Byla A-822-581-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

3dalyvaujant pareiškėjui M. J. , pareiškėjo atstovui E. R. ,

4atsakovo atstovui Ž. B. ,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Muitinės kriminalinės tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėjas M. J. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės kriminalinės tarnybos direktoriaus 2006 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 1P-06 „D. M. J. atleidimo iš pareigų“ ir paskirti jam švelnesnę tarnybinę nuobaudą.

9Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu įsakymu buvo atleistas iš pareigų už pareigūno vardo pažeminimą. Įsakymas priimtas 2006-01-27 Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 4R-30 pagrindu. Išvadoje buvo nustatyta, kad jis 2005-12-01 20 val. 05 min. ne tarnybos metu, neuniformuotas, būdamas neblaivus (lengvas girtumo laipsnis), vairuodamas Muitinės kriminalinei tarnybai priklausantį automobilį „Ford Focus“, Kudirkos Naumiestyje, Vilkaviškio g. ties 6 – uoju numeriu pažymėtu namu, padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino vairuojamą automobilį bei dar dvi transporto priemones. Pareiškėjas aiškino, kad nuo pat tarnybinio tyrimo pradžios neginčijo pažeidimo, pripažino kaltę, atlygino padarytą žalą, tačiau ši aplinkybė tarnybinio patikrinimo išvadą surašiusios komisijos (toliau – Komisija) nebuvo įvertinta. Teigė, kad Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – Statutas) 37 straipsnio 2 dalyje išvardintas atvejų, kai gali būti skiriama nuobauda – atleidimas iš užimamų pareigų, baigtinis sąrašas. Jo padaryti veiksmai Statute nėra numatyti kaip pagrindas taikyti nuobaudą – atleidimą iš pareigų, dėl to griežčiausia nuobauda paskirta neteisėtai. Pareiškėjas nesutiko ir su Muitinės pareigūnų etikos kodekso 34 punkto bei Statuto 55 straipsnio l dalies 19 punkto taikymu, nes muitinės pareigūnui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – gali būti skiriama tik Statuto 37 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Atkreipė dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo išvados negali būti grindžiamos poįstatyminiu teisės aktu – Muitinės pareigūnų etikos kodeksu, o ne Statutu. Laikė, kad išvados grindimas vien Statuto 55 str. 1 d. 19 punktu nėra pakankamas, nes nėra nuorodos į Statuto 37 str. 2 d. punktus. Be to, pažeidžiant Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių 21 punktą tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas, pažeidžiant 5.2 ir 5.3 punktus neatsižvelgta į padaryto pažeidimo sunkumą, jo padarymo aplinkybes, priežastis bei pasekmes, nusižengimą padariusio pareigūno kaltę bei asmenybę, o taip pat į tai, kad už tyčinį tarnybinį nusižengimą skiriama griežtesnė nuobauda nei už nusižengimą dėl neatsargumo ar aplaidumo. Komisija neįvertino to, kad padaryta minimali žala, žalą patyrę asmenys pretenzijų neturi, pareiškėjas tinkamai elgėsi po įvykio, nebuvo ginčų ar prieštaravimų dėl policijos pareigūnų nurodymų, sutiko duoti kraują medicininiam patikrinimui, nebuvo taikyta administracinė atsakomybė, neturi tarnybinių nuobaudų. Dėl to, pareiškėjo manymu, paskirta nuobauda prieštarauja Statuto 37 str. 2 daliai. Pareiškėjas remdamasis Konstitucinio teismo 2004-01-26 nutarimu Nr. 3/02-7/02-29/03 teigė, kad būtina vadovautis teisingumo ir teisinės valstybės principais, kad pažeistas proporcingumo principas. Laikė, kad Tarnybinio tyrimo išvadose nepagrįstai teigiama, jog padarė vieną iš pavojingiausių ir sunkiausių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų. KET nėra įtvirtintas tokių pažeidimų institutas. Be to, eismo įvykis, kurio metu kitiems asmenims buvo padaryta minimali 250 Lt žala, negalėjo būti vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių ir sunkiausių.

10Pabrėžė, kad informuodamas tarnybos direktorių, jog eismo įvykis buvo „operacijos metu“, nenorėjo nieko suklaidinti, kadangi pati operacija dar nebuvo pasibaigusi. Apie eismo įvykį neinformavo Infrastruktūros ir ūkio skyriaus viršininko, tačiau vien toks neinformavimas nėra ir negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti. Apie eismo įvykį nedelsiant informavo Kelių policiją, savo tiesioginį viršininką ir draudimo bendrovę, o kitą dieną ir tarnybos direktorių. Pastebėjo, kad neinformavo Infrastruktūros ir ūkio skyriaus viršininko ir todėl, kad tai padaryti ir spręsti klausimą dėl transporto priemonės remonto žadėjo viršininko pavaduotojas. Pareiškėjas aiškino, kad visą dieną alkoholio nevartojo, valandą prieš įvykį jis buvo susitikęs su tarnybos viršininko pavaduotoju O. T. , kuris jokių pastabų dėl pareiškėjo būklės neturėjo. Laikė, kad bendravimo metu būtų pastebėta, kad jis neblaivus. Tuo grindė, kad alkoholio kiekis kraujyje atsirado dėl to, kad važiuodamas po susitikimo užsuko pas tėvus ir išgėrė puodelį namų gamybos vaistų nuo slogos, kurie buvo pagaminti iš citrinos rūgšties, medaus ir degtinės ar konjako.

11Pareiškėjas pažymėjo, kad byloje negalima remtis po kelių metų atsiradusio liudytojo D. B. parodymais, kadangi jie gauti neteisėtai, nes liudytojas, turėdamas pareigą surašyti tarnybinį patikrinimo dėl pastebėto netinkamo kitų pareigūnų elgesio, jos nevykdė.

12Atsakovas Muitinės kriminalinė tarnyba atsiliepimu (t. 1, b. l. 11 – 14) prašė skundą atmesti. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo atleistas ne dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – paskyrimo, o Statuto 55 straipsnio l dalies 19 punkto pagrindu, dėl ko atleidžiant nereikėjo taikyti Statuto 37 str. 2 dalies normų. Statuto 55 str. 1 d. 19 p. turinį atskleidžia Statuto 2 str. 4 dalis, pateikianti muitinės pareigūno vardo diskreditavimo išaiškinimą.

13Dėl pareiškėjo veikos 2005-12-01 apie 20 val., Tarnybos direktorius 2005-12-05 įsakymu Nr. IR-199 sudarė trijų pareigūnų komisiją tarnybinio patikrinimo atlikimui. Komisijos 2006-01-27 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 4R-30 pareiškėjo veika kvalifikuota kaip turinti tarnybinio nusižengimo požymių ir kaip akivaizdžiai diskreditavusi muitinės pareigūno vardą bei pasiūlyta Tarnybos direktoriui pareiškėją atleisti iš užimamų pareigų už muitinės pareigūno vardo diskreditavimą. Tarnybos direktorius remdamasis minėta išvada pareiškėją atleido iš užimamų pareigų už muitinės pareigūno vardo diskreditavimą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas netiesiogiai pats pripažino padaręs veiką, dėl kurios jis toliau negali eiti užimamų pareigų, nes 2006-01-16 pateikė Tarnybos direktoriui prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų.

14Laikė, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo nuobaudos parinkimo neteisingi. Nustačius faktą, jog muitinės pareigūnas atliko veiką, kuria yra akivaizdžiai menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja, Statutas nenumato, jog būtina atsižvelgti į pareigūno kaltę, padarytos žalos pobūdį, dydį, pareigūno asmenybę ar kitas aplinkybes. Todėl laikė, kad vien tik nustačius, kad muitinės pareigūnas diskreditavo pareigūno vardą yra pakankamas pagrindas tokį muitinės pareigūną atleisti iš pareigų. Pastebėjo, jog pareiškėjas savo kaltės dėl 2005-12-01 atliktos veikos neginčija ir ją pripažįsta. Akivaizdumo kriterijus buvo konstatuotas Komisijos išvadoje. Atkreipė dėmesį, jog Statutas nenumato jokių išlygų pareigūnams diskreditavusiems muitinės pareigūno vardą, t. y. nesvarbu ar jie buvo daug kartų tarnybos metu skatinti, apdovanoti ar tai yra nėščia muitinės pareigūnė (Statuto 55 str. 4 d.). Statutas nenumato Tarnybos direktoriui ir jokių kitų alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo diskreditavimo faktas. Atleidimas iš pareigų šiuo atveju yra imperatyvi teisinė pasekmė, kuriai ankstesnis pareigūno sėkmingas darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos.

15Laikė, kad veiksmai vairuojant automobilį neblaiviam, bei darant vieną iš pavojingiausių bei sunkiausių KET pažeidimų pripažinti pareigūno vardo pažeminimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A-l 1-803-2005.

16Tarnybinio nusižengimo buvimas įrodytas konstatavus pareigybės aprašymo 28 ir 34 punktų, Kelių eismo taisyklių 68, 145, 181 ir 53 punktų, Muitinės kriminalinės tarnybos tarnybinių ir netarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 18 punkto bei Muitinės pareigūnų etikos kodekso 26.1 ir 27 punktų pažeidimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas sąmoningai vartojo alkoholio turinčius gėrimus, jis gėrė darbo metu ir darbo vietoje, o burną skalavimo skysčiu skalavo tam, kad nebūtų jaučiamas alkoholio kvapas. Tai, kad pareiškėjas gėrė darbo vietoje patvirtinta liudytojo D. B. parodymais bei tuo, kad pareiškėjo kvape rastas didesnis alkoholio kiekis negu kraujyje, kas rodo, kad alkoholiniai gėrimai gerti anksčiau nei aiškina pareiškėjas.

17II.

18Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

19Teismas nustatė, kad Muitinės kriminalinės tarnybos direktoriaus 2006-01-30 įsakymu Nr. 1P-06 „D. M. J. atleidimo iš pareigų“ pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų Statuto 55 str. l d. 19 punkto pagrindu (b. l. 62). Įsakymas priimtas remiantis Komisijos 2006-01-27 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 4R-30, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas 2005-12-01 apie 19.50 val. – 20.05 val. laikotarpiu ne tarnybos metu, neuniformuotas, kalta veika dėl padarytos avarijos Kudirkos Naumiestyje tarnybiniu automobiliu Ford Focus, v.n. ( - ) padarė materialinę žalą tretiesiems asmenims bei materialinę ir moralinę žalą atsakovui bei Lietuvos muitinei. Pareiškėjo veika buvo pažeistas Muitinės pareigūnų etikos kodekso 26.1 ir 27 punktai bei KET 68 punktas, kuo akivaizdžiai diskredituotas muitinės pareigūno vardas eismo įvykyje dalyvavusių, eismo įvykį mačiusių bei policijos pareigūnų akivaizdoje, sumenkintas Lietuvos muitinės ir Muitinės kriminalinės tarnybos autoritetas, sugriautas pasitikėjimas Lietuvos muitine bei atsakovu. Aplinkybės sąlygojusios įsakymo priėmimą nustatytos Komisijos 2006-01-27 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 4R-30 (b. l. 57 - 61).

20Teismas konstatavo, kad Statuto 55 str. 1 d. 19 punktas numato, kad muitinės pareigūnas atleidžiamas tada, kai jis savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu diskredituoja muitinės pareigūno vardą. Muitinės pareigūno vardo diskreditavimo sąvoka pateikiama Statuto 2 str. 4 d. Muitinės pareigūno vardo diskreditavimu suprantama su tarnybinių pareigų atlikimu susijusi ar nesusijusi muitinės pareigūno veikla, kuria akivaizdžiai menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja. Atleidimas Statuto 55 str. 1 d. 19 punkto pagrindu gali būti pripažįstamas pagrįstu, kada atleidimo metu nustatyta bei teisme galimomis įrodinėjimo priemonėmis patvirtinta veika akivaizdžiai pažeidžia visuomenėje galiojančias moralės normas bei visuomenės lūkesčius dėl pareigūno elgesio.

21Pareiškėjo veika išsamiai nustatyta Komisijos tarnybinėje išvadoje bei administracinės bylos medžiagoje dėl KET pažeidimo (b. l. 21 - 32). Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2005-12-29 nutarimu pareiškėjas nubaustas už tai, kad 2005-12-01 20.05 val. Šakių rajone, Kudirkos Naumiestyje, Vilkaviškio gatvėje vairuodamas atsakovui priklausantį automobilį Ford Focus, v.n. ( - ) , būdamas neblaivus, kraujyje 0,72 promilės etilo alkoholio, kas atitinka lengvą girtumo laipsnį, lenkė priekyje važiavusį ir iš anksto pradėjusį sukti bei rodantį posūkį į kairę automobilį, dėl ko su juo susidūrė ir dar kliudė kitą aikštelėje stovėjusį automobilį. Eismo įvykio metu apgadino tris transporto priemones. Šiais veiksmais pažeidė KET 68, 145, 181 ir 53 punktų reikalavimus (b.l. 16). Atsakovui priklausančiam automobiliui buvo padaryta 1952 Lt žala (b.l. 43), kurią pareiškėjas atlygino (b. l. 44). Eismo įvykyje dalyvavusiam automobiliui Opel Calibra, v.n. ( - ) žala nepadaryta (b.l. 46), o automobiliui Audi 80, v.n. ( - ) padaryta 250 Lt žala (b.l. 51). Papildomai Komisija nurodė, kad pareiškėjas po įvykio elgėsi nesąžiningai ir stengėsi suklaidinti atsakovo direktorių bei Komisiją, o būtent 2005-12-02 tarnybiniame pranešime nurodė, kad tai atsitiko tarnybos metu, nors važiavo pasiimti savo asmeninių daiktų, kuo pažeidė pavyzdingumo principą, numatytą Etikos kodekse 7.9.6 punkte. Paskutiniu pažeidimu atsakovas nesirėmė įsakyme dėl atleidimo, todėl jis gali būti nagrinėjamas tik kaip papildomai pareiškėją apibūdinantis faktas, o ne atleidimo pagrindas.

22Teismo nuomone, tai, kad pareiškėjas neblaivus vairavo automobilį, yra pakankamas pagrindas pripažinti jo elgesio neatitikimą moralės normoms bei teisėtiems visuomenės lūkesčiams dėl pareigūnų elgesio tarnybos ar ne tarnybos metu. Automobilio vairavimas esant neblaiviam yra sunkiausias Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį taikoma griežčiausia administracinė atsakomybė. Griežtų bausmių taikymas rodo akivaizdžią visuomenės nuostatą kovoti su tokiu reiškiniu, mažinti jo pasireiškimo atvejus. Pareiškėjui nepavyko įrodyti, kad eismo įvykio metu jis nežinojo apie savo girtumą. Nors pareiškėjui nustatytas lengvas girtumo laipsnis, tačiau tokį girtumą sukeliantį alkoholio kiekį negalima pripažinti itin nedideliu, galimu išgerti atsitiktinai. 0,72 promilių alkoholio koncentracija rodo, jog tiriamame kraujyje paėmimo metu yra 0,72 gr. absoliutaus alkoholio vienam kilogramui kūno svorio. Tokio apsvaigimo negali sukelti pareiškėjo nurodytos kaip vartotos medžiagos – namų gamybos vaistai. Iš karto po avarijos rašytame pasiaiškinime pareiškėjas nurodė, kad jis išgėrė du šaukštus namų gamybos vaistų ir išsiskalavo burną dantų skalavimo skysčiu (b. l. 25). Teismo posėdžio metu aiškino, kad šių vaistų tik viena sudedamųjų dalių yra degtinė arba konjakas, t.y. apie 40 laipsnių stiprumo alkoholis. Vadinasi, dviejuose šaukštuose būtų palyginus nedidelis alkoholio kiekis. Be to, alkoholis turi specifinį skonį, kuris atpažįstamas vaistuose, kituose mišiniuose. Duomenų, kad burnos skalavimo skystis sukelia alkoholinį apsvaigimą, nėra. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo D. B. parodymais, kad pareiškėjas kartu su kitais asmenimis girtavo darbo vietoje – Sintautuose esančioje fermoje. Liudytojas aiškiai nurodė, kad tuo metu, kada jis operacijos vietoje buvo apie dvi valandas, ten buvę pareigūnai, tarp kurių buvo ir pareiškėjas, gėrė alkoholinius gėrimus. Tai, kad liudytojas parodymus duoda apie aplinkybes, kurias sužinojo prieš kelerius metus, teismo manymu, negali keisti jo parodymų vertinimo. Įrodinėjimo priemonėms administracinėje byloje keliami tik įstatyme numatyti reikalavimai. Administracinių bylų teisenos 60 str. nekelia reikalavimo liudytojui, kad prieš apklausiamas savo paaiškinimus būtų surašęs dokumente. Tai, kad liudytojas neparašė tarnybinio pranešimo šiai bylai įtakos neturi. Liudytojas A. Š. yra bendradarbis, o liudytojas V. R. dirba pareiškėją atstovaujančio advokato kontoroje, kas kelia abejonių dėl liudytojų parodymų tikrumo. Be to, pareiškėjo iniciatyva apklaustų liudytojų parodymų negalima laikyti prieštaraujančiais liudytojui, nes liudytojai tam tikru laiku buvo išvykę iš objekto, galėjo ne viską matyti.

23Tai, kad pareiškėjas neilgai trukus iki įvykio bendravo su savo vadovu O. T. , o šis girtumo nepastebėjo, negali įrodyti, jog iki užsukimo pas tėvus pareiškėjas alkoholio nevartojo. Lengvas girtumo laipsnis nėra akivaizdžiai pastebimas.

24Teismas pripažino, kad pareiškėjas turėjo suprasti, kad transporto priemonę vairuoja neblaivus, o taip pat kad neblaivaus pareigūno tarnybinio automobilio vairavimas visuomenėje yra netoleruotinas.

25Statuto 55 str. numatyti visi galimi muitinės pareigūno atleidimo iš pareigų atvejai, tuo tarpu Statuto 37 str. 2 dalyje numatyti tik tie atvejai, kada atleidimas skiriamas kaip tarnybinė nuobauda. Tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – skirtingumas akivaizdžiai matyti iš to, kad 55 str. šie du pagrindai nurodyti atskirais punktais – atleidimas kaip tarnybinė nuobauda 18 punkte, o atleidimas dėl muitinės pareigūno vardo diskreditavimo – 19 punkte. Todėl pareiškėjo argumentas, kad Statuto 37 str. išvardinti visi atleidimo pagrindai nėra teisingas. Tai, kad pareigūno vardo pažeminimas yra nuo tarnybinių nusižengimų atribota veika, reiškia, kad tiriant padarytą veiką tiesiogiai Statuto aštuntasis skirsnis neturi būti taikomas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareigūno vardo pažeminimo nustatymui atskirų teisės normų nėra, tai turėtų būti taikomos artimiausios pagal reguliuojamą dalyką taisyklės – tarnybinių nusižengimų tyrimo taisykles nusakančios normos (ABTĮ 4 str. 6 d.). Tokia išvada nereiškia, kad taikytinos besąlygiškai visos normos. Už pareigūno vardo pažeminimą numatyta vienintelė galima bausmė – atleidimas iš pareigų, todėl kitų už tarnybinius nusižengimus numatytų bausmių taikymas prieštarautų įstatymo leidėjo valiai. Teismas pažymėjo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir įsakyme dėl atleidimo aiškiai suformuluota pareiškėjo padaryta veika, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių bei pareiškėjo kaltė, konkrečiai nurodyti atlikti veiksmai bei teisės normos, kurias šie veiksmai pažeidžia (b. l. 60). Pažeidimo padarymo metu galiojęs Muitinės pareigūnų etikos kodeksas numatė, kad ne tarnybos metu muitinės pareigūnas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą Lietuvos muitinę ir jos darbuotojus (26.1 punktas); pareigūnas negali piktnaudžiauti alkoholiu, vartoti psichotropines ar narkotines medžiagas ne medicinos tikslais. Jeigu pareigūnui reikia vartoti gydytojo paskirtus vaistus (turinčius savo sudėtyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba mažinančius darbo efektyvumą), jis privalo apie tai pranešti savo tiesioginiam viršininkui (27 str.). KET 68 str. numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemones neblaiviam ar apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų. Pareiškėjas savo veiksmais šiuos draudimus pažeidė.

26Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo, tačiau pareiškėjo kaltė apibūdinta kaip tyčinė. Teisės teorijos požiūriu veiksmai, kuriuos atlikdamas pareiškėjas galėjo ir turėjo numatyti galimas pasekmes, atitinka tyčios apibrėžimą. Kalta veika pripažįstama ir tais atvejais, kada ji atliekama dėl neatsargumo. Kaltė ir neatsargumas yra dvi skirtingos kaltės formos. Pažeidimo nustatymui pakanka konstatavimo, kad veiką padaręs asmuo yra tyčia ar neatsargiai kaltas, t.y. kad veiksmai nebuvo padaryti be kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime (102 lapas) yra išaiškinęs, kad pareigūno vardo pažeminimas tuo atveju, kai jis nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu visada nėra tarnybinis nusižengimas. Procedūrinių pažeidimų tiriant pažeidimą nustatyta nebuvo.

27III.

28Pareiškėjas M. J. (toliau – ir apeliantas) pateikė teismui apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 34 – 37) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimo panaikinimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

291. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir netyrė bei nepasisakė apie pareiškėjo pateiktą įrodymą – vaistų, kuriuos vartojo pareiškėjas, aprašymą, o kažkodėl kaip sudėtinę vaistų dalį analizavo degtinės arba konjako buvimą, nors pareiškėjas posėdžio metu tvirtino, kad vietoj vaistų, kurių aprašymas buvo pateiktas teismo posėdžio metu, kaip alternatyva gali būti naudojama degtinė arba konjakas. Taip teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalies nuostatą. Pirmosios instancijos teismas nevertino posėdžio metu pateiktų įrodymų, nepasisakė dėl jų, dėl ko priimtas sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

302. Teismas neteisingai vertino paties liudytojo D. B. parodymus, pateiktus teismo posėdžio metu. Minėtas liudytojas neteigė, jog būtų buvę girtaujama, o tik nurodė, jog jis kartu su kitais buvusiais kolegomis išgėrė vieną taurelę alkoholinio gėrimo, kas negali būti vertinama kaip „gėrimas dvi valandas alkoholinių gėrimų“. Apie tai, jog darbo metu nebuvo jokios galimybės gerti alkoholinius gėrimus, kadangi teritorija buvo slaptai stebima, nurodė tiek pats pareiškėjas, tiek apklausti liudytojai A. Š. bei V. R. . Dargi, parodymus apie tariamą „gėrimą“ liudytojas D. B. davė nuo pirmojo teismo posėdžio praėjus daugiau nei 2 metams. Nei bylos nagrinėjimo metu iki proceso atnaujinimo, nei po proceso atnaujinimo, minėtas liudytojas atsakovo nebuvo kviestas ir nedavė jokių parodymų, tik po proceso atnaujinimo bei po LVAT nutarties bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmajai instancijai, atsakovas paprašė apklausti kaip liudytoją D. B. . Realiai egzistuojant tokiai faktinei situacijai, apie kurią parodymus davė liudytojas D. B. , jis privalėjo nedelsiant surašyti tarnybinį pranešimą bei informuoti savo tiesioginį viršininką apie tariamai vykdomą veiklą, nesuderinimą su muitinės pareigūno statusu. Liudytojo parodymai duoti tik po proceso atnaujinimo, taip pat neatlikus privalomų veiksmų dėl tariamo pažeidimo užfiksavimo, todėl pastarojo parodymų teismas negalėjo vertinti objektyviai ir priimtą sprendimą grįsti jo parodymais. Be to, liudytojas neturėjo jokio asmeninio suinteresuotumo slėpti tariamą girtavimo faktą daugiau nei dvejus metus, kadangi jam pačiam nuobaudos skyrimo terminas seniai buvo pasibaigęs (tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 35 str. 2 d.). Dėl nurodytų priežasčių, liudytojo D. B. parodymai turėjo būti vertinami neigiamai (LR ABTĮ 57 str. 6 d.).

313. Tiek 2007-01-29 dienos administracinėje byloje Nr.A(6)-l 14/2007, tiek 2008-01-29 dienos administracinėje byloje Nr. A-438-1561/2008 LVAT konstatavo, jog tokio pobūdžio bylose būtinas pareigūno vardo diskreditavimo požymis – akivaizdumas, apie kurį pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, nors pareiškėjas savo poziciją posėdžio metu grindė būtent šiuo argumentu. Pareiškėjas dirbdamas šaltu sezono metu lauko sąlygomis, grįžęs namo, išgėrė namų gamybos vaistų, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti, kad tai gali turėti kažkokią įtaką jo fizinei būklei. Todėl konkreti situacija negali būti vertinama analogiškai kaip tų asmenų, kurie vartodami alkoholinius gėrimus suvokia darantys teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir netyrė būtinojo „akivaizdumo“ požymio, o apsiribojo liudytojo D. B. parodymais.

324. „Administracinių teismų praktikoje,, Nr. 5 yra aprobuota ir paskelbta 2004-01-27 dienos LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A(ll)-129/04, kurioje nustatyta, kad „kiekvienoje byloje būtina išaiškinti, koks pareigūno veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš tarnybos pagrindas, ar pareigūnas yra kaltas dėl tokio veikimo ar neveikimo“. Taip pat konstatuota, kad „atleidimas už pareigūno vardo pažeminimą gali būti pripažintas pagristu tik nustačius šių aplinkybių visumą“. Todėl asmenį siekiant atleisti netgi dėl pareigūno vardo diskreditavimo, būtina visapusiškai ir objektyviai įvertinti faktines aplinkybes, t. y., ištirti padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą, jo padarymo aplinkybes, priežastis ir pasekmes t.t. Tik tokiu atveju galima objektyviai nustatyti, koks pareigūno veikimas ar neveikimas gali būti atleidimo iš tarnybos pagrindas, taip pat pareigūno kaltę. To reikalauja ir pareigūno vardo diskreditavimo instituto taikymas, kurio apibrėžime įtvirtintas imperatyvus šio instituto taikymo požymis – akivaizdumas. Apsiribojant vien formaliu konstatavimu, esant pareigūno vardo diskreditavimui, būtų pažeisti gero administravimo, teisėtų lūkesčių principai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

33Atsakovas Muitinės kriminalinė tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 42 – 43) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

34Nesutinka su apeliacinio skundo motyvais dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Nurodo, kad apeliantas teismo posėdžio metu pats nurodė, kad pas tėvus išgėrė arbatos ir mažą puodelį namų gamybos vaistų, kurių sudėtyje buvo alkoholio. Nurodė, kad minėti vaistai gaminami namų sąlygomis ir jų sudedamosios dalys yra citrina, medus ir degtinė arba konjakas (2 tomas, b. 1. 19). Taip pat viso teismo posėdžio metu nei pareiškėjas, nei pareiškėjo atstovas nenurodė, kaip pateiktų vaistų „Rameval“ aprašymas yra susijęs su ginčo esme. Teismo posėdžio metu taip pat nebuvo pateiktas ir gydytojo receptas, kuriuo būtų išrašyti minėti vaistai paskirti vartoti pareiškėjui.

35Nesutinka su apelianto argumentu, jog darbo metu Sintautų kaime esančioje fermoje nebuvo jokios galimybės gerti alkoholinių gėrimų, kadangi teritorija buvo slaptai stebima. Tai, anot apelianto, teismo posėdyje nurodė jis pats, tiek paklausti liudytojai A. Š. bei V. R. , bet nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nei anksčiau vykusių teismų metu nei vienas iš skunde paminėtų asmenų nenurodė, kad teritorija buvo slaptai stebima. Taip pat Muitinės kriminalinė tarnyba, kuri užfiksavo Sintautuose esančioje fermoje vykdytą teisės pažeidimą, tokių duomenų neturi.

36Pirmosios instancijos teismas dėl D. B. parodymų pagrįstai pasisakė, jog įrodinėjimo priemonėms administracinėje byloje keliami tik įstatyme keliami reikalavimai. ABTĮ 60 straipsnis nekelia reikalavimo liudytojui, kad prieš apklausiamas savo paaiškinimus būtų surašęs dokumente. Teismas pagrįstai pasisakė, jog tai, kad liudytojas neparašė tarnybinio pranešimo šiai bylai įtakos neturi.

37Apelianto argumentas, kad apie akivaizdumo požymį pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, atsakovo manymu, yra nepagrįstas. Teismas konstatuojamojoje sprendimo dalyje nurodė, kad „apelianto veika buvo pažeistas Muitinės pareigūnų etikos kodekso 26.1 ir 27 punktai bei KET 68 punktas, kuo akivaizdžiai diskredituotas muitinės pareigūno vardas eismo įvykyje dalyvavusių, eismo įvykį mačiusių bei policijos pareigūnų akivaizdoje sumenkintas Lietuvos muitinės ir Muitinės kriminalinės tarnybos autoritetas <...>“, toliau teismas nurodo „ <...> apelianto veika išsamiai nustatyta Komisijos tarnybinėje išvadoje“ (pažymėtina, kad šioje Komisijos tarnybinėje išvadoje išsamiai apibūdintas akivaizdumo požymis). Taigi pirmosios instancijos teismas pasisakė apie akivaizdumo požymį.

38Teisėjų kolegija

konstatuoja:

39IV.

40Apeliacinis skundas atmetamas.

41Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino įrodymus ir faktines bylos aplinkybes.

42Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos muitinėje Muitinės kriminalinės tarnybos direktoriaus 2006-01-30 įsakymu Nr. 1P-06 „D. M. J. atleidimo iš pareigų“ Statuto 55 str. l d. 19 punkto pagrindu (b. l. 62). Įsakymas priimtas remiantis Komisijos 2006-01-27 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 4R-30 (b. l. 57 - 61). Išvadoje buvo nurodyta, kad jis 2005 m. gruodžio 1 d. 20 val. 05 min. ne tarnybos metu, neuniformuotas, būdamas neblaivus (lengvas girtumo laipsnis), vairuodamas Muitinės kriminalinei tarnybai priklausantį automobilį bei sukėlė eismo įvykį. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – Statutas) 55 str. 1 d. 19 punktas numato, kad muitinės pareigūnas atleidžiamas tada, kai jis savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu diskredituoja muitinės pareigūno vardą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas (vairavimas neblaiviam), kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad tokiu elgesiu jis diskreditavo muitinės pareigūno vardą.

43Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nevertino jo pateikto įrodymo – vaistų, kuriuos vartojo pareiškėjas, aprašymo, tačiau nenurodo, kaip šie vaistai susiję su padarytu pažeidimu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad dirbdamas šaltu sezono metu lauko sąlygomis, grįžęs namo, išgėrė namų gamybos vaistų, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti, kad tai gali turėti kažkokią įtaką jo fizinei būklei. Pareiškėjas tą patį teigė ir posėdžio metu; nurodė gėręs namų gamybos vaistų, savo sudėtyje turinčių alkoholio (t. 2, b. l. 19). Šioje vietoje pažymėtina, kad pareiškėjo kraujyje buvo nustatytas 0,72 promilės girtumo laipsnis. Kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo sprendime, tokį girtumą sukeliantį alkoholio kiekį negalima pripažinti itin nedideliu, galimu išgerti atsitiktinai. Pareiškėjui, žinančiam šių vaistų sudėtį, turėjo būti akivaizdus šių vaistų šalutinis poveikis – galimas neblaivumas, todėl teiginys, jog teismas nenustatė akivaizdumo požymio, nepagrįstas.

44Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą materialinės teisės normų taikymo aspektu, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai bei šiuo klausimu padarytos išvados yra teisingi, byla išnagrinėta visapusiškai ir objektyviai, teisingai vertinti įrodymai, liudytojų parodymai, tinkamai taikytos ir aiškintos materialinės teisės normos. Procesinių teisės normų pažeidimų nėra. Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 81, 86 str.).

45Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

46

47M. J. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

48Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui M. J. , pareiškėjo atstovui 4. atsakovo atstovui Ž. B. ,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėjas M. J. kreipėsi į teismą, prašydamas... 9. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu įsakymu buvo atleistas iš pareigų už... 10. Pabrėžė, kad informuodamas tarnybos direktorių, jog eismo įvykis buvo... 11. Pareiškėjas pažymėjo, kad byloje negalima remtis po kelių metų... 12. Atsakovas Muitinės kriminalinė tarnyba atsiliepimu (t. 1, b. l. 11 – 14)... 13. Dėl pareiškėjo veikos 2005-12-01 apie 20 val., Tarnybos direktorius... 14. Laikė, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo nuobaudos parinkimo... 15. Laikė, kad veiksmai vairuojant automobilį neblaiviam, bei darant vieną iš... 16. Tarnybinio nusižengimo buvimas įrodytas konstatavus pareigybės aprašymo 28... 17. II.... 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 9 d. sprendimu... 19. Teismas nustatė, kad Muitinės kriminalinės tarnybos direktoriaus 2006-01-30... 20. Teismas konstatavo, kad Statuto 55 str. 1 d. 19 punktas numato, kad muitinės... 21. Pareiškėjo veika išsamiai nustatyta Komisijos tarnybinėje išvadoje bei... 22. Teismo nuomone, tai, kad pareiškėjas neblaivus vairavo automobilį, yra... 23. Tai, kad pareiškėjas neilgai trukus iki įvykio bendravo su savo vadovu 24. Teismas pripažino, kad pareiškėjas turėjo suprasti, kad transporto... 25. Statuto 55 str. numatyti visi galimi muitinės pareigūno atleidimo iš... 26. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pažeidimas buvo padarytas dėl... 27. III.... 28. Pareiškėjas M. J. (toliau – ir apeliantas) pateikė... 29. 1. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir netyrė bei nepasisakė apie... 30. 2. Teismas neteisingai vertino paties liudytojo D. B.... 31. 3. Tiek 2007-01-29 dienos administracinėje byloje Nr.A(6)-l 14/2007, tiek... 32. 4. „Administracinių teismų praktikoje,, Nr. 5 yra aprobuota ir paskelbta... 33. Atsakovas Muitinės kriminalinė tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą (t.... 34. Nesutinka su apeliacinio skundo motyvais dėl netinkamo įrodymų vertinimo.... 35. Nesutinka su apelianto argumentu, jog darbo metu Sintautų kaime esančioje... 36. Pirmosios instancijos teismas dėl D. B. parodymų... 37. Apelianto argumentas, kad apie akivaizdumo požymį pirmosios instancijos... 38. Teisėjų kolegija... 39. IV.... 40. Apeliacinis skundas atmetamas.... 41. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos... 42. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos... 43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nevertino jo pateikto... 44. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą materialinės teisės normų taikymo... 45. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 46. ... 47. M. J. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos... 48. Nutartis neskundžiama....