Byla e2-9339-217/2020

Dėl priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo; kiti suinteresuoti asmenys: AB „Swedbank”, Valstybinė mokesčių inspekcija LR Finansų ministerijos, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras”, UAB „Legal balance”, E. B., K. Š., L. K

1Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjas Romaldas Šuliokas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. K. patikslintą prašymą suinteresuotam asmeniui M. K. dėl priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo; kiti suinteresuoti asmenys: AB „Swedbank”, Valstybinė mokesčių inspekcija LR Finansų ministerijos, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras”, UAB „Legal balance”, E. B., K. Š., L. K..

2Teismas

Nustatė

3Pareiškėja prašo nustatyti jos naudai priverstinę hipoteką (įkeitimą) suinteresuotam asmeniui M. K., asmens kodas ( - ) nuosavybės teise priklausantiems nekilnojamiesiems daiktams: žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ) , sodo pastatui, unikalus Nr. ( - ) ; kiemo statiniams, unikalus Nr. ( - ) ; nuotekų valymo įrenginiams, unikalus Nr. ( - ) , esantiems adresu ( - ) , 8 870,42 Eur sumai (Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimu patenkintiems ieškovės K. K., asmens kodas ( - ) reikalavimams užtikrinti), nustatant, kad skola kartu su palūkanomis turi būti sumokėta per vienerių metų terminą.

4Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5424-598/2018 buvo patenkintas jos ieškinys ir iš M. K. jos naudai priteista 7 409,67 Eur skolos, 10,15 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos (7 409,67 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2017-04-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2018-07-14. 2018 m. liepos 31 d. antstolė Virginija Paunovienė priėmė pareiškėjos vykdomąjį raštą dėl išieškojimo iš M. K. vykdymo, tačiau nebuvo išieškotas nė vienas euras. 2019 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimu pareiškėjos vardu teisinė įmonė kreipėsi į skolininką, prašydama įvykdyti teismo sprendimą, nurodant tokio neįvykdymo pasekmes. Skolininkas susisiekė su teisininkais, tačiau jokių konkrečių veiksmų dėl teismo sprendimo vykdymo nesiėmė, išskyrus tai, kad baimindamasis galimo kreipimosi į Valstybinę darbo inspekciją, įsidarbino savo brolio K. K. vadovaujamoje įmonėje UAB „( - ) ". M. K. turi ( - ) profesiją, be jokių pavėlavimų moka kredito įmokas trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Swedbank", yra sudaręs vedybinę sutartį su naująja sutuoktine, tačiau išieškojimas nėra ir negali būti įvykdytas dėl jo sąmoningų veiksmų, vengiant vykdyti teismo sprendimą. Kreipimasis į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl teismo sprendimo nevykdymo pagal nusistovėjusią praktiką nėra veiksminga priemonė, AB „Swedbank" neduoda sutikimo pardavinėti M. K. priklausantį gyvenamąjį namą su priklausiniais iš viešųjų varžytinių, nesutinka nutraukti kredito sutartį, sudarytą su M. K. ir pradėti hipotekos vykdymo procesą, nors pareiškėjos suteiktos paskolos lėšomis buvo padidinta M. K. nuosavybės teisėmis AB „Swedbank" įkeisto gyvenamojo namo vertė. Esant šioms aplinkybėms, yra būtinybė nustatyti priverstinę hipoteką gyvenamajam namui su priklausiniais, kadangi skolininkas piktybiškai nevykdo savo įsipareigojimų pagal 2015 m. kovo 30 d. vekselį grąžinti paskolą iki 2017-03-30 bei nevykdo Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimo, pagal kurį šiai dienai jis yra skolingas pareiškėjai 8 870,42 Eur, iš kurių 7 409,67 Eur - skola pagal vekselį; 400,00 Eur išlaidos teisinei pagalbai; 10,15 Eur kompensacinių palūkanų bei 5 % metines palūkanos nuo priteistos 7 409,67 Eur sumos, kurios nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki šio ieškinio padavimo dienos už 1 020 dienų sudaro 1 050,60 Eur. Pareiškėjo, teisėti lūkesčiai, kad skola bus išieškota per protingą ir adekvatų paskolintai sumai laikotarpį, vėluojant atsiskaityti 1 015 dienų, yra akivaizdžiai pažeidžiami, todėl egzistuoja objektyvi būtinybė taikyti priverstinę hipoteką, siekiant užtikrinti išieškotojos interesus, nepažeidžiant jos ir banko interesų pusiausvyros, kadangi jos suteikta paskola buvo panaudota įkeisto bankui gyvenamojo namo įrengimui. Taigi, akivaizdu, jog mano sąskaita buvo pagerinta įkaito turėtojo padėtis (įkeisto turto vertė). Pagal kredito sutartį su AB „Swedbank" M. K. kas mėnesį moka po 2,757 % metinių palūkanų, kas per mėnesį sudaro 69 508,80 x 2,757% : 12 = 159,69 Eur. Iš viso M. K. kas mėnesį bankui moka kartu su paskolos grąžinimu 337,92 Eur. Prašomas nustatyti vienerių metų priverstinės hipotekos laikotarpis būtų proporcingas banko suteiktos paskolos dalies (8 826,13 Eur) grąžinimo laikotarpiui, atsižvelgiant į tai, kad: 1) jos vardu kreditas M. K. gyvenamojo namo pagerinimui buvo paimtas 2014 m. birželio 19 d.; 2) M. K. nuo 2017 m. kovo 30 d. nevykdė savo pareigos apmokėti man pagal vekselį, t. y. beveik 34 mėnesius; 3) nustačius priverstinės hipotekos laikotarpį 1 metams, bendras M. K. pagal vekselį nevykdomos prievolės laikotarpis būtų 46 mėnesiai; 4) M. K. vykdant skolos grąžinimą, jam tektų per 46 mėnesius sumokėti man, pareiškėjai, po 192,83 Eur ( 8.870,42 Eur : 46 mėn. = 192,83 Eur ), kas reikštų beveik dvigubai mažesnę sumą, nei kad M. K. moka bankui ( 337,92 Eur ); 5) M. K. tektų pareiga mokėti man po 739,20 Eur kas mėnesį plius 5 procentus metinių palūkanų nuo nesumokėtos sumos, kas būtų šiek tiek daugiau nei dvigubai didesnė suma už bankui mokamą sumą ( 337,92 Eur ); 6) AB „Swedbank" bankas suteikė M. K. lengvatinę būsto paskolą, o pareiškėja suteikė komercinę, jos išlaidas bankui padengiančią paskolą 2 metų laikotarpiui.

5Suinteresuotas asmuo M. K. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo nesutinka su K. K. prašymu, kadangi mokėjimo nevengia, o pervedamas atlyginimas iš sąskaitos yra nuskaičiuojamas, kadangi sąskaita yra areštuota. Skolą pripažįsta, kadangi ji yra priteista teismo. Mano, kad dėl skolos atlyginimo gali prieiti kito sprendimo būdo.

6Suinteresuotas asmuo E. B. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo nesutinka su K. K. prašymu dėl priverstinės hipotekos jos naudai nustatymo, kadangi tokiu būdu bus pažeisti jos, kaip M. K. kaip kreditorės, interesai. Kreditorė siekia įgyti privilegiją ir pranašumą kitų kreditorių atžvilgiu, tačiau jokių svarbių ir išskirtinių aplinkybių, kodėl jos turimas finansinis reikalavimas yra svarbesnis už kitų kreditorių turimus finansinius reikalavimus, nepateikė ir nenurodė. Vien ta aplinkybė, kad pinigus skolino namo įsirengimui ir jos turimas finansinis reikalavimas yra didesnis nei kitų kreditorių, jokių būdu nesuponuoja būtinybės jos atžvilgiu taikyti priverstinę hipoteką. Tokio prašymo tenkinimas ne tik pažeis kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus, tačiau ir teismų praktiką. Be to nesutinka, kad pareiškėjos turimo finansinio reikalavimo dydis yra toks reikšmingai didelis lyginant su kitais kreditoriais, kad vien tuo pagrindu galėtų būti taikoma priverstinė hipoteka. Pareiškėjos naudai taikius priverstinę hipoteką, kitų lygiaverčių kreditorių interesai būtų grubiai pažeisti ir jų atžvilgiu išieškojimo galimybės galimai sumažėtų, todėl ginant kitų kreditorių interesus, pareiškėjos patikslintą prašymą prašo atmesti.

7Suinteresuotas asmuo „Swedbank“ AB pateikė atsiliepimą į prašymą, sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra; civilinę bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

8Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija LR Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo pareiškėjos prašymo patenkinimui neprieštaraus, teismui įvertinus, kad tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau, nei tai būtina ir jei nebus pažeisti kitų kreditorių interesai. Bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

9Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė.

10Prašymas atmestinas.

11Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymas, įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 straipsnio 1 dalis, 4.185 straipsnis).

12CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad priverstinė hipoteka atsiranda pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti. CK 4.178 straipsnyje detalizuojama ši teisės norma, nustatant, kad pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo kreditoriaus prašymu gali būti įregistruota skolininko daikto hipoteka. Teismo sprendime turi būti nurodyta: hipoteka užtikrinama reikalavimo suma, hipotekos terminas, daiktas, kuris registruojamas hipotekos registre, ir šio daikto savininkas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad priverstinei hipotekai pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti (CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punktas) atsirasti reikalingos šios sąlygos: 1) priverstine hipoteka užtikrinamas reikalavimas turi būti priteistas teismo sprendimu; 2) priverstinės hipotekos nustatymo turi reikalauti kreditorius, kurio naudai patenkinamas turtinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-456/2009).

13Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5424-598/2018 pareiškėjai K. K. priteisė iš M. K. 7 409,67 Eur skolą, 10,15 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos (7 409,67 Eur ), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2017-04-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. 2018 m. liepos 31 d. antstolė Virginija Paunovienė priėmė vykdyti pareiškėjos pateiktą vykdomąjį dokumentą.

14Taigi, pirmiau nurodytų Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.175 ir 4.178 straipsnių nuostatų sisteminė analizė lemia išvadą, kad teismas savo sprendimu turi teisę nustatyti priverstinę skolininko nekilnojamojo daikto hipoteką tik esant šių sąlygų visumai: 1) turi egzistuoti teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo; 2) turi būti pateiktas teismui kreditoriaus prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo (išskyrus išimtinius įstatymo numatytus atvejus, kai teismas turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką ex officio (pagal pareigas) (pvz., CK 3.197 straipsnis); 3) turi egzistuoti CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis (pvz., CK 3.197 straipsnis, 5.71 straipsnis); 4) nekilnojamasis daiktas, kuriam siekiama nustatyti priverstinę hipoteką, turi priklausyti skolininkui nuosavybės teise. Tik esant šių sąlygų visumai teismo sprendimu gali būti nustatoma priverstinė hipoteka, atitinkamai konkrečiai įstatymo nenurodytais atvejais priverstinė hipoteka negali būti nustatoma.

15Atsižvelgiant į tai, jog skola pareiškėjai yra priteista Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5424-598/2018, M. K. šios prievolės nevykdo, todėl pagrindas taikyti priverstinę hipoteką egzistuoja (CK 4.175 straipsnio 4 dalis). Tačiau teismas atsižvelgia į skolininko, kreditorės E. B. prieštaravimus bei kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos nuomonę, kad teismas turi atsižvelgti į kitų kreditorių interesus bei tai, kad kreditorė siekia įgyti privilegiją ir pranašumą kitų kreditorių atžvilgiu, tačiau jokių svarbių ir išskirtinių aplinkybių, kodėl jos turimas finansinis reikalavimas yra svarbesnis už kitų kreditorių turimus finansinius reikalavimus, nepateikia ir nenurodo.

16Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę nustatyti hipoteką pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti, visų pirma tokią teisę susiejo su socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga (pvz., prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, įtvirtintas CK 3.3 straipsnio 1 dalyje ir pan.). Kadangi hipotekos kreditorius išieškojimo procese turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius (CK 4.192 straipsnio 1 dalis), asmuo, prašydamas, kad teismo sprendimu būtų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą, o teismas – įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau nei tai yra būtina, taip pat ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Entum“ v. UAB „Pajūrio Sabina“, bylos Nr. 3K-3-307/2010).

17Pareiškėja nurodo, kad nuo teismo sprendimo jos naudai priėmimo iš skolininko M. K. nebuvo išieškota jokia suma; kreditorius AB „Swedbank" neduoda sutikimo pardavinėti M. K. priklausantį gyvenamąjį namą su priklausiniais iš viešųjų varžytinių, nesutinka nutraukti kredito sutartį, sudarytą su M. K. ir pradėti hipotekos vykdymo procesą, nors jos suteiktos paskolos lėšomis buvo padidinta M. K. nuosavybės teisėmis AB „Swedbank“ įkeisto gyvenamojo namo vertė. Pareiškėjos nuomone yra būtinybė nustatyti priverstinę hipoteką gyvenamajam namui su priklausiniais, kadangi skolininkas piktybiškai nevykdo savo įsipareigojimų pagal 2015 m. kovo 30 d. vekselį grąžinti paskolą iki 2017-03-30 bei nevykdo Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimo, pagal kurį šiai dienai jis yra skolingas pareiškėjai 8 870,42 Eur, iš kurių 7 409,67 Eur - skola pagal vekselį.

18Nustatyta, kad 2018 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5424-598/2018 buvo patenkintas pareiškėjos ieškinys ir iš M. K. jos naudai priteista 7 409,67 Eur skolos. Tuo pačiu teismo sprendimu Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi K. K. reikalavimo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovo M. K. kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, turtinių teisių bei piniginių lėšų areštas neviršijant pareikšto reikalavimo sumos – 7 409,67 Eur, galimam trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimui užtikrinti (Civilinio proceso kodekso 754 straipsnio 4 dalis) ir paliktos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taigi teismo sprendimu priteista skola pareiškėjai yra užtikrinta skolininko turto areštu.

19Pareiškėja savo prašymą grindžia sąmoningai ir ilgai nevykdomu teismo sprendimu, skolininko nesąžiningumu, skolos dydžiu bei ilgu nevykdymo laikotarpiu, todėl prašo taikyti priverstinę hipoteką, nustatant, kad skola turi būti sumokėta per vienerių metų terminą. Tokiam reikalavimui prieštarauja skolininkas bei kreditorė E. B., nurodydama, kad teismui patenkinus pareiškėjos reikalavimą būtų grubiai pažeisti kitų lygiaverčių kreditorių interesai ir jų atžvilgiu išieškojimo galimybės galimai sumažėtų.

20Per Teismų informacinę sistemą Liteko patikrinus Antstolių informacinę sistemą matyti, kad iš M. K. išieškomos skolos pareiškėjos nurodytiems kreditoriams (tame tarpe - E. B. išieškoma 943 Eur nuo 2017 m.; AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras” – 603 Eur; pareiškėjai K. K. nuo 2018 m.; L. K. naudai nuo 2015 m. išieškomas išlaikymas vaikams – 1 840,66 Eur ir kt.).

21Tai rodo, kad 2018 m. birželio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5424-598/2018 yra vykdomas ir nėra pagrindo teigti, jog nenustačius priverstinės hipotekos skolininko turtui teismo sprendimas liks neįvykdytas ar kyla grėsmė, jog sprendimo įvykdymas pasunkės ar net taps neįmanomu, kadangi šis sprendimo vykdymas yra užtikrintas turto areštu ir vykdomas priverstinai.

22Pažymėtina, kad priverstinė hipoteka, siekiant užtikrinti ieškovo turimų kreditorinių reikalavimų įvykdymą, gali būti nustatyta tik įstatyme numatytais atvejais.

23Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta galimybė, nustatyti hipoteką pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti, faktiškai yra susieta su socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga (pvz., prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, įtvirtintas CK 3.3 straipsnio 1 dalyje ir pan.). Kadangi hipotekos kreditorius išieškojimo procese turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius (CK 4.192 straipsnio 1 dalis), pareiškėja, prašydama teismo sprendimu nustatyti hipoteką, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą. Tokiu būtinumu pareiškėja nurodo aplinkybę, jog teismo sprendimu priteista gana didelė pinigų suma, kuri skolinta ir panaudota gyvenamojo namo pagerinimui (įrengimui), o prašoma nustatyti priverstinę hipoteką būtent šiam turtui. Taip pat remiasi žiniomis apie M. K. profesijos pobūdį, kad jis gali turėti daugiau pajamų, todėl yra nesąžiningas ir skolą mokėti vengia. Kitų priverstinės hipotekos nustatymo aplinkybių pareiškėja nenurodo.

24Teismas mano, kad priverstinės hipotekos būtinumas turi būti grindžiamas svarbiu ir išskirtiniu konkretaus kreditoriaus interesu, o ne interesu, kuris gali būti būdingas kiekvienam kreditoriui. Todėl prašymas nustatyti priverstinę hipoteką, turi būti grindžiamas aplinkybėmis, kuriomis negali remtis bet kuris iš kreditorių, nes teismas naudojasi priverstinės hipotekos nustatymo teise siekdamas apginti ypatingus ir individualius kreditoriaus interesus.

25Iš byloje esančių duomenų matyti, jog M. K. turi ir daugiau kreditorių, įtrauktų į bylą suinteresuotais asmenimis, o daliai iš jų kreditoriniai įsiskolinimai taip pat yra priteisti teismo ir turi būti išieškomi. Prašantis nustatyti priverstinę hipoteką kreditorius būtinumą ją nustatyti turi grįsti aplinkybėmis, kuriomis negali remtis bet kuris iš kreditorių, nes teismas naudojasi priverstinės hipotekos nustatymo teise siekdamas apginti ypatingus ir individualius kreditoriaus interesus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė priežastis, kurios yra būdingos visiems kreditoriams, t. y. siekis apsaugoti savo finansinį reikalavimą. Jokių ypatingų ir individualių interesų pareiškėja nenurodė (CPK 12, 178 straipsniai), todėl šiame proceso etape pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pakankamos priemonės siekiant apsaugoti pareiškėjos kaip kreditorės interesus.

26Kita vertus iš skolininko yra išieškomas ir išlaikymas vaikams, todėl tenkinus pareiškėjos (trečios eilės kreditorės pagal Civilinio proceso kodekso 754 straipsnį) prašymą, pareiškėja vienerių metų laikotarpiui įgytų nepagrįstą pranašumą prieš pirmos eilės kreditorius su reikalavimais dėl sutartinės hipotekos bei dėl išlaikymo išieškojimo ir tuo būtų pažeistas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

27Teismo vertinimu nustatyti priverstinę hipoteką pareiškėjos naudai pažeistų ir tos pačios eilės kreditorių teises, nes nėra jokių kriterijų pagal kuriuos vienam kreditoriui būtų galima suteikti pranašumą prieš kitus. Išimtys privilegijuoti kreditorius šiems suteikiant hipotekas nustatytos tik įstatyme (pvz., CK 3.72 straipsnio 10 dalis, 3.78 straipsnio 5 dalis, 3.197 straipsnis ir kt.).

28Taigi kreditorius, kuris nors ir vėliau pradėjo teisminį procesą, įgytų pranašumą prieš tokios pačios eilės kreditorių, kuris pradėjo procesą anksčiau, tačiau dėl kokių nors priežasčių toks procesas iki galutinio teismo sprendimo truko ilgiau nei pirmojo. Dėl to tokio kreditoriaus hipoteka būtų registruojama kaip antrinė su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Tai reikštų, kad įvairios procesinės kliūtys daro įtaką materialiems daiktinių teisių santykiams, kas nagrinėjamu atveju neatitiktų proceso normų paskirties.

29Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo skolininko turtui, atmestinas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

30Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 551 straipsniu, teismas,

Nutarė

31atmesti pareiškėjos K. K. prašymą dėl priverstinės hipotekos taikymo skolininko M. K. turtui.

32Nutartis per 7 dienas gali būti apskųsta atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.