Byla 2A-281-186/2008

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko

2Egidijaus Žirono, kolegijos teisėjų

3Danutės Kutrienės ir Petro Jaržemskio

4teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui L. S., dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. S., prašydamas priteisti iš atsakovo 2679,35 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2006-11-20 eismo įvykio metu buvo apgadinta N. V. priklausanti transporto priemonė Honda Civic, valst. Nr. ( - ). Dėl eismo įvykio kaltu pripažintas atsakovas L. S., vairavęs transporto priemonę UAZ 31512, valst. Nr. ( - ) Kadangi eismo įvykio metu atsakovo L. S. civilinė atsakomybė vairuojant minėtą transporto priemonę nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, N. V. dėl žalos atlyginimo kreipėsi į ieškovą. UAB DK „PZU Lietuva“, vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 4 nuostatas bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu N. V. padarytos turtinės žalos dėl automobilio sugadinimo dydį ir atlygino jam žalą, išmokėdama 2699,60 Lt dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. p. nuostatas, UAB DK „PZU Lietuva“ kompensavo 2699,60 Lt draudimo išmoką. Ieškovas nurodė turintis atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją, t.y. atsakovą L. S.. Atsakovas sumokėjo ieškovui tik dalį reikalaujamos sumos (20,25 Lt) ir yra skolingas 2679,35 Lt.

7Atsakovas L. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad autoavarija įvyko ne dėl atsakovo kaltės, o todėl, kad vairuotojas N. V., esant labai blogoms oro sąlygoms, dėl patirties stokos nepasirinko saugaus važiavimo greičio. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme papildomai nurodė, kad išmokant draudimo išmoką N. V. nebuvo įvertintas jo automobilio nusidėvėjimas.

8Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2007-12-03 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovo L. S. 2679,35 Lt nuostolių atlyginimo, metines 5 proc. palūkanas už priteistą 2679,35 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2007-06-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, jog eismo įvykio metu atsakovas vairavo transporto priemonę UAZ 31512, valst Nr. ( - ) kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, prie kurios buvo prikabinta savos gamybos priekaba, valst. Nr. ( - ), apdrausta pagal Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Teismas, vadovaudamasis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. nuostata, jog išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone, sprendė, jog N. V. pagrįstai dėl padarytos žalos atlyginimo kreipėsi į ieškovą, o ne į priekabą apdraudusį draudiką. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad atsakovas su savo transporto priemonėmis (velkančiąja ir velkama) į kairę pasuko jau pravažiavęs sankryžą ir sustojo. Prieš pat eismo įvykį N. V. automobilis važiavo po A. Gasperovič automobilio. Esant rūkui, lyjant, N. V. tamsoje negalėjo staigiai nustatyti prieš jį važiavusios A. Gasperovič vairuojamos transporto priemonės manevro – posūkio į priešingo eismo juostą – priežasties, dėl ko nesugebėjo išvengti susidūrimo su atsakovo transporto priemonės priekaba. Teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad N. V. nepasirinko saugaus greičio, kad neatsižvelgė į eismo intensyvumą. N. V. važiavo tokiu pačiu greičiu kaip ir prieš jį važiavusi A. Gasperovič transporto priemonė – 70 km/h. Teismas įvertino, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko Liepkalnio gatvėje už ženklo, ribojusio miesto ribą, ir draudimą važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant kitų transporto priemonių eismą (KET 179.3 p.). N. V. važiavo kelio juosta, atskirta nuo kelio priešingos krypties eismo juostos ištisine linija, kurią kirsti draudžiama, dėl ko jis neturėjo pagrindo tikėtis kliūties iš ištisine linija atskirtos eismo juostos. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra visos įstatymo numatytos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, kadangi atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių 137, 161, 162, 194 punktų reikalavimus ir būtent šie pažeidimai tapo 2006-11-20 autoįvykio, kurio metu N. V. vairuojamas automobilis susidūrė su atsakovo transporto priemonės velkama priekaba, priežastimi. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė, jog jis kirto ištisinę viengubą kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo juostą, kurią kirsti draudžiama (KET 161), pažeidė draudimą įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę (KET 162), priverstinai sustojęs nepastatė avarinio ženklo ir, tikėtina, nebuvo įjungęs avarinės šviesos signalizacijos (KET 137, 194). Teismas sprendė, jog tai, kad atsakovas nedalyvavo sugadintos N. V. transporto priemonės apžiūroje, savaime nesudaro pagrindo laikyti ieškovo ieškinį nepagrįstu. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, patvirtinančius išmokos N. V. išmokėjimą žalos atlyginimo tikslu, sprendė, jog ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras įgijo regreso teisę reikalauti iš atsakovo kaip iš atsakingo už žalos padarymo asmens grąžinti išmokėtą išmoką. Teismas atmetė atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentą dėl nuostolių dydžio nepagrįstumo draudimo išmokos išmokėjimo metu, neįvertinus N. V. automobilio nusidėvėjimo, nes pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu atsakovas šio argumento savo atsikirtimuose nenurodė ir juo negrindė savo nesutikimo su ieškiniu.

9L. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-12-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo materialinių teisės normų aiškinimo ir taikymo bei dėl to, kad teismas skundžiamame sprendime nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl 2006-11-20 įvykusio autoįvykio yra kaltas atsakovas ir kad būtent atsakovo Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymas lėmė autotransporto priemonių susidūrimą bei žalos nukentėjusiajam atsiradimą, t.y. priežastinį ryšį tarp atsakovo veikos ir atsiradusios žalos. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-08-08 apžvalga Nr. A2-13 Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu) priežastinio ryšio buvimo konstatavimui svarbu nustatyti, ar nebuvo kitų pašalinių įvykių, kurie nutrauktų priežastinio ryšio grandinę (pvz., kaltų paties nukentėjusiojo veiksmų). Apelianto L. S. manymu, nagrinėjamu atveju priežastinio ryšio nutrūkimą būtent ir sąlygojo kalti paties nukentėjusiojo N. V. veiksmai, kadangi jis nesugebėjo pasielgti taip, kaip pasielgė priešais važiavęs A. Gasperovič, kurio manevras dėl važiavimo sąlygų N. V. turėjo papildomai sukelti atsargumo jausmą bei pareigą sulėtinti greitį, o prireikus sustoti (Kelių eismo taisyklių 53, 172, 173 p.). Kadangi N. V. veiksmai neatitiko protingo žmogaus veiksmų analogiškoje situacijoje standarto, nes jis, turėdamas galimybę pasielgti taip, kad išvengtų žalos ar ją sumažintų, to nepadarė, būtent jis turėjo būti pripažintas kaltu dėl žalos atsiradimo ar jos padidėjimo. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad N. V. nepasirinko saugaus greičio. N. V. kaip dviejų metų vairavimo stažo neturinčiam vairuotojui leistinas maksimalus greitis buvo 70 km/h. Šis greitis laikytinas optimaliu esant geroms oro sąlygoms, o ne esant blogam matomumui. Atsižvelgiant į tai, apelianto manymu, nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti LR CK 6.282 str. nuostatas ir dėl paties nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo žalos atlyginimą sumažinti arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti.

10Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad būtent apelianto priešingi teisės aktuose nustatytiems reikalavimams veiksmai, kuriuos sprendimu nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo vienintelė eismo įvykio ir dėl jo nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos priežastis.

11Apeliacinis skundas netenkinamas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, V.Ž., 2006, Nr. 102-3957). Absoliučių Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-12-03 sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13Apeliantas L. S. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl netinkamo įrodymų vertinimo bei materialinių teisės normų taikymo ir aiškinimo, nustatant priežastinio ryšio buvimą tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos N. V., bei nukentėjusios asmens N. V. kaltę dėl eismo įvykio, kas turėjo esminę reikšmę, sprendžiant dėl žalos atlyginimo nagrinėjamoje byloje sumažinimo arba reikalavimo atlyginti žalą atmetimo (LR CK 6.282 str. 1 d.).

14Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo priežastinio ryšio tarp atsakovo L. S. neteisėtų veiksmų ir žalos N. V. dėl automobilio sugadinimo buvimą. Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje R.B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2006-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje A.T. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-11-26 nutartis, priimta civilinėje byloje L.B. ir kt. v. Daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“, bylos Nr. 3K-7-345/2007) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.

15Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Galėjimas ar negalėjimas, galimybių turėjimas ar neturėjimas, sugebėjimas ar nesugebėjimas atlikti reikalaujamus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo yra kaltės, o ne neteisėtumo klausimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas L. S. prieš pat eismo įvykį kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, įstrižai sustojo važiuojamoje kelio dalyje, tuo sudarydamas kliūtį ta juosta važiuojančioms transporto priemonėms, kliūties nepatraukė, jos visais įmanomais būdais nepažymėjo. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko šių atsakovo veiksmų vertinimą ir jų neteisėtumą grindė KET 137, 161, 162, 194 punktų pažeidimu. Transporto priemonės vairuotojas kaip eismo dalyvis privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, netrukdyti eismui (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 8 str. 3 d. 3 p.), sudarę kliūtį ar sukėlę pavojų kelyje privalo kliūtį ar pavojų pašalinti, o nesant galimybės tai padaryti, pranešti apie kliūtį, ją pažymėti ir visais galimais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 8 str. 3 d. 5 p.). Vykdydamas abi šias nuostatas vairuotojas pirmiausia privalo sustoti taip, kad keltų kuo mažesnį pavojų ar jo nekeltų, o nesant galimybės taip padaryti, – pažymėti kliūtį. Ta aplinkybė, kad nėra galimybių ar neužtenka laiko pasinaudoti visomis priemonėmis, yra vertinamoji ir sprendžiama nagrinėjant kaltės klausimą. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog būtent neteisėtas kliūties sudarymas, kertant ištisinę kelio ženklinimo liniją ir sustojant įstrižai važiuojamosios kelio dalies, nepašalinant šios kliūties ir reikiamai jos nepažymint avarinio sustojimo ženklu, sukėlė eismo įvykį ir sąlygojo žalos N. V. atsiradimą.

16LR CK 6.282 str. 1 d. įtvirtintas mišrios kaltės bei atsakomybės principas. Mišri atsakomybė galima tada, kai dėl žalos atsiradimo yra ir nukentėjusiojo kaltė. LR CK 6.282 str. 1 d. numato, kad įrodžius paties nukentėjusiojo kaltę dėl padarytos žalos atsiradimo arba padidėjimo, teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį), gali žalos atlyginimą sumažinti arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti. Pagal LR CK 6.282 str. 1 d. prasmę teismas turi atsižvelgti į nukentėjusiojo kaltę, pasireiškiančią dideliu neatsargumu. Todėl nesant nustatytos nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, nėra teisinio pagrindo, atsižvelgiant tik į nukentėjusiojo kaltės formą (paprastą neatsargumą), sumažinti neturtinės žalos dydį. Civilinėje teisėje nėra nustatyta aiškių kriterijų, kaip turi būti atskiriamas paprastas ir didelis neatsargumas, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką paprastu nukentėjusiojo neatsargumu laikoma objektyvi klaida, mažiausias neapsižiūrėjimas, neatidumas ar nepakankamas apdairumas, net nesugebėjimas konkrečioje situacijoje numatyti visų saugaus elgesio galimybių ir jomis pasinaudoti. Tuo tarpu dalyvaujančio teisme nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra tuomet, kai jis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis, ir leido šioms pasekmės atsirasti. Tokiu atveju būtina nustatyti, kad paties nukentėjusiojo veiksmai lėmė ar sąlygojo žalos atsiradimą.

17Įvertinus eismo įvykio schemą ir byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju buvo suvaržyta N. V. galimybė įvertinti kliūtį. Tai sąlygojo neteisėti atsakovo veiksmai, blogos metrologinės sąlygos ir tai, jog N. V. neturėjo pagrindo tikėtis kliūties iš ištisine linija atskirtos eismo juostos. Pagal KET 173 p. vairuotojas privalo sulėtinti greitį, sustabdyti transporto priemonę ir kliūtį apvažiuoti, jeigu jis gali kliūtį pastebėti. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo asmens kaltė (didelis neatsargumas) negali būti konstatuota dėl to, kad N. V., atsitrenkdamas į kliūtį, negalėjo jos suvokti ir įvertinti kaip laiku pastebėjęs. Tai, jog prieš nukentėjusįjį asmenį važiavęs automobilio vairuotojas sugebėjo tą kliūtį pastebėti ir ją apvažiuoti, neleidžia daryti išvados dėl N. V. didelio neatsargumo, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog pats A. Gasperovič kliūtį pastebėjo tik ją privažiavęs, o apvažiavo, darydamas staigų manevrą išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Ta aplinkybė, jog N. V. važiavo paskui A. Gasperovič vairuojamą transporto priemonę, tik apsunkino N. V. galimybę pastebėti tą kliūtį ir ją įvertinti. Tuo metu prastą matomumą sąlygojusios oro sąlygos ir ta aplinkybė, kad N. V. eismo įvykio metu neturėjo dviejų metų vairavimo stažo, neįrodo, kad jo pasirinktas 70 km/h greitis buvo nesaugus, kadangi jis atitiko leistiną greitį. Transporto priemonės vairuotojo pasirinktas greitis atsižvelgiant į meteorologines sąlygas turi būti toks, kad jis galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Teismo nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, jog N. V. negalėjo sustabdyti automobilio iki kliūties ne dėl pasirinkto nesaugaus greičio, bet todėl, kad jis objektyviai negalėjo tos kliūties iš anksto pastebėti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl netinkamo LR CK 6.282 str. taikymo, kadangi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti N. V. didelio neatsargumo dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu jam buvo padaryta žala.

18Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinio reikalavimu, teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007-12-03 sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

Nutarė

20Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Egidijaus Žirono, kolegijos teisėjų... 3. Danutės Kutrienės ir Petro Jaržemskio... 4. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L.... 5. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi... 7. Atsakovas L. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad... 8. Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2007-12-03 sprendimu ieškinį... 9. L. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto trečio apylinkės... 10. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į... 11. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Apeliantas L. S. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo... 14. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog... 15. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas nustatomi pagal tai,... 16. LR CK 6.282 str. 1 d. įtvirtintas mišrios kaltės bei atsakomybės principas.... 17. Įvertinus eismo įvykio schemą ir byloje nustatytas faktines bylos... 18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str.... 20. Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą...