Byla 2-127/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės G. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Turto nuostolių draudimo biuras“, I. A. , T. A. , S. A. , A. A. (A. A. ), G. A. , R. A. (R. A. ), V. A. , A. A. , D. A. , I. A. , J. B. , E. B. , L. B. , P. B. , V. B. , J. B. , S. B. (S. B. ), M. B. , D. B. , D. B. , G. C. , D. Č. , V. D. , N. D. , J. D. , Z. D. , R. E. , V. G. (V. G. ), M. G. , A. G. , A. G. , V. G. , N. J. , A. J. , G. J. , V. K. (V. K. ), A. K. , R. K. , A. K. , V. K. , G. K. , T. K. , J. K. , G. K. , T. K. , E. K. , G. K. , S. K. , J. K. , I. M. K., M. K. , J. L. , S. L. , Z. L. (Z. L. ), R. M. , Z. M. , J. M. (J. M. ), V. M. , V. M. , N. M. , A. M. , R. M. (R. M. ), I. M. (I. M. ), A. M. , D. N. , L. P. , R. P. , R. P. , G. P. , S. P. , R. P. , V. P. (V. P. ), R. R. , L. R. (L. R. ), V. R. (V. R. ), V. R. , J. S. , S. S. (S. S. ), M. S. , R. S. , S. S. (S. S. ), B. Š. (B. Š. ), O. Š. (O. Š. ), J. Š. , D. Š. , Z. T. , D. T. –J., A. T. , R. T. , J. U. , B. U. , L. V. , D. V. , J. V. , V. V. , A. V. , A. V. , D. V. , R. V. , R. V. , A. V. (A. V. ), I. Ž. , O. Ž. (O. Ž. ) ir L. Ž. dėl ieškovės pripažinimo teisėta ir sąžininga valdytoja, dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, kompensacijų dydžio nustatymo, teisės į kompensaciją už atliktus darbus pripažinimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys 546-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijai „Rimeda“, uždaroji akcinė bendrovė „Saudema“, valstybės įmonė „Registrų centras“, V. B. ir L. K. .

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Pradiniu ieškiniu ieškovė G. L. prašė: 1) pripažinti, kad ieškovės dalis butuose, įrengtuose 546-osios DNSB „Rimeda“ įgaliotinių 1999 m. gegužės 25 d. susirinkimo protokolo pagrindu rekonstruotoje daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ) (toliau – daugiabutis gyvenamasis namas), palėpėje, yra 9272/10000, ir atidalyti šią dalį, priteisiant ieškovei asmeninės nuosavybės teise butus Nr. 114-120 ir 122-127; 2) pripažinti, kad dalis buvusių daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų nėra palėpės bendraturčiai; 3) pripažinti atsakovus palėpėje esančio buto Nr. 121 bendraturčiais; 4) pripažinti, kad ieškovė turi teisę į 321 807,71 Lt kompensaciją iš daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų už atliktus darbus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų pagerinimu.

6Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

7Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. liepos 1 d. nutartimi žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas konstatavo, kad teismai teisingai sprendė, jog 1999 m. gegužės 25 d. 546-osios DNSB „Rimeda“ nutarimas nesuteikia ieškovei nuosavybės teisės į naujai įrengtas patalpas – butus palėpėje, tačiau, visiškai atmesdami ieškinį, teismai neatsižvelgė į kitas aplinkybes, kurios reikšmingos šiai bylai išnagrinėti, taip pat nustatė ne visas bylai išnagrinėti būtinas nustatyti aplinkybes. Kasacinis teismas sprendė, kad gyvenamojo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų bendraturčiai, turėdami nuosavybės teisę į palėpę kaip į bendrojo naudojimo patalpas, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių namo patalpų plotui gali pretenduoti į atitinkamą dalį palėpėje naujai įrengtų butų ploto. Tačiau, kadangi butai buvo įrengti teisėtai ir dėl to jų statyba negali sukelti ieškovei nepagrįstai didelių neigiamų padarinių, tai bendraturčiai turėtų atlyginti ieškovei jų įsigyjamų patalpų (jų dalių) įrengimo kaštus. Tuo atveju, jeigu vienas, keli ar visi bendraturčiai teisės įsigyti patalpas atlyginant jų įrengimo kaštus atsisakytų, ieškovei pripažintina nuosavybės teisė į sukurtą turtą ar atitinkamą jo dalį. Be to, negali būti iš esmės paneigta bendraturčiams pagal įstatymą priklausanti nuosavybės teisė į bendrojo naudojimo patalpas, taigi jie turi teisę (kiekvienas proporcingai savo nuosavybės teise valdomų patalpų plotui ir neatlyginant už tai ieškovei) į tokią dalį palėpėje įrengtų butų, kuri pagal vertę atitinka iki rekonstrukcijos buvusią palėpės vertę. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad ieškovės reikalavimas pripažinti jai teisę į 321 807,71 Lt kompensaciją iš daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų už atliktus darbus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų pagerinimu, spręstinas kompleksiškai su nuosavybės teisių į palėpėje įrengtus butus pripažinimu.

8Vilniaus apygardos teismas, iš naujo nagrinėjantis bylą, 2011 m. liepos 15 d. nutartyje nurodė, kad pagal pradinius ieškinio reikalavimus, atsižvelgiant į kasacinio teismo nurodymus, bylos nagrinėjimas nėra galimas, todėl, remdamasis ieškinio trūkumų šalinimo institutu, be kita ko, nustatė ieškovei terminą patikslinti ieškinio dalyką (atitinkamai su tuo siejant ir ieškinio pagrindą).

9Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad ji yra teisėta ir sąžininga daugiabučiame gyvenamajame name įrengtos palėpės valdytoja; 2) pripažinti, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise neatlygintinai priklauso 53,83 kv. m. palėpėje įrengtų butų; 3) pripažinti, kad ieškovė įgijo iš atsakovų P. B. , L. B. , E. B. ir Vilniaus miesto savivaldybės įrengtos palėpės 281,85 kv. m. ploto padidėjimą; 4) pripažinti atsakovų prievolę iki 2011 m. lapkričio 20 d. sumokėti į ieškovės sąskaitą 2 076 614 Lt dydžio kompensaciją už butų įrengimą palėpėje, o iki nurodyto termino kompensacijos nesumokėjus – priteisti ieškovei nesumokėjusiems kompensacijos atsakovams tenkančias įrengtos palėpės padidėjimo dalis; 5) priteisti ieškovei iš atsakovų 115 165 Lt dydžio kompensaciją už namo bendrojo naudojimo objektų pagerinimą; 6) priteisti iš Lietuvos Respublikos 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei nuostolius, kurių suma sudaro skirtumą tarp 4 271 295 Lt palėpėje įrengtų butų rinkos vertės ir gautos kompensacijos už šiuos butus bei priteistų ieškovei butų ploto rinkos vertės sumos; 7) pripažinti, kad dalis atsakovų nėra palėpės bendrasavininkiai.

10Ieškovė reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos Respublikos iš esmės grindė tuo, kad anksčiau šioje byloje priimtose teismų procesinių sprendimuose – Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendime, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartyje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartyje – neteisėtai (revizuojant įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus) buvo paneigtas palėpės bendraturčių sutikimo dėl palėpės rekonstrukcijos faktas. Dėl tokios teismų išvados ieškovė gali pretenduoti tik į butų įrengimo kaštus arba į atsisakiusių mokėti kompensaciją atsakovų dalį palėpės butuose. Jeigu visi atsakovai kompensuos butų įrengimo kaštus, ieškovė jokio pelno neturės, o jeigu dalis atsakovų atsisakys mokėti kompensaciją, ieškovė gaus mažesnį nei turėjo gauti pelną. Tuo tarpu turtinė žala pasireiškė išgyvenimais dėl socialinių ir finansinių sunkumų bei depresinėmis nuotaikomis, kilusiomis dėl nepasitikėjimo teismais.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 2 d.nutartimi, be kita ko, atsisakė priimti ieškinio reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos Respublikos.

13Teismas nurodė atsisakantis priimti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nes jis yra teismingas apylinkės, o ne apygardos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 26 str., 27 str. 1 p., 137 str. 2 d. 2 p.).

14Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja CPK 136 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga reikalavimams dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pareikšti nagrinėjamoje byloje tikslinant ieškinį. Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės nuosavybės teisės bendrame su atsakovais – daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiais – turte. Kasaciniam teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, ginčas tarp bendratučių nagrinėtinas kitu aspektu – dėl ieškovei priteistinų kompensacijų sumų. Ieškinio reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos Respublikos nėra susijęs su ginčais tarp bendraturčių. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, neturi teisės reikšti reikalavimų naujam atsakovui, tiesiogiai nesusijusių su byloje nagrinėjamais reikalavimais, o esančių išvestiniais iš šių reikalavimų ir tiesiogiai sąlygojamais jų patenkinimo, t. y. tariama turtinė žala ieškovei dar net nėra padaryta.

15Teismas taip pat nurodė, kad pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Šiuo atveju poreikis keisti ieškinio dalyką atsirado kasaciniam teismui grąžinus nagrinėti bylą iš naujo su atitinkamais išaiškinimais bei nurodymais. Būtent šioje apimtyje ieškovė turi teisę keisti ieškinio dalyką, o visi reikalavimai, kurie kildinami iš teismo veiksmų nagrinėjant bylą, nėra ieškinio dalyko keitimas nagrinėjamoje byloje, be to, tokių naujų reikalavimų reiškimas šioje byloje aiškiai užvilkintų ir taip ilgai besitęsiantį bylos nagrinėjimą (CPK 141 str. 3 d.). Šiuo pagrindu teismas atisakė priimti reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kartu teismas pažymėjo, kad nėra ir teisinio pagrindo išskirti šiuos ieškovės reikalavimus į atskirą bylą, kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiamas ne ieškinio priėmimo klausimas, o ieškinio dalyko pakeitimo klausimas atsižvelgiant į kasacinio teismo nutartyje išdėstytus nurodymus.

16III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

17Apeliantė G. L. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl atsisakymo priimti ieškinio reikalavimus atlyginti žalą ir perduoti ši klausimą nagrinėti iš naujo.

18Atskirajame skunde nurodoma, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra tiesiogiai susijęs su palėpės bendraturčių santykiais dėl palėpės įrengimo. Teikti atskirą ieškinį nėra tikslinga, nes jo nebus galima išnagrinėti, kol šioje byloje nepaaiškės gautų kompensacijų suma. Apeliantės nuomone, reikalavimo dėl žalos atlyginimo nagrinėjimas neužvilkins kitų reikalavimų nagrinėjimo. Aplinkybė, kad byloje vėl bus pasirengimo bylos nagrinėjimui stadija bei tai, kad iki šiol atsakovams nėra įteiktas ieškinys, reiškia, kad apeliantė turi teisę papildyti ieškinį kitai reikalavimais, nei buvo nagrinėti kasacinio teismo. Dėl šių priežasčių skundžiama nutartis yra neracionali, prieštarauja civilinio proceso tikslams bei bendriesiems teisės principams.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti apeliantės ieškinio reikalavimą atlyginti žalą pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.

21Kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas bylos aplinkybes, pažymi, kad aptariamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra susijęs su, apeliantės nuomone, iš dalies neteisingu ir neteisėtu šio ginčo išsprendimu. Vienintelė tokio reikalavimo sąsaja su ginčo esme – bendraturčių nesutarimais – yra tik ta, kad apeliantės kvestionuojami teismų sprendimai buvo priimti būtent šioje byloje. Akivaizdu, kad toks reikalavimas nėra pradinio ieškinio patikslinimas ar pakeitimas – tai yra visiškai naujas ieškinys, besiskiriantis nuo pradinio savo pagrindu, dalyku ir atsakovu (CPK 141 str. 1 d.). Dėl šios priežasties, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad bendraturčių ginčas nagrinėjamas jau po kasacijos, visiškai teisingai ir teisėtai atsisakė priimti aptariamą apeliantės reikalavimą (CPK 136 str., 141 str.) Pažymėtina, kad tokia nutartis neužkerta apeliantei kelio inicijuoti atskirą bylą dėl tokio reikalavimo.

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės G. L.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Pradiniu ieškiniu ieškovė G. L. prašė: 1) pripažinti, kad ieškovės... 6. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį... 7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. liepos 1 d. nutartimi žemesnės... 8. Vilniaus apygardos teismas, iš naujo nagrinėjantis bylą, 2011 m. liepos 15... 9. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad... 10. Ieškovė reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 2 d.nutartimi, be kita ko,... 13. Teismas nurodė atsisakantis priimti reikalavimą dėl neturtinės žalos... 14. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja CPK 136... 15. Teismas taip pat nurodė, kad pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį ieškovas turi... 16. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 17. Apeliantė G. L. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį... 18. Atskirajame skunde nurodoma, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas pirmosios instancijos teismo... 21. Kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas bylos aplinkybes, pažymi, kad... 22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą....