Byla A-502-939-14

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Krovinių terminalas“ ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Krovinių terminalas“, valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, uždarajai akcinei bendrovei „Progresyvūs projektai“, uždarajai akcinei bendrovei „Uostamiesčio projektai“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Klaipėdos nafta“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. T2-242 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Krovinių terminalas“ teritorijos adresu ( - ), Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

5Skunde (I t., b. l. 10–16; V t., b. l. 29–36; VII t., b. l. 34–42) pareiškėjas paaiškino, kad detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka į valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – ir Uosto direkcija) žemės sklypą kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), Klaipėdoje. Suplanuota teritorija ribojasi su pareiškėjo ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijomis, kurios užsiima panašia veikla kaip ir UAB „Krovinių terminalas“. Detalusis planas negalėjo būti patvirtintas, nes neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, pažeidžia pareiškėjo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, teises ir teisėtus interesus. AB „Klaipėdos nafta“ nuosavybės teise priklauso automobilių stovėjimo aikštelė, esanti ( - ), Klaipėdoje, kuri detaliuoju planu buvo priskirta UAB „Krovinių terminalas“ poreikiams. Paskelbus apie detaliojo plano rengimo pradžią, pareiškėjas kreipėsi į planavimo organizatorę Uosto direkciją, prašydamas paaiškinti, kokiu pagrindu be pareiškėjo sutikimo automobilių stovėjimo aikštelė buvo priskirta UAB „Krovinių terminalas“ naudojimui. Uosto direkcija pripažino, jog buvo padarytas pažeidimas, tačiau nepaaiškino, kodėl nepaisant turimos informacijos, automobilių aikštelė buvo priskirta naudotis nuomos pagrindais UAB „Krovinių terminalas“. Šios aplinkybės Uosto direkcijai buvo žinomos detaliojo plano rengimo metu, tačiau Uosto direkcija nesiėmė jokių priemonių neteisėtiems veiksmams pašalinti ir tęsė procedūras. Pareiškėjas nėra išdavęs sutikimo naudotis automobilių stovėjimo aikštele, nėra sudaręs nuomos sutarties su UAB „Krovinių terminalas“, todėl detaliojo plano sprendimai – „Susisiekimas“, susiję su pareiškėjo nuosavybės teise valdomos automobilių stovėjimo aikštelės naudojimu, negalėjo būti priimti ir patvirtinti. Detaliuoju planu automobilių stovėjimo aikštelę priskiriant UAB „Krovinių terminalas“ poreikiams yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, nes toks planas suvaržo pareiškėjui galimybę plėsti veiklą. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 „Dėl Lietuvos ir JAV AB „Klaipėdos nafta“ detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino AB „Pramprojektas“ parengtą AB „Klaipėdos nafta“ rekonstrukcijos detalųjį planą, kuriame numatyta, jog ši aikštelė bus naudojama pareiškėjo poreikiams tenkinti – transporto priemonių parkavimui. Taigi rengiant ir tvirtinant detalųjį planą nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo, kaip nekilnojamojo turto savininko, į galiojančio ir patvirtinto pareiškėjo teritorijos detaliojo plano sprendinius, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Detalusis planas taip pat neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (toliau – ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės, Taisyklės), 48.3 punkto nuostatų, susijusių su susisiekimo sistemų organizavimu. Detaliajame plane nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 138 patvirtintų Respublikinių statybos normų „Naftos ir jos produktų sandėliai. Priešgaisriniai reikalavimai. RSN 157-94“ (toliau – ir RSN 157-94) 2.1 punkto reikalavimų, kadangi atstumas nuo gaisro-sprogimo atžvilgiu planuojamų statyti pavojingų naftos ir jos produktų sandėliavimo pastatų bei įrenginių iki pareiškėjui priklausančio administracinio pastato yra tik 35–40 m, t. y. mažesnis nei reikalauja minėta nuostata. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį ir Taisyklių 50 punktą, detalusis planas negali prieštarauti įstatymams ir kitiems poįstatyminiams aktams. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-309 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ (toliau – ir STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“) nustato naujai statomų, rekonstruojamų ir kapitališkai remontuojamų gamybos, pramonės, sandėliavimo pastatų bei šių paskirčių inžinerinių statinių sklypų tvarkymo bendruosius reikalavimus, kuriuos privaloma taikyti rengiant šių statinių projektų sklypo sutvarkymo dalis. STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ 6.1 punkte numatyta, jog projektuojant statinius turi būti atsižvelgiama ir į priešgaisrinius reikalavimus. Detaliuoju planu numatyta įrengti požeminį naftos iškrovimo rezervuarą, taip pat automobilių užkrovimo / iškrovimo postą. Šie statiniai turi padidintą pavojų gaisrui bei sprogimui dėl juose laikomo benzino ir kitų degiųjų medžiagų. Iš detaliojo plano 4.4 punkto „Teritorijos aplinkos tvarkymo programa“ matyti, kad papildomų apsaugos priemonių planuojama imtis tik šalia geležinkelio estakados, tuo tarpu dėl planuojamo įrengti požeminio naftos iškrovimo rezervuaro, automobilių užkrovimo / iškrovimo posto jokių papildomų priemonių nenumatyta ir šios dalies atitikimas gaisrinės saugos reikalavimams apskritai nenagrinėtas. Detaliojo plano dalyje „Susisiekimas“ nėra įvertinta, kaip bus organizuojamas autocisternų judėjimas, evakavimas gaisro atveju. Detaliojo plano sprendiniai akivaizdžiai pažeidžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 patvirtinto statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (toliau – ir STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“), Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Taisyklių 43.8 punkto ir RSN 157-94 reikalavimus bei kitus teisės aktus, kadangi rengiant detalųjį planą visiškai nenagrinėtas minėtų postų saugumas gaisrinės saugos aspektais, nepateikti susisiekimo organizavimo preliminarūs gaisrinės saugos sprendiniai. Be to, išduodant planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti, planavimo organizatorius nesikreipė į Klaipėdos apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą su prašymu išduoti sąlygas detaliajam planu įrengti, taip pat su ja nederino detaliojo plano sprendinių. Detaliojo plano rengimo metu privalėjo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas, o šios procedūros neatlikimas lėmė neteisėtų sprendinių priėmimą. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas) 1 priede yra išvardytos veiklos, kurioms poveikio aplinkai vertinimo procedūra yra privaloma. To paties priedo 8.1 punkte nurodyta, kad poveikio aplinkai vertinamas turi būti atliktas įrengiant jūros uostus, prieplaukas ar terminalus (pakrovimo ar iškrovimo) (laivams, kurių keliamoji galia 1 350 ir daugiau tonų), o 10 punkte numatyta, jog poveikio aplinkai vertinimas taip pat privalomas, kai išplečiama jau įrengto terminalo veikla.

6Atsakovai Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) ir Klaipėdos miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

7Atsiliepime (V t., b. l. 1–3, 87–88) paaiškino, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra už detaliojo plano planuojamos teritorijos ribų. Detaliojo plano pagrindinių sprendinių brėžinyje nurodyta, kad visi sprendiniai už detaliojo plano planuojamos teritorijos ribų yra rekomendacinio pobūdžio, todėl šie sprendiniai nėra privalomi ir negali sukelti pareiškėjui teisinių pasekmių. 0,2152 ha sklypas (unikalus Nr. ( - )), kuriame yra automobilių stovėjimo aikštelė, 2010 m. kovo 23 d. išnuomotas UAB „Krovinių terminalas“, todėl tokiu būdu tarp šalių susiklostė civiliniai santykiai ir šie santykiai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis, o ne Teritorijų planavimo įstatymu. Vien tik automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo paminėjimas detaliojo plano aiškinamajame rašte, nenustatant privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų reikalavimų, savaime nesukuria ir nemodifikuoja civilinių teisinių santykių. Iš pareiškėjo skundo neaišku, kokie būtent privalomi sprendiniai riboja jo galimybę plėsti veiklą. Atsakovai pažymėjo, kad statinio vietos ir ploto parinkimas vykdomas techninio planavimo metu detaliuoju planu nustatytos statybos zonos ribose, o ne rengiant detalųjį planą. Pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi RSN 157-94 reikalavimais, kadangi jose numatytas atstumas nuo rezervuarų sienelių iki statinių. Tačiau kol nėra techninio projekto, neįmanoma nustatyti rezervuarų sienelės vietos ir apskaičiuoti tikslų atstumą. Vien statybos zonos numatymas nereiškia, kad visoje zonoje bus projektuojamas naftos rezervuaras. Nežiūrint į tai, kad sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) dalies Nr. 1 (plotas 4,4662 ha) statybos zona apima didžiąją dalį sklypo dalies ploto, pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, visi teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, išskyrus teritorijos naudojimo tipą ir leistiną pastatų aukštį, leistiną sklypo užstatymo tankumą ir leistiną sklypo užstatymo intensyvumą, gali būti tikslinami savivaldybės tarybos sprendimu arba savivaldybės tarybos pavedimu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu statybos techninio projekto rengimo metu. Ši taisyklė taikoma ir statybos zonos nustatymui. Todėl pareiškėjo subjektinės teisės gali būti pažeistos tik statybos techniniu projektu suprojektavus naftos rezervuarą taip, kad atstumas nuo rezervuaro iki pareiškėjo pastatų būtų nustatytas pažeidžiant teisės aktų privalomus reikalavimus. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos planavimo sąlygų nebuvimas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, kadangi pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtinto Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 30 punktą, už priešgaisrinę apsaugą atsakingos institucijos, tame tarpe Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, nėra tarp institucijų, teikiančių planavimo sąlygas. Kiti pareiškėjo argumentai dėl priešgaisrinės saugos yra grindžiami prielaidomis, o ne sprendinių prieštaravimu konkretiems teisės aktams arba yra susiję su techninio projektavimo, bet ne su detaliojo planavimo procesu.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Krovinių terminalas“ prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.

9Atsiliepimuose (V t., b. l. 18–23, 101–104; VII t., b. l. 125–128) paaiškino, kad detalusis planas nepažeidžia pareiškėjo teisių į jam priklausančią automobilių stovėjimo aikštelę, nes juo nėra daroma jokių nuosavybės ar valdymo teisės pakeitimų. Detalusis planas neapriboja pareiškėjo galimybių plėsti veiklą, kadangi automobilių stovėjimo aikštelė nepatenka į patvirtinto detaliojo plano ribas. Pareiškėjo aikštelė apima tik dalį žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), kurį teisėtai nuomos teise valdo UAB „Krovinių terminalas“, todėl pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo teisių pažeidimą, skunde privalo įrodyti konkretų savo teisių pažeidimą, susijusį ne su žemės sklypu, bet su jam priklausančia automobilių stovėjimo aikštele. Visi susisiekimo klausimai bendrais bruožais atskleisti detaliajame plane, todėl nėra pagrindo teigti, kad detalusis planas nenustatė susisiekimo sistemų organizavimo. Nei Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas, nei Taisyklių 43.8 punktas imperatyviai nenurodo, kad detaliajame plane būtina detaliai nustatyti automobilių stovėjimo vietų skaičių, jų parkavimo skaičių ir kt. Minėti teisės aktai nedraudžia šiuos parametrus detalizuoti kituose dokumentuose. Detalusis planas nepažeidžia RSN 157-94 reikalavimų, nes pareiškėjas nepateikia konkrečių matavimų. Pareiškėjo nurodomos normos nustato projektavimo ir rekonstravimo naftos ir jos produktų sandėlių priešgaisrinius reikalavimus, tačiau jos netaikomos naftos ir jos produktų rezervuarams ir kitokioms talpoms, kurios įeina į technologinį įrenginį arba naudojamos kaip technologiniai aparatai, o nagrinėjimu atveju taip ir yra, kadangi visas terminalas yra vientisas technologinis įrenginys. Be to, pareiškėjo nurodomas 100 m atstumas yra nustatomas iki gyvenamųjų namų ir (ar) visuomeninių pastatų, bet ne administracinių. STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ ir STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, RSN 157-94, STR 2.01.01.(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ nereglamentuoja detaliojo planavimo proceso ir nėra jam taikomi, todėl detalusis planas jų nepažeidžia. Gaisrinės saugos reikalavimai yra tiesiogiai susiję su statinių projektavimu bei kitomis su tuo susijusiomis techninių projektų rengimo procedūromis, bet ne su detaliuoju planu. Detaliojo planavimo metu nustatomos žemės sklypo ribos, pakeičiamos arba panaikinamos naudojimo ir veiklos atitinkamame žemės sklype pagrindinės plėtojimo sąlygos, o detaliojo plano sprendiniai yra konkretizuojami ir įgyvendinami rengiant techninius projektus, atliekant sklypo, statinių projektavimo, statybos ir kitus veiksmus. UAB „Krovinių terminalas“ nuomone, pareiškėjo nurodyti galimi priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimai neturi jokios įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams, todėl pareiškėjas nėra subjektas, galintis kreiptis į teismą dėl šių reikalavimų. Detaliojo plano rengimo metu turėjo būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, kuri buvo atlikta ir kurios galutinei atrankos išvadai pritarė pareiškėjas, o ne poveikio aplinkai vertinimas. 2012 m. birželio 26 d. galutine atrankos išvada Nr. (4)-LV4-2070 yra nuspręsta, kad UAB „Krovinių terminalas“ planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nesutiko su pareiškėjo skundu.

11Atsiliepime (II t., b. l. 1–4) paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydama pateikti informaciją apie nuosavybės teise priklausančius statinius žemės sklype, kurį vėliau Uosto direkcija atviro konkurso būdu 2010 m. kovo 23 d. išnuomojo UAB „Krovinių terminalas“. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2009 m. gruodžio 9 d. informavo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinis duomenų bankas apie minėtame žemės sklype įregistruotus statinius ir daiktines teises į juos neturi. Todėl, gavus iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atsakymą, buvo patvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypo, esančio Burių gatvėje, skirto su uosto veikla susijusiai paskirčiai ir uosto funkcinę paskirtį atitinkančiai veiklai, nuomos atviro konkurso sąlygos. Apie uosto žemės nuomos atviro konkurso objektą ir sąlygas konkurso komisija paskelbė Uosto direkcijos tinklalapyje, dienraščio „Lietuvos rytas“ 2010 m. vasario 3 d. numeryje ir dienraščio „Lietuvos žinios“ 2010 m. vasario 3 d. numeryje. AB „Klaipėdos nafta“ apie žemės nuomos skelbiamą konkursą žinojo, tačiau jame nedalyvavo, taip pat nepareiškė jokių pretenzijų dėl minėtame sklype priklausančio jai nekilnojamojo turto ir tik 2012 m. kovo 15 d. paskelbusi apie detaliojo plano rengimo pradžią Uosto direkcija gavo iš AB „Klaipėdos nafta“ raštą, kuriame nurodyta, kad automobilių aikštelė priklauso AB „Klaipėdos nafta“. 2012 m. balandžio 19 d. Uosto direkcija pakartotinai kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama paaiškinti, kada ir kokiu pagrindu įregistruota minėta aikštelė. 2012 m. gegužės 2 d. VĮ Registrų centras informavo, kad aikštelė 2003 m. kovo 6 d. įregistruota vadovaujantis 2001 m. lapkričio 30 d. patvirtintu pripažinimo tinkamu naudotis aktu. Ši informacija visiškai skirtinga, negu pateikta pirmuoju raštu, todėl Uosto direkcija 2012 m. lapkričio 21 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, siekdama išspręsti šį klausimą, tačiau AB „Klaipėdos nafta“ atsisakė bendradarbiauti. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra įtvirtinta, kad privalomieji sprendiniai neturi kisti, o jeigu pasikeičia, tai turi būti rengiamas naujas detalusis planas, tačiau kiti teritorijos tvarkymo režimo reikalavimai, jeigu jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami savivaldybės tarybos sprendimu arba savivaldybės tarybos pavedimu, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei. Detaliojo plano sprendinio „Susisiekimas“ įstatymas nepriskiria prie minėtų privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų. Be to, detaliojo plano sprendiniuose yra numatyta, kad automobilių parkavimas, automobilių stovėjimo vietų skaičius ir jų statymo skaičius bus tikslinamas techninio projekto metu, kaip tai leidžia Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Uosto direkcija pažymėjo, kad pareiškėjui priklausanti automobilių stovėjimo aikštelė nepatenka į detaliuoju planu suplanuotos teritorijos ribas, todėl AB „Klaipėdos nafta“ interesai nepažeidžiami. Be to, detaliajam planui netaikomi RSN 157-94 reikalavimai, nes terminalas yra vientisas technologinis įrenginys.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

13Atsiliepime (V t., b. l. 82–83) nurodė, kad teisės aktais nenustatyta Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos kompetencija išduoti planavimo sąlygas, tikrinti planavimo dokumentus ir juos derinti.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.

15Atsiliepime (VI t., b. l. 107–111; VII t., b. l. 133–140) nurodė, jog stovėjimo aikštelė yra už detaliuoju planu planuojamos teritorijos ribos. Detaliojo plano siūlymai dėl teritorijos, kurioje yra stovėjimo aikštelė, nėra detaliojo plano sprendiniai, o tik projektiniai pasiūlymai, kurie yra rekomendacinio pobūdžio. Pareiškėjas nepateikia konkrečių argumentų, jog automobilių srautas keistųsi taip, kad esama susisiekimo sistema, kuri jau buvo numatyta detaliajame plane, patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-36, kurį ginčo detalusis planas tik iš dalies pakeičia ir papildo, būtų nepakankama ir kad reikia numatyti papildomus susisiekimo sistemos organizavimo sprendinius. Tuo atveju, jeigu ir būtų konstatuota, kad detaliojo plano susisiekimo sistemos sprendiniai yra nepakankami ar netikslūs, tai neturėtų būti pagrindas naikinti Sprendimą, nes šiuos sprendinius galima tikslinti statinio projekto rengimo metu. Pagal RSN 157-94 mažiausias atstumas nuo IV kategorijos sandėlių pastatų ir įrenginių iki gretimų įmonių pastatų ir įrenginių yra 40 metrų. Pareiškėjo nurodytas minėtų normų 2.1 lentelės 7 punktas nustato mažiausius atstumus nuo gaisro-sprogimo atžvilgiu pavojingų naftos ir jos produktų sandėliavimo pastatų bei įrenginių iki gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, tačiau Inspekcijai nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso gyvenamieji ir visuomeniniai pastatai arčiau nei RSN 157-94 2.1 lentelės 7 punkte reglamentuotu atstumu. Nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei Taisyklės, nei kiti detaliųjų planų rengimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato, kad rengiant detaliuosius planus turi būti atsižvelgiama į gaisrinės saugos reikalavimus ar analizuojama statinių atitiktis gaisrinei saugai. Pažymėjo, kad remiantis Taisyklių (galiojusių detaliojo plano kompleksinio derinimo metu) 46 punktu detalusis planas neturėjo būti derinamas su Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovu. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Klaipėdos RAAD) 2012 m. gegužės 15 d. raštu Nr. (4)-LV4-1544 patvirtino atrankos išvadą, kad UAB „Krovinių terminalas“ planuojamai veiklai – veiklos išplėtimui ( - ), Klaipėdoje, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Ši išvada įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nuginčyta.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Progresyvūs projektai“ prašė pareiškėjo skundą atmesti.

17Atsiliepime (VI t., b. l. 43–54) paaiškino, kad techninio projekto rengimo metu (konkrečios statybos atvejui) yra taikomas Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – ir Statybos įstatymas) ir su juo susiję poįstatyminiai aktai, taip pat statybos techniniai reglamentai, gaisrinės saugos taisyklės, RSN 157-94 ir kt. RSN 157-94 nustato projektavimo ir rekonstravimo naftos ir jos produktų sandėlių priešgaisrinius reikalavimus ir taikomos projektavimo metu, o ne detaliojo plano rengimo metu, todėl šioje byloje detalusis planas negali būti ginčijamas statinių projektavimui taikomų normų pagrindu.

18II.

19Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjo AB „Klaipėdos nafta“ skundą tenkino – panaikino Sprendimą (VIII t., b. l. 27–46).

20Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 ir 3 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio reguliavimą, padarė išvadą, kad pareiškėjo vykdomos veiklos teritorija ribojasi su detaliuoju planu planuojamu žemės sklypu, todėl pareiškėjas yra suinteresuotas savo teritorijos saugumu. Šiuo atveju tiek gaisro saugos reikalavimų pažeidimai, tiek netinkamas poveikio aplinkai vertinimo atlikimas galėtų neigiamai paveikti pareiškėjo veiklos teritoriją (galimas gaisro išplitimas, užterštumo padidėjimas pareiškėjo teritorijoje). Todėl pareiškėjas turi teisę ginčyti detaliojo plano sprendinius dėl gaisro saugos reikalavimų bei poveikio aplinkai vertinimo procedūrų teisėtumo ir pagrįstumo.

21Dėl automobilių stovėjimo aikštelės valdymo teisių ir pareiškėjo galimybės plėsti veiklą teismas nurodė, kad Taryba Sprendimo 1 punktu nusprendė patvirtinti UAB „Krovinių terminalas“ teritorijos, adresu ( - ), Klaipėdoje, detalųjį planą, o šio sprendimo 2 punktu nustatė, kad pakeičiami Tarybos 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-36 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendiniai tos dalies, kurią apima šiuo sprendimu tvirtinamo detaliojo plano ribos. Naujo detaliojo plano rengimo tikslai – nekeičiant pagrindinės žemės sklypo naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus, papildant Tarybos 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-36 patvirtinto detalaus plano sprendinius. Tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 buvo patvirtintas AB „Promprojektas“ parengtas Lietuvos ir JAV AB „Klaipėdos nafta“ rekonstrukcijos detalusis planas, kuriame numatyta galimybė statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius, plečiant pareiškėjo veiklą bei ją optimizuojant. Detaliojo plano brėžinyje 26 pozicijoje nurodyta, kad automobilių aikštelė 2 159 m2 priskiriama AB „Klaipėdos nafta“ transporto priemonių parkavimui. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog kiemo aikštelė nuosavybės teise priklauso AB „Klaipėdos nafta“ ir šis įrašas galioja nuo 2002 m. kovo 6 d. Iš detaliojo plano sprendinių matyti, jog automobilių stovėjimo aikštelė, nepaisant to, kad ji yra įregistruota AB „Klaipėdos nafta“ vardu, detaliojo plano sprendiniais priskirta UAB „Krovinių terminalas“ naudojimui. Kaip matyti iš detaliojo plano pagrindinio brėžinio, ši aikštelė nepatenka į planuojamos teritorijos ribą. Aikštelė nėra jokiu sandoriu ar kitu susitarimu perduota kitam asmeniui valdyti. Taigi pareiškėjui neperleidus naudotis įstatymų nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančios automobilių stovėjimo aikštelės, visos teisės į jo nuosavybę ir valdymą išlieka. Iš bylos medžiagos matyti, jog tik dėl padarytos klaidos pareiškėjui priklausanti automobilių stovėjimo aikštelė detaliojo plano sprendiniuose priskirta UAB „Krovinių terminalas“ naudojimui. Tačiau toks klaidingas aikštelės naudojimo nurodymas nesudaro pagrindo teigti, jog automobilių stovėjimo aikštelė buvo perduota UAB „Krovinių terminalas“, kadangi detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos) (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 3 d.), t. y. nėra dokumentas, kuriuo yra perduodamas nekilnojamo daikto valdymas (aikštelės) ar nuosavybės teisės į jį (aikštelę). Remiantis tuo pripažinta, jog detaliajame plane automobilių stovėjimo aikštelės priskyrimas UAB „Krovinių terminalas“ poreikiams nepažeidžia nuosavybės ir valdymo teisių į automobilių stovėjimo aikštelę. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2012 m. birželio mėnesį vykdė viešąjį pirkimą skelbiamų derybų būdu, siekdamas nupirkti Tamsių naftos produktų parko rekonstrukcijos montavimo darbus. Su viešąjį pirkimą laimėjusia bendrove 2012 m. lapkričio 20 d. buvo sudaryta rangos sutartis. Pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas faktiškai atlieka jam priklausančios nuosavybės rekonstrukcijos darbus, leidžiamus Tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 patvirtintu rekonstrukcijos detaliuoju planu, tačiau skundžiamu detaliuoju planu automobilių parkavimo aikštelė priskirta UAB „Krovinių terminalas“ poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu, skirtinguose detaliuosiuose planuose tos pačios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo priskyrimas skirtingų asmenų skirtingiems poreikiams neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnyje numatytų teritorijų planavimo tikslų inter alia – suderinti skirtingų asmenų interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo konkrečioje teritorijoje (3 str. 1 d. 7 p.), tuo suvaržant pareiškėjo teisę vykdyti statybos ir rekonstrukcijos darbus.

22Vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 37 ir 42 dalių, 23 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 43.8 punkto, statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 (toliau – ir STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“), 2.1 punkto nuostatomis teismas sprendė, jog susisiekimo sistemų organizavimas yra vienas iš privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo elementų, kuris turi būti išspręstas detaliuoju planu. Detaliojo plano aiškinamojo rašto 4.5 dalyje „Susisiekimas“ nurodyta, kad planuojamos teritorijos susisiekimo sistema esama, prijungta prie esamos Klaipėdos miesto susiekimo sistemos. Privažiavimas į sklypą lieką iš esamos Burių gatvės. Automobilių parkavimas lieka esamoje automobilių parkavimo aikštelėje sklype Nr. 2010/0001:610, kurią UAB „Krovinių terminalas“ nuomojasi iš Uosto direkcijos. Taip pat nurodyta, kad vadovaujantis STR 2.02.02:2004 „Visuomeniniai pastatai“ ir STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ automobilių stovėjimo vietų skaičius ir jų parkavimo skaičius tikslinamas techninio projekto metu. Iš detaliojo plano pagrindinio brėžinio matyti, jog automobilių stovėjimo aikštelė, kuri nurodyta detaliojo plano aiškinamajame rašte, pažymėta už planuojamo sklypo ribų. Detaliojo plano brėžinyje pateikta pastaba, kad visi sprendiniai už detaliojo plano planuojamos teritorijos ribos yra rekomendacinio pobūdžio, o brėžinio lentelėje „Privalomieji teritorijos tvarkymo režimo reikalavimai“ 8 punkte nurodyta, jog susisiekimo sistema esama, automobilių parkavimas sprendžiamas sklypo ribose. Pagal minėtus duomenis, automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje numatytas automobilių parkavimas, yra teritorijoje, kurioje sprendiniai yra rekomendacinio pobūdžio ir jokia kita automobilių stovėjimo aikštelė planuojamo žemės sklypo ribose nėra numatyta, nors detaliojo plano brėžinio lentelėje, kurioje nurodyti privalomieji teritorijos tvarkymo režimo reikalavimai, numatytas automobilių parkavimas sklypo ribose. Ekspertas G. T. 2013 m. liepos 5 d. ekspertizės akte nurodė, kad nėra aišku, ar automobilių parkavimo aikštelė numatyta už sklypo ribų, ar sklypo ribose. Detaliojo plano brėžinyje automobilių parkavimo vietos nėra pažymėtos (susisiekimo sistemos organizavimo privalomas reikalavimas). Vadinasi, nesant kitos aikštelės detaliuoju planu planuojamajame žemės sklype, tačiau nurodant, kad automobilių parkavimas sprendžiamas sklypo ribose, nebuvo išspręstas automobilių parkavimo klausimas. Ekspertizės akte nurodyta, kad būtų galima numatyti automobilių stovėjimo aikštelę už planuojamos teritorijos ribų, jei aikštelėje numatytas parkavimo vietų skaičius atitiktų normatyvinius reikalavimus. Tačiau automobilių stovėjimo aikštelė, patenkanti į teritoriją, kuriai taikomi tik rekomendacinio pobūdžio sprendiniai, nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir jis aikštelės sutartimi neperleido UAB „Krovinių terminas“, todėl šioje aikštelėje negalėjo būti numatytas automobilių parkavimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes padaryta išvada, jog automobilių parkavimo klausimai nebuvo išspręsti detaliuoju planu kaip to reikalauja Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir Taisyklių 43.8 punktas. Iš detaliojo plano brėžinio taip pat matyti, kad jame nurodyti tik įvažiavimai ir išvažiavimai iš planuojamo sklypo į Burių gatvę, tačiau vidaus teritorijos transporto srautų organizavimas (pasiskirstymas) nėra išspręstas, kas pažymėta ir 2013 m. liepos 5 d. ekspertizės akte. Ekspertizės akte nurodyta, jog detaliojo plano aiškinamajame rašte teigiant, kad planuojamos teritorijos susisiekimo sistema esama, nėra aišku, ar turimas omenyje Tarybos 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-36 patvirtintas detalusis planas (šiame plane skiriasi įvažiavimų – išvažiavimų skaičius nuo naujai parengto plano) ar jau įrengti, esami įvažiavimai – išvažiavimai, vidaus teritorijos transporto srautai ir t.t. Ekspertas atkreipė dėmesį, kad 2003 m. rengiant ir 2004 m. tvirtinant žemės sklypo ( - ) detalųjį planą, susisiekimo sistemos organizavimas nebuvo privalomu detaliojo plano teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimu. Taip pat pažymėjo, jog iki 2005 m. balandžio 24 d., kai galiojo Laikinasis detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 402, privalomų reikalavimų susisiekimo sistemai sklype nebuvo (užteko pažymėti tik įvažiavimą – išvažiavimą), tai rengiant detalųjį planą 2012 metais būtini – transporto srautai, įvažiavimai, automobilių stovėjimo vietos ir kt. Ekspertas nurodė, jog nagrinėjamu atveju transporto srautai detaliajame plane nėra pažymėti. Transporto srautai (vidaus eismo organizavimas – eismo kryptys, privažiavimas) gali turėti įtakos gaisrinės saugos reikalavimams. Ekspertas, atsakydamas į klausimą, ar detaliajame plane yra tinkamai išnagrinėtas susisiekimo sistemų organizavimas, padarė išvadą, kad detaliojo plano susisiekimo sistemos organizavimo sprendiniuose nėra nurodytas vidaus teritorijos transporto srautų organizavimas (pasiskirstymas), nėra aiškiai išspręstas automobilių stovėjimo vietų klausimas. Kaip matyti iš Tarybos 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-36 patvirtinto žemės sklypo ( - ) detaliojo plano brėžinio, jame nebuvo išnagrinėtas susisiekimo organizavimas, todėl UAB „Krovinių terminalas“ teritorijos detaliajame plane transporto srautų organizavimas, t. y. transporto srautai, įvažiavimai, išvažiavimai, vidaus eismo organizavimas, automobilių stovėjimo vietos privalėjo būti nustatyti detaliuoju planu, kaip to reikalauja Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir Taisyklių 43.8 punktas. Ekspertas nurodė, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 4 punkte nustatyta tvarka bei Taisyklių 16 punkte nustatyta tvarka, detaliuoju planu nustatytas teritorijų tvarkymo ir naudojimo rėžimus – statinių statybos zona ir susisiekimo sistemų organizavimas – galima tikslinti techninio projekto metu, tačiau įvertinant teisės aktuose numatytas sudėtingas tikslinimo procedūras, turi būti suprantamas ne kaip norma, o kaip išimtis. Teismas pabrėžė, jog eksperto išvada laikytina įrodymu administracinėje byloje, kuria remdamasis kartu su kitais byloje esančiais įrodymais jis konstatuoja reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių buvimą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pripažinta, jog rengiant detalųjį planą bei tinkamai neišnagrinėjus susisiekimo organizavimo klausimų buvo padaryti aptarti teritorijų planavimą reglamentuojančių aktų pažeidimai, sudarantys teisinį pagrindą Sprendimą pripažinti neteisėtu.

23Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl gaisrinės saugos reikalavimų laikymosi, teismas, remdamasis ekspertizės aktu, nurodė, kad nors detalieji planai tiesiogiai gaisrinės saugos reikalavimų nesprendžia, tačiau nustatant teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo reikalavimus, reikia įvertinti ir konkrečiam statiniui (jei planavimo metu žinoma, koks statinys bus statomas) taikomus gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus. Detaliojo planavimo atveju gaisrinės saugos reikalavimai, įtakojantys detaliojo plano sprendinius, dažniausiai yra susiję su statinių išdėstymu sklype, atstumais iki gretimų objektų ir susisiekimo sistemų organizavimu. Pagal STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ 58 punktą, prie pastatų ir inžinerinių statinių pagal visą jų ilgį turi būti užtikrintas priešgaisrinių automobilių privažiavimas: iš vienos pusės – kai pastato ar inžinerinio statinio plotas ne didesnis kaip 18 m ir iš dviejų pusių – kai plotis didesnis kaip 18 m, taip pat kai kiemai yra uždari ar pusiau uždari. Tačiau nagrinėjamo detaliojo plano atveju susisiekimo sistemos organizavimo sprendiniuose nėra nurodyta, kaip bus organizuojamas priešgaisrinių automobilių privažiavimas, nepažymėtos eismo kryptys. Pagal RSN 157-94 2.1 punktą, atstumai nuo gaisro-sprogimo atveju pavojingų naftos ir jos produktų sandėliavimo pastatų bei įrenginių iki gretimų objektų nustatomi pagal 2.1 lentelę, o naftos ir jos produktų sandėliai, atsižvelgiant į jų bendrą talpą ir didžiausią tūrį, skirstomi į kategorijas pagal 1.1 lentelę. Bendra naftos ir jos produktų sandėlio talpa nustatoma pagal rezervuaruose bei taroje saugomą produktų tūrį. Nors detaliajame plane numatomas 5 x 750 m3 talpos rezervuarų naftos produktų sandėliavimui įrengimas, tačiau šie papildomi rezervuarai talpinami jau esamoje teritorijoje, kurioje jau yra įrengti rezervuarai, todėl apskaičiuojant naftos produktų sandėlio kategoriją turi būti sumuojami jau esamų ir numatomų įrengti rezervuarų tūriai. Eksperto vertinimu, tikėtina, kad viso naftos produktų sandėlio kategorija bus I ar II (Detaliojo plano aiškinamajame rašte nėra duomenų apie esamų rezervuarų techninius rodiklius), todėl gali būti neišlaikyti atstumai iki gretimų objektų, nurodytų RSN 157-94“ 2.1 lentelėje. Detaliojo plano aiškinamojo rašto 4.4 dalyje „Teritorijos tvarkymo programa. Gaisrinė sauga“ nurodyta, kad teritorijoje apsaugai planuojama apie 173 m ilgio ir 6 m aukščio priešgaisrinė sienutė, kuri planuojama šalia geležinkelio estakados (nustatyta UAB „Projektų centras“ skaičiavimais). Eksperto nuomone, tokiu būdu lieka neaišku, kokie tai skaičiavimai ir kokio teisės akto reikalavimai buvo vertinami. Aiškinamajame rašte nėra parašyta, kokiais gaisrinės saugos statybos techninių reglamentų reikalavimais buvo vadovautasi rengiant detaliojo plano sprendinius. Ekspertas padarė išvadą, kad Teritorijų planavimo įstatyme ar jo poįstatyminiuose aktuose nėra numatytų gaisrinės saugos reikalavimų, kurie būtų privalomi rengiant detaliuosius planus, tačiau galima daryti prielaidą, kad nebuvo įvertinti statybos techninių reglamentų reikalavimai, galintys daryti įtaką detaliojo plano sprendiniams. Apibendrindamas šias išvadas teismas sprendė, kad detaliajame plane nėra įgyvendintas reikalavimas, jog detalusis planas turi neprieštarauti <...> kitiems teisės aktams, tarp jų statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką detaliojo plano sprendiniams (Taisyklių 50 p.).

24Teismas nurodė, kad Teritorijų planavimo įstatymo (2 str. 51 d., 23 str. 1 d. 1 p., 23 str. 1 d. 5 p.), Detaliųjų planų rengimo taisyklių (43.5 p.), Statybos įstatymo (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d., 2 str. 54 ir 93 d., 6, 8 str.) nuostatos patvirtina, jog detaliojo teritorijos planavimo metu yra nustatoma tik galima statinių statybos vieta, statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu yra nustatoma tiksli statinio vieta sklype. Statybos techniniai reglamentai yra privalomi tik rengiant statinio projektą, o ne rengiant detalųjį planą, kadangi tik statinio techninio projekto rengimo metu bus galima tiksliai įvertinti ir nustatyti statinio naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus, užtikrinti gaisrinę saugą. Ekspertas nurodė, kad detaliuosiuose planuose žymėti konkrečių statinių vietas statinių statybos zonose nėra privaloma (nenumato teisės aktai) ir statinių parametrai gali kisti, jei nebus viršijamos detaliajame plane nustatytos tvarkymo ir naudojimo režimo ribinės reikšmės. Iš detaliojo plano brėžinio matyti, jog detaliajame plane yra pažymėti statiniai, tačiau šiuo aspektu tai nedaro detaliojo plano neteisėtu, nes jų statyba bus leidžiama tik išdavus statybos leidimą. Taigi tik statinių techninio projekto rengimo metu bus nustatyti tikslūs parametrai, įvertinti gaisrinės saugos reikalavimai, todėl pareiškėjo teiginys, kad detalusis planas neatitinka įstatymų reikalavimų, kadangi atstumas nuo gaisro-sprogimo atžvilgiu planuojamų statyti pavojingų naftos ir jos produktų sandėliavimo pastatų bei įrenginių iki pareiškėjui priklausančio administracinio pastato yra mažesnis nei 100 metrų, laikytas nepagrįstu. Pareiškėjo nurodytas RSN 157-94 2.1 punktas reglamentuoja atstumus nuo gaisro-sprogimo atžvilgiu pavojingų naftos ir jos produktų sandėliavimo pastatų bei įrenginių iki gretimų objektų, o ne nuo galimos statybos zonos ribos. Statinių vietą detaliuoju planu suformuotoje statybos zonoje bus galima tikslinti techninio projekto metu.

25Dėl planavimo sąlygų išdavimo ir poveikio aplinkai vertinimo teismas pažymėjo, kad galiojančio Aprašo 30 punkte detaliai išvardytos institucijos, kurios pateikia sąlygas detaliajam planui rengti. Tačiau už priešgaisrinę apsaugą atsakingos institucijos, tarp jų Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, nėra ir nebuvo tarp institucijų, teikiančių planavimo sąlygas. Be to, Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba patvirtino, jog teisės aktais jai nėra nustatyta kompetencija išduoti planavimo sąlygas ar tikrinti planavimo dokumentus bei juos derinti. Atsižvelgiant į tai padaryta išvada, kad pareiškėjo argumentas, jog išduodant planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti, planavimo organizatorius Uosto direkcija turėjo kreiptis į Klaipėdos apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą, prašydama išduoti sąlygas detaliajam planui rengti, yra nepagrįstas. Bylos medžiaga nustatyta, jog 2012 m. gegužės 15 d. buvo priimta atrankos išvada Nr. (4)-LV4-1544, kurioje nurodyta, jog UAB „Krovinių terminalas“ planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Su šia išvada pareiškėjas AB „Klaipėdos nafta“ nesutiko, kadangi pateiktoje informacijoje trūksta išsamaus nagrinėjimo kai kurių technologinių procesų ir su jais susijusių pasekmių. Todėl atrankos išvada buvo persvarstyta ir 2012 m. birželio 26 d. buvo priimta galutinė atrankos išvada Nr. (4)-LV4-2070, kuria nuspręsta, jog UAB „Krovinių terminalas“ planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Iš galutinės atrankos išvados Nr. (4)-LV4-2070 matyti, jog ją peržiūrint dalyvavo pareiškėjo AB „Klaipėdos nafta“ atstovai. Priimta galutinė atrankos išvada buvo paskelbta 2012 m. liepos 2 d. laikraštyje „Klaipėda“ ir 2012 m. liepos 2 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“. AB „Klaipėdos nafta“ minėtos galutinės atrankos išvados įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neskundė. Be to, byloje nėra duomenų, kad per nustatytą laikotarpį (20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos) būtų gauta visuomenės skundų, pastabų bei pasiūlymų.

26III.

27Atsakovai Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir Klaipėdos miesto savivaldybės taryba padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

28Apeliacinis skundas (VIII t., b. l. 67–71) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Pareiškėjui teisines pasekmes galėtų sukelti 2010 m. kovo 23 d. žemės nuomos sutartis, o ne teritorijų planavimo dokumento rekomendaciniai sprendiniai. Žemės sklypo nuomininkas kartu su sklypo savininku turėtų spręsti nekilnojamojo daikto buvimo sklype, į kurį turi daiktines teises, klausimą civiline tvarka, ir tai nėra teritorijų planavimo dalykas.
  2. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartis, sudaryta tarp Uosto direkcijos ir UAB „Krovinių terminalas“, nėra ginčijama, jos galiojimas nesustabdytas, todėl UAB „Krovinių terminalas“ pagrįstai ir teisėtai naudojasi iš šios sutarties kylančiomis teisėmis bei pareigomis, ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad skundžiamu detaliuoju planu pažeidžiamos pareiškėjo teisės.
  3. Tiek AB „Klaipėdos nafta“, tiek UAB „Krovinių terminalas“ turi tokį pat teisinį pagrindą naudotis automobilių stovėjimo aikštele. Klaipėdos miesto tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215 patvirtintas AB „Pramprojektas“ parengtas AB „Klaipėdos nafta“ rekonstrukcijos detalusis planas ir Klaipėdos miesto tarybos 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1- 36 patvirtintas UAB „Uostamiesčio projektas“ parengtas UAB „Krovinių terminalas“ žemės sklypo ( - ), Klaipėdoje, detalusis planas yra galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, kurių sprendiniai nėra skundžiami.
  4. Rengiant Sprendimu patvirtintą UAB „Krovinių terminalas“ žemės sklypo detalųjį planą, susisiekimo sistema nebuvo naujai planuojama, o palikti galioti 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-36 patvirtinto UAB „Uostamiesčio projektas“ parengto detaliojo plano sprendiniai.
  5. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 4 punktą ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 16 punktą, detaliuoju planu nustatytas teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimas – susisiekimo sistemų organizavimas – gali būti tikslinamas techninio projekto metu. Detalusis planas buvo parengtas šiuo metu eksploatuojamai, įsisavintai, urbanizuotai teritorijai, kurioje eismo organizavimas jau yra išspręstas bei pakeitimai nenumatyti. Susisiekimo sistemos organizavimas lieka galioti anksčiau parengtu detaliuoju planu.
  6. Pirmosios instancijos teismas padarė loginę klaidą atmesdamas pareiškėjo motyvus dėl gaisrinės saugos reikalavimų tariamo pažeidimo kaip susijusius su techniniu projektavimu (o ne su detaliuoju teritorijų planavimu), tuo pačiu sutikdamas su motyvais dėl susisiekimo, preziumuodamas konkrečių papildomų statinių atsiradimą, nors konkrečių papildomų statinių atsiradimas taip pat yra techninio projektavimo, o ne detaliojo teritorijų planavimo dalykas. Tokiu būdu ginčas dėl būsimo statybos leidimo yra perkeliamas į ginčą dėl detaliojo plano teisėtumo.
  7. Ekspertas teismo posėdžio metu sutiko, kad susisiekimo komunikacijų planavimas sklypo viduje teisės aktais nereglamentuotas ir neprivalomas, galimas techninio projektavimo metu ir ne tik statybos zonos viduje.
  8. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, visi teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, išskyrus teritorijos naudojimo tipą ir leistiną pastatų aukštį, leistiną sklypo užstatymo tankumą ir leistiną sklypo užstatymo intensyvumą, gali būti tikslinami savivaldybės tarybos sprendimu arba savivaldybės tarybos pavedimu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu statybos techninio projekto rengimo metu. Ši taisyklė taikoma ir statybos zonos nustatymui.
  9. Pareiškėjas prašo panaikinti visą Sprendimą, tačiau įvertinus tai, kad savo teisių pažeidimą jis grindžia tuo, jog konkretūs detaliojo plano sprendiniai (rekomendaciniai žymėjimai už planavimo ribos dalyje dėl aikštelės ir žymėjimai dalyje dėl preliminarios rezervuarų vietos), o ne planavimo procesas ar visas sprendimas pažeidžia jo teises, svarstytinas tik pareiškėjo reikalavimas dalyje dėl nurodytų sprendinių panaikinimo, apibrėžiant ginčo dalyką teisminio nagrinėjimo metu.

29Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Krovinių terminalas“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

30Apeliacinis skundas (VIII t., b. l. 82–89) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Pareiškėjo automobilių stovėjimo aikštelė nepatenka į Sprendimu patvirtinto detaliojo plano ribas. Detaliojo plano siūlymai dėl teritorijos, kurioje yra automobilių stovėjimo aikštelė, yra rekomendacinio pobūdžio. Be to, detalusis planas nėra dokumentas, kuriuo perduodamas nekilnojamojo daikto (aikštelės) valdymas ar nuosavybės teisės į jį. Detaliojo plano aiškinamajame rašte papildoma ir rekomendacinė krovinių terminalo automobilių parkavimo vieta yra numatyta žemės sklype, kurį neabejotinai teisėtai nuomos sutarties pagrindu valdo UAB „Krovinių terminalas“, bet ne pareiškėjas. Taigi Sprendimas nepažeidžia pareiškėjo nuosavybės, valdymo ir (ar) kitų teisių į automobilių stovėjimo aikštelę, taip pat minėta aikštelė nebuvo priskirta skirtingų asmenų poreikiams tenkinti.
  2. Nei Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas, nei Detaliųjų planų rengimo taisyklių 43.8 punktas imperatyviai nenurodo, kad Sprendime yra būtina itin detaliai nustatyti automobilių stovėjimo vietų skaičių, srautus. Šie teisės aktai leidžia nurodytus parametrus detalizuoti kituose dokumentuose. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį, konkretus teritorijos aprūpinimas inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis nustatomas statinių techninių projektų sprendiniais.
  3. Sprendimu buvo tikslinti ankstesnio detaliojo plano sprendiniai, t. y. buvo pakeisti tik įvažiavimų (išvažiavimų) parametrai. Tuo atveju, jei būtu konstatuota, jog detaliuoju planu susisiekimo sistemų organizavimas buvo aptartas netinkamai – nepakankamai tiksliai, tai neturėtų (negalėjo) būti pagrindas panaikinti Sprendimą, kadangi šiuos sprendinius galima tikslinti ir jie bus tikslinami techninio projekto rengimo metu.
  4. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl parengto detaliojo plano teigiamas išvadas pateikė (suderino be pastabų) visos planavimo sąlygas išdavusios institucijos. Tai reiškia, kad planavimo sąlygas išdavusios ir privalėjusios išduoti kompetentingos institucijos pripažino jas įvykdytomis pagal teisės aktų reikalavimus.
  5. Teismas pripažino, kad pareiškėjas turi teisę ginčyti detaliojo plano sprendinius tik dėl gaisro saugos reikalavimų ir dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, todėl nustatęs, kad pareiškėjo argumentai dėl gaisro saugos reikalavimų ir poveikio aplinkai vertinimo procedūrų pažeidimo yra nepagrįsti, skundą turėjo atmesti. Šiuo atveju pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas ir tose dalyse, kurios nesusijusios su jo teisėmis.

31Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

32Apeliacinis skundas (VIII t., b. l. 55–59) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Tinkamam bylos išsprendimui būtina įvertinti detalųjį planą dviem aspektais: ar jo sprendiniai neprieštarauja teisės aktams, ir ar šie sprendiniai (jų trūkumai) pažeidžia pareiškėjo subjektines teises (tai sietina su pareiškėjo reikalavimo teisės turėjimu, kadangi jis negina viešojo intereso ir neturi pagrindo reikalauti panaikinti detalųjį planą dėl pažeidimų, kurie nesusiję su jo teisėmis). Tik egzistuojant abiem sąlygoms, pareiškėjo skundas galėjo būti patenkintas.
  2. Pagal detaliojo plano sprendinius stovėjimo aikštelė yra už detaliuoju planu planuojamos teritorijos ribos. Vadovaujantis Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635, 19 punktu ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 122 punktu, jei rengiant detalųjį planą būtina išnagrinėti didesnę teritoriją prie planuojamo žemės sklypo ar jų grupės, rengiamas tik valdomo ar naudojamo žemės sklypo ar jų grupės detalusis planas. Dėl likusios teritorijos, ribojamos gatvių ir greta esančių sklypų, detaliojo plano rengėjas rengia projektinius pasiūlymus (dėl jos naudojimo būdo, pobūdžio ir tvarkymo režimo). Taigi detaliojo plano nuostatos dėl teritorijos, kurioje yra stovėjimo aikštelė, nėra detaliojo plano sprendiniai, o tik projektiniai pasiūlymai, kurie turi rekomendacinę galią.
  3. Detalusis planas nesuvaržo pareiškėjo statytojo teisės įgyvendinimo dėl stovėjimo aikštelės.
  4. STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ bylai aktualios redakcijos 1.1 punkte yra nurodyta, kad jis taikomas rengiant miestų, miestelių ir kaimų bendruosius ir detaliuosius bei specialiuosius planus (M1:2000 arba stambesnio mastelio). Taisyklių 42 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas žemės sklypų ir jų grupių detaliųjų planų mastelis M 1:500, M1:1000, o miestų teritorijų dalių, kaimų teritorijų ir miestelių teritorijų ir jų dalių detaliųjų planų mastelis – M1:2000, M1:5000. Ginčo detalusis planas, atsižvelgiant į šią teisės normą, yra M 1:1000 mastelio (Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo, infrastruktūros objektų, komunikacinių koridorių ir susisiekimo sistemų organizavimo brėžinys (pagrindiniai sprendiniai) Nr. DP-12.01.06-TTNRB-001), todėl jam netaikomos STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ nuostatos.
  5. Teismo sprendime teisingai nurodyta, kad statybos techniniai reglamentai privalomi tik rengiant statinio projektą bet ne detalųjį planą, kadangi tik statinio techninio projekto rengimo metu bus galima tiksliai įvertinti ir nustatyti statinio naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus, užtikrinti gaisrinę saugą. Tuo pačiu pagrindu turėjo būti atmesti ir pareiškėjo teiginiai dėl detaliojo plano sprendinių, susijusių su susisiekimo sistemos organizavimo tariamais trūkumais.
  6. Teismas rėmėsi 2013 m. liepos 5 d. ekspertizės akto išvada, kad transporto srautai (vidaus eismo organizavimas – eismo kryptys, privažiavimas) gali turėti įtakos gaisrinės saugos reikalavimams. Šie klausimai yra sprendžiami rengiant konkretaus statinio projektą. Tokio projekto rengimą reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtintas aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708. Šis statybos techninis reglamentas nėra taikomas rengiant teritorijų planavimo dokumentus (1.1 p.).
  7. Aplinkybė, kad detaliuoju planu nebuvo išspręstas automobilių parkavimo klausimas planuojamos teritorijos ribose, transporto srautai, neturi jokios įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Teismas nepateikė jokių argumentų, kad esama susisiekimo sistema (Detaliojo plano aiškinamojo rašto 4.5 p.), numatyta detaliajame plane, patvirtintame Tarybos 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-36, kurį ginčo detalusis planas tik iš dalies pakeičia ir papildo, būtų nepakankama.
  8. Teismas vadovavosi eksperto G. T. pateiktu Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 16 punkto taikymo aiškinimu, nors tai yra teisės klausimas, o ne klausimas, reikalaujantis specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių (ABTĮ 62 str. 1 d.).
  9. Teismas rėmėsi ekspertizės aktu, eksperto išvadų kritiškai nevertino ir neanalizavo jas paneigiančių kitų bylos įrodymų.

33Pareiškėjas AB „Klaipėdos nafta“ prašo apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

34Atsiliepime (VIII t., b. l. 120–132) pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą įvertinti poveikio aplinkai vertinimo organizavimo ir atlikimo procedūras bei jų įtaką galutiniams detaliojo plano sprendiniams, tačiau to nepadarė. Vertinant, kokie susisiekimo sistemos organizavimo sprendiniai turi būti nustatyti detaliajame plane, reikia vadovautis STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“. STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ 1.1 punkte nurodyta, jog jis taikomas rengiant miestų, miestelių ir kaimų detaliuosius planus, o pagal 2.1 ir 2.2 punktus, susisiekimo sistema – tai pėsčiųjų, keleivių ir transporto priemonių bei jų eismui reikalingos techninės infrastruktūros, informacinių ir eismą reguliuojančių priemonių visuma. Šio teisės akto 1.4 punkte nurodyta, jog tais atvejais, kai detalieji ir specialieji planai rengiami smulkesnio negu M1:2000 mastelio, papildomai vadovaujamasi statybos techniniais reglamentais, todėl nėra pagrindo sutikti su Inspekcijos teiginiais, jog STR 2.06.01:1999 ginčo atveju netaikytinas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus planavimo sąlygų Nr. AR9-8, išduotų 2012 m. vasario 2 d., 8.3 punkte nurodyta, kad detaliojo plano sprendiniuose privaloma nurodyti, kaip ir kur statytojai įrengia privažiavimus, dviračių ir pėsčiųjų takus, automobilių stovėjimo vietas. Taip pat nepagrįstas apeliantų teiginys, jog Tarybos 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-36 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai dėl susisiekimo dalies yra pakankami. 2004 m. detaliajame plane nebuvo nagrinėtas susisiekimo organizavimas, transporto srautai ir kitos aplinkybės, kadangi tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas tokios pareigos detaliojo plano rengėjui nenustatė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A261-240/2012 išaiškino, jog Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyti rodikliai gali būti nustatyti tik detaliuoju planu. Vadinasi, jokiais kitais dokumentais, išskyrus detalųjį planą, susisiekimo dalis negali būti išnagrinėta. Detalusis planas taip pat pažeidžia RSN 157-94 imperatyvius reikalavimus, todėl jo sprendiniai negalės būti įgyvendinti.

35Trečiasis suinteresuotas asmuo Uosto direkcija atsiliepime (VIII t., b. l. 133–136) palaiko atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinių skundų argumentus.

36Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Progresyvūs projektai“ atsiliepime (VIII t., b. l. 139–144) nurodo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą ir prašo priimti naują teismo sprendimą – jo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

37Atsakovai Taryba ir Administracija atsiliepimuose palaiko UAB „Krovinių terminalas“ ir Inspekcijos apeliacinius skundus (VIII t., b. l. 119, 146).

38Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime palaiko Tarybos ir Administracijos bei UAB „Krovinių terminalas“ apeliacinius skundus (VIII t., b. l. 114).

39Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40IV.

41Apeliaciniai skundai tenkintini.

42Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. T2-242, kuriuo atsakovas patvirtino UAB „Krovinių terminalas“ teritorijos adresu ( - ), Klaipėdoje, detalųjį planą.

43Vadovaujantis teritorijų planavimo teisiniu reguliavimu, galiojusiu Sprendimo priėmimo metu, t. y. iki 2014 m. sausio 1 d. aktualios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 32 straipsnio 4 dalimi, kreiptis į teismą dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo panaikinimo gali: 1) asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami; 2) suinteresuota visuomenė; 3) valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija ir kiti viešojo administravimo subjektai – jeigu jie kreipėsi į neteisėtai priėmusį administracinį sprendimą subjektą dėl administracinio sprendimo panaikinimo administracine tvarka, tačiau šis subjektas raštu atsisakė panaikinti administracinį sprendimą; 4) prokuratūra – kai dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo yra pažeistas visuomenės (viešasis) interesas ir jį būtina apginti.

44AB „Klaipėdos nafta“ 2012 m. lapkričio 27 d. skunde ir vėliau pateiktuose šio skundo patikslinimuose nurodė, kad į teismą kreipiasi siekdama apginti materialiosios teisės normų saugomą savo subjektinę teisę, t. y. paduoda skundą Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punkto, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pareiškėjas paaiškino, kad detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas ribojasi su jo teritorija ir pažeidžia jo, gretimo žemės sklypo savininko, teises bei teisėtus interesus. Detaliojo plano sprendiniai, AB „Klaipėdos nafta“ teigimu, yra neteisėti ir nepagrįsti tuo aspektu, kad jais neleistinai koreguojami nuosavybės teisiniai santykiai į bendrovės vardu registruotą automobilių stovėjimo aikštelę, varžomos bendrovės galimybės vykdyti statybos ir rekonstrukcijos darbus bei neužtikrinti privalomi statinių gaisrinės saugos reikalavimai.

45Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad šios proceso normos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs išvardytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) pagal ABTĮ 88 straipsnio 1 punktą (2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11?443/2005).

46Pažymėtina, jog faktas, kad administracinis sprendimas dėl teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo kaip administracinis aktas gali būti administracinės bylos dalyku ir sudaro procesines prielaidas bylai administraciniame teisme iškelti, pats savaime nėra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą. Teisėjų kolegija, išaiškinusi ir nustačiusi visas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, atmeta pareiškėjo skundo teiginius, kad jis yra kaimyninio žemės sklypo, besiribojančio su detaliai suplanuota teritorija, valdytojas ar naudotojas. Pareiškėjo pridedamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina tik tai, kad AB „Klaipėdos nafta“ Burių g., Klaipėdoje, priklauso inžineriniai tinklai (apšvietimo ir lietaus kanalizacijos tikslai) ir inžinerinis statinys – 1 315 m2 ploto kiemo aikštelė. Kaip matyti, pareiškėjas neturi nuosavybės teisės į šios aikštelės užimamą žemės sklypą. Be to, sprendžiant iš detaliojo plano brėžinių, minėta kiemo aikštelė yra už ginčo planavimo dokumentu UAB „Krovinių terminalas“ numatytos plėtoti teritorijos. Taigi grafinė bylos medžiaga leidžia konstatuoti, jog pareiškėjo nuosavybės teisės objektų planuojamos teritorijos ribose ar jos gretimybėje nėra, todėl Sprendimu patvirtintas detalusis planas negali daryti ir nedaro tiesioginio poveikio pareiškėjo teisėms bei pareigoms, o tai lemia išvadą, kad AB „Klaipėdos nafta“ neturi materialinio teisinio suinteresuotumo Sprendimo panaikinimu.

47Apibendrindama nurodytus motyvus ir atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nepagrindė savo įgaliojimų Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 2–4 punktuose aptartais atvejais reikalauti, kad teismas nustatytų ir pašalintų teisės aktų (viešojo intereso) pažeidimus, teisėjų kolegija naikina Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priima naują sprendimą – AB „Klaipėdos nafta“ skundą atmesti, iš esmės neatsakydama į pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su privalomo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo dalimi dėl susisiekimo sistemos organizavimo (Teritorijų planavimo įstatymo 23 str. 1 d.) ir statybos srities (gaisrinės saugos) klausimais.

48Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

49Atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Krovinių terminalas“ ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus tenkinti.

50Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti.

51Pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ skundą atmesti.

52Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Klaipėdos nafta“... 5. Skunde (I t., b. l. 10–16; V t., b. l. 29–36; VII t., b. l. 34–42)... 6. Atsakovai Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir... 7. Atsiliepime (V t., b. l. 1–3, 87–88) paaiškino, kad automobilių... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Krovinių terminalas“ prieštaravo... 9. Atsiliepimuose (V t., b. l. 18–23, 101–104; VII t., b. l. 125–128)... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto... 11. Atsiliepime (II t., b. l. 1–4) paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 7 d.... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities priešgaisrinė... 13. Atsiliepime (V t., b. l. 82–83) nurodė, kad teisės aktais nenustatyta... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 15. Atsiliepime (VI t., b. l. 107–111; VII t., b. l. 133–140) nurodė, jog... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Progresyvūs projektai“ prašė... 17. Atsiliepime (VI t., b. l. 43–54) paaiškino, kad techninio projekto rengimo... 18. II.... 19. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu... 20. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 21. Dėl automobilių stovėjimo aikštelės valdymo teisių ir pareiškėjo... 22. Vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 37 ir 42 dalių, 23... 23. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl gaisrinės saugos reikalavimų... 24. Teismas nurodė, kad Teritorijų planavimo įstatymo (2 str. 51 d., 23 str. 1... 25. Dėl planavimo sąlygų išdavimo ir poveikio aplinkai vertinimo teismas... 26. III.... 27. Atsakovai Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir Klaipėdos miesto... 28. Apeliacinis skundas (VIII t., b. l. 67–71) grindžiamas šiais pagrindiniais... 29. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Krovinių terminalas“ padavė... 30. Apeliacinis skundas (VIII t., b. l. 82–89) grindžiamas šiais pagrindiniais... 31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 32. Apeliacinis skundas (VIII t., b. l. 55–59) grindžiamas šiais pagrindiniais... 33. Pareiškėjas AB „Klaipėdos nafta“ prašo apeliacinius skundus atmesti... 34. Atsiliepime (VIII t., b. l. 120–132) pažymi, kad pirmosios instancijos... 35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Uosto direkcija atsiliepime (VIII t., b. l.... 36. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Progresyvūs projektai“ atsiliepime... 37. Atsakovai Taryba ir Administracija atsiliepimuose palaiko UAB „Krovinių... 38. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime palaiko Tarybos ir... 39. Teisėjų kolegija... 40. IV.... 41. Apeliaciniai skundai tenkintini.... 42. Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės... 43. Vadovaujantis teritorijų planavimo teisiniu reguliavimu, galiojusiu Sprendimo... 44. AB „Klaipėdos nafta“ 2012 m. lapkričio 27 d. skunde ir vėliau... 45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio... 46. Pažymėtina, jog faktas, kad administracinis sprendimas dėl teritorijos... 47. Apibendrindama nurodytus motyvus ir atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas... 48. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 49. Atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Klaipėdos miesto... 50. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą... 51. Pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ skundą atmesti.... 52. Sprendimas neskundžiamas....