Byla 2A-174-544/2010

3Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Angelei Andrikonienei, dalyvaujant ieškovui G. J., jo atstovui advokatui Arvydui Martinkevičiui, atsakovei R. S., jos atstovei advokatei Ingai Radinienei, trečiajam asmeniui I. K.,

4Viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-42-589/2009 pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovams R. S., tretiesiems asmenims R. J., Panevėžio apskrities viršininko administracijai, V. P., B. V., V. K., I. K., dėl nuosavybės teisės gynimo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6Ieškovas G. J. prašė įpareigoti atsakovę R. S. nukelti nuo jo žemės sklypo, esančio Panevėžio m. ( - ), pietinės dalies jos pastatytą ažūrinę (vielos tinklo) su metaliniais stulpais tvorą. Nurodė, kad 2005-07-14 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 0,0400 ha dydžio žemės sklypą, esantį ( - ) gyvenamojo namo statybai. Atsakovei sutikus, pradėjo statyti gyvenamąjį namą nuo atsakovės sklypo ribų 1,5 m atstumu, tačiau, pastačius gyvenamąjį namą, 2006-08-11 gavo Panevėžio AVA teritorijų planavimo ir statybinės priežiūros departamento Panevėžio miesto ir rajono statybos valstybinės priežiūros skyriaus reikalavimą panaikinti balkoną ir sumažinti namo pastogės plotą, kadangi neišlaikytas 1,5 m atstumas nuo atsakovės sklypo ribos. Po to atliko matavimus ir paaiškėjo, kad atstumas nuo kaimyninio sklypo ribos išlaikytas, tačiau atsakovės ažūrinė (vielos tinklo) su metaliniais stulpais tvora pastatyta ant jam priklausančios pietinės sklypo dalies. Vienas 26 metrų ilgio tvoros galas į jo sklypą įsiterpęs 10 cm, kitas - 32 cm, todėl dėl atsakovės kaltės ieškovas negali naudotis sklypo dalimi. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės reikalavimų nustatyti sklypų ribas, paaiškino, kad atsakovė savavališkai išplėtė savo žemės sklypo ribas, nes savavališkai perkėlė tvorą į kitą vietą ant jo žemės sklypo po 2002 metų birželio mėnesio, ką patvirtina topografines nuotraukos. Jam priklausantis žemės sklypas yra suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-03-05 įsakymu Nr. A-173. Pagal jį K. Tinterio įmonė 2004-03-18 parengė žemės sklypo planą, kurį rengiant riba jau buvo suformuota, ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir jos sutapo su atsakovės tvoros tuometiniu išsidėstymu. Todėl keisti nustatytą sklypų ribą nėra teisėto pagrindo.

7Priešieškiniu atsakovė prašė nustatyti jai priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), ribą su atsakovo žemės sklypu, esančiu ( - ), pagal 2008-05-21 V. L. parengtą faktinio žemės sklypo naudojimo planą. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausantis 935 kv. m. žemės sklypas suformuotas pagal 1992-10-05 namų valdos žemės sklypo ribų planą, kurio pagrindu buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis su tuomet buvusia žemės sklypo savininke V. D.. 2000-04-14 V. D. šį žemės sklypą padovanojo jai. Vizualiai šio žemės sklypo ribos, pažymėtos 1992-10-05 plane, atitiko faktiškai valdomo sklypo ribas - šiaurinė riba ėjo lygiagrečiai ūkiniam pastatui, kiemo statiniai išsidėstę sklypo ribose. 2008-05-21 atlikus geodezinius matavimus paaiškėjo, kad privatizuoto žemės sklypo ribos pagal 1992-10-05 žemės sklypo planą neatitinka faktiškai iki žemės sklypo privatizacijos ir po jos naudojamo žemės sklypo ribų. Pagal žemės sklypo planą, parengtą 1992-10-05, jai priklausantis žemės sklypas nuo 935 kv. m. sumažėjo iki 934 kv. m., be to, ūkinio pastato dalis, fekalijų duobės kraštas, kurie šiame sklype pastatyti ir naudojami nuo 1951 m., patenka į kaimyninį ieškovo sklypą. Ieškovo pastatyta ugniasienė patenka į jai priklausančio žemės sklypo ribas. Gretimas žemės sklypas, esantis ( - ), suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-03-05 įsakymu Nr. A-173. Pagal jį K. T. įmonė 2004-03-18 parengė žemės sklypo ( - ), planą, kurį rengiant žemės sklypų ( - ) ir ( - ), riba jau buvo suformuota, ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje. 2004-03-18 pažymoje žemės sklypo planą rengęs K.Tinteris nurodė, kad žemės sklypų ( - ) ir ( - ), riba yra tvora (( - ) savininkų) ir ( - ) gatvė. Sudarant žemės sklypo ( - ) planą riba buvo nustatyta pagal kaimyninio sklypo ( - ) tvorą, tačiau, esant netiksliai nustatytoms žemės sklypo ribos koordinatėms, privatizuojant namų valdą, ( - ), ginčo riba yra netiksli. Neatitikimai faktinio naudojimo žemės sklypo plane ir įregistruoto žemės sklypo ribų plane rodo, jog, parduodant žemės sklypą, buvo neteisingai nustatytos, atžymėtos ir įregistruotos žemės sklypo ribos. Pagal 1993-07-21 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 550 6.1.1p., savininkei turėjo būti parduotas valdai faktiškai naudojamas žemės sklypas. 1997-07-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 987 patvirtinta valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka nustatė, kad faktiškais privačioms namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdos techninės apskaitos bylų duomenis, atsižvelgiant į tai, kad privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo ribos turi atitikti LR žemės reformos įstatymo 9 str. 4 d. nuostatas. Pagal LR žemės reformos įstatymo galiojusios žemės sklypo privatizavimo metu (1991-07-25 redakcija Nr. I-1607) 9 str. 4 d. atskirai sodybai (namų valdai) parduodama žemė, užimta statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais, kiemas ir sodybos ribose pastoviai daržui naudojamas sklypas. Tokiu būdu įstatymu buvo nustatyta, kad parduodamas žemės plotas faktiškai yra namų valdos užimamose ribose. Vadovaujantis aukščiau aptartais teisės aktų reikalavimais, turėjo būti nustatomos parduodamo žemės sklypo ( - ) ribos. Vadovaujantis 1996-03-11 LR žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 98 patvirtinta „Žemės sklypų planų parengimo, atliekant geodezinius matavimus metodikos“ 5.4.8 p šiaurinė žemės sklypo, esančio ( - ), riba turėjo būti formuojama pagal esamą tvorą, metalinį garažą, fekalijų duobę, ūkinį pastatą taip, kad minėti nekilnojamieji daiktai įeitų į privatizuojamą namų valdos žemės sklypą. Taigi žemės sklypų ribos yra nustatytos neteisingai ir yra neaiškios.

8Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-12-03 sprendimu ieškovo G. J. ieškinį atmetė, o atsakovės R. S. priešieškinį patenkino: atsakovei priklausančio 935 kv. m. žemės sklypo, esančio Staniūnų g. 16, Panevėžyje, ir ieškovui priklausančio 400 kv. m. žemės sklypo, esančio ( - ), ribas nustatė pagal 2008-05-21 V. L. parengtą faktinio žemės sklypo naudojimo planą. Teismas pagal nekilnojamojo turto kadastro duomenis, liudytojos I. A. parodymus nustatė, kad atsakovei priklausanti tvora buvo pastatyta 1958 metais ir atnaujinta 1998 metais. Nors ieškovas ir liudytojas V. G. nurodė, jog tvora buvo perstatyta prieš penkerius metus ir buvo patraukta apie 30 cm, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai, šiuos argumentus paneigia. Atsakovė pripažįsta, kad tvora buvo perstatyta 1998 metais ir įregistruota nekilnojamojo turto registre kaip gyvenamojo namo priklausinys. Nuosavybės teisę į žemės sklypą atsakovė įgijo 2000-04-14 dovanojimo sutarties pagrindu, o ieškovas - 2005-07-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Todėl teismas sprendė, jog, nustatant atsakovės žemės sklypo ribas, ieškovo teisės negalėjo būti pažeistos, nes jis tuomet dar nebuvo sklypo savininku. Apklaustas liudytoju žemės sklypo geodezinius matavimus atlikęs V. L. nurodė, kad atsakovės žemės sklypo ribos neatitiko senųjų koordinačių, o toks neatitikimas galėjo atsirasti dėl to, kad atliekant pirminius matavimus buvo padaryta klaida manomai dėl to, kad tarp sklypų buvo sublokuotų pastatų ir buvo matuojama teodolitu. Tai, kad tarp gretimų sklypų buvo sublokuotas ūkinis pastatas, patvirtinta atsakovės pateiktas generalinis planas dėl projektuojamo metalinio garažo ir nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylų duomenys, dėl ko ir galėjo būti padarytos klaidos atliekant pirminius matavimus. Dėl šių priežasčių skiriant ir matuojant žemę konkrečioje vietovėje galėjo atsirasti tam tikrų netikslumų, tačiau dėl to negalėjo būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jei jie įgijo nuosavybės teisę vėliau ir į apibrėžto dydžio žemės sklypą. Teismas nurodė, kad suformuotų ar tikslinamų atliekant kadastrinius matavimus nekilnojamojo turto objekto ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje ir jau pažymėtų kadastro žemėlapyje nekilnojamojo turto objektų ribų tikslinimą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti LRV 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2006-01-09 įsakymu Nr. 1P-3 patvirtinti Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir kadastro žemėlapio tikslinimo techniniai reikalavimai. Nuostatų 123 punkte, nurodyta, kad, jeigu žymimos kadastro žemės sklypo ribos, išmatuotos kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje, nesutampa (yra tarpas arba persidengimas) su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribomis, taip pat išmatuotomis valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastro žemėlapyje žymimos ribos, kai jos nesutampa: miestuose – iki 0,1 metro, urbanizuotose kaimo vietovėse – iki 0,2 metro, kitose kaimo vietovėse – iki 0,6 metro. Žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje sujungiamos kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo 9 str. nuostatas, namų valdai parduodama žemė užimta statiniais, sodiniais, želdiniais, kiemas ir sodybos ribose pastoviai daržui naudojamas žemės sklypas. Teismas nurodė, kad atsakovės pateiktas geodezinis planas atitinka jos faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas, be to, nesant jokių reikalavimų tvorų statybai, išskyrus nuostatas dėl tvorų aukščio ribojimo, nustatant pirminę kaimyninių sklypų ribą matuojant nuo tvoros leistina paklaida nustatant kaimyninių sklypų ribą ir statant tvorą nebuvo pažeista. Įvertinęs minėtą įrodymų visumą teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas, o priešieškinis tenkintinas, kadangi priešieškiniu prašomos nustatyti žemės sklypo ribos atitinka faktiškai naudojamų žemės sklypų ribas.

9Apeliaciniu skundu ieškovas G. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, padarė esminių procesinės teisės normų pažeidimų. Teismas, teigdamas, kad jo ir liudytojo V. G. parodymus, kad ši tvora buvo neteisėtai prieš penkerius metus apie 30 cm. patraukta ant ieškovo sklypo, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, neatsižvelgė ir ignoravo to paties teismo 2007-07-12 neįsiteisėjusiame sprendime konstatuotas tvoros perstatymo, nukrypstančio nuo R. S. priklausančio žemės sklypo ribos, patvirtinančias aplinkybes. Skaičiuojant, jog įsiterpusios tvoros ilgis yra 26 m., dėl atsakovės kaltės negali naudotis nemaža savo sklypo dalimi, be to, negali būti pašalinta reikalaujamo išlaikyti 1,5 m atstumo problema. Tai, kad tvora stovi ne atsakovės, o jo žemės sklype įrodė K. T. įmonės 2004-03-18 jo žemės sklypo planu, iš kurio matyti, kad riba su atsakovės žemės sklypu tuo metu ėjo