Byla Ik-784-562/2012

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Arūno Dirvono, Broniaus Januškos ir Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjui R. J. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. V. skundą atsakovei Nacionalinei teismų administracijai dėl, trečiasis suinteresuotas asmuo - Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės teismų administracijos,

Nustatė

2Pareiškėjas R. J. V. kreipėsi į teismą, skunde ir patikslintuose skunduose prašydamas: panaikinti Nacionalinės teismų administracijos 2011-01-18 raštą Nr. 4K-137- ( 4-34) kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovės Nacionalinės teismų administracijos išmokamos teisėjų valstybinės pensijos skirtumą 38181,60 Lt, kuris susidarė nuo 2008 m. vasario 16 d. iki 2011 m. gruodžio m. gruodžio 31d., įpareigoti atsakovę nuo 2012 m. sausio 1 d. mokėti jam kiekvieną mėnesį teisėjų valstybinę pensiją po 2134,16 Lt iki 2012 m. gruodžio 31d., o po to mokėti visą paskirtą 2667, 70 Lt teisėjų valstybinę pensiją. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 1995-02-01 dekretu Nr. 529 buvo paskirtas Panevėžio apygardos teismo teisėju, o 2008-02-07 dekretu Nr. 1K-1253 atleistas iš Kauno apygardos administracinio teismo teisėjo pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui. Nurodė, kad 2008-04-16 skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau - Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) (2002-07-02 įstatymo redakcija) 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 ir 52 straipsniams bei teisinės valstybės principui. Kitoje administracinėje byloje prašė panaikinti Nacionalinės teismų administracijos 2010-02-03 atsisakymą Nr. 4K-193-(4.34) ir įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją išmokėti sumažintos pensijos skirtumą. Paaiškino, kad prašė sustabdyti šių bylų nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) (2009-12-09 redakcija) 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas (kiek tai susiję su teisėjų valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka) ir 16 straipsnio 4 dalis (kiek tai susiję su nenumatytu teisėjų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmu) neprieštarauja Konstitucijos 23 ir 52 straipsniams bei teisinės valstybės principui.Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-07-04 ir 2010-04-23 nutartimis sustabdė bylų nagrinėjimą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (toliau – Teisėjų pensijų įstatymas) (2002-07-02 redakcija) 6 straipsnio 2 dalis, Laikinojo įstatymo (2009-12-09 redakcija) 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas (kiek tai susiję su teisėjų valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka) ir 16 straipsnio 4 dalis (kiek tai susiję su nenumatytu teisėjų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmu), Pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo (2009-12-08 redakcija) 3 straipsnio 3 dalis (kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dalimi) neprieštarauja Konstitucijos 23 ir 52 straipsniams bei teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarime konstatavo, kad Teisėjų pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalys prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taip pat Konstitucinis Teismas pripažino, kad Pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės <...> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-12-02 sprendimu (administracinė byla Nr. I-0175-189/2010) įpareigojo Nacionalinę teismų administraciją mokėti jam 26 proc. gauto darbo užmokesčio teisėjų valstybinę pensiją, o 2011-01-27 sprendimu (administracinė byla Nr. I-114-331/2011) priteisė iš Nacionalinės teismų administracijos 3237,45 Lt neišmokėtos teisėjo valstybinės pensijos skirtumą nuo 2010-01-01 iki 2010-11-15, taikant 1,5 koeficientą. Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarime konstatavo, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas susiklostyti ir tokioms teisinėms situacijoms, kai asmuo, buvęs teisėju, kurio valstybinių ir socialinio draudimo pensijų suma viršija užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydį yra nedaug mažesnė už šį dydį teisėjų valstybinė pensija apskritai nebus mokama arba bus mokama nedidelė šios pensijos dalis, t. y. teisėjų valstybinė pensija gali tapti ne realia, o nominalia konstitucine teisėjo socialine (materialine) garantija nutrūkus jo įgaliojimams. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas paneigia teisėjų valstybinių pensijų, kaip iš Konstitucijos kylančios teisėjo socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jo įgaliojimams esmę, paskirtį, sudaro prielaidas nukrypti nuo iš Konstitucijos inter alia jos 109 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų. Taigi Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. sausio mėn. kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją, prašydamas mokėti visą paskaičiuotą 2505,77 Lt teisėjų valstybinę pensiją, taikant tik Laikinojo įstatymo nuostatas. Nacionalinė teismų administracija raštu Nr. 4K-137(4.34) atsisakė jo prašymą tenkinti dėl to, kad oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą, iki šiol nėra nustatyta naujo teisinio reguliavimo, t. y. įstatymų leidėjas nepašalino po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo atsiradusių lacunae legis, todėl Nacionalinė teismų administracija neturi teisinių galimybių perskaičiuoti teisėjo valstybinę pensiją, kad ši atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. Mano, kad Nacionalinės teismų administracijos atsisakymas jam mokėti teisėjų valstybinę pensiją pagal Konstitucinio Teismo nutarimą yra nepagrįstas galiojančiais įstatymais. Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nuo Konstitucinio Teismo oficialaus paskelbimo dienos Teisėjų valstybinių pensijų, Pensijų įstatymo straipsniai (jų dalys), kurie Konstitucinio Teismo nutarimu yra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi. Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimas „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2010-11-16. Konstitucinio Teismo nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti nekonstituciniu teisės aktu (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 2, 3 dalys). Konstitucinis Teismas savo nutarime taip pat nurodė, kad atsižvelgiant jog pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą, įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, jog šis įstatymas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, todėl susidarytų teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumas, kuris galėtų sutrikdyti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą. Šiam teisinio reguliavimo vakuumui pašalinti reikalingas tam tikras laikas, todėl Konstitucinio Teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2010-11-16. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimo statuto 1812 straipsnis nustato Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) pareigą priimti teisės aktų pakeitimus, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nurodytas teisinio reguliavimo spragas, neatitikimus, kitus trūkumus bei išdėstytus argumentus. Jeigu pagal Konstitucinio Teismo nutarimą įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo priimtas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo Konstitucinio Teismo nutarimo gavimo Seime, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas arba jo teikimu Seimo valdybos paskirtas kitas Seimo komitetas ar sudaryta darbo grupė turi parengti ir pateikti Seimui svarstyti to Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo (ar jo dalies) arba kito Seimo priimto akto (ar jo dalies) pakeitimo projektą. Praėjo pakankamai laiko, tačiau Seimas neskuba taikyti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo ir tai neigiamai atsiliepia teisėjų pensininkų socialinėms (materialinėms) garantijoms. Konstitucinis Teismas savo 2011 m. spalio 25 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis tiek, kiek jame nėra nustatyta, kad Kostitucijai prieštaraujančiu pripažintas teisės aktas negalioja nuo jo įsigaliojimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kitame savo baigiamajame akte 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime yra konstatavęs ,, Konstitucijos 107 str. 1 d. yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, tačiau ši taisyklė nėra absoliuti‘‘. Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavęs, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų, taip pat, kad tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus ( Konstitucinio Teismo 2002-09-23, 2006-11-20, 2010-11-16, 2011-09-05 sprendimai). Pareiškėjui pagal teisėjų valstybinių pensijų įstatymą paskirta ir mokama pensija yra teisėtas lūkestis ir siejama su nuosavybės teisių apsauga. Šiuo atveju, netaikant Konstitucinio Teismo minėto nutarimo atgal, būtų pažeisti teisinės valstybės principai: teisėtų lūkesčių apsauga, teisių tikrumas ir teisinis saugumas, teisinių santykių apibrėžtumas, stabilumas ir teisingumas.

3Atsakovė Nacionalinė teismų administracija atsiliepime ( b.l. 17-20) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodant, kad 2010 m. gruodžio 22 d. Nacionalinės teismų administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu ir vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-0175-189/2010, priėmė įsakymą Nr. 9FB-ll-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo R. J. V.‘‘, kuriuo R. J. V. paskyrė 26 procentų dydžio, apskaičiuoto iš paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų darbo užmokesčio vidurkio - 2505 Lt 77 ct - teisėjų valstybinę pensiją nuo šios pensijos skyrimo dienos (2008 m. vasario 16 d.). Taip pat įsakymu nurodyta išmokėti R. J. V. gautos ir Šiuo įsakymu paskirtos teisėjų valstybinės pensijos dydžių skirtumą (1172 Lt 71 ct), kuris buvo pervestas į J. R. V. atsiskaitomąją sąskaitą 2010 m. gruodžio 27 d. Nacionalinė teismų administracija 2011 m. sausio 5 d. gavo R. J. V. prašymą, kuriame buvo prašoma nuo 2010 m. lapkričio 16 d. mokėti jam 2505, 77 Lt teisėjų valstybinę pensiją (jei ji nebus perskaičiuota), taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas. Atsakydama į šį prašymą, Nacionalinė teismų administracija 2011 m. sausio 28 d. parengė raštą Nr. 4R-137-(4.34) „Dėl Jūsų prašymo‘‘, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti prašymo reikalavimus bei nurodyti šio sprendimo motyvai. Kaip teigiama pareiškėjo skunde, 2010 m. lapkričio 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5, 6 straipsnių, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija), Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" (Žin., 2010; Nr. 134-6860), kuriuo pripažinta, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės <...> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio‘‘ ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos‘‘ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.Oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą 2010 m. lapkričio 16 d. ir iki šios dienos nesant naujo teisinio reguliavimo, t. y. įstatymų leidėjui nepašalinus po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo atsiradusių lacunae legis, Nacionalinė teismų administracija neturi teisinių galimybių skirti, mokėti ir/ar perskaičiuoti tokių valstybinių pensijų, kurios atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. Nacionalinė teismų administracija neneigia Jūsų teisės gauti teisėjų valstybinę pensiją, tačiau, kol nėra Konstituciją atitinkančio teisėjų pensinio aprūpinimo teisinio reglamentavimo, t. y. kol nėra teisės aktais nustatyta, kaip turėtų būti pensijos skaičiuojamos/perskaičiuojamos, Nacionalinė teismų administracija negali perskaičiuoti ir mokėti tokio teisėjų valstybinės pensijos dydžio, kokio pareiškėjas prašo. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją bei siekiant užtikrinti viešojo administravimo akto - Nacionalinės teismų administracijos - iš Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo kylančių funkcijų, susijusių su teisėjų socialinėmis garantijomis nutrūkus įgaliojimams, tinkamą įgyvendinimą, bei vadovaujantis teisėtų lūkesčių principu, buvo priimtas Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 9FB-10-6) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų‘‘, kuriuo nurodyta mokėti teisėjų valstybines pensijas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo galiojimo dienos. Šis priimtas sprendimas galios iki bus priimti Konstituciją atitinkantys teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys teisės aktai. Tokiu būdu bus užtikrinta tik Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta nacionalinės teismų administracijos pareiga - skirti ir mokėti teisėjų valstybines pensijas, - bet ir nepaneigta teisėjų valstybinių pensijų, kaip iš Konstitucijos kylančios teisėjo socialinės garantijos nutrūkus jo įgaliojimams, esmė bei paskirtis. Pažymėtina, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. apskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas taikomas ribojimas, numatytas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, t. y. 1,3, o ne ribojimas, numatytas Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, t. y. 1,5, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad įstatymas taikomas asmenims gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad šis punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad kai valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, gali būti mažinami ir teisėjų atlyginimai, teisėjų valstybinės pensijos. Jeigu būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai nebūtų galima mažinti tik teismų finansavimo, mažinti tik teisėjų atlyginimų, teisėjų valstybinių pensijų, tai reikštų, kad teismai yra nepagrįstai išskiriami iš kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų, o teisėjai - iš kitų asmenų, dalyvaujančių vykdant atitinkamų valstybės valdžios institucijų įgaliojimus. Tokios teismų (teisėjų) išskirtinės padėties įtvirtinimas neatitiktų atviros, darnios pilietinės visuomenės bei teisingumo imperatyvų reikalavimų.

4Skundas tenkintinas iš dalies.

5Pareiškėjas patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės teismų administracijos 2011-01-18 raštą Nr. 4K-137-(4.34) kaip nepagrįstą; priteisti iš atsakovės Nacionalinės teismų administracijos išmokamos teisėjų valstybinės pensijos skirtumą 38181,60 Lt, kuris susidarė nuo 2008 m. vasario 16 d. iki 2011 m. gruodžio m. gruodžio 31d., įpareigoti atsakovę nuo 2012 m. sausio 1 d. mokėti jam kiekvieną mėnesį teisėjų valstybinę pensiją po 2134,16 Lt iki 2012 m. gruodžio 31d., o po to mokėti visą paskirtą 2667, 70 Lt teisėjų valstybinę pensiją.

6Bylos duomenimis nustatyta, kad R. J. V. laikotarpiu nuo 2001 m. rugpjūčio 6 d. iki 2008 m. vasario 15 d. dirbo Kauno apygardos administraciniame teisme teisėjo pareigose, o iš pareigų atleistas Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. vasario 7 d. dekretu Nr.1K-1253 „Dėl apygardos administracinio teismo teisėjo atleidimo“, pasibaigus įgaliojimų laikui. Nacionalinės teismų administracijos direktorius 2010-11-17 priėmė įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46), kuriuo nurodyta mokėti teisėjų valstybines pensijas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimo įsigaliojimo dienos bei nustatė, kad šis įsakymas galioja iki bus priimti Konstituciją atitinkantys teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys teisės aktai (b.l.26). Nacionalinės teismų administracijos direktorius, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-12-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-0175-189/2010, 2010-12-22 priėmė įsakymą Nr. 9FB-11-(4.46), kuriuo R. J. V. paskyrė 26 proc. dydžio, apskaičiuoto iš paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų gauto darbo užmokesčio vidurkio – 2505,77 Lt - teisėjų valstybinę pensiją nuo šios pensijos skyrimo dienos. Įsakymu nurodyta išmokėti R. J. V. gautos ir šiuo įsakymu paskirtos teisėjų valstybinės pensijos dydžių skirtumą (1172,71 Lt), kuris 2010-12-27 buvo pervestas į J. R. V. atsiskaitomąją sąskaitą (b.l.21,22). Nacionalinės teismų administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-08-24 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1378-391/10, 2011-08-24 priėmė įsakymą Nr. 9FB-6-(4.46), kuriuo R. J. V. paskyrė 26 proc. dydžio, apskaičiuoto iš paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų gauto darbo užmokesčio vidurkio – 2667,70 Lt - teisėjų valstybinę pensiją nuo šios pensijos skyrimo dienos (2008-02-16) bei pripažino netekusio galios Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010-12-22 įsakymą Nr. 9FB-11-(4.46) Z(b.l.69). Pareiškėjui R. J. V. 2011-01-05 pateikus Nacionalinės teismų administracijos direktoriui prašymą nuo 2010-11-16 mokėti jam 2505,77 Lt teisėjų valstybinę pensiją, taikant Laikinojo įstatymo nuostatas, Nacionalinė teismų administracija 2011-01-18 raštu Nr. 4R-137-(4.34) atsisakė tenkinti prašymo reikalavimus motyvuojant tuo, kad oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą 2010 m. lapkričio 16 d. ir nesant naujo teisinio reguliavimo, t. y. įstatymų leidėjui nepašalinus po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo atsiradusių lacunae legis, Nacionalinė teismų administracija neturi teisinių galimybių skirti, mokėti ir/ar perskaičiuoti tokių valstybinių pensijų, kurios atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. (b.l.11,12,23-25).

7Sprendžiant nagrinėjamą ginčą, pažymėtina, kad Teisėjų valstybinė pensija buvo numatyta 2002 m. liepos 2 d. priimtu Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu, kuriuo pakeista Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, ją išdėstant taip: „Kiekvienas šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio pirmąją dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko pensiją mokanti institucija.“ Be to, 2002 m. liepos 2 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymas, kuris įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje buvo nustatytas apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos kartu su valstybinėmis socialinio draudimo pensijomis bei kitomis valstybinėmis pensijomis vienam asmeniui dydžio ribojimas – suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. gruodžio 8 d. priėmė Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo inter alia Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą maksimalų valstybinės pensijos dydį bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendros sumos vienam asmeniui maksimalų dydį sumažino nuo užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio iki 1,3 dydžio. Šis įstatymo pakeitimas įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas nebuvo atitinkamai pakeistas, t. y. liko galioti šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatytas minėtas ribojimas 1,5. 2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą, <...>, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, <...>. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasiūlymas Vyriausybei iki 2010 m. liepos 1 d. parengti ir patvirtinti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą.

8Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad: 1) Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) (Žin., 2009, Nr. 151-6778) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti už praeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas (Žin., 2009, Nr. 152-6820) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 6) Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

9Nagrinėjamam ginčui aktualiame Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis teismas pažymėjo, kad iš Konstitucijos kylančios teisėjo nepriklausomumo principo socialinės (materialinės) garantijos (beje, įtvirtintos ir kitų demokratinių valstybių teisėje, taip pat įvairiuose tarptautiniuose aktuose) reiškia, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisėjui tokį socialinį (materialinį) aprūpinimą, kuris atitiktų teisėjo statusą jam einant pareigas, taip pat pasibaigus teisėjo kadencijai. Pagal Konstituciją teisėjams nustatytos socialinės (materialinės) garantijos turi būti tokios, kad atitiktų konstitucinį teisėjo statusą ir jo orumą. Taip pat minėta, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 22 d. nutarime konstatavo, jog įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų teisėjo ir teismų nepriklausomumą, inter alia teisėjo socialines (materialines) garantijas ne tik teisėjui einant pareigas, bet ir nutrūkus jo įgaliojimams; tai darydamas įstatymų leidėjas turi paisyti Konstitucijos normų ir principų; teisėjo socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus teisėjo įgaliojimams gali būti įvairios, inter alia periodiškai mokamos išmokos, taip pat vienkartinės išmokos ir t. t.; tokių garantijų nustatymo konstitucinis pagrindas yra išskirtinis teisėjo konstitucinis statusas, kurį lemia teisingumo vykdymo funkcija, todėl jos gali priklausyti tik nuo su teisėjo konstituciniu statusu susijusių aplinkybių, tačiau negali būti traktuojamos kaip pakeičiančios kitas socialines (materialines) garantijas, kurios buvusiam teisėjui turi būti užtikrinamos kitais pagrindais, taip pat ir tais, kurie yra bendri visiems dirbantiems asmenims. Įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su teisėjų valstybine pensija, įstatymu turi nustatyti šios pensijos skyrimo pagrindus, sąlygas. Įstatymu gali būti nustatytas maksimalus teisėjų valstybinės pensijos dydis, taip pat gali būti įtvirtinti įvairūs tokios pensijos maksimalaus dydžio nustatymo būdai. Tai darydamas įstatymų leidėjas turi nepažeisti Konstitucijos normų ir principų.

10Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai. Taigi nuo oficialaus Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo straipsniai (jų dalys), kurie yra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo atsisakymą mokėti teisingo dydžio pensiją grindžia tuo, kad oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą 2010 m. lapkričio 16 d. ir iki šios dienos nesant naujo teisinio reguliavimo, t, y. įstatymų leidėjui nepašalinus po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo atsiradusių lacunae legis, Nacionalinė teismų administracija neturi teisinių galimybių skirti, mokėti ir/ar perskaičiuoti tokių valstybinių pensijų, kurios atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.

11Taigi atsakovė iš esmės priešingai, nei nurodyta Konstitucijoje, taiko teisės aktą po to, kai oficialiai paskelbtas Konstitucinio teismo sprendimas, kad Seimo aktas prieštarauja Konstitucijai. Tokie atsakovės veiksmai, inter alia skundžiamas 2011-01-18 sprendimas (raštas) Nr. 4K-137-(4-34) pripažintini prieštaraujantys Konstitucijoje įtvirtintiems teisėtumo, teisingumo principams. Nagrinėjamu atveju Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas leidinyje “Valstybės žinios” buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d. Todėl nuo minėto Konstitucinio teismo nutarimo paskelbimo dienos, t.y. nuo 2010-11-16 pareiškėjui mokama pensija neturėtų būti ribojama šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje yra nustatytas teisės į teisingą valstybinę pensiją pažeidimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad jeigu įstatymų leidėjas įtvirtina tokią teisėjo socialinę (materialinę) garantiją nutrūkus teisėjo įgaliojimams, kaip teisėjo pensija, ši garantija yra ginama ne tik pagal Konstitucijos 109 straipsnį, bet ir pagal jos 52 straipsnį. Priešingu atveju būtų paneigta teisėjų valstybinės pensijos, kaip iš Konstitucijos kylančios teisėjo socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jo įgaliojimams, esmė, paskirtis ir taip būtų sudarytos prielaidos nukrypti nuo iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančių reikalavimų.

12Nustačius minėtos teisės pažeidimą, teismas privalo ją veiksmingai ginti, įveikiant Konstitucinio Teismo 2010 m.birželio 29 nutarimu nustatytus ir Konstituciją pažeidžiančius teisinio reguliavimo trūkumus ad hoc. Priešingu atveju būtų pažeistos minėtos Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys asmens teisę į valstybinę pensiją. Be to, nagrinėjamoje byloje teismui nevykdant iš Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas ir šiuo atveju nepriteisiant pareiškėjui pensijos netaikant ribojimų, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas. Tačiau tai nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Nes kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, šiuo konstituciniu imperatyvu yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis); kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių; kad nebūtų pažeistos asmens teisės; kad asmuo, kuriam būtų taikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (Konstitucinio Teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarimas). Be to, ši Konstitucijos nuostata atspindi konstitucinį principą, – vieną iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, – kad neturi būti taikomas teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

13Apibendrinant išdėstytas išvadas, teisėjų kolegijos vertinimu atsakovė nepagrįstai apskaičiavo pareiškėjui pensiją ją ribojant Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais. Bylos duomenys patvirtina, kad taikant ribojimus pareiškėjo pensijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio mėn.16 d. iki 2011 m.gruodžio 31 d. yra 13962.20 (b.l.95), kuri nagrinėjamu atveju priteistina pareiškėjui iš atsakovės Nacionalinės teismų administracijos. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo nutarimuose, Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, reiškia, kad tol, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės yra teisėtos (Konstitucinio teismo 2003 m.gegužės 30d., 2006 m.kovo 28 d.,2006 m.birželio 6 d., 2008 m.vasario 1d., 2011 m.spalio 25 d.nutarimai). Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu yra įtvirtintas draudimas taikyti teisės aktus, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, taip pat įtvirtinta pareiga visoms valstybės institucijoms bei jų pareigūnams panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti nekonstituciniu pripažintu teisės aktu. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas draudimas vykdyti tokius sprendimus, kurie atitinka šias sąlygas: buvo priimti pagal teisės aktą iki jo pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai, priėmimo metu buvo grindžiami teisės aktais, dar nepripažintais prieštaraujančiais Konstitucijai, ir dėl to buvo preziumuojama, kad jie yra teisėti, ir tuo metu, kai įsigaliojo Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo tie teisės aktai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, nebuvo įvykdyti. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, jog Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai galia nukreipiama į ateitį. Taip pat minėta, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje nėra nustatyta atvejų, kai Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama retroaktyviai, o ne į ateitį.Pažymėtina, kad Konstitucinis teismas 2011 m.spalio 25 d.nutarime konstatavo, kad Konstitucinio Teismo įstatymo (1993 m. vasario 3 d. redakcija) 72 straipsnis tiek, kiek jame nėra nustatyta, kad Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintas teisės aktas negalioja nuo jo įsigaliojimo, neprieštarauja Konstitucijos 107 straipsnio 1 daliai. Atsižvelgiant į tai, bei nustatytus duomenis, Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas buvo paskelbtas “Valstybės žiniose” 2010 m. lapkričio 16 d., nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų dėl pensijos nepriemokos už laikotarpį 2008 m. vasario 16 d. iki 2010 m. lapkričio mėnesio. Pareiškėjo skundas šioje dalyje yra atmestinas kaip nepagrįstas.

14Vertinant atsakovo argumentus, kad pareiškėjas, lyginant su kitais teisėjų valstybinės pensijos gavėjais, atsidūrė diferencijuotoje padėtyje, taip pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, pažymėtina, kad teismo sprendimas yra priimamas išsprendus individualų šalių ginčą ir kiekvieno asmens teisių gynimas teisme yra jo diskrecija, todėl pareiškėjo padėtis negali būti lyginama su kitų asmenų, kurie nėra apsisprendę ginti savo teisių teisme, padėtimi. Kaip minėta, Konstitucija draudžia mažinti teisėjų atlyginimus bei socialines garantijas; bet kokie mėginimai mažinti teisėjo atlyginimą ar kitas socialines (materialines) garantijas arba teismų finansavimo ribojimas traktuotini kaip kėsinimasis į teisėjų ir teismų nepriklausomumą. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatymais nustačius pensijų rūšis, asmenis, turinčius teisę į pensiją, pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindus, sąlygas, pensijų dydžius, valstybei kyla pareiga pensinio aprūpinimo santykių srityje laikytis konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo principų.

15Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovę nuo 2012 m. sausio 1 d. mokėti jam kiekvieną mėnesį teisėjų valstybinę pensiją po 2134,16 Lt iki 2012 m. gruodžio 31d., o po to mokėti visą paskirtą 2667, 70 Lt teisėjų valstybinę pensiją.

16Pažymėtina, kad 2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą, <...>, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, <...>. Todėl įvertinus tai, kad minėto įstatymo galiojimas buvo pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31d., pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo nustatymo tenkintinas iš dalies, įpareigojant atsakovą nuo 2012 m. sausio 1 d. mokėti pareiškėjui kiekvieną mėnesį teisėjų valstybinę pensiją po 2134,16 Lt iki 2012 m. gruodžio 31d. Kadangi sprendimas negali būti priimtas į ateitį, kitoje dalyje reikalavimas yra atmestinas. Apibendrinat išdėstytus motyvus, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, panaikinant Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2011-01-18 sprendimą (raštą) Nr. 4K-137- ( 4-34); priteisiant pareiškėjui R .J. V. iš atsakovės Nacionalinės teismų administracijos 13962.20 Lt pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio mėn.16 d. iki 2011 m .gruodžio 31 d. bei įpareigojant atsakovę Nacionalinę teismų administraciją nuo 2012 m. sausio 1 d. mokėti pareiškėjui R. J. V. kiekvieną mėnesį teisėjų valstybinę pensiją po 2134,16 Lt iki 2012 m. gruodžio 31d. Kitoje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

17Pareiškėjas pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 87,20 Lt kelionės išlaidos (b. l.62-64, 105). Paaiškino, kad kelionė iš Kauno į Vilnių ir atgal sudaro 72 Lt, važiavimas miesto transportu – 15,20 Lt. Pateikė tai patvirtinančius įrodymus: kelionės bilietus ir vienkartinius bilietus (b. l. 64, 106). Kadangi skundas patenkintas iš dalies, priteistinos 43.6 Lt (87,20 Lt : ½ = 43.6 Lt) dydžio bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 44 str. 2 d.).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2, 4 p., 127 str., teisėjai

Nutarė

19Pareiškėjo R. J. V. skundą tenkinti iš dalies.

20Panaikinti Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2011-01-18 sprendimą (raštą) Nr. 4K-137- ( 4-34).

21Priteisti pareiškėjui R. J. V. iš atsakovės Nacionalinės teismų administracijos 13962.20 Lt pensijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio mėn.16 d. iki 2011 m .gruodžio 31 d. bei įpareigoti atsakovę Nacionalinę teismų administraciją nuo 2012 m. sausio 1 d. mokėti pareiškėjui R. J. V. kiekvieną mėnesį teisėjų valstybinę pensiją po 2134,16 Lt iki 2012 m. gruodžio 31d.

22Kitoje dalyje skundą atmesti.

23Priteisti R. J. V. iš Nacionalinės teismų administracijos 43.60 Lt (keturiasdešimt tris litus 60 centų) teismo išlaidų.

24Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjas R. J. V. kreipėsi į teismą, skunde ir... 3. Atsakovė Nacionalinė teismų administracija atsiliepime ( b.l. 17-20) prašo... 4. Skundas tenkintinas iš dalies.... 5. Pareiškėjas patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti... 6. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. J. V. laikotarpiu nuo... 7. Sprendžiant nagrinėjamą ginčą, pažymėtina, kad Teisėjų valstybinė... 8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime... 9. Nagrinėjamam ginčui aktualiame Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6... 10. Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos įstatymas (ar... 11. Taigi atsakovė iš esmės priešingai, nei nurodyta Konstitucijoje, taiko... 12. Nustačius minėtos teisės pažeidimą, teismas privalo ją veiksmingai ginti,... 13. Apibendrinant išdėstytas išvadas, teisėjų kolegijos vertinimu atsakovė... 14. Vertinant atsakovo argumentus, kad pareiškėjas, lyginant su kitais teisėjų... 15. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovę nuo 2012 m. sausio 1 d.... 16. Pažymėtina, kad 2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų... 17. Pareiškėjas pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias... 18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 19. Pareiškėjo R. J. V. skundą tenkinti iš dalies.... 20. Panaikinti Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2011-01-18... 21. Priteisti pareiškėjui R. J. V. iš atsakovės... 22. Kitoje dalyje skundą atmesti.... 23. Priteisti R. J. V. iš Nacionalinės teismų... 24. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...