Byla e2S-330-275/2017
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ozo miestas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ozo miestas“ ieškinį atsakovui UAB „Šilėja“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus bei žalos atlyginimo ir ieškovų UAB „Ozo miestas“, J. M. ieškinį atsakovui UAB „Šilėja“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Ozo miestas“ kreipėsi į teismą su patikslintu prevenciniu ieškiniu, prašydamas uždrausti atsakovui UAB „Šilėja“ atlikti bet kokius bendro naudojimo objekto administravimo veiksmus name, esančiame ( - ), priteisti iš atsakovo 229,40 eurų turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti vykdyti administravimo veiksmus pagal nebegaliojantį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą. Prašymą motyvavo tuo, jog anksčiau teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi netaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužkerta kelio pakartotinai kreiptis su motyvuotu prašymu, nes atsirado papildomos aplinkybės, kurios neegzistavo anksčiau. Atsakovas peržengė bet kokias elgesio ribas ir atsakovui padarė turtinę žalą veiksmais, kurie turi savavaldžiavimo ar net vagystės požymių, nes gautas pranešimus, jog name, esančiame ( - ), buvo pavogtos skelbimų lentos, kurias buvo pakabinęs ieškovas. Atsakovas vykdo akivaizdžiai neteisėtą veiklą, kuria jau sukeliama ne tik reali žalos grėsmė, bet yra padaryta žala.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Teismas nurodė, jog ieškovo pateiktas patikslintas ieškinys, kuriame nurodytos papildomai atsiradusios aplinkybės apie ieškovo patirtą žalą ir pareikštą reikalavimą dėl 229,40 eurų žalos atlyginimo, nekeičia visų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje, kuria anksčiau netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodytų motyvų ir nesudaro pagrindo, atsiradus šioms papildomoms aplinkybėms, taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas, pasirinkęs savo teisių gynybos būdą per prevencinį ieškinį ir žalos atlyginimą, nepagrindė, kokiu būdu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – bylos nagrinėjimo laikotarpiu neuždraudus atsakovui atlikti veiksmus, gali pasunkėti ar pasidaryti teismo sprendimo įvykdymas negalimu. Atsižvelgęs į tai, jog nebuvo pagrindo manyti, jog nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galės pasunkėti ar jo įvykdymas pasidarys neįmanomu, teismas netenkino ieškovo prašymo.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Ozo miestas“ prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas nevertino ir nesigilino į naujai pateiktas aplinkybes bei įrodymus, o tik nurodė, kad šiuo klausimu jau pasisakė savo 2016 m. rugpjūčio 29 d. priimtoje nutartyje. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad priimant 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, ieškovas UAB „Ozo miestas“ nebuvo patyręs realios turtinės žalos, atsakovas nebuvo atlikęs veiksmų, kurie tiesiogiai parodo, kad tiek ieškovui, tiek namo ( - ) gyventojams UAB „Šilėja“ daro žalą. Teismas visiškai nepasisakė apie naujas ieškovo UAB „Ozo miestas“ pateiktas aplinkybes bei įrodymus. Laikinoji apsaugos priemonė, kurią pašoma taikyti šioje byloje, padėtų išlaikyti status quo ir neleistų atsakovui UAB „Šilėja“ toliau vykdyti veiklą ( - ) namo atžvilgiu ir savo veiksmais daryti žalą bendrojo naudojimo objektams, ieškovui bei patiems namo gyventojams. Todėl, akivaizdu, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui faktiškai vykdyti administravimo veiksmus daugiabučio namo ( - ), Vilniuje atžvilgiu. Be to, Vilniaus apygardos teismas, vertindamas identišką situaciją, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2S-2547-553/2016) nurodė, kad atsižvelgiant į galimo sprendimo teisinius padarinius ir jo vykdymo ypatumus, egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovams palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas, nes jų nepritaikius, ieškovė UAB „Ozo miestas“ ir ( - ) daugiabučio namo gyventojai patirs turtinę žalą.

10Atsiliepimo į atskirąjį skundą nebuvo gauta.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas netenkinamas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

14Kaip tvirtina bylos duomenys, pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą šioje byloje sprendė ne vieną kartą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškovo UAB „Ozo miestas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, kuo, be kita ko, remdamasis, apylinkės teismas motyvavo ir skundžiamą 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį, atmesdamas pakartotinį ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau šią 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, panaikino 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2378-232/2016 ir klausimą išsprendė iš esmės – uždraudė atsakovui UAB „Šilėja“ faktiškai vykdyti administravimo veiksmus daugiabučio namo ( - ) Vilniuje, iki kol bus priimtas sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Taigi apylinkės teismo išvados, kad nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, buvo paneigtos apeliacinės instancijos teismo, tokiomis jos laikytinos ir sprendžiant jomis motyvuotos 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą šioje apeliacinėje byloje, t. y. apylinkės teismo išvados, jog nebuvo pagrindo manyti, jog nepritaikius pakartotinai ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas galės pasunkėti ar jo įvykdymas pasidarys neįmanomu, laikytinos nepagrįstomis.

15Nepaisant to, pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumo konstatavimas šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo nutarties panaikinimui. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad šioje byloje ieškovo prašytos laikinosios apsaugos priemonės jau yra pritaikytos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi, todėl pagrindo tenkinti pakartotinį ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra. Taigi apylinkės teismo procesinis sprendimas netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią procesinę padėtį šios apeliacinės nutarties priėmimo metu, formaliai yra teisingas. Todėl apylinkės teismo nutartis paliekama galioti nepakeista, o skundas netenkinamas.

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

17Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai