Byla 2A-428-340/2008

2Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T.Žukauskienės, kolegijos teisėjų V.Volskienė, P.Jaržemskio, sekretoriaujant G.Glavackaitei, dalyvaujant ieškovei (apeliantei) J.P., atsakovui R.B., vertėjai N.Švec,

3teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J.P. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J.P. ieškinį atsakovui R.B. dėl įpareigojimo atlikti kadastrinius matavimus, tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5ieškovė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti R.B. atlikti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinius matavimus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004 m. atsakovas atsiėmė 70 arų žemės sklypą, esantį ( - ), buvusioje jos tėvų žemėje, kurį 2004-09-21 pardavė V.Š. ir J.S.; prieš pardavimą atsakovas neatliko kadastrinių matavimų, ko pasekoje atsirado 14,42 arų viršplotis. Nurodė, kad 2005-11-14 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu dėl susidariusio viršpločio grąžinimo, tačiau 2005-11-30 gavo atsakymą, kad jos prašymas gali būti tenkinamas tik tada, kai J.S. ir V.Š. pateiks kadastrinius matavimus ir tik pagal tai galės būti nustatytas likusios laisvos žemės plotas. Taip pat nurodė, kad 2006-07-11 sutartimi V.Š. ir J.S. atsisakė teisių į minėtą žemės sklypą R.B. naudai.

6Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovė neturi jokių teisių į ieškinyje minimą 14,42 a viršplotį. Paaiškino, kad ginčas tarp ieškovės ir jo jau išnagrinėtas teismuose ir ieškovės pretenzijos pripažintos nepagrįstomis. Nurodė, kad ieškovė jai grąžintą žemę Padvariškių kaime yra pardavusi V.E. ir Padvariškių kaime žemės neturi. Šiuo metu jis yra paruošęs savo žemės sklypo geodezinius matavimus ir pateikęs Trakų rajono žemėtvarkos skyriui, tačiau yra informuotas, jog šio klausimo sprendimas yra sustabdytas iki bus priimtas sprendimas šioje byloje. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas: 200 Lt išlaidas kurui, 500 Lt išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, 1 000 Lt už neturtinę žalą patirtą dėl bylinėjimosi teisme ir paskirti ieškovei 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant nesąžiningą ir nepagrįstą ieškinį.

7Tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog tenkinti ieškinį nėra pagrindo. Nurodė, kad 2003-02-17 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 79-11607 ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 9,82 ha natūra jos tėvo nuosavybės teise valdytoje žemėje, o dėl 2 ha žemės ploto buvo parengta 2002-12-23 išvada Nr. 5192 dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu sklypu Lentvario seniūnijoje. 2004-04-14 ieškovė pakeitė savo valią ir pateikė prašymą dėl 2 ha žemės sklypo atkūrimo natūra, nors tuo metu jau buvo suprojektuoti žemės sklypai atsakovui R.B. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004-11-18 sprendimu ieškovės reikalavimą atkurti jai nuosavybės teises į 2 ha žemės sklypą natūra atmetė, 2005-02-24 Vyriausiasis administracinis teismas minėtą sprendimą paliko nepakeistą.

8Trakų r. apylinkės teismas 2008-01-23 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš J.P. 530 Lt bylinėjimosi išlaidų R.B.; kitoje dalyje R.B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, neturtinės žalos, patirtos dėl bylinėjimosi teisme priteisimo, dėl baudos paskyrimo J.P. atmetė; priteisė iš J.P. 13,65 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, jog 2003-02-17 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 79-11607 J.P. buvo atkurtos 9,82 ha nuosavybės teisės į buvusio savininko F.Z. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, o dėl 2 ha žemės ploto buvo parengta 2002-12-23 išvada Nr. 5192 dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu žemės sklypu Lentvario seniūnijoje. Ieškovė 2004 m. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl įpareigojimo Vilniaus apskrities viršininko administraciją atkurti jai nuosavybės teises į 2 ha žemės sklypą natūra, kurį iki nacionalizacijos valdė F.Z.; Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004-11-18 sprendimu J.P. skundą atmetė. Lietuvos Vyriausiasis administracinis 2005-02-24 sprendimu minėtą Vilniaus administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Todėl vykdant ieškovės valią, 2006-09-28 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.7-79-15488 jai buvo atkurtos 1,86 ha nuosavybės teisės į buvusio savininko F.Z. nuosavybės teisėmis valdytą žemę vietoje turėtos, nurodant, kad šis žemės sklypas ieškovei suteikiamas ( - ). Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas A.P. paaiškino, kad ieškovė, nors ir galėjo, tačiau neišreiškė valios 2 ha žemės, esančios Padvariškių k., atgauti natūra ir parašė prašymą dėl išvados 2 ha žemės gauti, todėl ieškovė kaip ir atsakovas nustačius 14 arų viršplotį, kuris bus įtrauktas į laisvą valstybinės žemės fondą, galės gauti 14 arų ploto žemės sklypą pagal eilę, t.y. nesant 1-4 eilės pretendentų, nes J.P., turėdama išvadą dėl 2 ha, turės teisę būti įtraukta į penktos eilės pretendentų sąrašą, o R.B. turės teisę būti įtrauktas į devintos eilės pretendentų sąrašą. Teismas konstatavo, jog iš 2004-06-08 Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje Nr. 2.7-79-12996 nuorašo matyti, kad R.B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų K.B. ir A.B. nuosavybės teisėmis valdytą 6,9 ha žemę ir vietoj 6,9 ha perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 16,45 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai; buvo suprojektuoti du 70 a ir 15,75 ha dydžio žemės sklypai. Teismas konstatavo, jog pagal Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei patikslinimo taisykles atsakovas R.B. jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinius matavimus gali atlikti tik jam pageidaujant; atlikus kadastrinius matavimus ir nustačius žemės sklypo viršplotį, ploto skirtumas galėtų būti perduodamas R.B. nuosavybėn neatlygintinai atkuriant nuosavybės teises arba parduodamas, jeigu būtų nustatyta pagal matavimus, kad 14 arų viršplotis yra įtrauktas į pirminius minėto žemės sklypo matavimus, nustačius, kad 14 arų nėra įtraukti į pirminius minėto žemės sklypo matavimus, R.B. galėtų gauti šią žemės sklypo dalį pagal eilę. Teismas konstatavo, kad R.B., nors ir naudojasi 14 arų viršpločiu, kuris kadastriniais matavimais nėra dar patvirtintas arba paneigtas, negali būti teismo įpareigotas atlikti jam nuosavybės teise priklausančio 70 arų ploto žemės sklypo kadastrinių matavimų, nes tai prieštarautų įstatyminėms normoms, reglamentuojančioms kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, be to, teismas nenustatė, kad R.B. valdydamas papildomai 14 arų, pažeidė ieškovės J.P. teises, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovas R.B. prašė priteisti iš ieškovės 1 000 Lt neturtinę žalą ir paskirti ieškovei 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas konstatavo, jog įstatymas nenumato galimybės prisiteisti neturtinę žalą dėl bylinėjimosi teisme, todėl atsakovo reikalavimas šioje dalyje yra atmestas kaip nepagrįstas; atsakovas nepateikė prašymo dėl nuostolių atlyginimo, o byloje nenustatyta, kad ieškovė nesąžiningai pareiškė ieškinį ar sąmoningai veikė prieš bylos nagrinėjimą ir išsprendimą, todėl prašymas paskirti ieškovei 20 000 Lt baudą atmestas kaip nepagrįstas.

9Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2008-01-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą įpareigoti R.B. atlikti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinius matavimus. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog įpareigojimas atlikti kadastrinius matavimus prieštarautų įstatyminėms normoms, reglamentuojančioms kadastrinių matavimų atlikimo tvarką. Tiek Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei patikslinimo taisyklės, tiek Vyriausybės 2002-04-05 nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (15 str.) numato atvejus, kada kadastrinius matavimus atlikti būtina, tačiau tai nereiškia, kad kitais atvejais yra negalimi žemės sklypų kadastriniai matavimai. Nurodo, jog nustačius 0,14 ha žemės viršplotį ieškovė turėtų pirmumo teisę prieš atsakovą įsigyjant nustatytą viršplotį.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Kolegija sutinka su bendro pobūdžio apeliacinio skundo motyvais, kad ieškovas turi teisę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymo saugomas interesas; ieškovas privalo įrodyti teismui, jog jis turi subjektyvinę teisę ar įstatymo saugomą interesą ir ši teisė yra pažeidžiama ar ginčijama atsakovo. Ieškovė nurodė CK 1.138 str. 8 p. (pažeistos civilinės teisės gynimą kitais įstatymų numatytais būdais) kaip savo ieškinio įstatyminį pagrindą, tačiau priešingai, nei teigia apeliantė, byloje nėra įrodyta, kad atsakovas pažeidė ar ginčija ieškovės (apeliantės) teises ar įstatymo saugomus interesus.

12Apeliantė savo reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti jam nuosavybės teise priklausančio sklypo kadastrinius matavimus kildina iš nuosavybės teisės į žemę atkūrimo teisinių santykių. Teismas nustatė, kad ieškovei dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 2 ha žemės sklypą 2002-12-23 buvo parengta išvada Nr. 5192 dėl žemės perdavimo nepalygintinai nuosavybėn lygiaverčiu žemės sklypu Lentvario seniūnijoje; 2006-09-28 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.7-79-15488 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,86 ha ( - ), liko atkurti nuosavybę į 0,14 ha; šių teismo nustatytų faktinių aplinkybių šalys neginčija. Tačiau apeliantė be pagrindo teigia, kad atsakovas pažeidžia jos teisę atkurti nuosavybės teises į likusį 0,14 ha žemės sklypą savininko F.Z. žemės sklypo, buvusio ( - ), ribose, t.y. natūra. Apeliantė kreipėsi į administracinius teismus su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą, kuriuo R.B. atkurtos nuosavybės teisės perduodant lygiavertį žemės sklypą F.Z. nuosavybės teise turėtame žemės sklype ir įpareigoti administraciją atkurti nuosavybės teises natūra į likusį 2 ha žemės sklypą, kurį iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė F.Z. Jos skundas buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2004-11-18 sprendimu, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2005-02-24 nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 42-44, 45-48), tokiu būdu teismai pripažino, kad apeliantė neteko pirmumo teisės reikalauti, kad nuosavybės teisės į 0,14 ha žemės sklypą jai būtų atkurtos natūra R.B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose.

13Pareikšdama ieškinį, apeliantė rėmėsi Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-09-14 raštu, kuriame nurodyta, kad pateikus R.B. žemės sklypo kadastrinius matavimus galima bus nustatyti, ar yra greta laisvo valstybinio fondo žemės. Tik nustačius, kad šioje teritorijoje tokios žemės yra, pareiškėja bendra tvarka galės pretenduoti į minėtą laisvą valstybinio fondo žemės sklypą (b.l. 6); apeliaciniame skunde ji rėmėsi taip pat liudytojo A.P. (Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo) parodymais, kad, nustačius R.B. žemės sklypo viršplotį, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 str., ieškovė būtų įtraukta į 5-os eilės pretendentų sąrašą, o atsakovas R.B. – į 9-os eilės pretendentų sąrašą. Tačiau šio liudytojo aprodymai apie galimą eiliškumą, nustačius galima sklypo viršplotį, negali būti vertinami, kaip ieškovės (apeliantės) teisių į šį galimą žemės sklypo viršplotį pripažinimas, nes tokia liudytojo prognozė yra susijusi su visa eile prielaidų. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 25 p., jeigu būtų nustatyta, kad viršplotis yra įtrauktas į pirminius minėto sklypo matavimus, žemės sklypo viršplotis galėtų būti neatlygintinai perduotas arba parduotas sklypo savininkui, ir tik nustačius, kad viršplotis nėra įtrauktas į priminius žemės sklypo matavimus, viršplotis yra įtraukiamas į valstybinės žemės fondą ir skirstomas pagal eilę. Kolegija sprendžia, kad jeigu tokio viršpločio buvimas atsakovo žemės sklype ir būtų patvirtintas kadastriniais matavimais, apeliantė ir kiti pretendentai galėtų pretenduoti į jį bendrais pagrindais, kaip ir į kitus valstybinio fondo žemės sklypus, t.y. jokių objektyvių duomenų, kad atsakovo atsisakymas padaryti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal ieškovės reikalavimą, pažeidžia kokias nors ieškovės teises į šio žemės sklypo viršplotį. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nepareiškė reikalavimo dėl jos pirmumo teisių pripažinimo ir savo pirmumo teisių neįrodė.

14Teisių atkurti nuosavybę natūra F.Z. žemės sklypo ribose ji neteko, o apeliacinio skundo teiginys, kad Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas A.P. teismo posėdžio metu pripažino jos pirmumo teisę į atsakovo žemės sklypo galimą viršplotį prieš atsakovą, atmestinas, nes liudytojo A.P. nuomonė, pagrįsta prielaidomis, negali būti vertinama kaip ieškovės teisių į žemės sklypo galima viršplotį pripažinimas.

15Nors pirmosios instancijos teismas, remiantis šalių paaiškinimais, konstatavo, kad atsakovas R.B. naudojasi sklypo viršpločiu, byloje nėra įrodyta, kad šis viršplotis įtrauktinas į valstybinio fondo žemės ir ieškovė turi pirmenybės teisę prieš atsakovą pretenduoti į ši žemės sklypą, taigi teismo išvada, kad byloje nėra nustatyta, jog atsakovas, valdydamas papildomai 14 arų, pažeidė ieškovės teises, yra pagrįsta.

16Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu patvirtintų nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei patikslinimo taisyklių 3 punktas numato, kada turi būti atliekami kadastriniai matavimai; tiek paminėtos taisyklės, tiek apeliantės nurodytų kadastro nuostatų 15 str. numato atvejus, kai žemės sklypų kadastrinius matavimus atlikti būtina, tačiau paminėti norminiai aktai nenumato žemės sklypo savininko prievolės atlikti sklypo kadastrinius matavimus pretendento į galimą žemės sklypo viršplotį reikalavimu. Apeliantė nurodė, kad kadastriniai matavimai galimi ir kitais atvejais, tačiau nagrinėjamoje byloje jos reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus atmestinas, neįrodžius jos teisių į šį konkretų žemės sklypą pažeidimo.

17Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

Nutarė

19Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai