Byla 2-73-328/2015
Dėl nuostolių atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Panima“ atstovui B. M., atsakovės VšĮ Klaipėdos universiteto atstovei advokatei I. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Panima“ ieškinį atsakovei VšĮ Klaipėdos universitetui dėl nuostolių atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 43153,38 Eur (149000,00 Lt) nuostolių atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-5). Nurodė, jog 2014-04-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta tarp VšĮ Klaipėdos universitetas ir UAB ,,Panima“ taikos sutartis dėl žemės sklypo palaisvinimo, kuria šalys susitarė, jog UAB ,,Panima“ iki 2014-12-31 imtinai atlaisvina naudojamą žemės sklypą, adresu (duomenis neskelbtini) ir išsiveža iš sklypo sargo namelį bei metalinį garažą. Spręsdamos klausimą dėl sklypo atlaisvinimo šalys neaptarė UAB ,,Panima“ priklausančios automobilių stovėjimo aikštelės, esančios ginčo sklype, tolesnio likimo. Ieškovės direktorius raštu kreipėsi į atsakovę siūlydamas išpirkti aikštelę, tačiau atsakovės atsakymo negavo, vėliau prašė nustatyti servitutą, kad ieškovė galėtų naudotis aikštele, tačiau atsakovė nurodė, jog neturi teisės leisti tretiesiems asmenims naudotis žemės sklypu. Mano, jog išnaudojo visas galimybes klausimus dėl savo nuosavybės išspręsti ne ginčo tvarka, todėl kreipiasi į teismą dėl nuostolių priteisimo. Taip pat nurodo, jog 1994-02-01 Klaipėdos universitetas, atstovaujamas rektoriaus S. V. sudarė su UAB ,,Savijauta“ negyvenamojo pastato, statinio, patalpos nuomos sutartį dėl negyvenamosios patalpos adresu (duomenis neskelbtini). 1994-05-04 buvo pasirašytas papildomas susitarimas, kuriuo leista naudotis teritorija prie išnuomoto pastato, susitarime numatyta, jog atsakovė ,,neprieštarauja, kad toje teritorijoje būtų įrengta mašinų stovėjimo aikštelė“. Įrengta stovėjimo aikštele naudojosi UAB ,,Savijauta“, 1998-11-10 sutarties pagrindu UAB ,,Savijauta“ perdavė automobilių stovėjimo aikštelę naudotis UAB ,,Panima“. Su atsakove 1996 metais sudaryta nuomos sutartis nebuvo atnaujinta, UAB ,Panima“ ir toliau naudojosi žemės sklypu, 2014 m. VšĮ Klaipėdos universitetas kreipėsi į teismą dėl žemės sklypo atlaisvinimo, pagal sudarytą taikos sutartį ieškovė įsipareigojo iki 2014-12-31 perduoti žemės sklypą atsakovei. Praradusi galimybę naudotis žemės sklypu, kuriame yra ginčo aikštelė, UAB ,,Panima“ praktiškai neteks vertingo turto, kuris yra bendrovės veiklos pagrindas ir tokiu būdu patirs nuostolių, nes naudotis aikštele taps nebeįmanoma. Teigia, jog tokiu atveju atsakovė nepagrįstai praturtės. Paaiškino, jog 2013 m. lapkričio mėn. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas paruošė nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą Nr. 21/219, tačiau turto registracija nebuvo baigta, nes ieškovė negalėjo pateikti galiojančios nuomos ar panaudos sutarties, įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka. Bet atliktas turto įvertinimas ieškovę tenkina ir ji prašo iš atsakovės priteisti 149000,00 Lt nuostolių už prarandamą automobilių (kiemo) aikštelę, esančią (duomenis neskelbtini) aukščiau nurodytame žemės sklype.

3Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, jog 1994-02-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su UAB ,,Savijauta“ buvo sudaryta ir patalpos išnuomotos studentų visuomeniniam maitinimui. 1994-05-04 papildomu susitarimu prie 1994-02-01 nuomos sutarties buvo leista naudotis teritorija prie išnuomoto pastato pagal plane nubrėžtas ribas ir leista šioje teritorijoje įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Atkreipė dėmesį, jog papildomas susitarimas sudarytas prie nuomos sutarties ir galiojo iki nuomos sutarties pabaigos, žemės nuomos sutartis su UAB ,,Savijauta“ sudaryta nebuvo. Pažymėjo, jog pagal susitarimą UAB ,,Savijauta“ leista įrengti mašinų stovėjimo aikštelę, o užduotyje projektavimui buvo numatyta užduotis suprojektuoti ūkinį privažiavimą sustiprintomis dangomis bei suprojektuojant automobilių saugojimo aikštelę, taip UAB ,,Savijauta“ peržengė nuomos sutarties ribas ir universiteto duotą leidimą įrengti automobilių stovėjimo, o ne saugojimo aikštelę. Pabrėžė, jog su ieškove sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis pasibaigė 1996-12-31, kaip ir buvo numatyta sutarties nuostatose, nuo to laiko ieškovė nemokėjo nuomos mokesčio, kas rodo, jog nuomos santykiai tarp šalių nutrūko 1996-12-31. Nurodė, jog ieškovės reikalavimas dėl 149000,00 Lt nuostolių atlyginimo yra visiškai nepagrįstas, ieškovė remiasi VĮ registrų centro paruošta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kurioje įvertintas žemės sklypas su statiniais, o ne ieškovės nurodyta aikštelė, pažymėjo, jog 2014-04-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi ieškovė įsipareigojo iš žemės sklypo išsivežti metalinį garažą ir sargo namelį, todėl nesupranta, apie kokius nuostolius kalba ieškovė. Nesutiko su ieškinio argumentu, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo. Pažymėjo, jog ieškovė įrengdama automobilių saugojimo aikštelę ir neturėdama ilgalaikės žemės sklypo nuomos sutarties, prisiėmė sau riziką dėl žemės sklypo nuomos termino pasibaigimo pasekmių. Nurodė, jog ieškovė ilgą laiką be teisinio pagrindo naudodamasi atsakovei priklausančiu žemės sklypu ir nemokėdama nuomos mokesčio pati be teisėto pagrindo nesąžiningai praturtėjo, sutaupė žemės nuomos mokesčio išlaidas, kurios būtų žymiai didesnės, negu jos patirtos išlaidos aikštelės įrengimui.

4Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti, iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog nuostoliai atsiranda iš to, jog saugoma automobilių aikštelė buvo įrengta UAB ,,Panima“ akcininkų lėšomis, įrengta teisėtai, buvo gauti visi leidimai, sutartys. Prašomų priteisti nuostolių suma kildinama iš kadastro dokumentų. Nurodo, jog po taikos sutarties 2015-04-25 sudarymo ir įsipareigojimo atlaisvinti žemės sklypą negali naudotis savo daiktu. Nurodė, jog žemės sklype nebuvo objekto, jis sukurtas UAB ,,Panima“ akcininkų lėšomis, todėl ir prašoma atlyginti nuostolius už daikto sukūrimą. Teigė, jog nebuvo pateikta duomenų, jog statinys pastatytas neteisėtai, dėl negalėjimo naudotis aikštele sustojo įmonės veikla, darbuotojai atleisti, dėl to įmonė patiria žalos, todėl prašo jos atlyginimo.

5Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko, iš esmės atkartojo atsiliepime pateiktus argumentus. Nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių ieškovės patirtų nuostolių dydžio. Paaiškino, jog ieškovė neteisėtai net 19 metų naudojosi žemės sklypu nemokėdama jokio nuomos ar eksploatavimo mokesčio. Atsakovė siūlė ieškovei nusikelti dangą, tvorą ir sutvarkyti sklypą, jei mano, jog danga ir kitos medžiagos jai naudingos. Laiko, jog nuostoliai nėra įrodyti. Nurodo, jog ieškovės atžvilgiu galėtų būti taikomas CK 4.97 straipsnis numatantis atsiskaitymus su neteisėtu turto valdytoju. Vadovaujantis CK 4.95 ir 4.97 straipsniais nurodo, jog negalima sieti būtinųjų išlaidų su atkuriamosios vertės nustatymu. Jokių įrodymų, kokių išlaidų turėjo sklypo įrengimui, ieškovė nepateikė, ieškovė taip pat nepateikė duomenų, kiek pajamų turėjo ieškovė ir kokią išlaidų dalį šios pajamos padengė. Iš ieškovės pateiktų pažymų matyti, jog, kaip teigia ieškovė, aikštelę esant pastatyta iš akcininkų įnašų, bendra medžiagų suma sudaro apie 30 000 Lt, iš kurių gelžbetonio gaminiai sudaro nedidelę dalį, todėl laiko, jog turto vertinimo nustatyta objekto kaina visiškai nepagrįsta.

6Ieškinys atmestinas.

7Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovė UAB ,,Savijauta“ su atsakove 1994-02-01 sudarė negyvenamojo pastato, statinio, patalpos nuomos sutartį, kuria UAB ,,Savijauta“ išnuomotos patalpos, esančios (duomenis neskelbtini), naudoti jas studentų visuomeniniam maitinimui (b. l. 14). 1994-05-04 tarp UAB ,,Savijauta“ buvo sudarytas papildomas susitarimas prie negyvenamojo pastato nuomos sutarties 1994-02-01, kuriuo UAB ,,Savijauta“ leista naudotis teritorija prie išnuomoto pastato pagal plane nubrėžtas ribas. Susitarime taip pat numatyta, jog nuomotojas neprieštarauja, kad toje teritorijoje būtų įrengta mašinų stovėjimo aikštelė (b. l. 15). 1994-06-06 užduotyje projektavimui pagal užsakovo UAB ,,Savijauta“ užsakymą pagal 1994-02-01 nuomos sutartį ir 1994-05-04 papildomą susitarimą suformuota užduotis suprojektuoti ūkinį privažiavimą sustiprintomis dangomis iš rytinės pusės nuo transformatorinės, suprojektuoti automobilių saugojimo aikštelę prie įvažiavimo iš (duomenis neskelbtini), numatant aptvėrimą ir teritorijos apželdinimą (b. l. 16). 1994-04-18 UAB ,,Savijauta“ sudarė sutartis dėl statybinių medžiagų įsigijimo statomai automobilių saugojimo aikštelei ir parduotuvei (b. l. 19-20). 1996-01-02 UAB ,,Panima“ sudarė 1200 kv. m. žemės sklypo, adresu (duomenis neskelbtini), nuomos sutartį, sutarties pabaiga – 1996-12-31 (b. l. 21). 1996-01-05 UAB ,,Savijauta“ ieškovei leido eksploatuoti jai priklausančią automobilių saugojimo – pardavimo aikštelę (b. l. 22). Už įsiskolinimus UAB ,,Panima“ UAB ,,Savijauta“ perdavė ieškovei tolimesnei eksploatacijai įrengtą automobilių saugojimo – pardavimo aikštelę ir parduotuvę su sandėliu adresu (duomenis neskelbtini) (b. l. 31). 2014-04-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovės VšĮ Klaipėdos universitetas ieškinį atsakovei UAB ,,Panima“ dėl žemės sklypo palaisvinimo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, jog žemės sklypas adresu (duomenis neskelbtini), kurį naudoja UAB ,,Panima“, perduodamas VšĮ Klaipėdos universitetas iki 2014-12-31 imtinai; šalys susitarė, jog UAB ,,Panima“ iki 2014-12-31 imtinai išsiveža sargo namelį ir metalinį garažą iš žemės sklypo, adresu (duomenis neskelbtini) (b. l. 9-10). Ieškovė nurodo, jog minėta taikos sutartimi šalys neišsprendė klausimo dėl aikštelės, kuri priklauso UAB ,,Panima“, tolesnio likimo, šalims ne ginčo tvarka susitarti nepavyko, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuostolių, kuriuos įvertina 149000,00 Lt pagal VĮ Registrų centro sudarytoje kadastrinių matavimų byloje nurodytus duomenis (b. l. 38), priteisimo.

8Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

9Ieškovė byloje prašo teismo priteisti nuostolių atlyginimą už negalėjimą naudotis automobilių saugojimo aikštele, nurodo, jog atsakovei pagal tarp šalių patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-2844-328/2014, perėmus žemės sklypą, kuriame yra įrengta ieškovei priklausanti aikštelė, ieškovė patiria žalą, nes negali naudotis savo turtu.

10Civilinio kodekso 6.249 straipsnis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalis). Įstatymas numato, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu), nepadarytų kitam asmeniui žalos (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis), taigi šios pareigos nesilaikymas sukuria asmeniui prievolę atlyginti padarytą žalą. Pažymėtina, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais asmens atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis). Ieškovė nurodo, jog aikštele negali naudotis, todėl patiria nuostolius, nurodo, jog nuostoliai yra 45153,38 Eur (149000,00 Lt), šią sumą grindžia byloje pateiktoje VĮ Registrų centro kadastrinių matavimų byloje nurodytu turto įvertinimu (b. l. 36-40), taip pat UAB korporacijos ,,Matininkai“ atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 30A0-1504-0001. Tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog ieškovė patyrė nuostolius. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog automobilių saugojimo aikštelė buvo įrengta UAB ,,Savijauta“ iniciatyva (b. l. 16-17 ) bendrovei sudarius pastato nuomos sutartį su atsakove (b. l. 14), UAB ,,Savijauta“ sudarė sutartis dėl statybinių medžiagų įsigijimo (b. l. 19-20), vėliau, kaip nurodo ieškovė, dėl finansinių sunkumų, statybinės medžiagos grąžintos jas teikusiems asmenims (b. l. 26-27), kurie minėtu turtu kaip turtiniu įnašu įgijo ieškovės UAB ,,Panima“ akcijų (b. l. 28-30). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog aikštelė buvo įrengta, tačiau byloje nėra duomenų, kiek kainavo šios aikštelės įrengimas, teismui nėra pateikti jokie duomenys, iš kurių būtų galima konstatuoti, jog ieškovė patyrė jos reikalaujamo dydžio nuostolius. Atskirai pažymėtina, jog ieškovės pateiktoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodoma atkuriamoji objekto vertė. Atkuriamoji turto vertė – apskaičiuota pinigų suma, kurios reikėtų tokių pačių fizinių ir eksploatacinių savybių turto vertinimo objektui atkurti, atgaminti arba atstatyti (įrengti) (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Minėtoje ataskaitoje nustatyta, jog 1542,00 kv. m. ploto automobilių stovėjimo aikštelės su tvora ir apšvietimu (kiemo aikštelės 4k), unikalus Nr(duomenis neskelbtini), esančios (duomenis neskelbtini), atkuriamoji vertė turto vertės nustatymo dieną (2015-03-05) yra 45200,00 Eur. Tačiau atkuriamosios vertės nurodymas civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo nelaikytinas pakankamu įrodymu, leidžiančiu konstatuoti, jog būtent tokio dydžio nuostolius patyrė ieškovė, taikos sutartimi civ. byloje Nr. 2-2844-328/2014, įsipareigojusi atsakovei perduoti žemės sklypą adresu (duomenis neskelbtini) (b.l.9-10). Atkreiptinas dėmesys, jog kadastrinių matavimų byloje, kuria taip pat remiasi ieškovė nurodyta vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta 2013-11-27 (b. l. 38), savo ruožtu turto vertinimo atskaitoje nurodyta nekilnojamojo turto vertė 45200,00 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog ją tenkina toks VĮ Registrų centro nurodytas nekilnojamojo turto vertinimas, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė patyrė išlaidų aikštelės įrengimui, jog būtent ieškovė atliko aikštelės įrengimo darbus ieškinyje nurodytai sumai, patyrė nuostolių. Be to reikalaujant nuostolių atlyginimo turi būti įrodoma, jog dėl atsakovės veiksmų šie nuostoliai yra kilę (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovė patikėjimo teise valdo žemės sklypą, esantį adresu (duomenis neskelbtini), kuriame yra įrengta aikštelė, atsakovė įgyvendindama savininko teises ieškiniu dėl sklypo atlaisvinimo kreipėsi Klaipėdos miesto apylinkės teismą, civilinėje byloje Nr. 2-2844-328/2014 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria UAB ,,Panima“ įsipareigojo imtinai iki 2014-12-31 perduoti atsakovei VšĮ Klaipėdos universitetas žemės sklypą adresu (duomenis neskelbtini), išgabenti iš sklypo metalinį garažą bei sargo namelį (b.l. 9-10). Tarp šalių sudaryta nuomos sutartis dėl minėto žemės sklypo baigėsi dar 1996-12-31, tačiau ieškovė iki teisminio ginčo naudojosi žemės sklypu, neturėdama tam teisės, savo ruožtu atsakovė teisėtai įgyvendino savo teises, todėl šioje byloje nėra teisinio pagrindo išvadai, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių turėtų pareigą atlyginti ieškovės reikalaujamus nuostolius.

