Byla e2A-436-198/2018
Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Zinos Mickevičiūtės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir - UAB) „Vilstata“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-392-758/2018 pagal ieškovės UAB „Insolvency group“ ieškinį atsakovei UAB „Vilstata“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Insolvency group“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vilstata“ 10 124,42 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Nurodė, kad UAB „Lukonas“ 2014-07-01 su atsakove sudarė Įrangos, transporto ir mechanizmų nuomos sutartį Nr. 2017 07-02. Vykdydama šią sutartį UAB „Lukonas“ teikė, o atsakovė pirko įrangos nuomos, mechanizmų ir transporto paslaugas su arba be kuro ir su operatoriumi – autokrautuvą Bobkat, valst. Nr. ( - ). Sutartis buvo vykdoma 2014 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais.
  3. Už suteiktas paslaugas pagal minėtą sutartį UAB „Lukonas“ atsakovei pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras: 2014-07-31 serija SVA Nr. 0085; 2014-08-29 serija SVA Nr. 0111; 2014-09-30 serija SVA Nr. 0135. Viso 9 444,42 Eur (32 609,69 Lt) sumai. Atsakovė pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų neapmokėjo.
  4. UAB „Lukonas“ 2017-07-10 reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorinį reikalavimą atsakovei pagal 2014-07-01 Įrangos, transporto ir mechanizmų nuomos sutartį, perleido naujai kreditorei – ieškovei. Tą pačią dieną ieškovė išsiuntė pranešimą skolininkei UAB „Vilstata“ dėl reikalavimo perėmimo, pateikė reikalavimo perleidimo sutarties kopiją bei pareikalavo sumokėti per 30 dienų skolą: 9 444 Eur už nuomą, 680 Eur delspinigius, priskaičiuotus pagal sutarties 8.2 punktą už 180 dienų po 0,04 proc. už kiekvieną praleistą mokėjimo dieną.
  1. Atsakovė UAB „Vilstata“ su ieškiniu nesutiko, pateiktame atsiliepime į ieškinį, prašė jį atmesti.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 1 d. sprendimu ieškovės UAB „Insolvency group“ ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei iš atsakovės 10 124,42 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-09-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 266 Eur bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovės atstovo paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad UAB „Lukonas“ 2014-07-01 Įrangos, transporto ir mechanizmų nuomos sutartimi Nr. 2014 07-02 atsakovei suteikė autokrautuvo Bobkat, valst. Nr. ( - ), nuomos paslaugas 2014 m. liepos – rugsėjo mėnesiais (Įrangos, transporto ir mechanizmų nuomos sutartis 2014-07-01 Nr. 2014 07-02; Mechanizmo darbo apskaitos lapai: 2014 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesių). Išrašytų sąskaitų už nuomojamą autokrautuvą atsakovė nuomotojui UAB „Lukonas“ neapmokėjo ir liko skolinga 9 444,42 Eur, tai patvirtina UAB „Lukonas“ ir UAB „Vilstata“ 2015-02-23 skolų suderinimo aktas Nr. 1.
  3. Teismas vertino, kad atsakovė naujajai kreditorei ieškovei UAB „Insolvency group“ skolos nesumokėjo. Atsakovė neginčija prašomų priteisti sumų (skolos, delspinigių, palūkanų) dydžio, ginčija tik pačią prievolę.
  4. Nurodė, kad sutarties 8.2 punkte šalys sutarė, kad nuomininkui uždelsus sumokėti už paslaugas, moka nuomotojai 0,04 procento delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną iki mokėjimas bus atliktas. Ieškovė paskaičiavo delspinigius už 180 dienų, t. y. neviršijo įstatyme nustatyto dydžio.

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

6

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vilstata“ prašo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
  2. Nurodo, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta neteisingai, nevisapusiškai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 12, 176 - 185 straipsnių normas, nepaisant kasacinės instancijos teismo išaiškinimų, tiek ir pažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.
  3. Teigia, kad teismas neįsigilino į atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentus, jo atstovo paaiškinimus, jų nevertino ir dėl jų nieko nepasisakė. UAB „Lukonas“ neturėjo teisės valdyti autokrautuvą Bobcat, valst. Nr. ( - ), kadangi šis autokrautuvas nuosavybės teise priklausė VĮ „Visagino statybininkai“, kuriai Panevėžio apygardos teismas 2014-04-04 nutartimi iškėlė bankroto bylą. Net ir darant prielaidą, kad UAB „Zarasų ST“ valdė bankrutuojančios VĮ „Visagino statybininkai“ turtą, t. y. Bobcat, valst. Nr. ( - ), teisėtai, sudarytas 2014-07-03 sandoris tarp UAB „Zarasų ST“ ir UAB „Lukonas“ dėl šio autokrautuvo yra negaliojantis nuo jo sudarymo momento, nes sudarytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas.
  4. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl to, kad sutartis tarp UAB „Zarasų ST“ ir UAB „Lukonas“ dėl Bobcat, valst. Nr. ( - ), nuomos sudaryta 2014-07-03, tuo tarpu sutartis tarp UAB „Lukonas“ ir UAB „Vilstata“ datuojama 2014-07-01, t. y. ta diena, kai UAB „Lukonas“ neturėjo net teorinių galimybių disponuoti autokrautuvu. Be to, 2014-07-01 sutartis sudaryta nenurodant UAB „Vilstata“ atstovo, pasirašiusio sutartį, į bylą nėra pateiktas šios sutarties originalas ar tinkamai patvirtinta kopija, ši sutartis neregistruota atsakovės sutarčių registre ir bendrovė neturi šios sutarties originalo.
  5. Teigia, kad vertindamas 2015-02-23 skolų suderinimo aktą teismas nepagrįstai suteikė pirmenybę šiam dokumentui, kaip ir ieškovės pateiktiems mechanizmo darbo apskaitos lapams, kurie visiškai neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio reikalavimų, todėl negali būti laikomi apskaitos dokumentais buhalterinės apskaitos prasme. Pagal sutartį kelionės lapas ir atliktų darbų aktas yra ūkinės operacijos ir ūkinį įvykį pagrindžiantys dokumentai, kurių pagrindu išrašytina sąskaita faktūra. Šie dokumentai byloje nepateikti.
  6. Pažymi, kad kasacinis teismas dėl tarpusavio atsiskaitymo (užskaitos) aktų reikšmės laikosi praktikos, kad apibendrintas apskaičiavimas atskirame akte, jeigu tokiu aktu šalys neprisiima papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria. Be to, ieškovės pateiktas skolų suderinimo aktas, kuriuo vadovavosi pirmos instancijos teismas, nėra pasirašytas UAB „Vilstata“ vadovo, nors vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, būtent ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą, todėl būtent UAB „Vilstata“ vadovas turėjo patvirtinti skolos sumą, nurodytą akte.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Insolvency group“ prašo apeliantės UAB „Vilstata“ apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
  2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai įvertino civilinėje byloje Nr. e2-392-758/2018 esančius rašytinius dokumentus, liudytojų parodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
  3. Pažymi, kad byloje pateikti duomenys ir dokumentai pagrindžia, kokiu pagrindu UAB „Lukonas“ valdė autokrautuvą Bobcat, valst. Nr. ( - ), o būtent: autokrautuvas priklausė nuosavybės teise VĮ „Visagino statybininkai“, kuri autokrautuvą buvo išnuomavusi UAB „Zarasų ST“, o UAB „Zarasų ST“ - UAB „Lukonas“, kuri ir suteikė paslaugas apeliantei. Nurodytos faktinės aplinkybės, kurios pagrįstos rašytiniais dokumentais, patvirtina, kad UAB „Lukonas“ turėjo teisę valdyti bei nuomoti autokrautuvą. Apeliantė nepateikia įrodymų, kad kažkuri sutarčių būtų neteisėta ir (ar) pripažinta negaliojančia, kas leistų teigti, jog UAB „Lukonas“ autokrautuvą valdė neteisėtai.
  4. Taip pat pažymi, kad tai, jog apeliantė į savo buhalterinę apskaitą neįtraukė UAB „Lukonas“ išrašytų PVM sąskaitų - faktūrų už suteiktas paslaugas, neatleidžia jos nuo pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Be to, pati apeliantė priėmė ir pasirašė UAB „Lukonas“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas, dėl to ginčo nėra. Sąskaitos nebuvo pripažintos negaliojančiomis. 2015-02-23 skolų suderinimo aktas Nr. 1 taip pat nėra nuginčytas ir (ar) pripažintas negaliojančiu. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo V. L. parodymai, byloje esantys mechanizmo darbo apskaitos lapai, kurie yra pasirašyti ir patvirtinti tuometinių apeliantės darbuotojų, priėmusių UAB „Lukonas“ suteiktas paslaugas.

7Teismas

konstatuoja:

8apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalies). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės, atsakovės atstovų paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, įrodymų tyrimu, vertinimu, jų pagrindu padarytomis išvadomis ir argumentais.
  3. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2014-07-01 UAB „Lukonas“ su atsakove UAB „Vilstata“ sudarė Įrangos, transporto ir mechanizmų nuomos sutartį Nr. 2014 07-02, kuria UAB „Lukonas“ įsipareigojo teikti, o atsakovė pirkti įrangos nuomos, mechanizmų ar transporto paslaugas be arba su kuru ir operatoriumi (vairuotoju). 2014 m. liepos – rugsėjo mėnesiais atsakovė naudojosi jai sutarties pagrindu nuomojamu autokrautuvu Bobkat, valst. Nr. ( - ). Autokrautuvo darbo laikas buvo fiksuojamas Mechanizmo darbo apskaitos lapuose, pasirašytuose užsakovo, t. y. atsakovės atstovų. UAB „Lukonas“ atsakovei už autokrautuvo nuomą išrašė PVM sąskaitas-faktūras: 2014-07-31 SVA Nr. 0085 4 065,11 Eur (14 036 Lt) sumai, kurią atsakovė turėjo sumokėti iki 2014-08-31; 2014-08-29 SVA Nr. 0111 3 520,66 Eur (12 156,14 Lt) sumai, nurodant sumokėti iki 2014-09-10; 2014-09-30 SVA Nr. 0135 1858,65 Eur (6 417,55 Lt), nurodant sumokėti iki 2014-10-10. Atsakovės generalinis direktorius O. K. šias sąskaitas pasirašė. Atsakovė pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų neapmokėjo. 2015-02-23 sutarties šalys pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriame atsakovės buhalterė I. G. patvirtino atsakovės 9 444,42 Eur (32 609,69 Lt) skolą UAB „Lukonas“ pagal aukščiau minėtas PVM sąskaitas - faktūras. 2017-07-10 UAB „Lukonas“ Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorinį reikalavimą pagal 2014-07-01 Įrangos, transporto ir mechanizmų nuomos sutartį perleido naujajai kreditorei – ieškovei UAB „Insolvency group“, kuri ir reiškia ieškinį šioje byloje.
  4. Apeliantė apeliaciniame skunde neneigia minėtu laikotarpiu naudojusi autokrautuvą Bobkat, tačiau ginčija UAB „Lukonas“ autokrautuvo valdymo pagrindą. Nurodo, kad UAB „Lukonas“ neturėjo teisės valdyti autokrautuvo Bobcat, valst. Nr. ( - ), kadangi jis nuosavybės teise priklausė VĮ „Visagino statybininkai“, kuriai Panevėžio apygardos teismo 2014-04-04 nutartimi iškelta bankroto bylą.
  5. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Byloje nėra ginčo dėl to, kad autokrautuvas, Bobcat, valst. Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausė BVĮ „Visagino statybininkai“, kuriai Panevėžio apygardos teismo 2014-04-04 nutartimi iškelta bankroto byla (bylos Nr. B2-14-278/2018), bankroto administratoriumi skirta UAB „Ius Positivum“. Iš UAB „Ius Positivum“ atsakymo į ieškovės užklausą, matyti, kad BVĮ bankroto administratorė patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos iki spalio mėnesio autokrautuvas, Bobcat, valst. Nr. ( - ), buvo nuomojamas UAB „Zarasų ST“. Byloje taip pat pateikta UAB „Zarasų ST“ ir UAB „Lukonas“ 2014-07-03 Transporto priemonių nuomos sutartis, kurios pagrindu UAB „Lukonas“ išnuomotas krautuvas, Bobcat, valst. Nr. ( - ). Nors šių įrodymų, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas atskirai neaptarė, teisėjų kolegijos vertinimu jie pagrindžia UAB „Lukonas“ autokrautuvo valdymo pagrindą.
  6. Apeliantė, remdamasi Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1, 2 dalimis teigia, kad 2014-04-03 sutartis tarp UAB „Zarasų ST“ ir UAB „Lukonas“, ir 2014-07-01 sutartis tarp UAB „Lukonas“ ir atsakovės UAB „Vilstata“ yra negaliojantys sandoriai, tačiau priešieškinio byloje dėl šių sandorių nuginčijimo nereiškė, į bylą įtraukti kitas, susijusias bendroves, neprašė. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neišeidamas už tų ribų, kokias nustato ginčo šalys.
  7. Nagrinėjamu atveju, 2014-07-01 sutartyje tarp UAB „Lukonas“ ir atsakovės nėra įvardinta konkreti nuomojama įranga, mechanizmai ar transportas. Tačiau nustatyta, kad šios sutarties pagrindu atsakovės objektuose darbus atliko UAB „Lukonas“ darbuotojas, dirbantis krautuvu, Bobcat, valst. Nr. ( - ). Tai patvirtina ir liudytojų V. L., 2014 m. dirbusio atsakovės gamybos direktoriumi, V. K., dirbusio autokrautuvu Bobcat, parodymai. Atsakovės darbuotojų parašai ant Mechanizmo darbo laiko apskaitos lapų, tuo metu buvusio generalinio direktoriaus O. K. parašai ant pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų patvirtina, kad atsakovė sutiko su suteiktomis paslaugomis, nurodytu dirbtų darbo valandų skaičiumi, jų kaina ir suma. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovės prievolė šalių sutartu terminu atsiskaityti už gautas paslaugas atsirado ne tik sutarties, bet ir faktiškai atliktų darbų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.2 straipsnis). Todėl atsakovės atsisakymas apmokėti už gautas paslaugas, ginčijant UAB „Lukonas“ autokrautuvo valdymo pagrindą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįstas.
  8. Teisėjų kolegijos nuomone situacijos nekeičia ir apeliantės nurodoma aplinkybė, kad sutartis tarp UAB „Zarasų ST“ ir UAB „Lukonas“ sudaryta dviem dienomis vėliau, nei UAB „Lukonas“ ir UAB „Vilstata“ sutartis. Bylos duomenimis ginčų tarp UAB „Lukonas“, UAB „Zarasų ST“, BVĮ „Visagino statybininkai“ ir jos bankroto administratorės UAB „Ius Positivum“ dėl autokrautuvo valdymo nebuvo, o paslaugos atsakovei nuo 2014-07-02 buvo teikiamos.
  9. Ieškovė įrodė sutarties šalių susitarimo sąlygas ir UAB „Lukonas“ atsakovei suteiktų paslaugų faktą. Apeliantė apeliaciniu skundu jų neginčija. Dėl to, apeliantės nurodomos aplinkybės, kad 2014-07-01 sutartis sudaryta, nenurodant atsakovės atstovo, pasirašiusio sutartį, į bylą nėra pateiktas šios sutarties originalas ar tinkamai patvirtinta kopija, ši sutartis neregistruota atsakovės sutarčių registre ir bendrovė neturi šios sutarties originalo, teisėjų kolegijos vertinimu nepaneigia atsakovės prievolės ieškovei fakto.
  10. Bylos duomenimis atsakovė išreikalauti iš ieškovės sutarties originalą, neprašė. Pateikus dokumento kopiją ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta pagal CPK 202 straipsnio taisykles ir apie dokumento kopijos įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Dokumento kopijos įrodomosios reikšmės nustatymas priskirtas teismo vidiniam įsitikinimui (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 202 straipsnis); jis įgyvendinamas teismui įvertinus, ar, be kopijos, yra kitų dokumento sudarymą ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018). Pirmosios instancijos teismas sutarties kopiją laikė tinkamu, šalių susitarimą pagrindžiančiu įrodymu. Kadangi tiek sutarties sudarymą, tiek vykdymą patvirtina kiti rašytiniai bylos įrodymai: Mechanizmo darbo laiko apskaitos lapai, PVM sąskaitos – faktūros, skolų suderinimo aktas, liudytojų V. L., V. K. parodymai, pagrindo abejoti šio įrodymo patikimumu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi.
  11. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2015-02-23 skolų suderinimo aktą ir mechanizmo darbo apskaitos lapus, nepagrįstai suteikė pirmenybę šiems dokumentams, nors jie neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio reikalavimų, todėl negali būti laikomi apskaitos dokumentais buhalterinės apskaitos prasme.
  12. Atsakant į šiuos apeliantės argumentus, atkreiptinas dėmesys, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, apeliantės argumentai dėl pateiktų įrodymų trūkumų buhalterinės apskaitos prasme, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi jie nepaneigia šiuose dokumentuose užfiksuotų bylai reikšmingų aplinkybių. Atsakovės apskaitos organizavimo niuansai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, neatleidžia atsakovės nuo pareigos prievolę vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovė nurodė, kad ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų į savo apskaitą neįtraukė dėl to, kad jai nebuvo pateikti ūkines operacijas ir ūkinį įvykį pagrindžiantys dokumentai, tačiau bylos duomenimis šių dokumentų pateikti neprašė, situacijos nesiaiškino (CPK 12, 178 straipsniai), t. y. kooperavimosi pareigos nevykdė (CK 6.38 straipsnis 3 dalis).
  13. Nors apeliantė teisingai nurodo, kad apibendrintas apskaičiavimas atskirame akte, jeigu tokiu aktu šalys neprisiima papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria, tačiau teismo vertinimu ši nuostata nėra aktuali nagrinėjamu atveju. Atsakovės prievolės pagrindą pagrindžia aukščiau ne kartą paminėti ieškovės pateikti įrodymai. 2015-02-23 skolų suderinimo aktas patvirtina, kad atsakovė 9 444,42 Eur (32 609,69 Lt) skolą UAB „Lukonas“ pagal jai išrašytas PVM sąskaitas – faktūras pripažino. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymų visetą, ir iš įrodymų visumos darė išvadas apie įrodinėjimo dalyku šioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
  14. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad 2015-02-23 skolų suderinimo akte nurodytą skolos sumą turėjo patvirtinti būtent atsakovės vadovas, nes pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį būtent ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas ūkio subjekto vadovas nustato apskaitos dokumentų pasirašymo tvarką ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad pagal bendrovės apskaitos dokumentų pasirašymo tvarką tik bendrovės vadovas turėjo teisę pasirašyti skolų suderinimo akte, o buhalterė tokios teisės neturėjo (CPK 12, 178, 314 straipsniai). Dėl to, pagrįstai šis įrodymas buvo vertinamas kartu su kitais įrodymais.
  15. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės pateiktų įrodymų pakanka pareikštam reikalavimui pagrįsti, tuo tarpu atsakovė nepaneigė prievolės atsiskaityti už UAB „Lukonas“ suteiktas paslaugas (CPK 185 straipsnis).
  16. Pripažintina, kad iš dalies galima sutikti su apeliacinio skundo pastebėjimais, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nėra aptarti visi atsakovės nesutikimo su ieškovės reikalavimais argumentai, tačiau ta aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nenulėmė neteisėto procesinio sprendimo priėmimo. Taip pat nėra pagrindo vertinti, kad visuma byloje pateiktų įrodymų leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas byloje priėmė nepagrįstą sprendimą.
  17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovės apeliacinį skundą, atsiliepimą į jį, o taip pat byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, bei iš esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai