Byla 2-337/2009
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atmestas prašymas panaikinti skirtą baudą uždarosios akcinės bendrovės „Medienos ir medžio gaminių agentūra“ bankroto byloje Nr. B2-1120-186/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Divingas“ įgalioto asmens A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atmestas prašymas panaikinti skirtą baudą uždarosios akcinės bendrovės „Medienos ir medžio gaminių agentūra“ bankroto byloje Nr. B2-1120-186/2009.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Vilniaus apygardos teismas 2003 m. birželio 12 d. nutartimi atsakovui UAB „Medienos ir medžio gaminių agentūra“ iškėlė bankroto bylą. Ta pačia nutartimi teismas bankrutuojančios UAB „Medienos ir medžio gaminių agentūra“ administratoriumi paskyrė UAB „Divingas“, o įgaliotu asmeniu – D. U. . 2006 m. balandžio 28 d. nutartimi teismas bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ įgaliotu asmeniu patvirtino A. G. .

4Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 31 d. nutartimi bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ įgaliotam asmeniui A. G. skyrė 1 018,40 Lt dydžio baudą. Bauda A. G. buvo skirta už tai, kad ji daugiau nei 11 mėnesių nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų apie jos atliktus veiksmus bankrutuojančios UAB „Medienos ir medžio gaminių agentūra“ bankroto procese bei nepranešė teismui apie jokias svarbias priežastis, kodėl to negalėjo padaryti. Teismas tokį A. G. elgesį traktavo kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, dėl ko ir buvo skirta bauda.

5A. G. pateikė prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį arba jai skirtą 1 018,40 Lt dydžio baudą. Prašyme išvardijo atliktus veiksmus bankroto proceso eigoje, įskaitant įrodymų rinkimą dėl tyčinio bankroto, pirmųjų ir antrųjų varžytinių dėl turto pardavimo organizavimą bei jų rezultatus. Nurodė, kokią informaciją suteikė teismui per 2006 m. bei paminėjo paskutinį kartą teismui teiktus 2008 m. sausio 28 d. ir 2008 m. sausio 31 d. raštus. Pažymėjo, kad bankroto procesas užsitęsė dėl objektyvių nuo A. G. veiksmų nepriklausančių priežasčių.

6Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 3 d. atmetė bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ įgalioto asmens A. G. prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartimi skirtą baudą. Nurodė, kad CPK 107 straipsnio 1 dalis numato galimybę asmeniui, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo prašyti teismo, paskyrusio baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Pažymėjo, kad toks prašymas turi būti pagrįstas, tačiau A. G. savo prašyme nenurodė nei vienos savo elgesį pateisinančios priežasties, o tik pateikė dokumentus, kuriuos privalėjo pateikti iki 2008 m. gruodžio 31 d. nutarties priėmimo, nes iš prašyme pateiktos informacijos apie bankroto proceso eigą, akivaizdu, kad A. G. privalėjo teismą informuoti apie tyčinio bankroto galimybę, tai pagrindžiančių įrodymų rinkimą, bandymą realizuoti bankrutuojančios įmonės turtą ir kitus veiksmus. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas darė išvadą, kad A. G. elgesį pateisinančių aplinkybių nenustatyta, todėl nėra pagrindo panaikinti baudą skirtą už informacijos teismui neteikimą.

7Atskiruoju skundu bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ įgaliotas asmuo A. G. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartimi skirtą baudą. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia tokiais argumentais:

81. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 199 straipsnio 6 dalies nuostatas. CPK 199 straipsnis aiškiai nurodo, kad bauda taikoma tik tuo atveju, kai rašytinis įrodymas nepateiktas per ,,nustatytą terminą“. Nagrinėjamu atveju nei teismas, nei įstatymas tokio termino nenustatė, todėl teisės normą aiškinti plečiamai ir įpareigoti sumokėti baudą motyvuojant tik protingo termino pažeidimu nėra teisinio pagrindo.

92. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 15 punkte nėra nurodyta, kokiais terminais ir laiko intervalais bankroto administratorius privalo teikti informaciją teismui. Todėl teismo išvados, kad bankroto administratorius vilkina procesą, remiantis tik tuo, kad teismui informacija nebuvo pateikta 11 mėnesių, yra nepagrįstos. Atkreiptinas dėmesys, kas administratoriaus įgaliotas asmuo teismui pareikalavus pateikti įrodymus, tokią pareigą per teismo nurodytą terminą visada atlikdavo.

103. Vadovaudamasis ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalies ir 25 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir remdamasis susiklosčiusia bankroto bylų nagrinėjimo praktika, bankroto administratorius teikia teismui kreditorių susirinkimo protokolus, o kartu su jais ir kreditorių susirinkimo patvirtintas administratoriaus veiklos ataskaitas. Kadangi nuo 2008 m. sausio 31 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. nebuvo pagrindo šaukti kreditorių susirinkimo, šiuo laikotarpiu administratoriaus įgaliotas asmuo negalėjo pateikti kreditorių susirinkimo protokolų teismui. Taigi administratoriaus įgaliotas asmuo per minėtą laikotarpį neteikė teismui ataskaitų apie bankroto bylos eigą ne siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą, o nenorėdama nereikšmingomis detalėmis apsunkinti bylos nagrinėjimo.

114. Teismas nepagrįstai nurodė, jog administratoriaus įgaliotas asmuo vilkina procesą. Bankroto procesas užsitęsė dėl objektyvių, nuo A. G. veiksmų nepriklausančių priežasčių ir tai patvirtina kartu su prašymu panaikinti baudą pateikti įrodymai ir paaiškinimai. A. G. nuomone, ji atsakingai vykdė pareigas, nurodytas ĮBĮ, tačiau užsitęsusį bankroto procedūros vykdymą sąlygojo kitos priežastys.

12Atskirasis skundas netenkintinas.

13Civilinio proceso įstatymas nustato bankroto bylų nagrinėjimo tvarką, nurodydamas, jog šios bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.), tame tarpe ir ĮBĮ, kurio 10 straipsnio 1 dalis numato, jog bankroto bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

14Bankroto institutas pasižymi specialiais tikslais - apsaugoti kreditorių, taip pat ir skolininko teises ir interesus. Vienas reikšmingiausių subjektų, nuo kurio veiklos tinkamumo priklauso bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas, yra bankrutuojančios įmonės administratorius. Jo teisinis statusas apibrėžtas ĮBĮ 11 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje atskleistas įmonės administratoriaus veiklos turinys ir išvardytos jo pareigos teikiant bankroto administravimo paslaugas. Administratorius, be kita ko, įstatymo nustatyta tvarka gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.), teikia informaciją (ĮBĮ 11 str. 3 d. 15 p.), vykdo teismo ir kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 20 p.).

15Iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą. Visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiems tikslams pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti. Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas 2008 m. gruodžio 31 d. nutartyje, administratorius yra ypatingą teisinį statusą bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas.

16ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punkte yra numatyta, kad administratorius teikia informaciją ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (pagal šio nustatytas ataskaitų formas), teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka kreditoriams, savininkui (savininkams). Apeliantės teigimu, teismui 2008 m. sausio mėn. pareikalavus pateikti rašytinius įrodymus apie bankroto procedūras, šis reikalavimas buvo įvykdytas, be to, iš prie prašymo panaikinti baudą pateikti įrodymai patvirtina, kad administratoriaus įgaliotas asmuo atsakingai vykdė pareigas ir neturėjo tikslo vilkinti bylos. Atkreiptinas dėmesys, jog minėta ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punkto norma aiškintina sistemiškai, atsižvelgiant į kitas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kaip minėta šios straipsnio dalies 14 punkto norma numato administratoriaus pareigą organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus. Akivaizdu, jog bauda apeliantei buvo skirta ne už tai kad ji nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su ilgalaikio ir trumpalaikio turto pardavimu, skelbimu dėl turto pardavimo, varžytynių paskelbimu, kreditorių susirinkimų protokolų teikimu ir pan., o už tai, kad nevykdė savo pareigos informuoti apie tai teismą.

17Kolegija pastebi, kad ĮBĮ nuostatos nenumato administratoriaus informacijos pateikimo teismui terminų, turinio ir formos reikalavimų, taip pat, priešingai negu nurodo apeliantė, nenumato pareigos teismui reikalauti tokios informacijos, tačiau, kaip minėta, numato administratoriaus pareigą informaciją teikti. Juo labiau, kad 2009 m. sausio 12 d. prašyme (t. 3, b. l. 6) pati apeliantė pripažino, jog ji nepakankamai informavo teismą apie bankroto procedūros eigą. Kartu pažymėtina ir tai, jog nors ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies punktas nenustato jokio informacijos pateikimo termino, tačiau termino nenustato ir kitos įstatymų normos. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bankroto proceso esmę, teisėtai ir pagrįstai pritaikė protingo termino sąvoką bei nusprendė, jog 11 mėnesių trukmės terminas informacijai pateikti argumentuojant tuo, jog teismas šios informacijos neprašė, gali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Dėl to apeliantės nurodomi argumentai, susiję su neteisėtu CPK 199 straipsnio 6 dalies normos aiškinimu, atmetami kaip nepagrįsti.

18Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Vilniaus apygardos teismas 2003 m. birželio 12 d. nutartimi atsakovui UAB... 4. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 31 d. nutartimi bankroto... 5. A. G. pateikė prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio... 6. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 3 d. atmetė bankroto... 7. Atskiruoju skundu bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ įgaliotas... 8. 1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 199 straipsnio 6 dalies nuostatas.... 9. 2. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 11... 10. 3. Vadovaudamasis ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalies ir 25 straipsnio 4 dalies... 11. 4. Teismas nepagrįstai nurodė, jog administratoriaus įgaliotas asmuo vilkina... 12. Atskirasis skundas netenkintinas.... 13. Civilinio proceso įstatymas nustato bankroto bylų nagrinėjimo tvarką,... 14. Bankroto institutas pasižymi specialiais tikslais - apsaugoti kreditorių,... 15. Iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima... 16. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punkte yra numatyta, kad administratorius... 17. Kolegija pastebi, kad ĮBĮ nuostatos nenumato administratoriaus informacijos... 18. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 20. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą....