su pareiškėju 2012 m. rugsėjo 26 d. sudarytą teritorijų planavimo paslaugos sutartį Nr. 12-047. Parengtas Detalusis planas buvo apsvarstytas Zarasų rajono savivaldybėje veikiančios nuolatinės statybos komisijos posėdyje, kuriame šiam planui buvo pritarta. Atsakovas atliko Detaliojo plano patikrinimą ir 2013 m. lapkričio 13 d. parengė Patikrinimo aktą, kuriame dėl įvardinto teritorijos planavimo dokumento davė neigiamą išvadą, nes Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Gražutės regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1490, bei Gražutės regioninio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. D1-15 sprendiniams, be to nurodė, kad Detaliajame plane neteisingai pažymėta planuojama teritorija. Teigė, kad atsakovas, priimdamas Patikrinimo aktą, be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad išduodant planavimo sąlygas Detaliojo plano rengimui bei Zarasų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo posėdyje derinant parengtą Detalųjį planą nebuvo nustatyta jokių paminėtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių pažeidimų. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog Detaliojo plano sprendiniuose klaidingai nurodyta, kad planuojama teritorija patenka į Degučių kraštovaizdžio draustinį tėra rašymo apsirikimo klaida, kuri bus ištaisyta. Atsakovas be pagrindo Patikrinimo akte nurodo, kad Detaliojo plano sprendiniai pažeidžia teisės aktus draudžiančius statybas planuojamame sklype, nes detaliojo planavimo pagrindinis tikslas yra žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimas, o kiti tikslai – nustatyti privalomuosius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus vienbučio gyvenamojo pastato projektui rengti ir žemės sklypui naudoti nepakenkiant kraštovaizdžiui ir aplinkai, pareiškėjui neketinant statyti naujų pastatų, o tik sutvarkant, rekonstruojant nebaigtus statyti statinius. Tuo atveju, jei teisės aktai nenumato galimybės keisti statinių paskirtį, bet to daryti nedraudžia, pastatų paskirties keitimas neprieštarauja teisės aktams. Tvirtino, kad Gražutės regioninio parko tvarkymo plano sprendiniai ir Gražutės regioninio parko apsaugos reglamento nuostatos keisti pareiškėjo naudojamo žemės sklypo naudojimo pobūdžio nedraudžia. Teiginys, jog Detaliajame plane planuojamos teritorijos riba privalo būti apibrėžta uždaru kontūru, nepagrįstas, nes Patikrinimo akte nurodytame teisės akte to nėra numatyta, be to, nenurodytos konkrečios pažeistos teisės akto normos.

9Atsakovas Utenos TPSVPS atsiliepime (I t., b. l. 113-123) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Paaiškino, kad tikrinant Detalųjį planą, buvo nustatyti esminiai teisės aktų pažeidimai: Detaliojo plano sprendiniai neatitinka Gražutės regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų plano ir Gražutės regioninio parko tvarkymo plano sprendinių ir taip yra neįvykdyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 24 straipsnio 4 dalies ir 26 straipsnio 3 dalies reikalavimai, ir kad Detaliajame plane neteisingai pažymėta planuojama teritorija, nes ši teritorija privalo būti apibrėžta uždaru kontūru, ką numato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 „Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“ III skyriuje pateiktas grafinis vaizdas. Atsakovas, remdamasis Gražutės regioninio parko tvarkymo planu ir Gražutės regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto teiginių V ir VI skyriaus nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 199 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 132,134.2 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 15, 15.1 ir 15.1.8 punktais, Gražutės regioninio parko apsaugos reglamento 31 ir 32 punktais, tvirtino, kad O. J. nuomojamame žemės sklype galima tik su rekreacija susijusių statinių, bet ne gyvenamųjų pastatų statyba. Pareiškėjo detaliai planuojamas žemės sklypas pagal Gražutės regioninio parko tvarkymo plano sprendinius patenka į miško ūkio paskirties žemę žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos grupėje, ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) rekreacinių miškų (MRe) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, kurioje gyvenamųjų namų statyba nėra numatyta, todėl jo naudojimo pobūdis iš rekreacinės į gyvenamųjų namų statybos negali būti keičiamas, o planuojamame sklype galima tik su rekreacija susijusių statinių statyba. Planuojamai teritorijai tinkamiausias naudojimo būdas yra rekreacinis. Dėl šios priežasties žemės sklypo naudojimo būdo keitimas iš rekreacinės paskirties į gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos pobūdžio, negalimas. Be to, Utenos TPSVPS nurodė, kad atsakovas, tikrindamas teritorijų planavimo dokumentus, yra atsakingas tik už tuos sprendinius, kurie yra apriboti planuojamos teritorijos riba, O. J. parengtame Detaliajame plane ši riba nutrūksta ties Antalieptės tvenkinio riba, todėl planuojamos teritorijos žymėjimas neatitinka Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos II skyriaus reikalavimų.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo Gražutės regioninio parko direkcija (toliau – ir Direkcija) atsiliepime (I t., b. l. 138-140) prašė tenkinti pareiškėjo skundą.

12Paaiškino, kad O. J. nuomojamas ginčo žemės sklypas su jame esančiais pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais pastatais patenka į Gražutės regioninio parko rekreacinio prioriteto zoną. Ginčo žemės sklypui taikomi galiojančių specialiųjų planų teritorijų planavimo sprendiniai, t. y., Gražutės regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų planas ir Gražutės regioninio parko tvarkymo planas. 2013 m. kovo 21 d. Zarasų rajono savivaldybės nuolatinės komisijos posėdyje Direkcija pritarė Detaliojo plano sprendiniams, kadangi nenustatė jokių pažeidimų. Ginčo žemės sklypas patenka į rekreacinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonoje išvardytos konkrečios galimos miškų tvarkymo priemonės, taip pat įtvirtinti draudimai – statyti statinius ir paversti miško žemę kitomis naudmenomis. Visą ginčo žemės sklypo plotą sudaro užstatyta teritorija, taigi miško žemė kitomis naudmenomis verčiama nebus, kadangi sklype miško naudmenų nėra. Pareiškėjo tikslas yra sutvarkyti nebaigtus statyti jau esamus statinius, juos rekonstruoti, todėl akivaizdu, kad ginčo žemės sklype nauji statiniai statomi nebus, o esami statiniai privalės būti rekonstruojami pagal griežtesnius Gražutės regioninio parko apsaugos reglamento reikalavimus, užtikrinančius gyvenviečių aplinkos ekologinę kokybę ir jos gerinimą. Nei teisės aktai, nei specialiųjų planų sprendiniai nenumato draudimo keisti ginčo žemės sklypo naudojimo būdą ar pobūdį. Klausimą dėl Patikrinimo akto 2 punkto, kuriame nurodyta, kad „neteisingai pažymėta planuojama teritorija – planuojama teritorija turi būti uždaras kontūras“ pagrįstumo paliko spręsti teismo nuožiūra. Planuojama teritorija nepatenka į Degučių kraštovaizdžio draustinį.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo Zarasų rajono savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) atsiliepime (I t., b. l. 132-134) nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimais sutinka.

14Paaiškino, kad Administracijos teritorijų planavimo skyrius parengė 2012 m. gegužės 23 d. planavimo sąlygų sąvadą Nr. PLS-28, o 2013 m. kovo 21 d. Zarasų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdyje nutarta derinti ginčo žemės sklypo Detalųjį planą. Detalaus plano derinimui pritarė ir Gražutės regioninio parko atstovai, kurie išduodami planavimo sąlygas įvertino Detaliojo plano sprendinius ir nematė prieštaravimų tarp Detaliojo plano sprendinių ir Gražutės regioninio parko tvarkymo plano sprendinių. Remiantis Gražutės regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. D1-15, 4.2.2 ir 19 punktais, Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996, 15.1 ir 27.1 punktais, teigė, kad pareiškėjo parengto Detaliojo plano sprendiniai kitos paskirties žemės sklypo naudojimo būdo keitimui iš rekreacinių teritorijų į gyvenamąsias teritorijas, Gražutės regioninio parko planavimo dokumentų nuostatoms neprieštarauja, o ginčo žemės sklypo naudojimo būdo keitimas niekaip neįtakoja Gražutės regioninio parko tikslų, nustatytų planavimo dokumentais. Pažymėjo, kad Patikrinimo akto 2 punkte nurodytas Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos III skyriaus reikalavimų neįvykdymas, nepatvirtina Patikrinimo akto 2 punkto teiginio pagrįstumo, tai yra, kad planuojama teritorija turi būti pažymėta uždaru kontūru.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime (I t., b. l. 171-175) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16Nurodė, kad sutinka su atsakovo pozicija nepritarti Detaliajam planui, kadangi nagrinėjamoje vietoje saugomų teritorijų planavimo dokumentai nenumato galimybės pastatų paskirties keitimui iš poilsio paskirties į gyvenamąją. Pareiškėjas neteisingai traktuoja atsakovo nepritarimą Detaliajam planui, kadangi teisės aktai nedraudžia esamų poilsio namų tvarkyti (remontuoti ar rekonstruoti). Draudimas nurodytas būtent pastatų paskirties pakeitimui iš poilsio į gyvenamąją paskirtį. Institucijos, išdavusios planavimo sąlygas bei vėliau suderinusios Detalųjį planą, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Pritarė atsakovo pozicijai, kad vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, ginčo sklypas turi sudaryti uždarą kontūrą.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime (I t., b. l. 129-130) nurodė, jog neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

18Patvirtino, kad ginčo žemės sklypas NŽT priklauso patikėjimo teise ir yra išnuomotas pareiškėjui O. J..

19II.

20Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 15 d. sprendimu (I t., b. l. 199-208) skundą atmetė kaip nepagrįstą. Priteisė iš O. J. Inspekcijai 136,65Lt ( 39,57 Eur) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

21Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo poilsio namelį (unikalus Nr. ( - )), poilsio namą su pirtimi (unikalus Nr. ( - )), poilsio namą (unikalus Nr. ( - )), kitus statinius (unikalus Nr. ( - )), esančius 0,7435 ha ploto žemės sklype Zarasų rajono savivaldybėje, ( - ) seniūnijoje, ( - ) k., kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas - rekreacinės teritorijos. Įvardintas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, o pareiškėjas žemės sklypu naudojosi pagal 2009 m. liepos 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N43-884, o bylos nagrinėjimo metu – pagal 2014 m. rugsėjo 11 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.42SŽN-(14.42.62.)-52 (58-59, 60-64,181-182 b. l.). Pareiškėjas 2012 m. balandžio 18 d. sudarė su Administracija Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. SR-261 (b. l. 25-26). 2012 m. gegužės 23 d. pareiškėjui parengtas Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. PLS-28 bei Planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. PS-28 (b. l. 27-29, 30-36). Pareiškėjas parengė planuojamo žemės sklypo Detalųjį planą (b. l. 17-21), kuriuo numatyta keisti planuojamo žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, nustatant būdą - gyvenamosios teritorijos, pobūdį - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, nustatant privalomuosius teritorijos (žemės sklypo) tvarkymo ir režimo reikalavimus Detaliajam planui (b. l. 37). Atlikus Detaliojo plano viešo svarstymo bei derinimo procedūras (b. l. 39-46, 17-20), pareiškėjas 2013 m. kovo 21 d. pateikė Detalųjį planą Utenos TPSVPS. Atsakovas parengė 2013 m. balandžio 18 d. Patikrinimo aktą, kuriame dėl pareiškėjo parengto teritorijų planavimo dokumento davė neigiamą išvadą (b. l. 13-14). 2013 m. spalio 15 d. sprendimu Panevėžio apygardos administraciniam teismui panaikinus 2013 m. balandžio 18 d. Patikrinimo aktą ir atsakovą įpareigojus iš naujo atlikti Detaliojo plano patikrinimą, atsakovas parengė ginčijamą 2013 m. lapkričio 13 d. Patikrinimo aktą Nr.TPI-2875(17-20b.l.).

22Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas savo skunde, jo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovas išduodamas ginčijamą Patikrinimo aktą ir jame įrašydamas neigiamą išvadą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad visos institucijos, išdavusios planavimo sąlygas Detaliajam planui rengti, suderino Detaliojo plano sprendinius ir nenustatė jų neatitikimo išduotoms planavimo sąlygoms bei aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams, tačiau pagal teisės aktų nuostatas ir atsakovui priskirtą kompetenciją, atsakovas, atlieka teritorijų planavimo dokumento tikrinimą ir nėra saistomas kitų teritorijų planavime dalyvaujančių institucijų priimtais sprendimais suderinti tikrinamą teritorijų planavimo dokumentą. Ta aplinkybė, kad planavimo sąlygas išdavusios teritorijų planavime dalyvaujančios institucijos suderino Detaliojo plano sprendinius nebūtinai reiškia, jog Detaliojo plano sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus.

23Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas 2013 m. lapkričio 13 d. atlikęs Detaliojo plano patikrinimą, nustatė kad: 1) Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Gražutės regioninio parko tvarkymo plano ir Gražutės regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonų ribų plano sprendiniams (neįvykdyti TPĮ 24 straipsnio 4 dalies ir 26 straipsnio 3 dalies reikalavimai); 2) neteisingai pažymėta planuojama teritorija – planuojama teritorija turi būti uždaras kontūras (neįvykdyti Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos III skyriaus reikalavimai). Dėl šių motyvų pateikta neigiama patikrinimo išvada (17-19 b. l.). Šią išvadą atsakovas išdėstė Patikrinimo akto apibendrinamosios dalies 1-ame punkte, o ją detalizavo Patikrinimo akto 1.1, 1.2, 1.2.1., 1.2.2., 1.2.3., 1.2.4. papunkčiuose.

24Bylos medžiaga taip pat nustatyta ir dėl to ginčo tarp šalių nėra, kad planuojamas žemės sklypas yra Zarasų r. savivaldybės ( - ) seniūnijos teritorijoje, ( - ) kadastrinėje vietovėje, ( - ) k. Jis yra Gražutės regioninio parko teritorijoje, kuri priskiriama saugomai teritorijai (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalis 2 punktas, žr., ištrauka iš Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro-192 b.l.).

25Zarasų r. savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 3 d. sprendimu Nr.T-1 patvirtintame Zarasų rajono teritorijos Bendrajame plane nurodyta, kad Zarasų rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas taikomas, derinant specialiojo ir detaliojo planavimo dokumentus, derinant ir nustatant projektavimo sąlygas teritorinio planavimo ir statybos projektams savivaldybės teritorijoje ir gretimų savivaldybių besiribojančioje zonoje (1.2. punktas). Zarasų r. teritorijos Bendrojo plano 9.1. punkte reglamentuota, kad kompleksinėse saugomose teritorijose, valstybinių parkų ir jų zonų, valstybinių draustinių, biosferos poligono tvarkymo reglamentai, tvarkymo zonos ir jų ribos yra nustatomi specialiaisiais planais, todėl savivaldybės bendrojo plano sprendiniuose veikla saugomose teritorijose nereglamentuojama. TPĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad patvirtinto specialiojo plano sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai, taip pat jie nustato privalomus reikalavimus kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti. Ginčo atveju veikla planuojamame žemės sklype nustatoma specialiaisiais planais, tai yra Gražutės regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų planu ir Gražutės regioninio parko tvarkymo planu.

26Dėl Patikrinimo akte nustatyto parengto Detaliojo plano sprendiniai prieštaravimo Gražutės regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų plano ir Gražutės regioninio parko tvarkymo plano sprendiniams, teismas pažymėjo, kad planuojamo žemės sklypo Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad planuojamai teritorijai yra taikomi Zarasų rajono savivaldybės bendrojo plano, aukščiau paminėtų Gražutės regioninio parko specialiųjų planų sprendiniai (81 b. l.) ir pareiškėjui Zarasų r. savivaldybės administracijos ir Gražutės regioninio parko direkcijos išduotose planavimo sąlygose Detaliajam planui rengti taip pat nurodyta, kad planuojamam sklypui taikomi Gražutės regioninio parko specialiųjų planų sprendiniai(36-39b.l.). Todėl nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti Gražutės regioninio parko specialiųjų planavimo dokumentų sprendinius. Pagal Gražutės regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų planą, patvirtintą 2010 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1490, planuojamas žemės sklypas yra rekreacinio funkcinio prioriteto zonoje. Rekreacinio funkcinio prioriteto zona yra nustatoma visuomenės rekreaciniams poreikiams tenkinti. Gražutės regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 415(2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. D1-515 redakcija), 31 punkte nustatyta, kad rekreacinio funkcinio prioriteto zonose Regioninio parko tvarkymo plane išskiriamos urbanizuojamos ir neurbanizuojamos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonos. Urbanizuojamose (užstatomose) rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonose, numatytose Regioninio parko tvarkymo plane, pagal detaliuosius planus galima naujų rekreacinių statinių ir ne aukštesnių kaip 9 m aukščio (aukštis skaičiuojamas nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško) rekreacinių pastatų statyba (32 punktas). Neurbanizuojamos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonose įrengiamos trumpalaikio poilsio vietos – poilsiavietės, atokvėpio vietos, pliažai su mažaisiais kraštovaizdžio architektūros objektais (33 punktas). Pagal Gražutės regioninio parko apsaugos reglamentą rekreaciniai pastatai – viešbučių ir poilsio paskirties pastatai ir jų grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (turizmo centrai ir bazės, poilsio namai, viešbučiai, kempingai, nakvynės namai, moteliai, svečių namai, vasarnamiai), ir gydymo paskirties pastatai (sanatorijos, sveikatingumo kompleksai) (6 punktas).

27Gražutės regioninio parko tvarkymo plane kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės ir kraštovaizdžio tvarkymo zonos nustatytos pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 (toliau – ir Reglamentai) bylos nagrinėjimui aktuali 2010 m. gruodžio 22 d. redakcija), kurie nustato saugomų teritorijų tvarkymo planuose (planavimo schemose) išskiriamų kraštovaizdžio tvarkymo zonų sistemą ir kiekvienos kraštovaizdžio tvarkymo zonos tipinius kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus (1 punktas). Pagal Gražutės regioninio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 5 d. įsakymu Nr.D1-15, brėžinį planuojamas žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos grupėje, ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) rekreacinių miškų (MRe) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (192-193 b.l.). Reglamentuose išskirtoje ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje nustatytos konkrečios galimos miškų tvarkymo priemonės ir draudimai šioje zonoje (15.1.- 15.1.10. punktai). Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 15.1.8. punkte nustatyta, kad ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, kurioje yra planuojamas žemės sklypas, draudžiama statyti statinius (išskyrus rekreacinę įrangą ir infrastruktūrą), paversti miško žemę kitomis naudmenomis. Gražutės regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių (toliau – ir Teiginiai) V skyriuje nurodytos regioninio parko rekreacinio naudojimo plėtros kryptys, kurios išimtinai yra susijusios tik su rekreacijai skirtų priemonių įgyvendinimu. Teiginių V skyriaus 13 punkte nustatyta, kad Gražutės regioninio parko tvarkymo plano brėžinyje pažymėtose vietose ir teritorijose gali būti įrengiamos poilsiavietės, stovyklavietės, kempingai, poilsio kompleksai. Gražutės regioninio parko tvarkymo plano grafinėje dalyje pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys pastatai yra pažymėti sutartiniu ženklu, žyminčiu esamus poilsio namus(193-194b.l.).Teiginių VI skyriuje yra pateiktas baigtinis sąrašas teritorijų, kuriose galima gyvenamųjų vietovių plėtra, konkrečios kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose gali būti kuriamos sodybos. Į šį sąrašą miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos grupėje nustatyta ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) rekreacinių miškų (MRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurioje yra planuojamas žemės sklypas, nepatenka (Teiginių 15-17 punktai).

28Iš Detaliojo plano dokumentų, Nekilnojamojo turto registro išrašo – pažymėjimo Nr. 771557 (60-64 b.l.) nustatyta, kad planuojamam žemės sklypui yra nustatytos šios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: Ryšių linijų apsaugos zonos, Elektros linijų apsaugos zonos, Nacionaliniai ir regioniniai parkai, Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, rekreacinės teritorijos, Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos (63 b. l.).

29Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) XXXIII skyriaus Rekreacinės teritorijos 132 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir naudotojai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintose rekreacinėse teritorijose plėtodami ūkinę ir kitokią veiklą, turi šią veiklą tvarkyti taip, kad nebūtų keičiamas rekreacinių teritorijų kraštovaizdis, bloginama jo fizinė būklė bei estetinė vertė ir mažinamas bei naikinamas rekreacinis potencialas. 134.1. - 134.9. punktuose įtvirtinti draudimai žemės naudotojui rekreacinėse teritorijose. Pagal 134.2 punkto reikalavimus yra draudžiama statyti pastatus ir įrenginius, nesusijusius su rekreacija, taip pat rekreacijai skirtus pastatus ir įrenginius, jeigu jie neatitinka rekreacinių teritorijų normatyvų bei teisinių nuostatų (atstumas nuo vandens, aukštis, kultūros paveldo naudojimas turizmo reikmėms), išskyrus statybą esamose namų valdose. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 142 punktas nustato veiklos apribojimus nacionalinių ir regioninių parkų funkcinėse( funkcinio prioriteto) zonose, kurie, be kitų, pagal 142.4 punkto nuostatas yra tokie patys, kaip rekreacinėse zonose taikomi veiklos apribojimai, nurodyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 134 punkte.

30TPĮ 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų, zonų ir ribų arba valstybės saugomų teritorijų tvarkymo planuose, saugomų paveldo objektų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose.

31Apibendrinęs paminėtų teisės aktų, specialiųjų planų sprendinius ir juos vertindamas sistemiškai, teismas konstatavo, kad Detaliuoju planu planuojama teritorija pagal specialųjį valstybės saugomų teritorijų tvarkymo planą – Gražutės regioninio parko tvarkymo planą yra ekstensyvaus pritaikymo(miško parkų) rekreacinių miškų(Mre) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, kurios svarbiausia funkcija yra žmogaus rekreacinių poreikių tenkinimas ir poilsiavimo sąlygų sudarymas ir kurioje yra draudžiama statyti statinius(išskyrus rekreacinę įrangą ir infrastruktūrą) bei paversti miško žemę kitomis naudmenomis. Pagal specialųjį saugomų teritorijų, zonų ir ribų planą – Gražutės regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų planą planuojamas žemės sklypas yra rekreacinio funkcinio prioriteto zonoje, nustatytoje visuomenės rekreaciniams poreikiams tenkinti. Todėl pagal aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą gali būti įrengiama tik rekreacinė įranga ir infrastruktūra, o miškas naudojamas visuomenės rekreaciniams poreikiams tenkinti. Gražutės regioninio parko tvarkymo plano sprendiniai planuojamoje teritorijoje gyvenamųjų namų statybos nenumato. Kadangi planuojamame žemės sklype jau yra poilsiui skirti statiniai, Gražutės regioninio parko tvarkymo plano grafinėje dalyje ši teritorija pažymėta sutartiniu ženklu „esami poilsio namai“, todėl teritorija ir pastatai turi būti naudojami pagal paskirtį būtent rekreacijai ir poilsiui. Pagal Reglamentų 15 punkto nuostatas ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje prioritetas teikiamas miško tvarkymo, jo išsaugojimo priemonėms, o statinių, nesusijusių su rekreacija, statyba yra draudžiama. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 134 punkte įtvirtinta, kad rekreacinėse teritorijose žemės naudotojui draudžiama statyti pastatus, ir įrenginius nesusijusius su rekreacija, taip pat ir rekreacijai skirtus pastatus ir įrenginius, jeigu jie neatitinka rekreacinių teritorijų normatyvų bei teisinių nuostatų.

32Teismas priminė, kad pareiškėjo parengto Detaliojo plano tikslai ir uždaviniai yra planuojamo žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio keitimas, nustatant būdą – gyvenamosios teritorijos, pobūdį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, nustatant privalomuosius teritorijos (žemės sklypo) tvarkymo ir režimo reikalavimus detaliajam planui rengti. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas Patikrinimo akte neigiamą išvadą iš esmės grindžia tuo, kad planuojamo žemės sklypo teritorijoje negalima gyvenamųjų namų statyba. Tuo tarpu, anot pareiškėjo, jo parengtu Detaliuoju planu siekiama pakeisti planuojamo žemės sklypo būdą ir pobūdį, ko pasekoje bus galima atlikti esančių pastatų rekonstrukciją, juos perstatant į gyvenamosios paskirties, o ne naujų pastatų statymą. Teismas šiuo aspektu nurodė, kad kadangi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 13 punktas statybą apibrėžia kaip veiklą, kurios tikslas pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį, tai pagal visų aukščiau aptartų teisės aktų nuostatas planuojamame žemės sklype yra negalimas esamų pastatų rekonstravimas į gyvenamosios paskirties statinius, nes toks rekonstravimas taip pat yra statyba. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taikant TPĮ bei kitus teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus yra vadovaujamasi nuostata, kad aukštesnio lygmens planavimo dokumentų sprendiniuose nesant numatytai galimybei statyti statinius, o šiuo konkrečiu atveju – rekonstruoti statinius į gyvenamosios paskirties, yra laikoma, jog tokia statyba negalima, tai yra vadovaujamasi imperatyviojo teisinio reguliavimo metodu „leidžiama tik tai, kas numatyta“ (pvz., žr.: 2011 m. balandžio 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-952/2011). Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kuriais tvirtinama, kad tuo atveju, kai teisės aktais nėra reglamentuota poilsio pastatų paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties Gražutės regioniniame parke galimybė, tačiau nėra ir draudimo keisti pastatų paskirtį, tai toks keitimas yra galimas.

33Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas neginčija Patikrinimo akto 1.2.4. papunktyje nustatyto Detalaus plano trūkumo, tai yra pripažįsta, kad planuojamas žemės sklypas nepatenka į Degučių kraštovaizdžio draustinį ir detaliojo plano sprendiniuose žemės sklypui yra neteisingai nustatytas ribojimas, numatytas Specialiųjų sąlygų XXXV skyriuje – Kraštovaizdžio draustiniai. Tačiau vadovaudamasis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 132 punkto nuostatomis, pareiškėjas teigia, kad patvirtinus Detalųjį planą, jis laikydamasis visų nustatytų apribojimų galėtų sutvarkyti ginčo žemės sklype esančius pastatus, kurie šiuo metu gali būti laikomi vizualinė tarša regioniniame parke. Mano, kad pakeitus ginčo žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį bus ne tik, kad nepakenkta kraštovaizdžiui ir aplinkai, bet priešingai pagerinta fizinė būklė ir estetinė vertė. Tačiau dėl nagrinėjamoje byloje aptartais teisės aktais apibrėžtų planuojamos teritorijos tvarkymo ir naudojimo ypatumų, kuriais ši teritorija yra pritaikyta visuomenės rekreaciniams poreikiams tenkinti ir poilsiui organizuoti, o ne pareiškėjo planuojamai uždarai veiklai, susijusiai su gyvenamojo namo statymu, tai yra privačios namų valdos kūrimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad detaliojo plano sprendiniais nebus pažeidžiamos Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 132 punkto nuostatos. Be to, pareiškėjas klaidingai aiškina būtinumą keisti žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį tam, kad sutvarkytų planuojamame žemės sklype esamus poilsiui pritaikytus pastatus, kadangi Gražutės regioninio parko tvarkymo plane pažymėtų poilsiui skirtų statinių sutvarkymas, rekonstravimas ar remontavimas, kad juos ir toliau būtų galima naudoti kaip rekreacinius statinius, teisės aktais nėra draudžiamas ir tam nereikalinga rengti žemės sklypo detaliojo plano. Nors pareiškėjas teismui yra pateikęs 1974 m. birželio 14 d. sudarytą sutartį, pagal kurią gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais Zarasų r. ( - ) apyl., ( - ) k. buvo parduotas Kauno statybos – remonto trestui, kas, pareiškėjo manymu, patvirtina, kad planuojama teritorija yra buvusi namų valda, tačiau pateikta sutartis neįrodo, jog parduotas gyvenamasis namas buvo toje pačioje planuojamoje teritorijoje. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis byloje nustatyta, kad planuojamo žemės sklypo naudojimo būdas yra rekreacinės teritorijos, o jame esantys statiniai yra poilsio namai, todėl tokia teritorija negali būti pripažįstama namų valda ar sodyba. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjo planuojamai teritorijai negali būti taikomos tesiės aktų nuostatos dėl statybos galimumo esamoje ar buvusioje sodyboje, namų valdoje. Taip pat teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad netoliese planuojamo žemės sklypo esančių kitų sklypų pagrindinė paskirtis, ar naudojimo būdas yra reikšminga, sprendžiant ginčą, kadangi paminėtų teisės aktų reikalavimai galioja pareiškėjo naudojamos teritorijos planavimo metu ir turi būti taikomi, nepriklausomai nuo to, kaip anksčiau galiojusių teisės aktų pagrindu ir kokioms aplinkybėms esant buvo suplanuoti kiti sklypai. Pareiškėjo planavimo tikslai, kuriais siekiama pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, kad būtų galima rekonstruoti esamus poilsio pastatus į gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio pastatus, prieštarauja Gražutės regioninio parko specialiesiems planavimo dokumentų sprendiniams ir kitų paminėtų teisės aktų reikalavimams, kuriais įtvirtinama planuojamos teritorijos rekreacinių išteklių apsauga. Todėl daryta išvada, kad pareiškėjo planavimo tikslai prieštarauja TPĮ 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytiems saugomos teritorijos planavimo tikslams ir šio straipsnio 2 dalies nuostatoms.

34Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatavo, kad atsakovas ginčijamame Patikrinimo akte pagrįstai nustatė, jog Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Gražutės regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonų ribų plano sprendiniams ir nusprendė, kad yra neįvykdytos TPĮ 24 straipsnio 4 dalies bei 26 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijoje ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams bei imperatyviai įtvirtina negalimumą rengti detaliuosius planus, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.

35Dėl Patikrinimo akto apibendrinamosios dalies 2 punkto, kuriame nurodyta, kad neteisingai pažymėta planuojama teritorija – planuojama teritorija turi būti uždaras kontūras (neįvykdyti Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos III skyriaus reikalavimai), pagrįstumo ir pareiškėjo argumentų, kad teisės aktai nenumato tokio reikalavimo, teismas pažymėjo, jog nustatyta, kad Detaliajame plane planuojamos teritorijos ribos žymėjimas nutrūksta ties riba su Antalieptės tvenkiniu. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 „Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžio specifikacijos patvirtinimo“ (toliau – ir Specifikacija) III skyriuje pateiktas 1 paveikslas „Detaliojo plano sprendiniais nustatyto teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo žymėjimo pavyzdys“ , kartu su šio skyriaus 3 lentelėje pateiktu grafiniu žymėjimu, nurodo, kad planuojamos teritorijos riba žymima nenutrūkstama linija. Iki 2014 m. sausio 1 d. šis teisės aktas buvo privalomas teritorijų planavimo dokumentų organizatoriams ir rengėjams (Specifikacijos 2 punktas). Paminėto teisės akto III skyriaus 10 punktas, įsigaliojęs nuo 2010 m. spalio 1 d., kuriuo nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniais nustatytos teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo žymėjimo pavyzdys, pateiktas Specifikacijos 1 paveiksle, taikomas iki 2010 m. sausio 1 d. pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams, logiškai aiškinamas kaip nustatantis akto galiojimą atgal, tai yra taikomas ne tik teisės aktui įsigaliojus pradedamiems rengti teritorijų planavimo dokumentams, bet ir tiems teritorijų planavimo dokumentams, kurie buvo pradėti rengti dar iki šio pakeitimo įsigaliojimo. Paminėto teisės akto III skyriaus nuostatų, numatančių detaliojo plano sprendiniais nustatytos teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo žymėjimą nenutrūkstama linija, privalomą taikymą parengtu Detaliuoju planu planuojamos teritorijos žymėjimui aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, kuria yra laikomasi nuostatos, kad visas detalusis planas (ar jo atskiros dalys) visada yra susijęs su konkrečiu, vietos požiūriu aiškiai nustatomu (identifikuojamu) sklypu (teritorija).

36Remdamasis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu teismas darė išvadą, kad atsakovas, nustatęs, jog Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja specialiųjų planų sprendiniams ir imperatyviosioms teisės aktų normoms, pagrįstai Patikrinimo akte įrašė neigiamą išvadą (TPĮ 26 straipsnio 3 dalis). Atsakovas Patikrinimo aktą pagrindė objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, neigiama patikrinimo akto išvada yra motyvuota, todėl Patikrinimo aktas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje viešojo administravimo aktui keliamus reikalavimus. Ta aplinkybė, kad atsakovas Patikrinimo akto apibendrinamosios dalies 2 punkto išvadoje apibendrintai įrašydamas taikomą teisės normą Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos III skyriaus reikalavimai, neišskyrė III skyriuje pateikto 1 paveikslo „Detaliojo plano sprendiniais nustatyto teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo žymėjimo pavyzdys“, kuriuo, kaip teismo posėdyje patvirtino atsakovo atstovas, vadovavosi, nėra esminis Patikrinimo akto trūkumas, dėl kurio būtų pagrindas naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą viešojo administravimo aktą.

37III.

38Pareiškėjas O. J. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 2-10), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

39Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

401) Dėl teismo motyvo, jog žemės sklype draudžiama statyti statinius, pažymi, jog teismo sprendimas priimtas vadovaujantis statybos santykius reglamentuojančiais teisės aktais, nors ginčas kilęs ne statybos, o teritorijų planavimo srityje. Detaliuoju planu žemės sklype nėra numatoma statyba. Vienas iš Detaliajame plane numatytų tikslų – nustatyti (pakeisti/patikslinti) privalomuosius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus vienbučio gyvenamojo pastato projektui (apribojant galimus statybos darbus, leidžiant tik esamų pastatų rekonstravimą, esamų pastatų kapitalinį remontą ar esamų pastatų remontą) rengti ir žemės sklypui naudoti, nekeičiant sklypo ploto ir ribų, nepakenkiant kraštovaizdžiui ir aplinkai. Detaliuoju planu nėra keičiama Žemės sklypo paskirtis, keičiamas tik būdas ir pobūdis. Ginčo santykiams netaikytinos Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų III dalyje „Miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentas“ įtvirtintos nuostatos.

412) Dėl teismo motyvo, kad planuojamame žemės sklype yra negalimas esamų pastatų rekonstravimas į gyvenamosios paskirties statinius, nes toks rekonstravimas taip pat yra statyba, pažymi, jog šiuo aspektu teismas nenuoseklus ir prieštarauja pats sau. Teismo pateiktas išaiškinimas, kad žemės sklype negalimas net pastatų remontas, prieštarauja elementariai logikai ir veda į pastatų nykimą bei planuojamos teritorijos vizualinę taršą.

423) Nesutinka su teismo motyvu, kad pareiškėjo planavimo tikslai prieštarauja TPĮ 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytiems saugomos teritorijos planavimo tikslams ir šio straipsnio 2 dalies nuostatoms. Teigia, jog planuojamoje teritorijoje TPĮ įtvirtinti teritorijų planavimo tikslai bus įgyvendinti. Atkreipia dėmesį, jog TPĮ numatytas ne vienas teritorijų planavimo tikslas. Teismų praktikoje (administracinė byla Nr. A17-773/2007) teigiama, kad gali būti tvirtinami parengti planai net jei kai kurie jų sprendiniai neatitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

434) Dėl teismo motyvo, kad planuojama teritorija turi būti žymima uždaru kontūru, pažymi, kad teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose toks reikalavimas nėra įtvirtintas. Taip pat nurodo, kad detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad „NTR įregistruotas žemės sklypo 0,7435 ha plotas nekeičiamas, sklypo ribos ir posūkių kampų taškų koordinatės nekeičiamos“. Žemės sklypo detaliojo plano sprendiniuose aiškiai pažymėtos pačio žemės sklypo ribos, jų kontūras uždaras. Žemės sklypo detaliuoju planu planuojamos teritorijos ribos žymėjimas nutrūksta ties ta vieta, kur yra riba su Antalieptės HE tvenkiniu, t. y. kur susikerta kitos paskirties žemės sklypo ir vandens telkinio, kuris turėtų būti priskiriamas vandens ūkio paskirties žemei, ribos. Tad visiškai aišku, kad planuojamos teritorijos riba yra būtent žemės sklypo ir Antalieptės HE tvenkinio riba. Toks planuojamos teritorijos žymėjimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo teismo praktikos suformuotus kriterijus, kad detalusis planas visada yra susijęs su konkrečiu, vietos požiūriu aiškiai nustatomu (identifikuojamu) sklypu (teritorija). Net laikant, kad detaliuoju planu planuojama teritorija turi būti pažymėta uždaru kontūru, žemės sklypo detaliuoju planu planuojamos teritorijos ribos žymėjimas turėtų būti pratęstas taip kaip paties žemės sklypo riba, t. y. Antalieptės HE tvenkinio pakrante. Atlikus tokį techninį pataisymą teritorijų planavimo dokumento sprendiniai išliktų nepasikeitę.

44Atsakovas Utenos TPSVPS atsiliepime (II t., b. l. 20-26) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

45Atsiliepime pateikia šiuos argumentus:

461) Teismas savo išvadas grindė nagrinėjamai bylai aktualiais teisės aktais, ne vien, kaip teigia apeliantas, reglamentuojančiais statybos santykius. Atsižvelgiant į apelianto rengiamo detaliojo plano tikslus, uždavinius, galimus statybos darbus, siekiant šiuos tikslus įgyvendinti, darytina išvada, jog apeliantas detaliuoju planu planuojamą teritoriją, pritaikytą visuomenės rekreaciniams poreikiams tenkinti bei poilsiui organizuoti, siekia pritaikyti savo asmeninei veiklai, t. y. sukurti privačią namų valdą (atliekant statybos darbus, pritaikyti sklype esantį vieną iš statinių naujai gyvenamai paskirčiai, o kitus – pagalbinėms ūkio reikmėms) ir naudoti ją tik savo ar savo šeimos poreikių tenkinimui patrauklioje, ekologiškoje gamtinėje aplinkoje. Pažymi, jog detalusis planas – neatsiejama statinio projekto dalis, viena iš sąlygų gauti statybos leidimą ir negali būti vertinamas kaip visiškai nesusijęs su statybos santykiais. Patvirtinus tokį detalųjį planą, koks buvo pateiktas tikrinti atsakovui, būtų įteisinta galimybė ginčo žemės sklype, atliekant statybos darbus, esamą vieną iš kelių poilsio paskirties pastatų pritaikyti (rekonstruoti) naujai gyvenamai paskirčiai. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė teismas, tokie veiksmai prieštarauja aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentui – Gražutės regioninio parko tvarkymo plano sprendiniams.

472) Byloje nėra ginčo, kad ginčo sklype nėra miško naudmenų, kad detaliuoju planu sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis nekeičiama. Teismas tinkamai pritaikė Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų III dalyje „Miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentas“ įtvirtintas nuostatas pagal kurias išskiriamos tam tikros miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės, o vienos iš jų – rekreacinių miškų (pagal 13.2 p.), kuriuose išskiriamos tam tikros kraštovaizdžio tvarkymo zonos, o vienos iš jų – ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zona (pagal 15.1 p.), kurioje, be kitų ribojimų, draudžiama statyti statinius (išskyrus rekreacinę įrangą ir infrastruktūrą), paversti miško žemę kitomis naudmenomis (pagal 15.1.8 p.). Pagal minėtų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų V dalies „Kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentas“ 23 punktą kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos pagal naudojimo būdą yra: gyvenamosios ir visuomeninės paskirties; rekreacinės; eksploatacinės (gavybinės); pramoninės-komunalinės; komunikacinės-inžinerinės; edukacinės; gynybinės (karinės). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog apelianto planuojama teritorija nėra šiuose kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonose pagal naudojimo būdą, todėl ginčo atveju skunde minimas Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų V dalies „Kitos paskirties žemės – kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentas" neaktualus ir negali būti taikomas.

483) Teismas, remdamasis teisės aktų nuostatomis, pagrįstai nurodė, kad planuojamame žemės sklype negalimas esamų, poilsiui pritaikytų pastatų rekonstravimas į gyvenamosios paskirties statinius, o ne absoliučiai poilsio paskirties statinių bet koks sutvarkymas (rekonstravimas ar remontas). Ginčijamame sprendime nurodyti teisės aktai, detaliuoju planu planuojamo sklypo vietos Gražutės regioninio parko tvarkymo plano (Specialiojo plano) brėžinyje žymėjimas simboliu „poilsio namai“, iš esmės draudžia apeliantui įgyvendinti detaliojo plano tikslus (poilsio paskirties pastatų pritaikymas naujai, gyvenamajai paskirčiai ir kt.).

494) Remiasi 2005 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. Dl-151 „Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“ 2 punktu, daro išvadą, kad Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija yra privalomas teisės aktas. Minėto teisės akto III skyriuje pateikta ne tik „Detaliojo plano sprendiniais nustatyto teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo žymėjimo pavyzdys“, bet ir reglamentuotas Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų grafinis žymėjimas ir nustatyta, kad „Planuojamos teritorijos riba“ privalo būti žymima 3 mm storio brūkšnine linija. Pagal lietuvių kalbos žodyną, „Teritorija - žemės paviršiaus (sausumos ar vandens) plotas, o plotas – tai paviršiaus dalies, apribotos laužte ar kreive, apimtis“. Tad planuojama teritorija turi būti apribota iš visų pusių. Ji žymima siekiant konkrečiai nustatyti kur galioja detaliojo plano sprendiniai. Kad nekiltų ginčų, planuojamą teritoriją privaloma nužymėti uždaru kontūru. Taip pat remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktu. Rengiamo detaliojo plano aiškinamajame rašte nėra nurodyta, jog sklypo ribos sutampa su planuojama teritorija, o pagrindiniame brėžinyje pietrytinėje sklypo pusėje pažymėta planuojamos teritorijos riba atstumu už sklypo ribos, tam kad nustatyti inžinerinės infrastruktūros koridorių. Kadangi planuojamos teritorijos riba nutrūksta ties vandens telkiniu, neįmanoma nustatyti ar lieptas patenka į planuojamą teritoriją, ar ne.

50Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime (II t., b. l. 17) nurodė, kad neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtiniai, prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

51Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime (II t., b. l. 29-30) nurodo, kad palaiko apeliacinio skundo argumentus ir su pareiškėjo skundo reikalavimais sutinka.

52Atsiliepime nurodo:

531) Detaliuoju planu siekiama pakeisti naudojimo būdą į gyvenamąsias teritorijas, o pobūdį pakeisti į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos pobūdį. Ginčo žemės sklypas yra kitos paskirties ir jam taikytinos Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų V dalies nuostatos „Kitos paskirties žemės kaštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentas“, o ne Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų III dalies nuostatos „Miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentas“, kuriomis rėmėsi teismas. Teismo sprendimas priimtas taikant statybos teisinius santykius reglamentuojančiu teisės aktu, nors ginčas kilęs teritorijų planavimo srityje, o ne statybų. Detaliuoju planu ginčo žemės sklype nėra numatoma statyba.

542) Sutinka, kad parengtame ginčo žemės sklypo detaliajame plane yra įvertinta žemės sklypo padėtis, esama situacija, įvertinti poreikiai, teisinis reglamentavimas ir teritorijų planavimo tikslai, kurių detalusis planas nepažeidžia. Priešingai, įvertinus faktines aplinkybes, kad ginčo žemės sklype nėra miško naudmenų, o sklypas užstatytas pastatais, parengtu detaliuoju planu siekiama sutvarkyti žemės sklypą ir jame esančius statinius, o sprendime teigiama, kad šiame žemės sklype negalimas rekonstravimas, remontas, kadangi tokie darbai yra priskirtini statybos darbams. Su tokiu teismo argumentu sutikti negalima, kadangi iš tiesų, kaip matyti pagal statinių baigtumo procentus, pastatams būtinas remontas.

55Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime (II t., b. l. 32-36) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

56Atsiliepime pateikė šiuos argumentus:

571) Ginčo objektas yra patys detaliojo plano sprendiniai, t. y. detaliuoju planu numatoma veikla, kuri tiek Tarnybos, tiek ir atsakovu nuomone, prieštarauja teisės aktams. Detalusis planas iš esmės negali ir neturi būti patvirtintas.

582) Ginčo žemės sklypas yra Gražutės regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų plane įtvirtintoje rekreacinio funkcinio prioriteto zonoje. Rekreacinio funkcinio prioriteto zonos išskiriamos rekreacinį vystymo potencialą turinčiose teritorijose, nustatomos visuomenės rekreaciniams poreikiams tenkinti. Jose turi būti teikiamos paslaugos rekreacinių išteklių naudotojams, įrengiama tinkama viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra, sudaranti saugias lankytojų (poilsiautojų) visaverčio poilsio sąlygas. Būtent teritorijų planavimo metu siekiama subalansuoti asmeninius ir visuomenės, valstybės interesus. Kadangi iš teisės aktų nuostatų matyti, kad jei yra įtvirtintas draudimas statyti pastatus ir įrenginius, nesusijusius su rekreacija, tai darytina išvada, kad yra draudimas ir rekonstruoti esamus rekreacinius pastatus į gyvenamuosius namus.

593) Dėl statybos pažymi, kad teismas sprendimą pagrindė teisės aktais, reglamentuojančiais pirmiausia veiklos galimybes nagrinėjamoje teritorijoje, o ne nurodė tik naujų statinių statybas. Esamų pastatų sutvarkymo (rekonstrukcijos, remonto ar pan.) teisės aktai iš esmės nedraudžia, norint remontuoti ar rekonstruoti pastatus, detaliojo plano rengimas nereikalingas. Vertina, jog detaliojo plano rengimas yra tiesiogiai susijęs su numatoma statybų veikla, t. y. statinių projektų rengimu, statybos leidimų gavimu, todėl iš esmės yra neteisingas teiginys, kad ginčo objektas yra ne statinių statybos, o tik planavimas. Patvirtinus detalųjį planą būtų įteisinta galimybė atlikti statybos darbus. Teisės aktai nagrinėjamoje vietoje rekonstrukcijos (kaip vienos iš statybos rūšių) nedraudžia. Šioje vietoje draudžiama poilsio pastatus rekonstruoti į gyvenamuosius namus, ką teismas ir nurodė sprendime.

604) Dėl kraštovaizdžio tvarkymo zonos (Mre) ginčo sklype pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad teritorija yra apaugusi mišku, Tvarkymo plane nagrinėjamoje vietoje nustatyta ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) rekreacinių miškų (MRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona (toliau – MRe tvarkymo zona). Rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos išskiriamos tik rekreacinio funkcinio prioriteto zonose, nustatytose valstybinio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų plane, bet ne gyvenamojo funkcinio prioriteto zonose. (MRe) tvarkymo zona išskirta mišku apaugusiose plotuose ir nėra skirta pastatų statybai. Tik atsižvelgus į tai, jog žemės sklype esantys poilsio pastatai buvo pastatyti dar 1979 m. ir vėliau, t. y, nuo tarybinio laikotarpio likę buvusios poilsio bazės pastatai, šie pastatai Tvarkymo plane buvo pažymėti sutartiniu ženklu, žyminčiu esamus poilsio namus. Tvarkymo plane nagrinėjamoje vietoje nėra įtvirtinta galimybė poilsio pastatus pertvarkyti į gyvenamuosius namus. Čia leistinas poilsiavimo sąlygų sudarymas naudojant (remontuojant, rekonstruojant) esamus poilsio pastatus, bet ne keičiant jų paskirtį į gyvenamąją. t. y. nagrinėjama teritorija yra skirta rekreacinei veiklai, bet ne individualių namų statybai (poilsio namų pertvarkymui į gyvenamuosius pastatus).

61Teisėjų kolegija

konstatuoja:

62IV.

63Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. lapkričio 13 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP-2875 teisėtumo ir pagrįstumo.

64Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Patikrinimo akto panaikinimo ir įpareigojimo atsakovui iš naujo patikrinti Detalųjį planą atmetė kaip nepagrįstą.

65Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka, mano, jog jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl iš naujo dėl visų bylos šalių argumentų nepasisakys, pasisakys tik dėl bylos esmės ir apeliaciniame skunde akcentuojamų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų.

66Patikrinimo aktu atsakovas, patikrinęs ginčo žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo, numatant būdą – gyvenamosios teritorijos, pobūdį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, nustatant privalomuosius teritorijos (žemės sklypo) tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus, detalųjį planą, nustatęs, kad, pirma, Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Gražutės regioninio parko tvarkymo plano ir Gražutės regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonų ribų plano sprendiniams (neįvykdyti TPĮ 24 straipsnio 4 dalies ir 26 straipsnio 3 dalies reikalavimai), ši išvada detalizuota 1.1.-1.2.4. punktuose; antra, neteisingai pažymėta planuojama teritorija – planuojama teritorija turi būti uždaras kontūras (neįvykdyti Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos III skyriaus reikalavimai), pateikė neigiamą patikrinimo išvadą.

67Pasisakant dėl pirmojo Patikrinimo akte konstatuoto pažeidimo, visų pirma pažymėtina, jog pagal ginčui aktualios TPĮ redakcijos, galiojusios iki 2014 m. sausio 1 d., 24 straipsnio 4 dalį, detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Detalieji planai, kurių numatomi sprendiniai neatitinka regiono ar rajono lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendinių, planavimo organizatoriaus pageidavimu rengiami kartu su bendrųjų ar specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektų) sprendinių pakeitimais, jei sprendimą dėl sprendinių keitimo yra priėmusi šiuos planus tvirtinusi institucija. Šiuo atveju detalusis planas tvirtinamas po to, kai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeičiami numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų ir specialiųjų planų) sprendiniai. Jeigu nustatyta tvarka bendrojo arba specialiojo plano sprendiniai nepakeičiami ir detalusis planas negali būti tvirtinamas, išlaidos, susijusios su detaliojo plano rengimu, planavimo organizatoriui nėra kompensuojamos. Pagal tos pačios TPĮ redakcijos 26 straipsnio 3 dalį, detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams.

68Pareiškėjo parengto Detaliojo plano pagrindiniai tikslai ir uždaviniai yra ginčo sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimas, nustatant būdą – gyvenamosios teritorijos (šiuo metu – rekreacinės teritorijos), pobūdį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, nustatant privalomuosius teritorijos (žemės sklypo) tvarkymo ir režimo reikalavimus detaliajam planui rengti. Pareiškėjas akcentuoja ir kitus detaliojo plano tikslus – nustatyti (pakeisti/patikslinti) privalomuosius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus vienbučio gyvenamojo pastato projektui rengti ir žemės sklypui naudoti, nekeičiant ploto ir ribų, nekenkiant kraštovaizdžiui ir aplinkai.

69Kaip nustatyta ir neginčijama byloje, planuojamas žemės sklypas yra Zarasų rajono savivaldybės ( - ) seniūnijos teritorijoje, ( - ) kadastrinėje vietovėje, ( - ) kaime, Gražutės regioninio parko teritorijoje, kuri priskiriama saugomai teritorijai.

70Veikla planuojamame žemės sklype nustatyta specialiaisiais planais – Gražutės regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų planu, patvirtintu 2010 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1490 (toliau – ir Ribų planas) ir Gražutės regioninio parko tvarkymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. D1-15 (toliau – ir Tvarkymo planas) (TPĮ 16 str. 2 d.).

71Pagal Ribų planą, planuojamas žemės sklypas yra rekreacinio funkcinio prioriteto zonoje.

72Pagal Tvarkymo plano brėžinį, planuojamas žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos grupėje, ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) rekreacinių miškų (MRe) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (I t., b. l. 192-193). Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys pastatai pažymėti sutartiniu ženklu, žyminčiu esamus poilsio namus (I t., b. l. 193-194).

73Bylos medžiaga (Detaliojo plano dokumentai, Nekilnojamojo turto registro išrašas) patvirtina, jog planuojamam žemės sklypui yra nustatytos, be kita ko, šios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: Nacionaliniai ir regioniniai parkai, Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, rekreacinės teritorijos.

74Pagal ginčui aktualios redakcijos Gražutės regioninio parko apsaugos reglamentą, patvirtintą 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 415, rekreacinio funkcinio prioriteto zonose Regioninio parko tvarkymo plane išskiriamos urbanizuojamos ir neurbanizuojamos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonos. Urbanizuojamose (užstatomose) rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonose, numatytose Regioninio parko tvarkymo plane, pagal detaliuosius planus galima naujų rekreacinių statinių ir ne aukštesnių kaip 9 m aukščio (aukštis skaičiuojamas nuo visų pastato projektinių kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinio vidurkio iki stogo kraigo aukščiausio taško) rekreacinių pastatų statyba. Neurbanizuojamos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonose įrengiamos trumpalaikio poilsio vietos – poilsiavietės, atokvėpio vietos, pliažai su mažaisiais kraštovaizdžio architektūros objektais (31-33 p.). Rekreaciniai pastatai Reglamente apibrėžiami kaip viešbučių ir poilsio paskirties pastatai ir jų grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (turizmo centrai ir bazės, poilsio namai, viešbučiai, kempingai, nakvynės namai, moteliai, svečių namai, vasarnamiai), ir gydymo paskirties pastatai (sanatorijos, sveikatingumo kompleksai) (6 p.).

75Tvarkymo plane kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės ir kraštovaizdžio tvarkymo zonos nustatytos pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 (toliau – ir Reglamentai) (ginčui aktuali 2010 m. gruodžio 22 d. redakcija) (4 p.).

76Reglamentų 15 punkte apibrėžta, jog rekreaciniai miškai – tai miškai, kurių svarbiausia funkcija yra žmogaus rekreacinių poreikių tenkinimas ir poilsiavimo sąlygų sudarymas. Rekreaciniuose miškuose taikomi teisės aktų, reglamentuojančių naudojimą IIB grupės miškuose, reikalavimai. Juose išskiriamos ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zona, intensyvaus pritaikymo (poilsio parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zona. Ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje galimi miškų tvarkymo priemonės ir draudimai numatyti Reglamentų 15.1.1.-15.1.10 punktuose. Reglamentų 15.1.8. punkte nustatyta, kad ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, kurioje yra planuojamas žemės sklypas, draudžiama statyti statinius (išskyrus rekreacinę įrangą ir infrastruktūrą), paversti miško žemę kitomis naudmenomis.

77Tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių (toliau – ir Teiginiai) V skyriuje nurodytos regioninio parko rekreacinio naudojimo plėtros kryptys, susijusios tik su rekreacijai skirtų priemonių įgyvendinimu. Teiginių 13 punkte nustatyta, kad Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtose vietose ir teritorijose gali būti įrengiamos poilsiavietės, stovyklavietės, kempingai, poilsio kompleksai. Teiginių VI skyriuje pateiktas baigtinis sąrašas teritorijų, kuriose galima gyvenamųjų vietovių plėtra, konkrečios kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose gali būti kuriamos sodybos. Į šį sąrašą miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos grupėje nustatyta ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) rekreacinių miškų (MRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurioje yra planuojamas žemės sklypas, nepatenka (15-17 punktai).

78Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (toliau – ir Specialiosios sąlygos) XXXIII skyriaus Rekreacinės teritorijos 132 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir naudotojai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintose rekreacinėse teritorijose plėtodami ūkinę ir kitokią veiklą, turi šią veiklą tvarkyti taip, kad nebūtų keičiamas rekreacinių teritorijų kraštovaizdis, bloginama jo fizinė būklė bei estetinė vertė ir mažinamas bei naikinamas rekreacinis potencialas. 134 punkte įtvirtinti draudimai rekreacinėse teritorijose žemės naudotojui. Pagal 134.2 punkto reikalavimus, draudžiama statyti pastatus ir įrenginius, nesusijusius su rekreacija, taip pat rekreacijai skirtus pastatus ir įrenginius, jeigu jie neatitinka rekreacinių teritorijų normatyvų bei teisinių nuostatų (atstumas nuo vandens, aukštis, kultūros paveldo naudojimas turizmo reikmėms), išskyrus statybą esamose namų valdose. XXXIV skyriaus Nacionaliniai ir regioniniai parkai 142 punktas nustato veiklos apribojimus nacionalinių ir regioninių parkų funkcinėse (funkcinio prioriteto) zonose, kurie, be kitų, pagal 142.4 punkto nuostatas yra tokie patys, kaip rekreacinėse zonose taikomi veiklos apribojimai, nurodyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 134 punkte.

79Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta – planuojamo žemės sklypo vietą, pareiškėjo parengto Detaliojo plano tikslus ir uždavinius, aukščiau aptartų teisės aktų nuostatas, ir tai, jog byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad planuojama teritorija yra buvusi namų valda, tad, kaip pažymėta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, planuojamai teritorijai negali būti taikomos teisės aktų nuostatos dėl statybos galimumo esamoje ar buvusioje sodyboje, namų valdoje, sutiktina su pirmuoju Patikrinimo akte konstatuotu pažeidimu – Detaliojo plano neatitikimu Tvarkymo plano ir Ribų plano sprendiniams, atitinkamai neatitinkant TPĮ 24 straipsnio 4 dalies ir 26 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Apibendrinant pažymėtina, jog detaliuoju planu planuojamas žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje, pagal specialiuosius planus, svarbiausia funkcija – visuomenės rekreacinių poreikių tenkinimas ir poilsiavimo sąlygų sudarymas, kurioje gyvenamųjų namų statyba negalima. Pareiškėjo statiniai, Tvarkymo plane pažymėti kaip esami poilsio namai, turi būti naudojami būtent tokiai paskirčiai – poilsiui ir rekreacijai.

80Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi Statybos įstatymo, kuris, jo nuomone, nagrinėjant teritorijų planavimo klausimus, netaikytinas, nuostatomis. Be to, pareiškėjo nuomone, teismas sprendime, viena vertus, nurodė, kad planuojamame žemės sklype negalimas rekonstravimas, nes jis laikomas statyba, kita vertus, nurodė, kad planuojamame žemės sklype esančių pastatų rekonstravimas ar remontavimas teisės aktais nedraudžiamas, kas, pareiškėjo nuomone, suponuoja, kad žemės sklype negali būti atliekami jokie statybos darbai, tame tarpe ir remonto darbai, o tai lemtų pastatų sunykimą ir vizualinę taršą.

81Atsakydama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog nors byloje nagrinėjami su teritorijų planavimu susiję teisiniai klausimai, joje tam tikra apimtimi, atsižvelgiant ir į pareiškėjo skunde pateiktus nesutikimo su Patikrinimo aktu argumentus, aktualus ir Statybos įstatymas. Pirmosios instancijos teismas Statybos įstatymą taikė tik tiek, kiek pacitavo kaip jame apibrėžiama statybos sąvoka ir, remdamasis tuo, darė pagrįstą išvadą, jog rekonstrukcija taip pat yra statyba. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog skirtingai nei teigia apeliantas, teismas sprendime nepriėjo viena kitai prieštaraujančių išvadų, nes, pacitavęs Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 punktą, padarė išvadą, kad „pagal visų aukščiau aptartų teisės aktų nuostatas planuojamame žemės sklype yra negalimas esamų pastatų rekonstravimas į gyvenamosios paskirties statinius, nes toks rekonstravimas taip pat yra statyba“, t. y. akcentavo tai, jog planuojamame žemės sklype esantys statiniai, pagal aukščiau aptartų teisės aktų nuostatas, negali būti rekonstruojami į gyvenamosios (kitos nei šiuo metu yra) paskirties statinius. Atitinkamai toliau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad „<...> pareiškėjas klaidingai aiškina būtinumą keisti žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį tam, kad sutvarkytų planuojamame žemės sklype esamus poilsiui pritaikytus pastatus, kadangi Gražutės regioninio parko tvarkymo plane pažymėtų poilsiui skirtų statinių sutvarkymas, rekonstravimas ar remontavimas, kad juos ir toliau būtų galima naudoti kaip rekreacinius statinius, teisės aktais nėra draudžiamas ir tam nereikalinga rengti žemės sklypo detaliojo plano.“, t. y. darė pagrįstą išvadą, jog planuojamame žemės sklype esantys statiniai gali būti rekonstruojami, remontuojami nekeičiant jų paskirties, t. y. taip, kad ir po remonto, rekonstrukcijos išliktų poilsio paskirties, bet netaptų gyvenamosios paskirties statiniais.

82Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog teismas rėmėsi Reglamentų 15.1.8 punktu, draudžiančiu statyti statinius (išskyrus rekreacinę įrangą ir infrastruktūrą), paversti miško žemę kitomis naudmenomis, nors ginčo žemės sklype miško naudmenų nėra.

83Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog pati aptariamos normos konstrukcija, patvirtina, jog ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, kurioje yra ginčo žemės sklypas, draudžiama tiek statyti statinius (išskyrus rekreacinę įrangą ir infrastruktūrą), tiek paversti miško žemę kitomis naudmenomis. Atitinkamai ši norma gali būti pažeista dviem veiklomis, tiek vien statant statinius (išskyrus rekreacinę įrangą ir infrastruktūrą), tiek vien paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis. Antra, nors ginčo sklype nėra miško naudmenų, planuojamas žemės sklypas, minėta, pagal Ribų planą, yra rekreacinio funkcinio prioriteto zonoje, ir, pagal Tvarkymo planą – miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos grupėje, ekstensyvaus pritaikymo (miškų parkų) rekreacinių miškų (MRe) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, todėl pagrįstai taikytos Reglamentų III dalies Miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentas nuostatos, be kita ko, 15.1.8 punktas, o ne V dalies Kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentas nuostatos.

84Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A17-773/2007 pažymėtina, jog jos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Minėtoje byloje planuojamas sklypas nepateko į saugomą teritoriją, o tai laikytina viena esminių nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jau vien dėl šios priežasties, minėta byla negali būti laikoma precedentine šios bylos atžvilgiu.

85Dėl antrojo Patikrinimo akte konstatuoto pažeidimo pažymėtina, jog atsižvelgiant į Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžio specifikacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151, kuri iki 2014 m. sausio 1 d. buvo privaloma teritorijų planavimo dokumentų organizatoriams ir rengėjams, III skyriuje Privalomas teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimas bei jo žymėjimas teritorijų planavimo dokumentuose esančioje 3 lentelėje pateiktą grafinį planuojamos teritorijos žymėjimą ir 1 paveikslą Detaliojo plano sprendiniais nustatyto teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo žymėjimo pavyzdys sutiktina, su atsakovo pozicija, jog planuojama teritorija detaliajame plane turėjo būti apibrėžta uždaru kontūru, nepaisant to, jog, kaip teigia pareiškėjas, ribos žymėjimas būtų pratęstas žemės sklypo riba, t. y. Antalieptės tvarkinio pakrante.

86Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, šis pažeidimas yra formalus ir, jei būtų vienintelis Patikrinimo aktu nustatytas pažeidimas, vien tai negalėtų automatiškai nulemti neigiamos Patikrinimo akto išvados. Tačiau tokioje situacijoje, kokia susiklostė šioje byloje, t. y. pripažinus, jog detalusis planas neatitinka TPĮ 24 straipsnio 4 dalies ir 26 straipsnio 3 dalies reikalavimų, jis yra vienas iš neigiamą išvadą pagrindžiančių argumentų.

87Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

88Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

89pareiškėjo O. J. apeliacinį skundą atmesti.

90Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

91Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas O. J. su skundu (I t., b. l. 2-13) kreipėsi... 5. 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 6. 2) įpareigoti Utenos TPSVPS iš naujo atlikti O. J.... 7. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 8. Paaiškino, kad pareiškėjui Zarasų rajone, ( - ) seniūnijoje, ( - ) kaime... 9. Atsakovas Utenos TPSVPS atsiliepime (I t., b. l. 113-123) prašė skundą... 10. Paaiškino, kad tikrinant Detalųjį planą, buvo nustatyti esminiai teisės... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Gražutės regioninio parko direkcija (toliau... 12. Paaiškino, kad O. J. nuomojamas ginčo žemės sklypas su... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Zarasų rajono savivaldybė (toliau – ir... 14. Paaiškino, kad Administracijos teritorijų planavimo skyrius parengė 2012 m.... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie... 16. Nurodė, kad sutinka su atsakovo pozicija nepritarti Detaliajam planui, kadangi... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime (I t., b. l. 129-130) nurodė,... 18. Patvirtino, kad ginčo žemės sklypas NŽT priklauso patikėjimo teise ir yra... 19. II.... 20. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 15 d. sprendimu (I... 21. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo poilsio namelį... 22. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas savo skunde, jo atstovas teismo... 23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas 2013 m. lapkričio 13 d.... 24. Bylos medžiaga taip pat nustatyta ir dėl to ginčo tarp šalių nėra, kad... 25. Zarasų r. savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 3 d. sprendimu Nr.T-1... 26. Dėl Patikrinimo akte nustatyto parengto Detaliojo plano sprendiniai... 27. Gražutės regioninio parko tvarkymo plane kraštovaizdžio tvarkymo zonų... 28. Iš Detaliojo plano dokumentų, Nekilnojamojo turto registro išrašo –... 29. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos... 30. TPĮ 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rengti detaliuosius planus formuojant... 31. Apibendrinęs paminėtų teisės aktų, specialiųjų planų sprendinius ir... 32. Teismas priminė, kad pareiškėjo parengto Detaliojo plano tikslai ir... 33. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas neginčija Patikrinimo akto 1.2.4.... 34. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatavo, kad atsakovas ginčijamame... 35. Dėl Patikrinimo akto apibendrinamosios dalies 2 punkto, kuriame nurodyta, kad... 36. Remdamasis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu... 37. III.... 38. Pareiškėjas O. J. pateikė apeliacinį skundą (II t.,... 39. Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:... 40. 1) Dėl teismo motyvo, jog žemės sklype draudžiama statyti statinius,... 41. 2) Dėl teismo motyvo, kad planuojamame žemės sklype yra negalimas esamų... 42. 3) Nesutinka su teismo motyvu, kad pareiškėjo planavimo tikslai prieštarauja... 43. 4) Dėl teismo motyvo, kad planuojama teritorija turi būti žymima uždaru... 44. Atsakovas Utenos TPSVPS atsiliepime (II t., b. l. 20-26) prašo apeliacinį... 45. Atsiliepime pateikia šiuos argumentus:... 46. 1) Teismas savo išvadas grindė nagrinėjamai bylai aktualiais teisės aktais,... 47. 2) Byloje nėra ginčo, kad ginčo sklype nėra miško naudmenų, kad... 48. 3) Teismas, remdamasis teisės aktų nuostatomis, pagrįstai nurodė, kad... 49. 4) Remiasi 2005 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo... 50. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime (II t., b. l. 17) nurodė, kad... 51. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime (II t., b. l. 29-30)... 52. Atsiliepime nurodo:... 53. 1) Detaliuoju planu siekiama pakeisti naudojimo būdą į gyvenamąsias... 54. 2) Sutinka, kad parengtame ginčo žemės sklypo detaliajame plane yra... 55. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime (II t., b. l. 32-36) prašo... 56. Atsiliepime pateikė šiuos argumentus:... 57. 1) Ginčo objektas yra patys detaliojo plano sprendiniai, t. y. detaliuoju... 58. 2) Ginčo žemės sklypas yra Gražutės regioninio parko, jo zonų ir... 59. 3) Dėl statybos pažymi, kad teismas sprendimą pagrindė teisės aktais,... 60. 4) Dėl kraštovaizdžio tvarkymo zonos (Mre) ginčo sklype pažymi, kad... 61. Teisėjų kolegija... 62. IV.... 63. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir... 64. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Patikrinimo akto... 65. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, su pirmosios instancijos... 66. Patikrinimo aktu atsakovas, patikrinęs ginčo žemės sklypo naudojimo būdo... 67. Pasisakant dėl pirmojo Patikrinimo akte konstatuoto pažeidimo, visų pirma... 68. Pareiškėjo parengto Detaliojo plano pagrindiniai tikslai ir uždaviniai yra... 69. Kaip nustatyta ir neginčijama byloje, planuojamas žemės sklypas yra Zarasų... 70. Veikla planuojamame žemės sklype nustatyta specialiaisiais planais –... 71. Pagal Ribų planą, planuojamas žemės sklypas yra rekreacinio funkcinio... 72. Pagal Tvarkymo plano brėžinį, planuojamas žemės sklypas yra miškų ūkio... 73. Bylos medžiaga (Detaliojo plano dokumentai, Nekilnojamojo turto registro... 74. Pagal ginčui aktualios redakcijos Gražutės regioninio parko apsaugos... 75. Tvarkymo plane kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės ir kraštovaizdžio... 76. Reglamentų 15 punkte apibrėžta, jog rekreaciniai miškai – tai miškai,... 77. Tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių (toliau – ir... 78. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos... 79. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta – planuojamo žemės sklypo vietą,... 80. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos... 81. Atsakydama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog nors byloje... 82. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog teismas rėmėsi Reglamentų... 83. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog pati aptariamos normos... 84. Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarties... 85. Dėl antrojo Patikrinimo akte konstatuoto pažeidimo pažymėtina, jog... 86. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, šis pažeidimas yra formalus ir,... 87. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės... 88. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 89. pareiškėjo O. J. apeliacinį skundą atmesti.... 90. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimą... 91. Nutartis neskundžiama....