tiesia linija; dvejomis topografinėmis nuotraukomis, darytomis 2002-06-20 ir 2006-12-27, kurios patvirtina faktą, kad atsakovės tvora po 2002 m. buvo paslinkta į kitą vietą, t. y. į jam priklausantį žemės sklypą; VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio filialo 2007-04-24 žemės sklypų, esančių ( - ), planas, atliktų kadastrinių matavimų pagrindu, iš kurių matyti aiškus atsakovei priklausančios tvoros poslinkis į jo žemės sklypo pusę; sklypo, esančio ( - ), plano kopija; 2004-01-28 notariškai patvirtinto sutikimo kopija. Iš minėtų pateiktų žemės sklypų planų matyti, kad atsakovės žemės sklypas visada buvo stačiakampio formos, o abiejų sklypų riba ėjo tiesia linija, sutampančia su atsakovės tvora ir atsiremiančia į jos ūkinio pastato kampą. Tačiau vėlesnieji sklypų planai jau rodo, jog atsakovės tvora nebeeina tiesia linija, o krypsta į ieškovų žemės sklypą ir ties ūkiniu pastatu jau yra 24 cm atstumu nuo ūkinio pastato kampo, o atsakovės sklypas nebėra stačiakampio formos. Pažymi, kad jo žemės sklypas buvo suformuotas detaliuoju planu patvirtintu Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-03-05 įsakymu Nr. A-173, pagal kurį K. Tinterio įmonė 2004-03-18, t. y. dar iki šio sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, parengė jo planą sklypų, esančių ( - ) , riba laikant tarp šių sklypų einančią atsakovės tvorą bei ( - ) Rengiant 2004-03-18 planą riba jau buvo suformuota, o ribų posūkio taškų bei riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir jos sutapo su atsakovės tvoros tuometiniu išdėstymu, rodo, kad ieškovo žemės sklypo ribos buvo atžymėtos ir įregistruotos, o atsakovė savavališkai šias ribas pakeitė perkėlusi tvorą. Panevėžio AVA nurodo, jog nėra aišku, ar nustačius atsakovės reikalaujamas žemės sklypų ribas nebus pakeistas jam priklausančio žemės sklypo plotas, nustatytas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus detaliuoju planu, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir 2005-07-15 įregistruotas LR Nekilnojamojo turto registre. Pati R. S. bylos proceso eigos metu teigė, o teismas 2009-12-03 sprendime pripažino, kad žemės sklypo, esančio Staniūnų g. 16, ribos pagal šio sklypo 1992-10-05 planą faktiškai neatitinka iki žemės sklypo privatizacijos ir po jos naudojamo žemės sklypo ribų, nes pagal 1992 metais parengtą žemės sklypo planą atsakovei priklausantis žemės sklypas nuo 935 kv. m. yra sumažėjęs iki 934 kv. m. Todėl yra reikalinga šias ribas naujai nustatyti pagal 2009-05-21 atsakovės užsakymu V. L. parengtą faktinio žemės sklypo naudojimo planą, tačiau tokius atsakovės argumentus paneigė jos pačios pirmosios instancijos teismui pateikti 1992 m. V. D. namų valdos žemės sklypo ribų plano, kuriomis sklypo ribos eina tiesiomis linijomis, bei 2008-05-21 „Gasus“ sudaryto kadastrinio žemės sklypo, esančio ( - ), ribų plano dokumentai, kadangi juose nurodyti vienodi 935 kv. m. sklypo plotai. Tuo tarpu 2006-11-13 UAB „Korporacijos matininkai“ geodezijos grupės vadovo V. L. pažyma apie tai, jog atsakovė faktiškai naudojasi mažesniu 934 kv. m. plotu, geodeziniais matavimais nepagrįsta, todėl įrodymu, pagrindžiančiu atsakovės teisę reikalauti naujo ribų tarp abiejų sklypų nustatymo, negali būti pripažinta. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo 400 kv. m. ploto žemės sklypą, ir toks žemės sklypas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Todėl mano, jog atsakovė, reikalaudama pagal 2009-05-21 V. L. parengtą faktinio žemės sklypo naudojimo planą nustatyti žemės sklypų, esančių ( - ) ribas, t. y. nustatyti ribas pagal dabartinę tvoros buvimo vietą, iš pradžių turėjo nuginčyti nekilnojamojo turto registre įrašytą ieškovo žemės sklypo plotą. Įstatymai garantuoja vienodą teisinę apsaugą visiems savininkams. Net ir tuo atveju, jei atsakovė šiuo metu iš tiesų valdo mažesnio ploto, negu jai priklausytų žemės sklypą, ieškovas už tokią kitų asmenų matuojant atsakovės sklypą padarytą klaidą neturi atsakyti ir vien tik tokiu pagrindu jo nuosavybės teisė neturi būti pažeista.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-03 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2004-01-28 notariškai patvirtinto sutikimo pagrindu leido G. J. statyti gyvenamąjį namą 1,5 m atstumu nuo jos sklypo. Susipažinusi su gyvenamojo namo projektu pastebėjo, kad suprojektuoto ir statomo gyvenamojo namo balkonas bei namo pastogės plotas pažeidžia 1,5 m atstumą iki kaimyninio sklypo ribos. Panevėžio AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros institucijos reikalavimu atsakovas įpareigotas pašalinti minėtus neatitikimus, nes 1,5 m atstumą nuo kaimyninio sklypo ribos išlaikė tik iki pamato, tačiau neįvertino sienų statybinių blokelių bei šiltinimo medžiagos išsikišimo, balkono, pastogės išsikišimo. Ieškovas neįrodė, kad jai priklausanti tvora yra įsiterpė į jam priklausančią namų valdą perstačius tvorą ir pažeidė jo nuosavybės teises. Pagal kadastrinių matavimų bylos duomenimis, tvora namų valdoje, esančioje ( - ), fiksuota 1958 m., ir tvoros padėtis nėra keista, išskyrus tai, kad 1998 m. buvo keičiamas susidėvėjęs medinis tvoros ažūras metaliniu, ką patvirtina liudytojų I. A., B. M. Š. parodymai ir rašytiniai įrodymai. Tvoros padėties faktinės aplinkybės fiksuotos 2002 m. birželio mėnesio G. V. įmonės topo nuotraukoje, 2005 m. žemės sklypo plane, kadastrinių matavimų byloje, 1994 m. rugpjūčio mėnesio generaliniame plane. Teismas teisėta ir pagrįstai nustatė, kad sklypų ribos yra neaiškios. 2008-05-21 atlikus geodezinius matavimus buvo įrodyta, kad privatizuoto žemės sklypo ribos pagal 1992-10-05 žemės sklypo planą neatitinka faktiškai iki žemės sklypo privatizacijos ir po jos naudojamo žemės sklypo ribų: jai priklausančio žemės sklypo dalis, fekalijų duobės kraštas, kurie šiame sklype pastatyti ir naudojami nuo 1951 m., patenka į kaimyninį ieškovo sklypą, o pastarojo ugniasienė patenka į jai priklausančio sklypo ribas. Sudarant 1992-10-05 namų valdos žemės sklypo privatizavimo sandorius galiojo 1992-02-07 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 89 „Dėl valstybinės žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, kurio 4.1.1 p., Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d., kurie numatė, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Šiais teisės aktais buvo garantuojama, kad asmuo, turintis namų valdą, turi teisę įgyti žemę, kuri yra faktiškai užimta namų valdos. Tik nustačius namų valdos faktiškai užimamo žemės sklypo ribas, gali būti nustatytos tikslios žemės sklypo ribos. V. D. žemės sklypą pagal valstybinio žemės sklypo privatizavimo sandorį įgijo 1992-10-05, t. y. anksčiau nei kiti besiribojančių žemės sklypų savininkai. Todėl nuosavybės teisės įgijimo ir žemės sklypų ribų nustatymo gretimybių savininkams turėjo būti derinamas atsižvelgiant į jai suformuotą namų valdos sklypą. T. G. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį sudarė 1999-02-01 ir įsigijo 404 kv. m. žemės sklypą iš jų bendro naudojimo 131 kv. m., 2003-07-18 ji įsigijo 0,0228 ha žemės sklypą bendrame 0,1283 ha žemės sklype, esančius ( - ). T. G. vėliau įsigyjant žemės sklypo dalis V. D. teisės ir jos teisių perėmėjos R. S. nuosavybės teisės į faktiškai valdomą namų valdos žemės sklypą negalėjo būti pažeistos.

11Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, argumentais ir motyvais, todėl visų jų nekartoja.

12Apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo. Byloje esančių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalys yra gretimų sklypų savininkai: atsakovė R. S. yra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 2701-00240241, esančio ( - ), savininkė, o ieškovas G. J. su sutuoktine R. J. yra žemės sklypo, ( - ), ( - ), savininkai (1 t., b. 1. 16-17, 53-54). Iš byloje esančios valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 1999-02-01, matyti, kad T. G. pirko 404 kv.m. žemės sklypą, iš jų bendro naudojimo 131 kv.m., esantį ( - ) (1 t., b. l. 96). Panevėžio apskrities viršininko 2004-04-27 įsakymu Nr. Ž-1588 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo padalijimo projekto patvirtinimo ir naujų žemės sklypų suformavimo Panevėžio mieste“ patvirtintas 0,1283 ha žemės sklypo, esančio Panevėžio mieste, ( - ) , padalijimo projektas, suformuojant du žemės sklypus: 0,0883 ha ( - ) 14 ir 0,04 žemės sklypą ( - ) (1 t., b. l. 101). Bylos duomenimis nustatyta, kad dovanojimo sutartimi, kuria V. D. dovanojo savo dukrai R. S. 0,0935 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 2701-00240241, ir jame esančius: gyvenamąjį namą 1 A 1b, unikalus Nr. 27/940-0135-01-4, kiemo statinius, esančius ( - ) (1 t., , b. l. 35-40). Korporacijos matininkai pažymoje nurodoma, kad atlikus žemės sklypo, esančio ( - ) , priklausančio R. S. geodezinius matavimus nustatyta, kad faktiškai naudojasi 934 kv. m. plotu (2 t., b. l. 49 ). Nors apeliantas teigia, kad atsakovė ne tik pakeitė tvoros ažūrą, bet ir perstatė tvorą į kitą vietą, po ko ji atsidūrė jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esanti įrodymų visuma paneigia šį argumentą. Apeliacinio skundo argumentai šių teismo išvadų taip pat nepaneigia. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia neįsiteisėjusio teismo sprendimo duomenimis, tačiau neįsiteisėjusiame 2007-07-12 teismo sprendime konstatuoti faktai nėra įrodymai (CPK 177 str. 1 d.), o nereikia įrodinėti tik aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 182 str. 2 p.). Atsakovė nuosekliai tvirtina, kad po tvoros ažūro pakeitimo jos stulpai ir vieta liko tie patys. Pagal nekilnojamojo turto kadastro duomenis, tvora buvo pastatyta 1958 metais ir yra įregistruota kaip gyvenamojo namo priklausinys. LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad visi duomenys, įregistruoti nekilnojamojo turto registre, yra teisingi ir išsamūs, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. 1994 metais galiojusiose Respublikinėse statybos normose ( - )92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, patvirtintose Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1992 m. gyvenviečių sodybos“, patvirtintose Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243, nebuvo numatyti reikalavimai ar apribojimai tvorų statybai, išskyrus tvoros aukštį. Byloje buvo nustatyta, kad tvora atnaujinta 1998 metais. Atsakovė nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo 2000-04-14, ieškovas - 2005-07-14. Todėl teismo sprendime teisingai nurodyta, kad ieškovo, kaip žemės sklypo savininko teisės, negalėjo būti pažeistos, nes tuomet jis nebuvo sklypo savininkas. Ieškovas teigia, kad atsakovė tvorą perstatė prieš penkerius metus ir tai patvirtina K. Tinterio įmonės 2004-03-18 ieškovo žemės sklypo planas, iš kurio matyti, kad riba su R. S. žemės sklypu tuo metu ėjo tiesia linija, taip pat dvi topografinės nuotraukos, darytos 2002-06-20 ir 2006-12-27, kurios patvirtina, kad atsakovės tvora po 2002 m. buvo paslinkta į kitą vietą. Tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus tyrė, vertino ir padarė teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas išvadas apie tai, kad byloje esanti įrodymų visuma sudaro faktinį ir teisinį pagrindą tenkinti ne ieškinį, bet priešieškinį. Padarydamas šią išvadą, teismas vertino ne tik ieškovo nurodytus įrodymus, bet ir kitus byloje esančius įrodymus. Būtent, liudytu apklaustas žemėtvarkos specialistas parodė, topo nuotraukos yra daromos, kai vykdomi statybos darbai ir jose nėra koordinuojami jokie pastatai, statiniai, jos reikalingos tik statybos darbams atlikti. Topo nuotraukomis vadovautis nėra patikima, nes jos padarytos 1:500 masteliu, todėl sunku pavaizduoti liniją, nes tiesės turėtų būti brėžiamos viena prie kitos ir tos linijos nesiskirtų. Byloje pateiktų rašytinių įrodymų (2002 m. birželio mėnesio G. V. įmonės topo nuotraukos, 2005 m. spalio mėnesio žemės sklypo planas, kadastrinių matavimų bylos, 1994 m. rugpjūčio mėnesio generalinis planas, nuotraukos apie dabartinę medžių padėtį (4 t., b. l. 16, 17) patvirtina, kad tvoros padėtis išliko nepakitusi. Iš to galima spęsti, kad ( - ) ir ( - ) ribos yra netikslios. Į bylą pateiktame 2008-05-21 geodezinių matavimų ir kadastriniame žemės sklypo ribų plane yra fiksuotos aplinkybės (3 t., b. l. 6-13), kad atsakovei priklausantis ūkinis pastatas, t. y. jo kampas šiaurinėje sklypo dalyje, patenka į ieškovo žemės sklypą, ieškovo pastatyta ugniasienė patenka į atsakovės žemės sklypą. Liudytojas V. L., atlikęs atsakovės žemės sklypo geodezinius matavimus, nurodė, kad žemės sklypo ribos neatitiko senųjų koordinačių, ir taip galėjo atsitikti dėl to, kad, atlikus pirminius matavimus, buvo padaryta klaida matyt dėl to, kad buvo matuojama teodolitu, o tarp sklypų buvo sublokuotų pastatų. Suformuotų ar tikslinamų, atliekant kadastrinius matavimus nekilnojamojo turto objekto ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje ir jau pažymėtų kadastro žemėlapyje nekilnojamojo turto objektų ribų tikslinimą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti LRV 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2006-01-09 įsakymu Nr. 1P-3 patvirtinti Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir kadastro žemėlapio tikslinimo techniniai reikalavimai. Nuostatų 123 punkte, nurodyta, kad, jeigu žymimos kadastro žemės sklypo ribos, išmatuotos kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje, nesutampa (yra tarpas arba persidengimas) su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribomis, taip pat išmatuotomis valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastro žemėlapyje žymimos ribos, kai jos nesutampa: miestuose – iki 0,1 metro, urbanizuotose kaimo vietovėse – iki 0,2 metro, kitose kaimo vietovėse – iki 0,6 metro. Žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje sujungiamos kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo 9 str. nuostatas, namų valdai parduodama žemė užimta statiniais, sodiniais, želdiniais, kiemas ir sodybos ribose pastoviai daržui naudojamas žemės sklypas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė minėtas materialinės teisės normas, taip pat nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos teismų praktikos nagrinėjamu klausimu praktika, kurioje laikomasi nuostatos, kad, nustatant sklypų ribas, būtina atsižvelgti į sklypų formavimo laiką, vėliau formuojamas žemės sklypas turėtų būti derinamas su esama situacija ir tokiu atveju, jei suderinimas neatliktas, ir žemėtvarkos dokumentuose yra klaidų, tai yra pagrindas teismine tvarka nustatyti tikslią ribą (pvz., civilinė byla Nr. 3K-3-49/2006 ir kt.). Atsakovės žemės sklypas suformuotas sklypas pirmiau nei ieškovo, t. y. 1992-10-05 (1 t., b. l. 96-97). Atsakovės pateiktas geodezinis planas atitinka jos faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas, o leistina paklaida nustatant kaimyninių sklypų ribą ir statant tvorą nebuvo pažeista.

13Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Įstatyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo. Kadangi teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

14Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš apelianto į valstybės pajamas priteisiamos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 4 t., b. l. 19).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

16

17

18Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Priteisti į valstybės biudžetą iš G. J. (a. k. ( - ) 12 (dvylika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai