Byla 2-7956-235/2018

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,

2sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,

3šalims nedalyvaujant,

4žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei antstolei Daivai Prunskienei dėl dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, priėmimo klausimą, trečiasis asmuo byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

5Teismas

Nustatė

6Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės antstolės Daivos Prunskienės 85,52 Eur turtinę žalą ir 5000 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad antstolė 2017 m. liepos 3 d. patvarkymu neteisėtai areštavo jo lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Ieškovas antstolės patvarkymą apskundė, tačiau 2017 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu antstolė atmetė skundą ir skundo nepersiuntė apylinkės teismui. Neturėdamas lėšų, ieškovas negalėjo įsigyti būtiniausių prekių ir paskambinti šeimos nariams, rašyti laiškų, dėl to, kaip nurodo, patyrė nepatogumų, išgyvenimų, vidines kančias, emocinę ir dvasinę depresiją, dvasines kančias, pažeminimus, nepilnavertiškumo jausmą ir kt. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo priteisti neturtinę žalą.

7Atsakovė atsiliepime nurodė, kad 2017-07-03 Vilniaus pataisos namams išsiųstas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš ieškovui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuris pasirašytinai įteiktas 2017-07-07, yra teisėtas antstolės veiksmas. Teigė, kad patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje yra tik areštuojamos piniginės lėšos, esančios nuteistojo asmeninėje sąskaitoje skolos ir vykdymo išlaidų sumai, o remiantis įstatymais, teismų praktika, antstolio patvarkymais, nuteistojo asmeninę sąskaitą administruoja ir išskaitas vykdo pataisos namai. Nurodė, kad 2017-07-10 į antstolės depozitinę sąskaitą Vilniaus pataisos namai pervedė išieškotas iš ieškovo J. S. pinigines lėšas. Pastebėjo, kad teismų praktikoje jau ne kartą pasisakyta, kad nuteistojo asmeninėje sąskaitoje, kurią administruoja bausmės vykdymo institucija, esančios piniginės lėšos yra asmeninė nuteistojo nuosavybė. Į asmeninę nuteistojo sąskaitą patenka ne tik trečiųjų asmenų pervestos, įneštos, gautos perlaidomis piniginės lėšos, bet ir nuteistojo gaunamas darbo užmokestis bei kitos jam prilygintos išmokos. Todėl skolininko pareiga pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, jog išieškojimas nukreiptas į pinigines lėšas, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Paaiškino, kad byloje nenustačius bei ieškovui nepateikus minėtų dokumentų, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 753 straipsnio normomis bei Sprendimų vykdymo instrukcijos IV skyriaus 90 punkto nuostatomis nurašytos pinginės lėšos buvo paskirstytos vykdymo išlaidų dengimui. Nurodė, kad ieškovas ieškinyje taip pat nurodo, jog 2017-07-21 atsakovei siųstas skundas dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių lėšų grąžinimo, kurio atsakovė netenkino ir nepersiuntė teismui. Paminėjo, jog ieškovo skundas antstolės kontoroje gautas 2017-07-26. Susipažinus su minėtu skundu, nustatyti trūkumai: nenurodyta viena iš proceso šalių - išieškotojas, nenurodyti skundžiamo patvarkymo data ir numeris, pateiktas tik vienas skundo egzempliorius. Todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 113 str., 115 str. 2017 07 31 d. surašytas patvarkymas dėl skundo trūkumų pašalinimo, kuriuo nustatytas penkių dienų terminas nuo patvarkymo gavimo dienos, per kurį turi būti pašalinti trūkumai. Ieškovui minėtas patvarkymas įteiktas 2017-08-04. Ieškovui nepašalinus minėto skundo trūkumų per nustatytą terminą, skundas nebuvo nagrinėjamas, o likusios išieškotos piniginės lėšos buvo paskirstytos įstatymų nustatyta tvarka vykdymo išlaidų dengimui. Kadangi vykdymo išlaidos buvo pilnai išieškotos, Vilniaus pataisos namams 2017-07-31 siųstas patvarkymas dėl patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių/ laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje nevykdymo. Nurodė, kad 2017-08-16 gautas ieškovo prašymas grąžinti neteisėtai išieškotas pinigines lėšas. Minėtam asmeniui pateiktas atsakymas, jog tiek Civilinio proceso kodekso, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, antstolės taikyta priverstinio vykdymo priemonė yra leistina ir teisiškai reglamentuota. Nurodė, kad 2017-09-15 vykdomoji byla užbaigta pilnai ją įvykdžius. Paminėjo, jog vadovaudamasi 2017-12-19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau -LAT) nutartimi Nr. 3K-7-315-421/2017 atsakovė panaikino 2017-09-15 d. patvarkymą dėl vykdymosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei grąžino iš ieškovo išieškotas pinigines lėšas - 85,52 Eur ir priėmė pagal naujai suformuotą LAT taisyklę patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų dėl 85,52 Eur vykdymo išlaidų.

8Ieškinys atmestinas.

9Nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

10Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė Daiva Prunskiene vykdomojoje byloje Nr. 0068/15/00428 vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendį (v. b. l. 2-7). Antstolė 2017 m. liepos 3 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš ieškovui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Vilniaus pataisos namams išsiųstas patvarkymas vykdyti išieškojimą. Nustatyta, kad 2017 m. liepos 10 d. į antstolės depozitinę sąskaitą Vilniaus pataisos namai pervedė išieškotas iš ieškovo J. S. pinigines lėšas (v. b. l. 30). Antstolės kontoroje 2017-07-26 gautas iešovo skundas (v. b. l. 32-34), kuriam antstolė nustatė trūkumus. Ieškovui minėtas patvarkymas įteiktas 2017-08-04 (v. b. l. 35-37). Ieškovui nepašalinus minėto skundo trūkumų per nustatytą terminą, skundas nebuvo nagrinėjamas, o likusios išieškotos piniginės lėšos buvo paskirstytos įstatymų nustatyta tvarka vykdymo išlaidų dengimui. Kadangi vykdymo išlaidos buvo pilnai išieškotos, Vilniaus pataisos namams 2017-07-31 siųstas patvarkymas dėl patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių/ laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje nevykdymo. Nustatyta, kad antstolės kontoroje 2017-08-16 gautas ieškovo prašymas grąžinti neteisėtai išieškotas pinigines lėšas. Antstolė 2017-09-15 vykdomąją bylą užbaigė pilnai ją įvykdžius. Vadovaudamasi 2017-12-19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-7-315-421/2017 atsakovė 2018-02-20 panaikino 2017-09-15 patvarkymą dėl vykdymosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei grąžino iš ieškovo išieškotas pinigines lėšas - 85,52 Eur ir priėmė pagal naujai suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taisyklę patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų dėl 85,52 Eur vykdymo išlaidų.

11Motyvai ir teisiniai argumentai.

12Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl antstolės vykdomo vykdomojo dokumneto ir priimtų patvarkymų.

13Ieškovas pareiškė turtinės žalos atlyginimo reikalavimą 85,52 Eur sumai, tačiau dėl šito reikalavimo ginčo nebėra, nes bylos nagrinėjimo metu (ieškinys priimtas 2018-02-02) antstolė 2018-02-20 panaikino 2017-09-15 patvarkymą dėl vykdymosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei grąžino iš ieškovo išieškotas pinigines lėšas - 85,52 Eur ir priėmė pagal naujai suformuotą LAT taisyklę patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų dėl 85,52 Eur vykdymo išlaidų.

14Ieškovas prašo priteisti 5000 Eur neturtinės žalos. Neturtinę žalą nurodė patyręs tada kai neturėdamas lėšų dėl antstolės vykdomo išieškojimo, ieškovas negalėjo įsigyti būtiniausių prekių ir paskambinti šeimos nariams, rašyti laiškų, dėl to, kaip nurodo, patyrė nepatogumų, išgyvenimų, vidines kančias, emocinę ir dvasinę depresiją, dvasines kančias, pažeminimus, nepilnavertiškumo jausmą ir kt.

15Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-59/2010; kt.). Teismas pažymi, kad ieškovas įrodinėdamas savo neturtinę žalą remiasi deklaratyviais ir bendro pobūdžio teiginiais atskirai jų neįrodinėdamas. Teismas taip pat tik pažymi, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis). Bylos medžiagoje pateiktų argumentų nepakanka padaryti išvadai, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad 2018-02-21 ieškovas antstolei adresavo pranešimą, atsakydamas į antstolės 2018-02-12 raštą, kuriame nurodė, kad sutinka su antstole sudaryti taikos sutartį jei antstolė sutinka padengti simbolišką neturtinės žalos sumą – 50 Eur. Vadinasi, darytina išvada, kad ir pats ieškovas savo neturtinę žalą vertina mažesne pinigine išraiška, nei nurodo ieškinyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neturtinė žala ieškovui nepriteistina.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų

17Valstybė patyrė 25,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš ieškovo (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 93 straipsnis 1 dalis).

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas,

Nutarė

19ieškinį atmesti.

20Priteisti iš ieškovo J. S., a. k. ( - ) 25,37 Eur (dvidešimt penkis eurus 37 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas - 5660, gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą

21Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai