Byla Iv-4027-142/2011

Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Č. skundą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos,

Nustatė

2J. Č. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo priteisti iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, ir Lukiškių TI-K) 6 749,18 Lt negauto darbo užmokesčio, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3Skunde paaiškina, kad pagal atsakovo pateiktas pažymas apie darbo užmokestį pareiškėjui per 2007-2008 metų laikotarpį neišmokėta 6 749,18 Lt priemokų ir priedų. Ši nepriemoka susidarė todėl, kad, apskaičiuojant priedus bei priemokas, buvo vadovaujamasi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra nustatyti apribojimai valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumai. Pareiškėjui buvo mokama tik priemokų ir priedų dalis, neviršijanti 70 procentų pareiginės algos. Skundą grindžia tuo, kad Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad toks ribojimas prieštarauja Konstitucijai. Skundą paduoda per Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą, todėl jo teisės turi būti ginamos, nepaisant to, kad į teismą jis kreipėsi po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo.

4Į teismo posėdį pareiškėjas, jo atstovas advokatas Edmundas Rusinas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Teisme 2011-11-29 gautas pareiškėjo atstovo prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant pareiškėjui ir advokatui (b. l. 77).

5Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į skundą (b. l. 13) nurodo, kad su skundu nesutinka. Paaiškina, kad, neišmokėdamas pareiškėjo nurodomos darbo užmokesčio dalies, vykdė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K neturi teisės ar pareigos spręsti apie galiojančio įstatymo teisėtumą ar tinkamumą. Teisės akto nustatytas ribojimas buvo vykdomas pagrįstai, todėl Lukiškių TI-K nėra atsakingas dėl to, kad pareiškėjui nebuvo išmokėta jo nurodoma suma. Lukiškių TI-K elgėsi pagrįstai ir teisėtai. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Teisme 2011-11-28 gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant Lukiškių TI-K atstovui. Taip pat prašoma atidėti sprendimo vykdymą metams, jeigu teismas nuspręstų pareiškėjo skundą tenkinti (b. l. 76).

7Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 14-17) nurodo, kad su skundu nesutinka.

8Paaiškina, kad ginčas byloje kilo dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto priedų ir priemokų ribojimo pareiškėjui taikymo. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad toks ribojimas prieštarauja Konstitucijai, tačiau prieštaraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento. Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama tik į ateitį. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-5-264/2003. Išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, suteikta tik Konstituciniam Teismui. Todėl tol, kol Konstitucinis Teismas nenustatė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog pareigūnams mokami priedai ir priemokos negali viršyti 70 procentų pareiginės algos, prieštarauja Konstitucijai, darbdavys privalėjo vykdyti šio įstatymo reikalavimus. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad Lukiškių TI-K, apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

9Prašo skundą atmesti. Teismui nusprendus pareiškėjo reikalavimą tenkinti, prašo taikyti ieškinio senatį. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

10Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

11Skundas tenkintinas iš dalies.

12Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui 2007-2008 metais neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl to, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjui buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.

13Faktinės bylos aplinkybės tokios, kad dėl priedų ir priemokų ribojimo per laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 pareiškėjui neišmokėta 6749,18 Lt darbo užmokesčio. Iš byloje esančių darbuotojo asmeninių uždarbio kortelių (b. l. 8-10) matyti, koks darbo užmokestis pareiškėjui buvo priskaičiuotas, konkrečiai nurodoma, kokios sumos priskaičiuotos už stažą, už kvalifikacinę kategoriją, už laipsnį, už darbą pavojingomis sąlygomis, naktį, švenčių dienomis, viršvalandžius. Iš šių kortelių matyti, kad 2007–2008 metais jose nurodytais mėnesiais pareiškėjui taikytas ribojimas, dėl kurio pareiškėjui neišmokėta 2007 m. sausio mėnesį 208,01 Lt, vasario mėnesį 124,49 Lt, kovo mėnesį 114,54 Lt, balandžio mėnesį 262,86 Lt, birželio mėnesį 507,29 Lt, liepos mėnesį 221,08 Lt, rugpjūčio mėnesį 183,67 Lt, rugsėjo mėnesį 84,53 Lt, spalio mėnesį 251,44 Lt, lapkričio mėnesį 246,73 Lt, gruodžio mėnesį 98,96 Lt, 2008 m. sausio mėnesį 47,09 Lt, vasario mėnesį 160,31 Lt, kovo mėnesį 397,74 Lt, balandžio mėnesį 106,23 Lt, gegužės mėnesį 232,14 Lt, birželio mėnesį 60,54 Lt, liepos mėnesį 249,69 Lt, rugpjūčio mėnesį 668,90 Lt, rugsėjo mėnesį 255,06 Lt, spalio mėnesį 365,81 Lt, lapkričio mėnesį 572,95 Lt, gruodžio mėnesį 1329,12 Lt. Iš 2008 m. uždarbio kortelės matyti, kad pareiškėjui 2008 m. sausio mėnesį buvo neišmokėta daugiau sumų, tačiau jų priteisti pareiškėjas neprašo. Dėl taikyto ribojimo pareiškėjui neišmokėtos sumos ginčo nėra. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dirbo (pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esantį suskirstymą grafoje „faktiškai dirbta valandų“) atitinkamais metais ir mėnesiais naktį, viršvalandžius, švenčių dienomis (b. l. 52-75). Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti atsakovo atsakingo darbuotojo parengtuose ir patvirtintuose dokumentuose pateikta informacija.

14Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo statutinis valstybės tarnautojas, dirbo Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniuoju prižiūrėtoju (b. l. 29). Statutinių pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis VTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. VTĮ 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. VTĮ 25 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį; 4) už diplomatinį rangą. Pagal VTĮ 25 straipsnio 7 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija), šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. Pagal VTĮ 26 straipsnio 3 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priemokų, inter alia už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 60 procentų pareiginės algos.

15VTĮ 23 straipsnio 2 dalis papildyta 2007-06-07 įstatymu Nr. X-1175 ir nurodyta, kad „Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomi šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.“

16Analogiškai darbo užmokestis buvo reglamentuojamas ir Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 ir 421 straipsniuose.

17Tokiu teisiniu reglamentavimu buvo ribojamas faktiškai skaičiuotinų priedų bei priemokų dydis.

182008-12-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymas (2008-12-09 įstatymas Nr. XI-53). Šio įstatymo 6 straipsniu buvo pakeistas bei papildytas VTĮ 23 straipsnis, kurio 2 dalis nustatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

19Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą turėjo būti išmokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems išmokėtinų priedų ir kitų priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribą. Nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose šio įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą ribą. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama.

20Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. Tai galėjo būti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiškai pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 („Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010, p. 261-275), kuri analogiška nagrinėjamai bylai, konstatavo, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, dirbę poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo išmokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl minėto ribojimo taikymo. Išplėstinės teisėjų kolegijos manymu, teisingu atlyginimu už darbą nagrinėjamu atveju gali būti darbo užmokesčio dalies, kuri būtų buvusi, bet dėl taikyto ribojimo nebuvo išmokėta, sumokėjimas.

21Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas, minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-07 nutartį Nr. A662-1735/2010 ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, yra pagrįstas ir jo teisės prisiteisti darbo užmokesčio nepriemoką nepaneigia tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiškėjui metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuosekliai: 2005 m. gruodžio 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316-329, išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011. Pastaroji Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Dėl to nepagrįstai Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 ir aiškina, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama tik į ateitį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta (taip pat ir jau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005), kad sprendžiant ginčus dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pateiktais išaiškinimai nesivadovautina, nes ši byla tiek pagal savo faktines aplinkybes, tiek pagal keliamų reikalavimų pobūdį ir skirtingas teisines aplinkybes nėra analogiška darbo ginčo byloms.

22Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (minėtos teismo nutartys), teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susiję su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis). Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo padavimo teismui dienos. Pareiškėjas skundą teismui padavė 2010-07-13, taigi reikalavimui priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, neišmokėtą per laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-06-30, praleido ieškinio senaties terminą. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos prašo taikyti ieškinio senatį, o pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių ir jas pagrindžiančių įrodymų dėl senaties termino atnaujinimo. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo atžvilgiu taikytas darbo užmokesčio ribojimas buvo pripažintas prieštaraujančiu konstitucinėms nuostatoms, nėra pagrindas atnaujinti ieškinio senatį. Todėl pritaikius Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą, pareiškėjas turi teisę į darbo užmokesčio dalies nepriemoką, susidariusią nuo 2007 m. liepos mėnesio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistina suma mažinama dalimi už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-06-30.

23Darbo kodekso 298 straipsnis reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias išmokas galiojimą. Pagal darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Šiuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Šis apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. Pareiškėjas prašo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį, neviršijantį 3 metų.

24Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateiktas prašymas neatitinka visų Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio reikalavimų, todėl prašymas dėl išlaidų atlyginimo bus sprendžiamas rašytinio proceso tvarka nutartimi.

25Atsakovas teismui 2011-11-28 pateiktame prašyme prašo atidėti sprendimo vykdymą metams. Prašymą motyvavo lėšų stygiumi, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjo skundo tenkinimas ir nurodytos sumos priteisimas reikšmingai paveiks atsakovo turtinę padėtį. Teismas įvertina darbo užmokesčio nepriemokos ir reikalavimo senumą (pareiškėjas nepriemoką patyrė 2007-2008 metais, skundas teismui pateiktas 2010 m. liepos mėnesį, byla išnagrinėta praėjus 1,5 metų), todėl sprendimo vykdymo atidėjimas dar metams neadekvačiai pažeistų pareiškėjo teisę ginti savo konstitucinę teisę į teisingą atlyginimą už darbą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiškose administracinėse bylose dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo (2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1856/2011, 2011-09-15 nutartis administracinėj byloje Nr. A261-3291/2011, 2011-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-236/2011), teismas daro išvadą, kad atsakovo prašymas atidėti sprendimo vykdymą netenkintinas.

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

27pareiškėjo J. Č. skundą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo J. Č. naudai 5531,99 Lt (penkis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt vieną litą 99 centus) neišmokėto darbo užmokesčio.

28Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.