Byla A-822-401-14
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. A. L., A. L., J. L. skundą atsakovui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Trakų rajono savivaldybės administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjų G.A. L., A. L. ir J. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami įpareigoti Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją (toliau – Direkcija) pritarti žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendiniams, žemės sklypo, esančio ( - ), ( - ), Trakuose (b. l. 1–11).

5Pareiškėjai nesutinka su Direkcijos sprendimu nepritarti ginčo žemės sklypo plano sprendiniams. Nurodė, kad jie nuosavybės teise valdo žemės sklypą ( - ), su kuriuo ribojasi valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp jų sklypo ir ( - ). Pareiškėjai šį žemės plotą prižiūri, todėl jį siekia išsipirkti. Kultūros departamentas nurodė, jog neprieštarauja įsiterpusio laisvo valstybinės žemės sklypo suformavimui ir sujungimui su pareiškėjų sklypu, su tuo sutiko ir Nacionalinė žemės tarnyba. Direkcijai buvo pateikta visa reikalinga informacija, todėl jai neliko pagrindo nepritarti šio sklypo plano sprendiniams. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. gegužės 15 d. leido pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Direkcija, atsisakydama pritarti plano sprendiniams, rėmėsi tik Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekto, patvirtinto 1993 m. gruodžio 22 d., 11 straipsnio 8 dalies nuostata, jog bendrieji planai turi neprieštarauti apskrities lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentų sprendiniams, teisės aktų nuostatoms. Pareiškėjai mano, kad minėtas aktas neatitinka realios faktinės situacijos, tuo tarpu Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 15 d. įsakyme nurodyta, jog būtina remtis Trakų miesto bendruoju planu, patvirtintu 2012 m. vasario 23 d. Direkcija pati pripažįsta, jog Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektas neatitinka faktinės situacijos ir šio projekto nekeičiant užkertamas kelias išsipirkti laisvą žemės plotą. Pažymėjo, kad ginčo žemėje auga pareiškėjų pasodinti vaismedžiai ir vaiskrūmiai, visas žemės plotas pareiškėjų naudojamas jau daug metų. Istorines sklypo ribas patvirtina 1948 m., 1964 m., 1966 m. ir 1976 m. planai. Sudarant Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektą galėjo įsivelti klaida, dėl kurios į pareiškėjų žemės sklypo ribas buvo neįtrauktas ginčo žemės plotas. Be to, minėto projekto priede pateiktoje lentelėje nurodyta, kad projektuojamas žemės sklypas ( - ) plečiamas pietvakarių kryptimi – privatizuojant. Taigi pačiame projekto priede yra numatyta galimybė sklypą plėsti, tą šiuo atveju ir norima atlikti. Tuo atveju, jei nurodytas sklypo aprašymas galiojo tik sudarant projektą, neaišku, kodėl sklypas nebuvo išplėstas iki istorinių sklypo ribų. Pažymi, kad Kultūros paveldo departamentas neprieštarauja sklypų sujungimui, remiasi būtent istoriniais faktais – preliminaria žemės sklypo ribų schema, kuri atitinka 1948 m. istorines sklypo ribas. Pabrėžė, kad pritarus sklypo plano sprendiniams, pagerės valstybinio žemės sklypo naudojimo racionalumas, ūkinės veiklos vystymo ir žemės naudojimo sąlygos.

6Atsakovas Direkcija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 84–88).

7Nurodė, kad ginčo teritorija yra Trakų istoriniame nacionaliniame parke, patenka ir į valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės Trakų senamiesčio teritoriją, todėl veiklai taikoma Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema ir individualus apsaugos reglamentas. Žemės sklypas ( - ) buvo suformuotas ir jo ribos nustatytos vadovaujantis specialiuoju planavimo dokumentu – „XV–XX a. respublikinės reikšmės architektūros ir urbanistikos paminklas. Trakų senamiestis. Sklypų išplanavimo projektas“, kuris parengtas įgyvendinant Vyriausybės 1992 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. 735. Šiame teritorijų planavimo dokumente nustatyta, kad žemės sklypo ( - ) saugoma šiaurės rytų riba, o projektuojamos ribos plečiamos pietvakarių kryptimi. Parengtas šio sklypo namų valdos ribų planas atitinka minėtą dokumentą ir jo ribos negali būti koreguojamos papildomai prijungiant laisvos valstybinės žemės plotą, nes tai prieštarautų specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams. Pažymėjo, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrieji planai turi neprieštarauti apskrities lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentų sprendiniams. Todėl pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog ginčo atveju privalo vadovautis Trakų miesto bendrojo plano sprendiniais.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį tenkinti (b. l. 99–102).

9Nurodė, kad teritorija, kurioje yra ginčo žemė, yra Trakų istoriniame nacionaliniame parke, jai galioja specialieji planavimo dokumentai. Pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių 49 punktą, detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymams, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos bendrųjų, specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams. Direkcijos atsisakymas išduoti specialiąsias sąlygas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 107–108).

11Nurodė, kad pagal preliminarią žemės sklypo ribų schemą, kuri pagal 1948 m. sklypo ribų planą atitinka istorines sklypo ribas, neprieštarauja įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sklypo suformavimui ir jo sujungimui su pagrindiniu pareiškėjams priklausančiu žemės sklypu.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino – įpareigojo Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją pritarti žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendiniams dėl žemės sklypo, esančio ( - ), ( - ), Trakuose.

14Teismas pažymėjo, kad už detaliųjų planų tvirtinimą ir teisėtumą atsakingas detaliojo planavimo organizatorius. Todėl jis, gavęs visas detaliojo planavimo sąlygas, ir turės vertinti, ar detalusis planas neprieštarauja teisės aktams. Atsisakyti išduoti planavimo sąlygas jas turinti parengti institucija gali tik nustačiusi, kad teritorijų planavimo dokumento tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms.

15Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia išsipirkti Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje esantį laisvą 399 kv. m valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei gatvės, jį prijungiant prie turimo žemės sklypo. Planavimo organizatorius, Trakų rajono savivaldybės administracija, turėjo kreiptis į Direkciją dėl specialiųjų sąlygų tam, kad būtų vykdomos tolesnės detaliojo plano rengimo procedūros (Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos nuostatų, patvirtintų kultūros ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-260, 7.8 p.). Direkcija 2011 m. lapkričio 24 d. nurodė savivaldybės administracijai, jog tikslinga grąžinti žemę pretendentams, o tik po to leisti išsipirkti žemę kitiems piliečiams, dėl to prašė pateikti informaciją apie pretendentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo Trakų mieste. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad Direkcija nėra įpareigota vykdyti detaliojo planavimo teisėtumo kontrolės, todėl Direkcijos atsisakymas išduoti planavimo sąlygas, remiantis piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo procesu, neteisėtas (2012 m. gruodžio 28 d. nutartis adm. byloje Nr. A525-3043/2012). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad Direkcijos reikalavimas pateikti informaciją apie pretendentus atkurti nuosavybės teises ginčo teritorijoje nesusijęs su jai priskirtų funkcijų vykdymu, todėl nepagrįstas.

16Nagrinėjamu atveju pareiškėjams priklausantis žemės sklypas ( - ) buvo suformuotas ir jo ribos nustatytos vadovaujantis Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektu. Šio projekto priede Nr. 1.5 nustatyta, kad saugoma sklypo šiaurės rytų riba, sklypas plečiamas pietvakarių kryptimi. Šiam sklypui taikomas specialusis teritorijų planavimo dokumentas – „XV–XX a. respublikinės reikšmės architektūros ir urbanistikos paminklas. Trakų senamiestis. Sklypų išplanavimo projektas“, nustatantis analogiškas nuostatas. Pareiškėjai ketina plėsti sklypą būtent pietvakarių kryptimi. Teismo vertinimu, minėtame Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekte įtvirtinta galimybė plėsti žemės sklypą pietvakarių kryptimi, atsižvelgiant į faktinę ginčo situaciją, turėtų būti pakankamas pagrindas pritarti detaliojo planavimo dokumentui, o direkcijos teiginys, kad papildomai prijungiant laisvos valstybinės žemės plotą būtų pažeisti anksčiau nurodyto projekto sprendiniai, nėra objektyviai pagrįstas. Pažymėta, kad Direkcija kitų argumentų, pagrindžiančių jos poziciją, iš esmės nenurodė. Teismas konstatavo, kad nesant kitų objektyvių priežasčių, atsižvelgiant į Trakų r. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. P2-430 suteiktą leidimą pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, siekiant suformuoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą, kitų išvadą teikiančių institucijų neprieštaravimą ginčo klausimu, nepagrįstai ir neteisėtai stabdoma detaliojo plano rengimo procedūra.

17III.

18Atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pateikė apeliacinį skundą (b. l. 153–157), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

19Atsakovas palaiko atsiliepime į pareiškėjų skunde išdėstytą poziciją, pažymi, kad formuluotė „projektuojamos ribos plečiamos pietvakarių kryptimi“ reiškia ne galimybę ateityje plėsti žemės sklypo, esančio ( - ), ( - ) ribas, papildomai prisijungiant valstybinės žemės plotą, o įtvirtino esminę koncepciją dėl minėto sklypo ribų specialiojo teritorijų planavimo dokumento „XV–XX a. respublikinės reikšmės architektūros ir urbanistikos paminklas. Trakų senamiestis. Sklypų išplanavimo projektas“ rengimo metu. Tokias išvadas galima padaryti analizuojant šio ribų specialiojo teritorijų planavimo dokumento ginčui aktualius grafinės dalies fragmentus. Parengtas ginčo žemės sklypo namų valdos ribų planas visiškai atitinka dabartinius galiojančius specialiojo teritorijų planavimo dokumento „XV–XX a. respublikinės reikšmės architektūros ir urbanistikos paminklas. Trakų senamiestis. Sklypų išplanavimo projektas“ sprendinius, todėl jo ribos negali būti pakeistos žemės sklypo planu, prilyginamu detaliojo planavimo dokumentui, nes tai prieštarautų Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 9 daliai ir minėto specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams. Priimant šioje byloje ginčijamą sprendimą buvo vadovaujamasi būtent minėtomis nuostatomis. Teismas dėl šios aplinkybės visiškai nepasisakė, nors, atsakovo nuomone, tai yra esminis ginčo aspektas.

20Atsakovo nuomone, esant atitinkamam teisiniam pagrindui (pvz., dokumentams, įrodantiems kitokių ginčo žemės sklypo istorinių ribų egzistavimą), teisės aktų nustatyta tvarka turi būti inicijuojamas ir atliktas specialiojo teritorijų planavimo dokumento „XV–XX a. respublikinės reikšmės architektūros ir urbanistikos paminklas. Trakų senamiestis. Sklypų išplanavimo projektas“ pakeitimas, o tik po to rengiami detalieji ar jiems prilyginami planai (pagal Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 9 d.). Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-648/2011. Pirmosios instancijos teismas byloje turėjo įvertinti savivaldybės administracijos direktoriaus leidimo ir kitų institucijų pateiktų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, ir tik nenustačius jų prieštaravimo teisės aktams, jais motyvuoti savo sprendimą.

21Pareiškėjai G. A. L., A. L. ir J. L. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

22Pareiškėjai taip pat teismui pateikė prašymą dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atlyginimo.

23Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 163–167) pareiškėjai nesutinka su atsakovo pozicija, kad specialiajame teritorijų planavimo dokumente nenumatyta galimybė ateityje plėsti ginčo žemės sklypo ribas. Pažymi, kad 1993 m. rengiant sklypų išplanavimo projektą, ginčo žemės sklypo ribos nebuvo praplėstos pietvakarių kryptimi, netgi priešingai – sklypo riba buvo sumažinta. Taigi plėtimas pietvakarių kryptimi nebuvo atliktas, tokią galimybę paliekant ateičiai. Po 1993 m. ginčo žemės sklypo ribos praplėsto šiaurės vakarų kryptimi, prijungiant pareiškėjų įsigytą kitą žemės plotą. Tai taip pat įrodo, kad galimybė plėsti žemės sklypų ribas privatizuojant, kaip tai numatytą Sklypų išplanavimo projekto Priede Nr. 1.5, yra tęstinio pobūdžio. Pareiškėjai, remdamiesi Trakų rajono valdybos 1994 m. liepos 27 d. potvarkiu, pažymi, kad sklypo privatizavimo galimybė buvo numatyta ir 1994 metais, o vykdant sklypų privatizaciją buvo ne vien vadovaujamasi sklypų išplanavimo projektu, bet ir atsižvelgiama į kitas aplinkybes – šiuo atveju į faktiškai esančias sklypų ribas. Be to, apeliantas 2011 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. S-(10.6)-570 pripažindamas, jog galimybė piliečiams išsipirkti žemę yra, suteikė teisėtų lūkesčių pareiškėjams.

24Trečiasis suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 170–171) palaiko savo atsiliepime į pareiškėjų skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui, išdėstytus argumentus ir pritaria teismo sprendimo motyvams, prašo apeliacinį skundą atmesi.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 173–174) palaiko savo atsiliepime į pareiškėjų skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui,išdėstytus argumentus, prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV.

28Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo įpareigoti Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją pritarti žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendiniams, žemės sklypo, esančio ( - ), ( - ), Trakuose.

29Byloje nustatyta, kad pareiškėjas G. A. L. 2012 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Direkciją, prašydamas pritarti pateiktam planui „dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, derinimo, ( - ), ( - ), Trakai“. 2013 m. sausio 28 d. Direkcija raštu Nr. S-(3.6)-50 informavo pareiškėją, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), yra saugomame Trakų senamiesčio urbanistiniame draustinyje, todėl vadovaujamasi Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektu. Nurodė, kad pateikto žemės sklypo plano sprendiniai neatitinka Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekto sprendinių, šiame teritorijų planavimo dokumente nenurodyti laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų).

30Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktas nustato, kad miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams tuo atveju, kai esamas žemės sklypas padidinamas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą.

31Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcija) nustato, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 50 punkte.

32Nagrinėjamu atveju ginčui aktualus žemės sklypas yra Trakų istoriniame nacionaliniame parke, taip pat patenka į valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės Trakų senamiesčio teritoriją ir jai galioja specialieji planavimo dokumentai, tarp jų ir „XV-XX a. architektūros ir urbanistikos paminklas. Trakų senamiestis. Sklypų išplanavimo projektas“. Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje (2010 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. XI-826 redakcija) nustatyta, kad savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrieji planai turi neprieštarauti apskrities lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentų sprendiniams, taip pat teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms. Pareiškėjams priklausantis žemės sklypas ( - ) buvo suformuotas ir jo ribos nustatytos vadovaujantis Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektu (reg. Nr. 010792000004), patvirtintu Trakų rajono valdybos 1993 m. gruodžio 22 d. potvarkiu Nr. 395 „Dėl Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekto“. Šio projekto priede Nr. 1.5 nustatyta, kad ginčo žemės sklypo ( - ), Trakai, saugoma šiaurės rytų riba, sklypas plečiamas pietvakarių kryptimi (b. l. 42-44). Specialusis teritorijų planavimo dokumentas „XV-XX a. respublikinės reikšmės architektūros ir urbanistikos paminklas. Trakų senamiestis. Sklypų išplanavimo projektas“ (b. l. 89-90) nustato analogiškas nuostatas.

33Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog specialiajame teritorijų planavimo dokumente „XV-XX a. respublikinės reikšmės architektūros ir urbanistikos paminklas. Trakų senamiestis. Sklypų išplanavimo projektas“ yra numatyta galimybė plėsti žemės sklypo ribas pietvakarių kryptimi tik vieną kartą – 1993 m. rengiant šį sklypų išplanavimo dokumentą, ir ateityje plėsti žemės sklypo ribų nėra.

34Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Sklypų išplanavimo projekto 1.5 priedo nuostatas, daro išvadą, kad jose nėra tiesiogiai išreikšta, jog sklypas gali būti plečiamas tik konkrečiu laikotarpiu. Pažymėtina, kad Sklypų išplanavimo projekte nėra nurodoma, jog ribojama teisė plėsti žemės sklypo ribas kitu metu, nei rengiant šį projektą. Be to, remiantis pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktu teiginiu, 1993 m. ginčo žemės sklypo ribos apskritai nebuvo praplėstos pietvakarių kryptimi. Atsižvelgiant į tai, bei vertinant Sklypų išplanavimo projekte pateiktus projektuojamų sklypų ribų aprašymus, negalima sutikti su atsakovo pozicija, jog juose išreiktos nuostatos aktualios tik 1993 metais atliekamiems veiksmams.

35Vertinant apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad atsakovas atsisakymą pritarti ginčui aktualiems žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendiniams, iš esmės grindė tik tuo, kad jie neatitinka Sklypų išplanavimo projekto. Remiantis tuo, kad Sklypų išplanavimo projekte nėra išreikštas draudimas plėsti žemės sklypo ribas kitu laikotarpiu nei 1993 m., darytina išvada, kad atsakovas nepateikė pagrįstos atsisakymo priežasties.

36Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, taip pat padaręs išvadą, kad Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekte nėra įtvirtintas draudimas plėsti žemės sklypo ribas, įpareigojo Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją pritarti žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendiniams dėl žemės sklypo, esančio ( - ), ( - ), Trakuose. Šiuo atveju pabrėžtina, kad pritarimas žemės sklypo plano, prilyginamam detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendiniams, yra atsakovo, o ne administracinio teismo kompetencija. Todėl darytina išvada, kad teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą priimti konkretų sprendimą, kadangi klausimo dėl atitinkamo sprendimo priėmimo nagrinėjimas turėtų būti perduodamas subjektui pagal kompetenciją, nagrinėjamu atveju – atsakovui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrįsta atsakovą įpareigoti iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą pritarti pateiktam planui „dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, derinimo, ( - ), ( - ), Trakai“.

37Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovas buvo įpareigotas pritarti žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendiniams dėl žemės sklypo, esančio ( - ), ( - ), Trakuose, keičiama ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija yra įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą pritarti pateiktam planui „dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, derinimo, ( - ), ( - ), Trakai“.

38Pareiškėjas G. A. L. taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 2 420 Lt už advokato pagalbą (už bylos dokumentų analizę, procesinių dokumentų parengimą). Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Šiuo atveju, įvertindama aplinkybę, kad administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu pareiškėjo skundas yra tenkinamas iš dalies, teisėjų kolegija konstatuoja, jog G. A. L. turi teisę į 50 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašė priteisti 2 420 Lt už advokato pagalbą, todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, iš viso jam priteistina iš atsakovo 1 210 Lt (vienas tūkstantis du šimtai dešimt litų) už advokato pagalbą. Priteistina suma atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas.

39Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

40Atsakovo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

41Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

42Įpareigoti Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo G. A. L. prašymą pritarti pateiktam planui dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, derinimo, ( - ), ( - ), Trakai.

43Iš atsakovo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos priteisti 1 210 Lt (vienas tūkstantis du šimtai dešimt litų) pareiškėjo G. A. L. naudai už advokato pagalbą.

44Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjų G.A. L., A. L. ir 5. Pareiškėjai nesutinka su Direkcijos sprendimu nepritarti ginčo žemės... 6. Atsakovas Direkcija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti... 7. Nurodė, kad ginčo teritorija yra Trakų istoriniame nacionaliniame parke,... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija... 9. Nurodė, kad teritorija, kurioje yra ginčo žemė, yra Trakų istoriniame... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 11. Nurodė, kad pagal preliminarią žemės sklypo ribų schemą, kuri pagal 1948... 12. II.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 5 d. sprendimu... 14. Teismas pažymėjo, kad už detaliųjų planų tvirtinimą ir teisėtumą... 15. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia išsipirkti Trakų... 16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjams priklausantis žemės sklypas ( - ) buvo... 17. III.... 18. Atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pateikė apeliacinį... 19. Atsakovas palaiko atsiliepime į pareiškėjų skunde išdėstytą poziciją,... 20. Atsakovo nuomone, esant atitinkamam teisiniam pagrindui (pvz., dokumentams,... 21. Pareiškėjai G. A. L., A. L. ir 22. Pareiškėjai taip pat teismui pateikė prašymą dėl išlaidų, patirtų... 23. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 163–167) pareiškėjai nesutinka su... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV.... 28. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo įpareigoti Trakų istorinio... 29. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas G. A. L. 2012 m.... 30. Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktas nustato, kad... 31. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis (2006 m. birželio 8 d.... 32. Nagrinėjamu atveju ginčui aktualus žemės sklypas yra Trakų istoriniame... 33. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog specialiajame... 34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Sklypų... 35. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad atsakovas... 36. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, taip pat padaręs išvadą,... 37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 38. Pareiškėjas G. A. L. taip pat prašė priteisti... 39. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 40. Atsakovo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos apeliacinį skundą... 41. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą... 42. Įpareigoti Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją iš naujo... 43. Iš atsakovo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos priteisti 1 210 Lt... 44. Nutartis neskundžiama....