11Ieškovė ieškinyje be kita ko nurodo, jog ieškovei negalint naudotis aikštele, o atsakovei nereikalaujant grąžinti žemės sklypo į pirminę padėtį, mano, jog atsakovei yra naudinga, kad aikštelė liktų savo vietoje, nes ja galima naudotis, tokiu būdų atsakovė nepagrįstai praturtės.

12Civilinio kodekso 6.242 straipsnio 1 dalis numato, jog be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015). Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog žemės sklypas adresu (duomenis neskelbtini), nuosavybės teise priklauso valstybei, patikėjimo teise šį žemės sklypą valdė ir valdo atsakovė. UAB ,,Savijauta“ su atsakove sudarė negyvenamojo pastato nuomos sutartį visuomeniniam studentų maitinimui, leido naudotis prie statinio esančia teritorija, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę (b.l. 15). UAB ,,Savijauta“ šio leidimo pagrindu užsakė ir įrengė automobilių saugojimo aikštelę, taigi viršijo jai suteiktas teises, netinkamai įgyvendino sutartimi prisiimtas teises ir pareigas, leido ieškovei eksploatuoti aikštelę (b. l. 22), nors tokios teisės jai nenumatė nuomos sutartis, sudaryta su atsakove (b. l. 14), o jau po to, kai tieks ieškovės, tiek UAB ,,Savijauta“ nuomos sutartis su atsakove baigėsi, 1998 m. sutartimi aikštelę perleido ieškovei (b. l. 31). Atskirai pažymėtina ir tai, jog ieškovės ir atsakovės sudaryta 1200 kv. m. žemės sklypo nuomos sutartis pasibaigė 1996-12-31 (b.l.21 ), taigi ieškovė neturėdama teisės naudotis žemės sklypu, ant kurio įrengta automobilių saugojimo aikštelė, perėmė šią aikštelę iš UAB ,,Savijauta“ ir be jokio teisinio pagrindo ilgą laiką naudojosi žemės sklypu adresu (duomenis neskelbtini), jame esančia automobilių saugojimo aikštele, vystė komercinę veiklą ir iš šios veiklos gavo pajamas. Savo ruožtu šalys savo civilines teises privalo įgyvendinti laikantis teisės aktų reikalavimų, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 6.242 straipsnio 3 dalis taip pat numato, jog praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika. Ieškovė byloje nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovės nepagrįstą praturtėjimą (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių ieškovės turto sumažėjimą ir atsakovės turto padidėjimą, ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių nuostolių atsiradimo faktą. Priešingai, iš bylos duomenų galima daryti išvadą, jog tiek UAB ,,Savijauta“ įrengusi ne automobilių stovėjimo, o saugojimo aikštelę, tiek ieškovė, perėmusi aikštelę ir joje vysčiusi savo komercinę veiklą, neturėdama teisės naudotis žemės sklypu, savo teises įgyvendino netinkamai, veikė savo rizika ir savo interesais, todėl privalo prisiimti tokio savo elgesio pasekmes.

13Civilinio kodekso 4.97 straipsnis, reglamentuojantis atsiskaitymą grąžinant daiktą iš neteisėto valdymo, numato, jog savininkas, išreikalaudamas daiktą pagal šio kodekso 4.95 straipsnį, turi teisę reikalauti: iš asmens, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas (nesąžiningo valdytojo), grąžinti arba atlyginti visas pajamas, kurias tas asmuo gavo arba turėjo gauti per visą valdymo laiką; iš neteisėto sąžiningo valdytojo – visas pajamas, kurias šis gavo arba turėjo gauti nuo to laiko, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumą arba sužinojo apie civilinės bylos dėl daikto grąžinimo iškėlimą. Neteisėtas nesąžiningas valdytojas savo ruožtu turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas nuo to laiko, kai savininkui priklauso gautos iš daikto pajamos. Neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti visas jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas, kurių nepadengė iš daikto gautos pajamos. Neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę pasilikti savo padarytas dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu jos gali būti atskirtos nesužalojant daikto. Jeigu pagerintų dalių atskirti negalima arba daiktas buvo pagerintas kitaip, neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti dėl pagerinimo padarytas išlaidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovė ilgą laiką naudojosi žemės sklypu adresu (duomenis neskelbtini), be teisinio pagrindo, šiame sklype įrengtoje automobilių saugojimo aikštelėje ilgą laiką vystė komercinę veiklą. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, grąžinant daiktą teisėtam valdytojui, ieškovė turėtų teisę reikalauti atlyginti dėl žemės sklypo pagerinimo padarytas išlaidas, jei įrodytų per visą daikto valdymo laiką atlikusi šio daikto pagerinimus, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kiek ir kokia dalimi buvo pagerintas žemės sklypas jame įrengus automobilių aikštelę, šių duomenų ieškovė nepateikia, savo ruožtu reikalauja atlyginti nuostolius, kurių dydį kildina iš nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodytos objekto atkuriamosios vertės, kuri teismo negali būti vertinama, kaip tinkamas ir pakankamas įrodymas reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo patenkinti.

14Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo, jog tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta nuomos sutartis tapo neterminuota ieškovei po sutarties termino ir toliau naudojantis žemės sklypu, o atsakovei dėl to nereiškiant pretenzijų. Civilinio kodekso 6.496 straipsnis numato, jog terminuota nuomos sutartis pasibaigia, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba Civilinio kodekso 6.481 straipsnio nustatyta tvarka. Žemės nuomos teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso XXIX skyrius. Civilinio kodekso 6.549 straipsnio 2 dalis numato, jog valstybinės žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, be ne ilgiau kaip 99 metams. Žemės nuomos sutartis pasibaigia, kai sueina jos terminas (Civilinio kodekso 6.562 straipsnio 1 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas žemės nuomos sutarčiai pasibaigti yra nuomos termino suėjimas, taigi po žemės nuomos sutarties termino suėjimo tolesnis naudojimasis žeme nustatytomis nuomos sąlygomis nedaro tokios sutarties neterminuota. Atsižvelgiant į tai, jog su ieškove buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, šios sutarties pabaigos terminas yra apibrėžtas sutartyje, duomenų, jog su ieškove būtų sudaryta nauja sutartis byloje nėra, priešingai, ieškovė įsipareigojo žemės sklypą perduoti atsakovei, konstatuotina, jog nuomos sutarties teisiniai santykiai tarp šalių pasibaigė dar 1996-12-31. Be to žemės nuomos sutarčiai, kaip specifinei sutarties dalyko prasme, Civilinio kodekso 6.481 straipsnis netaikytinas. Aplinkybė, jog atsakovė ilgą laiką nereiškė pretenzijų ieškovei dėl naudojimosi žemės sklypu ir jame esančia aikštele savaime nedaro tokio naudojimosi teisėtu ir pagrįstu.

15Civilinio kodekso 6.501 straipsnio 1 dalis numato, jog kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendrųjų CK nuostatų, reglamentuojančių nuomojamo (naudojamo panaudos pagrindu) turto pagerinimo išlaidų kompensavimą išaiškinta, kad sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015). Iš byloje ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog 1994-05-04 papildomu susitarimu prie negyvenamojo pastato nuomos sutarties 1994-02-01 VšĮ Klaipėdos universitetas UAB ,,Savijauta” leido naudotis teritorija prie išnuomoto pastato pagal plane nubrėžtas ribas, neprieštaravo, kad toje teritorijoje būtų įrengta mašinų stovėjimo aikštelė (b. l. 15). Savo ruoštu iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog UAB ,,Savijauta” šio leidimo pagrindu įrengė ir ieškovei perdavė automobilių saugojimo – pardavimo aikštelę (b. l. 16,19-20, 22, 23,26-27, 31). Taigi atliko sklypo pagerinimus, kuriems atsakovė leidimo nedavė, savo ruožtu nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (Civilinio kodekso 6.501 straipsnio 3 dalis, 6.554 straipsnis, 6.557 straipsnio 2 dalis).

16Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog byloje nėra įrodytos būtinos civilinei atsakomybei kilti sąlygos, taip pat neįrodytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos, nėra pateikta duomenų, iš kurių teismas galėtų konstatuoti, jog ieškovei atlygintinos daikto pagerinimo ar kitos būtinosios išlaidos. Todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, atsižvelgiant į byloje nustatytus faktus ir aplinkybes, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovės reikalavimas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

17Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

18Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei klausimas nespręstinas.

19Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pareikštas reikalavimas yra turtinis, ieškinio suma nustatoma pagal reikalaujamą priteisti sumą (Civilinio proceso kodekso 85 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Už turtinį reikalavimą mokamas 3 procentų dydžio žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šioje byloje mokėtinas 1152,69 Eur/ 3980,00 Lt žyminis mokestis, ieškovas sumokėjo 86,89 Eur/300,00 Lt žyminio mokesčio, 2014-11-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi likusio žyminio mokesčio dalies (1065,80 Eur/3680,00 Lt) sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (b. l. 64). Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovės valstybei priteistina nesumokėta žyminio mokesčio dalis 1065,80 Eur. (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 84 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

21ieškinį atmesti.

22Priteisti iš ieškovės UAB ,,Panima”, į.k. 141326029, 1065,80 Eur/3680,00 Lt žyminį mokestį valstybei.

23Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš... 3. Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su... 4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė... 5. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į ieškinį,... 6. Ieškinys atmestinas.... 7. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovė UAB ,,Savijauta“ su... 8. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso... 9. Ieškovė byloje prašo teismo priteisti nuostolių atlyginimą už... 10. Civilinio kodekso 6.249 straipsnis numato, jog žala yra asmens turto netekimas... 11. Ieškovė ieškinyje be kita ko nurodo, jog ieškovei negalint naudotis... 12. Civilinio kodekso 6.242 straipsnio 1 dalis numato, jog be teisinio pagrindo... 13. Civilinio kodekso 4.97 straipsnis, reglamentuojantis atsiskaitymą grąžinant... 14. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo, jog tarp ieškovės ir atsakovės... 15. Civilinio kodekso 6.501 straipsnio 1 dalis numato, jog kai nuomininkas... 16. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, įrodymus, šalių paaiškinimus,... 17. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ... 18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 19. Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 -... 21. ieškinį atmesti.... 22. Priteisti iš ieškovės UAB ,,Panima”, į.k. 141326029, 1065,80 Eur/3680,00... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos...