Byla e2-21327-541/2016
Dėl skolos ir kitų mokėjimų priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjusi ieškovo BnP Finance, AB ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos ir kitų mokėjimų priteisimo,

Nustatė

2ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2833,17 Eur negrąžinto kredito, 2185,19 Eur kredito mokesčio, 15,25 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 113,00 Eur žyminis mokestis, 121,00 Eur už procesinių dokumentų rengimą.

3Ieškovas BnP Finance, AB nurodė, jog tarp ieškovo ir atsakovo R. K. 2015-08-12 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 4jmwvbh2, kuria atsakovui buvo suteiktas 3000,00 Eur kreditas 36 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 2645,88 Eur kredito mokestį.

4Atsakovui R. K. ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka 2016-06-30. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių bei nustačius, kad yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai, esant tik vienos iš šalių įrodymams, teismas priima sprendimą už akių.

5Ieškinys tenkintinas.

6Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

7Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, kadangi atsakovas nėra grąžinęs kredito ir apmokėjęs kredito mokesčio ieškovui pagal tarp jų sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 4jmwvbh2 (toliau – Sutartis). Sutarties pagrindu atsakovui ieškovas suteikė 3000,00 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir mokėti 2645,88 Eur kredito mokestį. Teismo taip pat nustatyta, jog atsakovas savo prievolę grąžinti kreditą ir mokėti kredito mokestį yra įvykdęs tik iš dalies.

8Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos. CK 6.881 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.881 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog kreditavimo santykiams paskolos sutarčių bendrosios normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir kreditavimo taisyklėms. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Pažymėtina, jog vartojimo kredito grąžinimas tik iš dalies yra laikytinas netinkamu prievolės vykdymu, todėl skolininkas tokiu atveju yra laikytinas pažeidusiu prievolę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra grąžinęs 2833,17 Eur kredito dalies, remiantis CK 6.881 straipsnio 1 ir 2 dalimis, CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, CK 6.38 straipsnio 1 dalimi bei CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsakovas R. K. laikytinas pažeidusiu prievolę, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistini 2833,17 Eur skolos.

9Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

10Atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje buvo susitarta mokėti palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą bei kredito mokestį, laikytina, jog šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų ir pelno palūkanų, kadangi sutartyje numatytos šios palūkanos atlieka būtent kompensuojamųjų ir pelno palūkanų funkcijas. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas. Priešingai nei pelno palūkanos, kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra apmokėjęs kompensuojamųjų ir pelno palūkanų, 15,25 Eur kompensuojamųjų ir 2185,19 Eur pelno palūkanų priteistina ieškovui BnP Finance, AB iš atsakovo R. K.

11CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas turi pareigą mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Tokia skolininko pareiga yra detalizuojama CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą 5033,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. balandžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12CPK 93 straipsnyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus prie ieškinio priedus sudaro 113,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur už išlaidas dėl teisinių paslaugų gavimo, iš viso 234,00 Eur suma, kuri priteistina ieškovui iš atsakovo.

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 288 straipsniais,

Nutarė

14ieškinį tenkinti.

15Priteisti ieškovui BnP Finance, AB, j. a. k. 302447985, iš atsakovo R. K., a. k. ( - ), 2833,17 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt tris eurus ir septyniolika centų) negrąžinto kredito, 2185,19 Eur (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus ir devyniolika centų) pelno palūkanų, 15,25 Eur (penkiolika eurų ir dvidešimt penkis centus) kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 5033,61 Eur (penkių tūkstančių trisdešimt trijų eurų ir šešiasdešimt vieno cento) sumą nuo bylos iškėlimo 2016 m. balandžio 27 d. teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 234,00 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

16Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

17Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai