Byla A-469-1761-06

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), sekretoriaujant Rūtai Šipkauskienei dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. Daliui Mecelicai atsakovo atstovui D.R. trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams D.G., P.N. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja Lietuvos profesinė sąjunga "Sandrauga" nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2005 m. kovo 3 d. sprendimu T-127 " Dėl Kauno pagrindinės mokyklos "Anima" reorganizavimo" nusprendė reorganizuoti šią mokyklą, prijungiant ją prie Kauno Eigulių vidurinės mokyklos. Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama skundžiamus sprendimus, rėmėsi informacija apie Kauno pagrindinę mokyklą "Anima", pateikta Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo departamento Švietimo ir ugdymo skyriaus 2005 m. vasario 17 d. aiškinamajame rašte "Dėl Kauno pagrindinės mokyklos "Anima" reorganizavimo“, nors šiame rašte pateikta informacija neteisinga - aiškinamajame rašte neteisingai nurodytas projektinis mokyklos pajėgumas, kad mokyklos patalpos nepritaikytos bendrajam ugdymui bei mokinių vidurkis klasėse neatitinka "Moksleivio krepšelio" metodikos. Pareiškėja nurodė, kad pagal Švietimo įstatyme numatytus reorganizavimo kriterijus mokykla "Anima" kriterijų neatitinka, todėl nėra pagrindo ją reorganizuoti. Pareiškėja prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 3 d. sprendimą T-127 "Dėl Kauno pagrindinės mokyklos "Anima" reorganizavimo". Atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovas prašė pareiškėjos skundo netenkinti, nurodydamas, kad buvo parengtas planas, kuriame numatyta, jog pagrindinė mokykla "Anima" bus reorganizuota ir prijungta prie Eigulių vidurinės mokyklos. Pradėta rengtis mokyklos reorganizavimui, kadangi ji neatitiko nustatytų kriterijų. 2004-2005 metais mokyklai trūko lėšų, joje buvo nepakankamas mokinių skaičius. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas paaiškino, kad mokykloje negali būti vykdomas pradinis ugdymas, nes tam nėra patalpų. Lėšų taupymas atsiranda tada, kai ugdymo valandų skiriama mažiau, tačiau dėl to nukenčia ugdymo kokybė. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, mokykloje nėra pakankamai mokinių. Mokyklos "Anima" atstovas paaiškino, kad nebuvo sukomplektuotos pagrindinės mokyklos klasės, todėl mokytojams nepakako krūvio (vietoje trijų pirmų klasių sukomplektuotos tik dvi klasės). Trečiasis suinteresuotas asmuo Beata Labutytė paaiškino, kad ji šioje mokykloje dirba mokytoja, o jos sūnus lanko šią mokyklą. Jos teigimu, jos teisės pažeidžiamos tuo, kad neleidžiama pasirinkti mokyklos ir ugdymo proceso, kuris mokykloje "Anima" yra ypač kokybiškas.

5II.

6Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 7 d. sprendimu skundą atmetė. Nustatyta, kad 2005 m. kovo 3 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-127 "Dėl Kauno pagrindinės mokyklos "Anima" reorganizavimo" Švietimo ir ugdymo skyriui buvo pavesta parengti mokyklos "Anima" reorganizavimo, prijungiant ją prie Kauno Eigulių vidurinės mokyklos, sąlygas ir nuostatus, pateikti reorganizavimo sąlygas ir nuostatus tvirtinti Kauno miesto savivaldybės tarybai. Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. vasario 24 d. dekretą "Dėl Lietuvos švietimo plėtotės strateginių nuostatų ( 2003-2012 m.) patvirtinimo“ ir remdamasis Švietimo įstatymu, patvirtino Valstybinės švietimo strategijos (2003-2012 metų) nuostatas. 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino valstybės ilgalaikės raidos strategiją, kurioje projektuojama Lietuvos, kaip Europos Sąjungos valstybės, raida (išskiriant tris prioritetus - žinių visuomenę, saugią visuomenę ir konkurencingą visuomenę). Strategijos nuostatos nusako Lietuvos švietimo plėtotės tikslus bei priemones jiems įgyvendinti, taip pat apibrėžia pagrindinius kiekybinius ir kokybinius siekinius, kuriais grindžiama ir į kuriuos atsižvelgiant bus vertinama Lietuvos švietimo raida 2003-2012 metais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 745 patvirtino Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles, nutarimo 36 punkte numatydama, kad inicijavimo stadijoje rengiami mokyklų tinklo pertvarkos bendrieji planai, kurie grindžiami švietimo tikrosios būklės analize ir raidos prognozėmis, juose nurodomi esamos mokyklų tinklo būklės privalumai ir trūkumai, strateginis mokyklų tinklo pertvarkos tikslas, uždaviniai, prioritetai, pagrindinių rezultatų rodikliai, nustatomas numatomos mokyklų tinklo pertvarkos poveikis. Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 36 punkto 1 papunktis numato, kad savivaldybės administracijos direktorius rengia savivaldybės bendrojo plano projektą, gretimų savivaldybių planus steigti, reorganizuoti, pertvarkyti ir likviduoti pavaldžias mokyklas, vykdančias pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo ir profesinio mokymo programas. Savivaldybės bendrąjį planą tvirtina savivaldybės taryba. Šių taisyklių 32 punktas numato, kad mokyklos, neatitinkančios šių taisyklių, bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo kriterijų, reorganizuojamos, likviduojamos, pertvarkomos arba pertvarkoma jų vidaus struktūra. Remiantis moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785, 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 patvirtintais "Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais", 1-4 klasės komplektuojamos iš ne mažiau kaip 22 ir ne daugiau kaip 24 mokinių, o 5-12 klasės - ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 30 mokinių. Mokyklos gali būti reorganizuojamos arba vykdoma jų vidaus struktūros pertvarka, jeigu klasės komplektavimas neužtikrina ugdymo turinio finansavimo, nepakanka valstybės skiriamų lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką, nėra užtikrintas higienos normų nustatytas mokymosi plotas ir t.t. Mokykla ''Anima" neatitinka dviejų kriterijų - klasės komplektavimas neužtikrina ugdymo turinio finansavimo ir nepakanka valstybės skiriamų lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką. Mokykloje mokinių vidurkis klasėse neatitinka Moksleivio krepšelio apskaičiavimo metodikos – 2003 m. rugsėjo 9 d. duomenimis mokinių vidurkis 1-4 klasėse buvo 28 (turi būti 22-24 ), 5-8 - 19 (turi būti 25-30), 2004 m. rugsėjo 9 d. mokinių vidurkis 1-4 klasėse buvo 22, 5-8 klasėse - 24 mokiniai. Valstybės skiriamų lėšų pagal Moksleivio krepšelio apskaičiavimo metodiką šiai mokyklai 2005 m. sausio 1 d. trūko 72,9 tūkst. Lt. Kadangi Kauno Eigulių mokykla taip pat netenkina kai kurių kriterijų, teismo konstatavimu, tikslinga „Anima" ir Eigulių mokyklas sujungti, tokiu būdu išsprendžiant patalpų, mokinių skaičiaus ir kitas problemas.

7III.

8Pareiškėja Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2006-04-07 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - skundą patenkinti. Pareiškėja mano, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, byla išnagrinėta pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas (86 str. 2 dalis). Pareiškėja pažymi skundusi Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. T-127 keliais pagrindais – nes priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeisti Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti vietos savivaldos principai, Švietimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nuostatos bei Vyriausybės nutarimai. Tuo tarpu, teismas, surašydamas sprendimą, ne tik neišanalizavo jų pateiktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų, bet ir, pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnyje nustatytus reikalavimus, neįtraukė į sprendimą pareiškėjos reikalavimų bei argumentų, dėl kurių jis atmetė (neįvertino) dalies teismo posėdyje ištirtų įrodymų. Teismas nepasisakė dėl pažeistų Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio, Švietimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nuostatų bei kitų teisės aktų. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai pripažino, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas, kadangi klasės yra netinkamai sukomplektuotos, nepagrįstai remėsi 2003 metų duomenimis, neatsižvelgdamas į kitus byloje esančius duomenis. Apeliantės manymu, teismas privalėjo įvertinti, kaip mokykloje „Anima" mokinių skaičius kito kelerių metų laikotarpyje. Apeliantė paaiškina, jog 1998-1999 m.m. mokykloje mokėsi 385 mokiniai, 2001-2002 m.m.- 408 mokiniai, 2002-2003 m.m. - 423 mokiniai, 2003-2004 m.m. - 427 mokiniai, 2004-2005 m.m.- 431 mokiniai. Mokinių skaičius Kaune nuolat mažėja, tačiau Kauno pagrindinė mokykla „Anima" yra reikalinga Kauno bendruomenei, Kauno miesto taryba privalėjo atsižvelgti į šią aplinkybę. Teismas neįvertino aplinkybės, kad mokinių tėveliai nuolat skyrė dideles lėšas mokyklai, todėl turėjo teisėtą lūkestį, kad mokiniai galės baigti tą pačią mokymosi įstaigą (pateikti duomenys, kad iš mokinių tėvų per 1992-2004 metus mokykla gavo 315392,77 Lt paramą, kuri panaudota gerinant mokyklos aplinką, perkant naujas mokymo priemones). Apeliantės teigimu, remdami mokyklą, tėvai siekė, kad jų vaikai šioje nedidelės bendruomenės mokykloje įgytų ne tik bendrąjį dalykinį, bet ir sociokultūrinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, kuri minima Švietimo įstatymo 11 straipsnyje. Apeliantė nesutinka, kad projektinis mokyklos pajėgumas yra 1078 mokiniai, nurodydama, jog teismas visiškai netyrė šio motyvo, nors buvo nurodyta, kad ginčijamas sprendimas remiasi iš esmės klaidingais duomenimis (mokykla nepajėgi talpinti tokį skaičių mokinių). Mokyklų projektinis pajėgumas apskaičiuojamas pagal Mokslo ir švietimo ministro 1989 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. 292. Vadovaujantis šiuo įsakymu, mokiniui privaloma skirti mokomosiose patalpose 2 kv.m. ir 2 kv.m. poilsio kambaryje (jei toks yra) arba poilsio zonos klasėje, t.y. iš viso 4 kv.m. Tai reiškia, kad mokyklos projektinis pajėgumas yra 492. Apeliantė pažymi, jog didesnis plotas, skirtas mokymuisi, nereiškia, kad yra pažeidžiami Kauno miesto savivaldybės tarybos, kaip steigėjos, interesai, priešingai, jis užtikrina geresnes mokinio vystymosi ir ugdymosi sąlygas. Tai neprieštarauja Švietimo įstatymo 40 straipsnio nuostatoms, pagal kurias mokymosi aplinka mokykloje bei mokymosi krūvis turi atitikti higienos normas ir teisės norminių aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus, laiduoti švietimo programų vykdymą. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad mokyklos "Anima" patalpos nepritaikytos bendrajam ugdymui, mokinių vidurkis klasėse neatitinka "Moksleivio krepšelio" metodikos ir mokyklai trūksta 72,9 tūkst. Lt. Pagal mokyklos Biudžeto ir išlaidų sąmatos įvykdymo mėnesinę apyskaitą nuo 2005 m. sausio 1 d. iki balandžio 1 d. asignavimai mokyklai buvo 173200 Lt, o išlaidos - 163856 Lt. Tokiu būdu, per pirmus tris šių metų mėnesius mokyklai skirtos lėšos 9344 Lt viršija išleistas lėšas. Finansinių metų pabaigoje mokykla planuoja sutaupyti 2920 Lt. Tai rodo, kad situacija tuo momentu, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas, buvo iš esmės pasikeitusi. Švietimo įstatymo naujoje redakcijoje, galiojančioje nuo 2003 m. birželio 28 d., 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės taryba bendrojo lavinimo mokyklas reorganizuoja pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus. Kriterijus, kuriais vadovaujantis bendrojo lavinimo mokyklos gali būti reorganizuojamos, Vyriausybė patvirtino 2004-06-14 nutarimu Nr. 746 "Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo". Šios tvarkos 8 straipsnyje numatytas bendrojo lavinimo mokyklų reorganizavimo kriterijų sąrašas: 8.1. valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką nepakanka ir steigėjas neturi papildomų lėšų; 8.2. mokinių per daug, kad jiems būtų galima užtikrinti higienos normų nustatytą mokymosi plotą; 8.3. ugdymo programoms vykdyti nėra švietimo aprūpinimo standartus atitinkančios įrangos ir mokymo priemonių; 8.4. vykdoma vidurinio ugdymo programa neakredituojama ir (ar) mokykla netenka mokymo licencijos; 8.5. akreditavus vidurinio ugdymo programą, vidurinės mokyklos pagrindu steigiama gimnazija. Šis kriterijų sąrašas yra išsamus ir baigtinis. Nei vieno iš nurodytų kriterijų Kauno pagrindinė mokykla "Anima" neatitinka, todėl ją reorganizuoti, apeliantės teigimu, nėra jokio teisinio pagrindo, Kauno miesto savivaldybės taryba, 2005 m. kovo 3 d. priimdama sprendimą Nr.T-127 "Dėl Kauno pagrindinės mokyklos "Anima" reorganizavimo", pažeidė Švietimo įstatymo normas ir Vyriausybės 2004-06-14 nutarimo Nr.746 reikalavimus. Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 745 "Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo" patvirtintų taisyklių 27 straipsnyje nurodyta, kad reorganizuojant valstybines bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų grupėms priskiriamas mokyklas, būtini finansų ministro bei švietimo ir mokslo ministro raštiški sutikimai. Apeliantės žiniomis, tokių raštiškų sutikimų nėra. Todėl Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą sprendimą, pažeidė ir minėtą Vyriausybės nutarimą bei Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punkte įtvirtintą savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą, o minėto principo nesilaikymas sąlygojo Švietimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą. Apeliantė pažymi, jog Švietimo įstatymo 27 straipsnis suteikia mokiniui galimybę pasirinkti švietimo programas pagal gebėjimus ir polinkius, skirtingus jų variantus, modulius, dalykų kursų programas. To paties įstatymo 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad švietėjų tinklo paskirtis - užtikrinti visiems Lietuvos Respublikos piliečiams privalomojo švietimo prieinamumą, jo įvairovę. Tokiu būdu, teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjų teisės nėra pažeidžiamos. Apeliantė pažymi, jog Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą sprendimą, neįvertino, kad mokykla yra pripažinta ir tarptautiniu mastu (dalyvauja tarptautiniame projekte su Oksfordo Universitetu ir Kauno Technologijos Universitetu gabiems ir talentingiems mokiniams Lietuvoje ugdyti; mokyklos mokytojų ir KTU magistrų sukurtas "Aplinkos panaudojimo ugdymo procese projektas" jau įgyvendintas), kad mokykla dirba mokinių fizinę ir psichinę sveikatą atitinkančių poreikių režimu (viena pamaina). Jos manymu, ginčijamas sprendimas pažeidžia Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo savivaldos veikloje principą bei 9 dalyje įtvirtintą žmogaus teisių bei laisvių užtikrinimo ir gerbimo principą, o teismas, neįvertinęs visų byloje pateiktų įrodymų bei motyvų, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su skundo reikalavimais nesutinkanti. Teismas, kaip nurodo atsakovė, ištyrė visus įrodymus, tačiau konstatuoti privalėjo tik tas aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Atsakovė pažymi, jog Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 patvirtinti Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijai nenumato galimybės, reorganizuojant bendrojo lavinimo mokyklas, vertinti mokinių skaičiaus kitimą konkrečioje mokykloje per eilę metų, paramos gavimą iš trečiųjų asmenų, dalyvavimą įvairiuose projektuose ir panašiai, todėl minėtosios aplinkybės neturi jokios reikšmės nustatant, ar nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktai. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo, kokią konkrečią Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio dalį ar punktą pažeidė teismas. Atsakovė nurodo, jog Kauno pagrindinė mokykla „Anima" yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip savivaldybės biudžetinė įstaiga, todėl vertinant jos reorganizavimo teisėtumą (atitiktį Vyriausybės nustatytiems kriterijams), vertinti projektinį pajėgumą nelogiška, nes tokio kriterijaus, kaip juridinio asmens projektinis pajėgumas, nėra. Todėl teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėl projektinio pajėgumo pagrįstai nepasisakė. Galima vertinti pastato, skirto mokyklai, projektinį pajėgumą, tačiau pastato projektinis pajėgumas nėra siejamas su Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 patvirtintų kriterijų 8.1 punkte nurodytu kriterijumi, kuris ir buvo pagrindu pradėti mokyklos reorganizavimą. Atsakovė pažymi, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus 2005 m. vasario 17 d. aiškinamajame rašte „Dėl Kauno pagrindinės mokyklos „Anima" reorganizavimo" yra nurodytas pastato, patikėjimo teise skirto Kauno pagrindinei mokyklai „Anima", projektinis pajėgumas, kaip papildomas ekonominis rodiklis, o ne kaip rodiklis Vyriausybės nustatytiems mokyklos reorganizavimo kriterijams pagrįsti. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Švietimo Įstatymo 27 straipsnyje numatytų mokinio teisių, atsakovės manymu, ginčijamas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas nepanaikino, neapribojo ar kitaip nepažeidė. Sistemiškai aiškinant šią teisės normą, atsižvelgtina ir į Švietimo įstatymo 28 straipsnio 2, 3 ir 6 dalis, 29 straipsnio 1 dalį, kitus straipsnius. Atsakovė nurodo, jog pagal Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 745 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 27 punktą tik steigiant, reorganizuojant, pertvarkant ar likviduojant valstybines, o ne savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklas, būtini finansų ministro bei švietimo ir mokslo ministro raštiški sutikimai ( Švietimo įstatymo 2 str. 24 ir 41 d.). Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punkte įtvirtintas savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, atsakovės manymu, šiuo atveju taip pat nebuvo pažeistas. Todėl su teismo sprendime išdėstytais motyvais atsakovė pilnai sutinka. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

9IV.

10Skundžiamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 3 d. sprendimas Nr.T-127 ,,Dėl Kauno pagrindinės mokyklos ,,Anima“ reorganizvmo“ nagrinėtinas šio sprendimo, kaip administracinio teisės akto, teisėtumo bei pareiškėjos reikalavimo teisės pagrįstumo aspektais. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 44 straipsnis ,,Mokyklos, pagalbos įstaigos pabaiga ir pertvarkymas“ nustato savivaldybės tarybos teisę priimti sprendimus dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų pertvarkymo, likvidavimo ar reorganizavimo pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus. Skundžiamas atsakovės sprendimas yra priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu ,,Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ bei Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr.746 ,,Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“. Sprendimo faktiniu pagrindu yra bylos duomenimis konstatuotos faktinės aplinkybės, kad mokyklos patalpos nepritaikytos bendrajam ugdymui (mokykla veikia vaikų darželio patalpose), mokinių vidurkis klasėse bei bendras jų skaičius neužtikrina būtino tinkamam mokinių ugdymui finansavimo. Nurodytos faktinės aplinkybės atitinka Vyriausybės nutarimu Nr.746 patvirtintų mokyklų pertvarkymo kriterijų 8 punkto 8.1. -valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką nepakanka ir steigėjas neturi papildomų lėšų- ir 8.3. -ugdymo programoms vykdyti nėra švietimo aprūpinimo standartus atitinkančios įrangos ir mokymo priemonių- papunkčiuose numatytus reorganizavimo pagrindus. Galiojantys teisės aktai nenustato savivaldybės pareigos priimant sprendimą dėl reorganizavimo taikyti pareiškėjos nurodytus kriterijus: mokinių tėvų suteiktos finansinės paramos dydį, mokyklos tarptautinį pripažinimą ir pan. Įstatymas nereikalauja priimant sprendimą dėl savivaldybės mokyklos reorganizavimo gauti švietimo ir mokslo ministrų raštiškus sutikimus. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas atsakovės sprendimas yra teisėtas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis apibrėžia teisminės gynybos ribas: ,,kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.“. Ši teisės norma reiškia ir tai, kad suinteresuoto asmens skundo (pareiškimo) reikalavimai gali būti patenkinti tik tuo atveju, kai jais siekiamos apginti teisės ar interesai yra ginami įstatymo, kitaip tariant, egzistuoja teisės normos, įpareigojančios teisės subjektus elgtis pareiškėjo pageidaujamu būdu ar nuo atitinkamų veiksmų susilaikyti. Pareiškėja šioje byloje nurodo ginanti savo narių interesą, kad jų vaikai mokytųsi Kauno pagrindinėje mokykloje ,,Anima“. Pareiškėjos reikalavimų pagrįstumas vertintinas taikant visuomenės ir atskirų jos narių (grupės) interesų derinimo ir individo teisių (interesų) suvaržymo proporcingumo principus. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymai garantuoja šias esmines asmens teises švietimo srityje: Konstitucijos 41 straipsnis garantuoja teisę į nemokamą mokymą bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose; Švietimo įstatymo normomis įtvirtintos teisė mokytis, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją; teisė gauti informaciją, kuri padėtų pasirinkti asmens interesus, polinkius, gebėjimus atitinkantį švietimą ir jo teikėją, siekiamą išsilavinimą ir profesiją; teisė pasirinkti švietimo programas; teisė rinktis valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keisti; teisė mokytis gimtąja ir valstybine kalba; teisė mokytis tikybos ir t.t. Švietimo įstatymas taip pat įtvirtina principinius reikalavimus švietimo teikėjų tinklui ir valstybės bei savivaldybės institucijų pareigas laiduojant optimalų švietimo tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba, bei pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad galiojantys mūsų valstybėje įstatymai negarantuoja absoliučios asmens teisės reikalauti, kad jo pageidaujama mokymo įstaiga nebūtų reorganizuojama ar likviduojama, jeigu toks mokymo įstaigos pertvarkymas nepažeidžia įstatymo garantuotų asmens teisių švietimo srityje. Vertinant nagrinėjamą situaciją visuomenės ir asmens interesų derinimo aspektu darytina išvada, kad įstatyme įtvirtintas reikalavimas laiduoti optimalų švietimo tinklą yra prioritetinis atskirų asmenų noro mokytis jiems patinkančioje mokykloje atžvilgiu. Byloje esantys duomenys rodo, kad skundžiamu savivaldybės sprendimu reorganizavus pagrindinę mokyklą ,,Anima“, jos mokiniai turės galimybę tęsti mokymąsi toje pačioje miesto vietoje esančioje kitoje –Eigulių vidurinėje mokykloje. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad kitoje mokykloje pareiškėjo atstovaujamų asmenų vaikai neturės galimybės tinkamai realizuoti savo teisės į mokslą. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas atsakovės sprendimas nepažeidžia pareiškėjos atstovaujamų asmenų įstatymo ginamų teisių ar teisėtų interesų, todėl nėra pagrindo tenkinti jos skundo. Dėl išdėstytų motyvų pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

11pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai