Byla 2A-718-464/2008

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Dalios Višinskienės, sekretoriaujant E.Kirdeikienei, dalyvaujant ieškovo atstovui M. Ž., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovei L. P., dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Šnipiškių ūkis“, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2006-02-07 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą sumarinio, vėliau – ieškinio teisenos tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovės L. P. 4326,49 Lt žalos už suvartotą neapskaitinę elektros energiją ir bylinėjimosi išlaidas (b.l.1-2, 16-17, 27-29). Nurodė, kad 2005-11-25 dieną atsakovei surašytas beapskaitinio elektros energijos vartojimo komercinėse patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), vietos apžiūros aktas Nr. 002864 (b.l.5), kuriame buvo užfiksuotas elektros skaitiklio (gamyklinis Nr. 305916) gaubto plombos pažeidimas. Laikotarpiu nuo 2005-02-22 (paskutinio patikrinimo) iki 2005-11-25 žalos dydis (4 326,49 Lt) apskaičiuotas pagal leistiną naudoti galią (8 kVA) darbo dienomis ir apima baudinio pobūdžio sankciją (b.l.6), kuri tokiu atveju yra galima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-930/ 2001 AB „Lietuvos energija“ filialas Vilniaus elektros tinklai v. J.Z., kat. 39.2.; 39.6.2.).

4Atsakovė L. P. ieškovo reikalavimų nepripažino ir prašė jų netenkinti (b.l.11-13, 21-23). Teigia, jog beapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 002864 nėra tinkamas įrodymas byloje, nes jis buvo surašytas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką (be datos, be institucijos pavadinimo). Dar daugiau, minėtame akte nustatytas tik plombos pažeidimo faktas, bet jame nėra detalizuotos pažeidimo aplinkybės, kurios tiesiogiai susijusios su civilinės atsakomybės taikymu, kaip to reikalauja Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų LR Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 (toliau - Taisyklių), 92 d.. Atkakliai neigia savo kaltę dėl plombos sugadinimo ir prievolę kompensuoti nuostolius, taip pat galimybę taikyti baudinio pobūdžio sankciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05 nutartis c.b. Nr. 3K-3-1070/2003 UAB „Glass Market“ v. UAB „Lygiakraštis“).

5Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-03-31 sprendimu ieškinį patenkino visiškai (b.l.123-124). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bylos šalis nuo 1998-11-06 sieja elektros tiekimo – vartojimo (pirkimo - pardavimo) sutartis Nr. 5870 (b.l.7). Sutarties 3.3 punktu atsakovė įsipareigojo stebėti apskaitos prietaisų būklę, negadinti ir saugoti prietaisus bei uždėtas plombas; apie trūkumus nedelsiant pranešti tiekėjui. Atlikę trasologinį – elektrotechninį elektros skaitiklio tyrimą ekspertai nustatė, kad elektros energijos skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnai buvo priverstinai persukti pašaliniu įrankiu. Atsakovės kaltė dėl žalos pasireiškė tuo, jog ji nebuvo tiek apdairi ir rūpestinga, kad pastebėtų vizualiai matomus plombos pažeidimus ir apie juos informuotų elektros tiekėją. Teismas, be kita ko, vadovavosi netiesioginiu įrodymu, jog po patikrinimo atsakovės suvartojamos elektros energijos kiekis išaugo keletą kartų (nuo 143 kW iki 2119 kW).

6Atsakovė L. P. apeliaciniu skundu (b.l.128-131) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-03-31 sprendimą ir vietoj jo priimti priešingą sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą iš esmės motyvavo kaltės kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimu. Pagal CK 6.248 str. 1 d. skolininko kaltė preziumuojama, nebent teisės aktuose būtų numatyta kitaip. Tuo tarpu Taisyklių 93 p. kaip tik ir įtvirtinta tokia išimtis. Dar sykį akcentavo, jog beapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 002864, taigi ir jų pagrindu priimti kiti du dokumentai (Vilniaus miesto Šiaurinio skyriaus Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto svarstymo komisijos 2005-12-07 posėdžio protokolas ir Vilniaus regiono Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto svarstymo komisijos 2005-12-16 dienos posėdžio protokolas) negali būti laikomi leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, nes pirminis dokumentas neatitinka formos reikalavimų. Pabrėžė, jog eksperto išvados teismui nėra privalomos. Teismas neteisingai pritaikė tikimybių pusiausvyros principą ir neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą: ne atsakovė privalo paneigti savo kaltę, bet, atvirkščiai, ieškovas turi įrodyti egzistuojant jos kaltę dėl pažeistos elektros energijos skaitiklio plombos (CPK 185 str.).

7Ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.136-138) su skundu nesutiko ir prašė Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-03-31 sprendimą palikti galioti nepakeistą. Pažymėjo, jog atsakovės kaltė (ir neteisėtumas) pasireiškė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai (pagal bonus pater familias standartą) nevykdymu (neveikimu), o būtent: vartotoja neužtikrino jai nuosavybės teise priklausančių energijos tiekimo įrenginių tinkamo naudojimo, nepranešė operatoriui apie su apskaita susijusių plombuojamų vietų pažeidimus; neatkreipė jokio dėmesio į elektros energijos suvartojimo staigų sumažėjimą ar padidėjimą lyginant su padėtimi, buvusia iki 2005-02-22.

8Tretysis asmuo UAB „Šnipiškių ūkis“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms tinkamai taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų - tokių šiuo atveju nenustatyta.

11Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog bylą nagrinėjęs teismas tinkamai taikė bei aiškino materialines ir procesines teisės normas, šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Šį sprendimą panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

12Apeliantė kelia kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos, leistinų įrodinėjimo priemonių ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo klausimus.

13Kolegijos nuomone, apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad beapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas (b.l.5) turi formos trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo juo vadovautis priimdamas skundžiamą sprendimą. Beapskaitiniame elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte Nr. 002864 buvo užfiksuota tiek akto surašymo data („05.11.25“), tiek aktą surašiusios institucijos atstovai, t.y. AB „Lietuvos energijos“ (filialas nekonkretizuotas) elektros apskaitos grupės elektrikas J. O. ir R. V..

14Siekiant išsiaiškinti, ar nuėmus apatines plombas elektros apskaitos prietaiso diskas buvo dirbtinai stabdomas (persukamas atgal), byloje paskirtas skaitiklio trasologinis – elektrotechninis tyrimas (b.l.67). Ekspertų duota išvada yra nepalanki atsakovei, t.y. ekspertai konstatavo plombų ir rodmenų būklės pakitimus (savavališką plombų nuėmimą ir uždėjimą bei skaičių persukimą) (b.l.72-82). Sprendžiant bylą labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. CK 185 str. 2 d. yra įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nėra priskirtina prie tokių išimčių, ji teismui neprivaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Nors teismas gali nesutikti su eksperto išvada, bet nesutikimas turi būti motyvuotas (CPK 218 str.). Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados nepakankamas išsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų faktorių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ir/ arba kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas, t.t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/ 2008 S.S. v. antstolė R.M, UAB DK „PZU Lietuva“, procesinio dokumento kategorija 44.5.2.1.; 128.10.; 129.18.; 129.19.2.). Apeliantė nenurodė ir neįrodė pagrindų, kurie leistų suabejoti eksperto išvadų patikimumu kokiais nors aspektais, todėl pastarasis argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

15Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės pateikta Taisyklių 93 p. interpretacija. Taisyklių 93 p. sakoma, kad operatoriaus sudaryta speciali komisija, išanalizavusi neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą bei aiškinamuosius dokumentus, turi nustatyti, ar aktas buvo surašytas teisėtai, ar yra vartotojo kaltė, jeigu taip – koks atlygintinos žalos perskaičiavimo laikotarpis. Taigi minėtas punktas detalizuoja, kokie klausimai svarstytini komisijoje, o ne kokiu būdu (kaip), t.y. taikant skolininko nekaltumo prezumpciją. Tokiu atveju teismas teisingai taikė skolininko kaltės prezumpciją (CK 6.248 str. 1 d.) ir atleido ieškovą nuo pareigos įrodinėti vieną iš kelių privalomų civilinės atsakomybės sąlygų – skolininkės kaltę (CPK 182 str. 4 p.). Būtent atsakovė (abonentė) laikytina skolininke, nes jai nuosavybės teise priklausantys įrenginiai buvo prijungti prie perdavimo tinklų ir sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis (b.l.7). Skolininko kaltės prezumpcija gali būti nuginčyta, pvz., jei esant raštiškam savininkės sutikimui tiekėjas būtų sudaręs elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį su nuomininku (Taisyklių 29 p.), tačiau atsakovė to neteigė ir neįrodinėjo (CPK 178 str.).

16Teisėjų kolegija pažymi, jog kaltė kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų visų pirma yra traktuojama juridine, o ne buitine prasme. Civilinės teisės šakoje pripažįstamas tiesioginės ir netiesioginės atsakomybės institutai. Netiesioginė atsakomybė reiškia, jog žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos tiesiogiai (ar bent iš dalies tiesiogiai) nepadarė, bet jis laikomas atsakingu už žalą padariusio asmens veiksmus (CK 6.246 str. 2 d.). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jei jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikrose situacijose standartų; jis nesielgė taip, kaip turėtų pasielgti protingas žmogus. Atsakingas asmuo privalo kontroliuoti žalą ketinantį daryti ar darantį asmenį taip, kad jis žalos nepadarytų. Antraip jeigu atsakingas už padarytą žalą asmuo šios pareigos tinkamai neįvykdo, jis materialiai atsako nukentėjusiajam. Vadinasi, asmuo, (tiesiogiai) padaręs žalą, ir atsakomybės už padarytą žalą subjektas gali nesutapti. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog atsakovė įsipareigojo ne tik pati negadinti ir saugoti prietaisus bei uždėtas plombas; bet kartu ir stebėti apskaitos prietaisų būklę bei plombas, apie akivaizdžiai matomus trūkumus nedelsiant pranešti tiekėjui (Sutarties 3.3 p.). Apeliantė nekvestionuoja fakto, kad elektros skaitiklio (gamyklinis Nr. 305916) gaubto apatinės (falsifikuotos) plombos plika akimi skiriasi nuo viršutinės (originalios) plombos pagal primityvią medžiagą, spalvą, netaisyklingą formą, identifikavimo požymių (pvz., numerių) nebuvimą (b.l.78); kad ji matomų trūkumų nepastebėjo ir apie juos laiku neinformavo ieškovo (neteisėtas neveikimas). Nežinodamas apie elektros energijos vartojimą skaičiuojančio prietaiso sugadinimą, ieškovas toliau tiekė elektros energiją atsakovei, už kurią ji iš dalies neatsiskaitė (priežastinis ryšys) ir taip prarado dalį pajamų (žala). Išvardintų aplinkybių visumos užtenka tam, jog atsakovei būtų pritaikyta netiesioginė civilinė atsakomybė. Jeigu skolininkei pavyktų nustatyti tiesiogiai žalą padariusį asmenį, ji galėtų pareikšti jam regresinį reikalavimą.

17Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus bei nustatytus faktus įvertino teisingai, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai jas motyvavo. Susiklosčius tokiai situacijai, apskųstas sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

18Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

19Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai