Byla 2A-1146-480/2012
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su neteisėtu atleidimu susijusių išmokų, neturtinės žalos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkės), Albinos Rimdeikaitės (pranešėjos), Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-763-752/2012 pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Selteka“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su neteisėtu atleidimu susijusių išmokų, neturtinės žalos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė ieškiniu (b.l. 3-6) prašė pripažinti jos ir UAB „Selteka“ sudarytos darbo sutarties nutraukimą nuo 2011-08-12 pagal DK 127 straipsnio 1 dalį neteisėtu ir laikyti, kad ši darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisti iš atsakovės penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendinio įsigaliojimo dienos, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškinyje nurodė, kad nuo 1993 m. liepos 2 d. dirbo AB „Banga“ radiotechnines aparatūros ir prietaisų montuotoja. Dėl AB „Bangos“ verslo dalies savininko pasikeitimo nuo 1997-07-01 darbo santykiai tęsėsi UAB „Selteka“. Darbo stažas iki darbo sutarties nutraukimo yra 218 mėnesių. Vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudarė vidutiniškai 800-900 Lt. 2011 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė buvo atleista iš pareigų DK 127 straipsnio pagrindu, t.y. pačiai prašant. Pareiškimą dėl atleidimo pačiai prašant ieškovė buvo priversta pasirašyti, prašymo kopija jai nebuvo išduota, išeitinė išmoka nebuvo išmokėta. Pati niekada nenorėjo nutraukti darbo santykių su UAB „Selteka“, jos valios nutraukti darbo santykius nebuvo. Tačiau ji buvo priversta pasirašyti darbdavio atspausdintą ir jai pateiktą prašymą, nes bijojo, jog UAB „Selteka“ užves teisme bylą dėl anksčiau jos padaryto broko. Būtent tokiais grasinimais atsakovas reikalavo pasirašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo, remdamasis tuo, jog anksčiau jai vykdant savo pareigas buvo padaryta broko, kurį reikėjo taisyti. Tačiau dėl darbo broko drausminė nuobauda paskirta nebuvo. Darbo sutarties nutraukimas buvo neteisėtas, kadangi ji ne savo noru parašė pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Ieškovė iš darbo buvo atleista tą pačią dieną, kai tik pasirašė darbdavio pateiktą prašymą, todėl negalėjo pasinaudoti DK 127 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe pakeisti savo nuomonę ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo atšaukti savo prašymą. Grįžti į ankstesnį darbą negali, kadangi jai bus sukurtos nepalankios sąlygos dirbti, be to, šiuo metu yra susiradusi valytojos darbą. Atsakovės neteisėti veiksmai sukėlė ieškovei dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, ji ir jos nepilnametis sūnus neteko vienintelio pragyvenimo šaltinio, t.y. atsakovė savo neteisėtais veiksmais ieškovei padarė 10 000 Lt neturtinę žalą.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 8 d. sprendimu (b.l. 107-113) ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės A. R. 1200 Lt atsakovei UAB „Selteka “ (į.k. 134937372) advokato pagalbos išlaidų.

9Sprendime nurodyta, kad nustatyta, jog ieškovė A. R. nuo 1993-07-02 dirbo pas atsakovą radiotechninės aparatūros ir prietaisų montuotoja. 2011-08-12 UAB „Selteka“ direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. K-132 ieškovė atleista iš darbo pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį, darbuotojo pareiškimu. Įsakyme nurodyta, jog jo priėmimo pagrindas – darbuotojo prašymas. Duomenų, kad su šiuo įsakymu ieškovė būtų supažindinta, nėra, tačiau iš įrašo apie atleidimą iš darbo sutartyje matyti, kad su šiuo atleidimo pagrindu ieškovė supažindinta pasirašytinai. 2011-08-12 ieškovė pasirašė prašymą dėl atleidimo iš darbo pačios prašymu, kuriame nurodyta, jog prašo atleisti iš darbo nuo tos pačios dienos, t.y. 2011-08-12, pačiai prašant, o gamybos direktorius D. B. tą pačią dieną prašyme padarė įrašą – „suderinta“. Ieškovės, atsakovo atstovo, liudytojų D. B. ir E. P. paaiškinimais nustatyta, kad šį pareiškimą atspausdino gamybos brigadininkas E. P., o pasirašė pati ieškovė. Atsižvelgęs į tai, kad teismo posėdyje ieškovė netvirtino ir nesirėmė tomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias buvo nurodžiusi ieškinyje, tai yra, kad buvo priversta prieš savo valią pasirašyti prašymą dėl atleidimo, ji net neužsiminė apie tai, jog atsakovė jai padarė spaudimą, grasindama nuostolių išieškojimu, teisminiais procesais, taip pat neigė, jog dėl apyrankės nedėvėjimo kažkada yra padariusi broką, neteigė, jog atsakovė reikalavo atlyginti nuostolius, teismas sprendė, jog vien ieškovės nenuoseklių paaiškinimų apie atsakovės jai padarytą spaudimą nepakanka konstatuoti jos nurodomas aplinkybes. Liudytoja L. S. nepatvirtino, jog ieškovės atleidimo dieną matė ją verkiančią ir guodė, taip pat nepatvirtino mačiusi brigadininko atnešto ieškovei pasirašyti prašymo. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad atleidimo dieną ar anksčiau ieškovė buvo padariusi broko, dėl ko jai galėjo būti daromas spaudimas grasinant išieškoti nuostolius, taip pat įrodymų, kad ieškovė buvo sutrikusi, verkė ir dėl to atsakovės įtakoje pasirašė prašymą dėl atleidimo iš darbo. Atsakovės pripažįstamas aplinkybes, kad prašymą dėl atleidimo kompiuteriu atspausdino ne pati ieškovė, o atsakovės atstovas, kurį ieškovė savo ranka pasirašė, neesant kitokių atsakovės neleistinus veiksmus patvirtinančių įrodymų, teismas laikė kaip neįrodančias atsakovės spaudimo ieškovei. Pripažinęs, kad esama padėtis darbe ieškovės netenkino, teismas sprendė, jog ieškovė pati priėmė sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, ir pripažino, kad atsakovas teisėtai šiuo pagrindu atleido ieškovę iš darbo. Įvertinęs ieškovės paaiškinimus, liudytojų D. B. ir E. P. parodymus, kad jokių prieštaravimų dėl ieškovės atleidimo iš darbo tą pačią prašymo pateikimo dieną iš atsakovo pusės nebuvo, teismas argumentus dėl DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto 14 dienų įspėjamojo termino pažeidimo atmetė kaip nepagrįstus. Atmetus ieškovės reikalavimą dėl jos atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, t.y. pripažinus, kad ji atleista teisėtai, nebuvo teisinio pagrindo svarstyti ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Ieškovė apeliaciniu skundu (b.l. 116-121) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog nepakanka įrodymų konstatuoti, kad ieškovei buvo daromas spaudimas rašyti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo savo noru. Ieškovės atleidimas iš darbo yra neteisėtas, kadangi ji pati neišreiškė valios nutraukti darbo santykius, jai nebuvo leista pasinaudoti pasirašyto prašymo atšaukimo teise: 1) esant valiai nedelsiant nutraukti darbo santykius, apeliantė būtų prašymą rašiusi ranka, tačiau šiuo atveju ji net neturėjo galimybės pati realizuoti savo teisių, numatytų įstatymuose, kadangi tai už ją padarė darbdavys. Vien parašo uždėjimas ant prašymo nelaikytinas paties prašymo surašymu; 2) atleidimo iš darbo pagrindą nepragrįstai parinko pats darbdavys, o ne darbuotoja. Liudytojas E. P. patvirtino, jog jis atspausdino ieškovės prašymą, tačiau nenurodė, jog pastaroji prašė tai padaryti, diktavo konkretų tekstą, tai yra jis pats parinko atleidimo pagrindą; 3) ieškovė buvo atleista tą pačią dieną, kai tik pasirašė darbdavio pateiktą prašymą, nesuteikiant jai progos pakeisti nuomonę dėl darbo santykių nutraukimo ir atšaukti prašymo, kas laikytina pagrindu pripažinti, jog buvo pažeista atleidimo iš darbo tvarka; 4) darbdavys bei jo atstovai nesiaiškino darbuotojos darbo santykių nutraukimo priežasčių, ką patvirtino teisme liudytojais apklausti D. B. ir E. P.; 5) šis darbas ieškovei buvo savirealizacijos forma bei vienintelis pragyvenimo šaltinis. Paprastai asmenys savo kvalifikacijos darbo neiškeičia į mažiau nekvalifikuotą valytojos darbą nesant prievartos ar baimės; 6) pareiškimas neatitiko darbuotojo valios, nes nebuvo jokio tikslo ar racionalios priežasties skubos tvarka nutraukti darbo santykius jau kitą dieną nuo prašymo padavimo. Nauja darbo sutartis buvo sudaryta 2011-08-23, ieškovė pradėjo dirbti 2011-08-24, kas patvirtina, jog nebuvo būtina iš darbo išeiti iškart nuo prašymo pateikimo dienos, nelaukiant 14 darbo dienų termino; 7) ieškovės atleidimas iš darbo išimtinai atitiko tik darbdavio interesus ir visiškai neatitiko jos valios. Įmonėje buvo vykdomas neformalus etatų mažinimas, vien rugpjūčio mėnesį buvo pateikti trys prašymai dėl darbo sutarties nutraukimo, kas laikytina dar vienu įrodymu, jog ne savo valia, o atsakovo verčiama apeliantė parašė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo savo noru. Įsakymas dėl darbo sąlygų pakeitimo taip pat patvirtina faktą, jog darbo apimtys buvo sumažėję. Darbdaviui tapo sudėtinga išlaikyti visus darbuotojus, todėl buvo siekiama kuo mažesnėmis sąnaudomis nutraukti darbo sutartis. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog darbuotoja atšaukti savo prašymą galėjo tik iki darbo sutarties nutraukimo momento, kadangi teisės aktai nesieja pareiškimo atšaukimo momento su darbo santykių nutraukimu. Šiuo atveju darbo sutarties nutraukimo datą įrašė ne pati ieškovė, prašymas su visomis datomis jai buvo atspausdintas, todėl negalima teigti, jog ieškovė pati savo noru nurodė kitą dieną nuo prašymo pateikimo dienos. Be to, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog tikslingumo jau kitą dieną neiti į darbą nebuvo. Liudytojai patvirtino, jog ieškovė pareiškimo teikimo metu buvo susijaudinusi, todėl galėjo nesuprasti parašo ant pateikto rašto pasekmių. Teismas nepagrįstai darbuotojai paskirtą nuobaudą dėl apyrankės nedėvėjimo sutapatino su broku, kuris buvo padarytas ir už kurį ji nebuvo bausta. Darbdavio grasinimai spaudžiant darbuotoją rašyti pareiškimą buvo susiję su broku, kurį apeliantė padarė prieš pat atleidimą iš darbo ir kuris nebuvo užfiksuotas. Tuo tarpu nuobauda už apyrankės nedėvėjimą buvo paskirta anksčiau ir tuo metu joks brokas nebuvo padarytas. Teismo bei atsakovo nurodoma teismų praktika, kuria remiantis prieinama išvada dėl prašymo neatšaukiamumo, netaikytina, kadangi nesutampa bylų faktinės aplinkybės. Šiuo atveju darbuotojos pareiškimas išeiti iš darbo negali būti vertinamas kaip kartu ir atsisakymas pasinaudoti atšaukimo teise, nes apie ją ji nebuvo informuota. Staigus, netikėtas darbo sutarties nutraukimas sukėlė ieškovei dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, ji ir jos nepilnametis sūnus neteko vienintelio pragyvenimo šaltinio, todėl privalo būti atlyginta neturtinė žala. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

12Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė (b.l. 127-130) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės įmonėje visi darbuotojų prašymai yra rašomi ant jau atspausdintų formų, kurios naudojamos darbuotojų patogumui. Forma dėl atleidimo iš darbo, kurią užpildė pati ieškovė, nėra tas įrodymas, kuris įrodo ieškovės valios ydingumą. Ieškovei išreiškus valią nuo konkrečios datos būti atleistai pačiai prašant, atsakovas, įvertinęs ieškovės valią, privalėjo įrašyti atitinkamą Darbo kodekso normą. Aplinkybę, kad ieškovė siekė nutraukti darbo santykius su atsakovu, įrodo ir tai, kad neužilgo po atleidimo ieškovė pradėjo dirbti kitoje darbovietėje, kur darbo apimtys ir atsakomybė mažesnės, o atlyginimas žymiai didesnis. Kai ieškovė pati išreiškė valią nutraukti darbo santykius su atsakovu jos nurodytu terminu, atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo neatleisti ieškovės iš pareigų nuo jos nurodytos datos.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 329 str.).

16Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos visos bylos aplinkybės, visi esminiai įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šalių ir/ar jų atstovų paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžio protokoluose, sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas (CPK 322 str.).

17Vienas iš darbo sutarties pasibaigimo pagrindų yra darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu (DK 127 straipsnis). Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad apie pageidavimą nutraukti darbo sutartį DK 127 pagrindu darbuotojas privalo įspėti darbdavį raštu. Įstatyme arba kolektyvinėje sutartyje yra nustatyti minimalūs darbdavio įspėjimo terminai, kurių paskirtis – leisti darbdaviui susirasti kitą darbuotoją. Pasibaigus įspėjimo terminui, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys – pareigą įforminti darbo sutarties nutraukimą bei atsiskaityti su darbuotoju. Nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu, lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-218/2008). Darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinus įstatyme įtvirtintą teisę nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, ji (darbo sutartis) pasibaigia ir darbdaviui atsiranda pareiga įforminti darbo sutarties nutraukimą bei atsiskaityti su darbuotoju.

18Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, kokia buvo tikroji šalių valia nutraukiant darbo sutartį. Ieškovė savo valią išreiškė 2011-08-12 prašyme (pareiškime) dėl atleidimo iš darbo (b.l. 29). Pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai, apklausti liudytojai D. B., E. P., L. S. nepatvirtino ieškovės išdėstytų aplinkybių, kad ji prašymą dėl atleidimo iš darbo buvo priversta pasirašyti prieš savo valią.

19Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ieškovė apeliaciniame skunde išdėsto iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir ieškinyje pirmosios instancijos teismui, į kuriuos skundžiamame sprendime detaliai ir motyvuotai atsakyta, tačiau naujų faktinių bei teisinių argumentų, o taip pat ir įrodymų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikia, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė pati priėmė sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu), ir kad atsakovė teisėtai šiuo pagrindu atleido ieškovę iš darbo. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šią išvadą padarė, įvertinęs ieškinyje nurodytas faktines bylos aplinkybes, ieškovės paaiškinimus teisme, šias aplinkybes sugretinęs tarpusavyje bei su liudytojų teisme duotais parodymais, o taip pat su atsakovės pripažintomis aplinkybėmis, kad ieškovės pasirašytą prašymą dėl atleidimo kompiuteriu atspausdino ne pati ieškovė, o atsakovės atstovas. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų detaliau neanalizuodama, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

20Darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu (DK 127 straipsnio 4 dalis). Šia teisės norma įstatymo leidėjas suteikė darbuotojui teisę apsvarstyti savo valią bei ją pakeisti. Tai imperatyvaus pobūdžio teisės norma, kuria darbuotojui suteikiama teisė ne vėliau kaip per tris dienas atšaukti parašytą prašymą. Sutrumpinti šį terminą darbdavys neturi teisės. Tačiau kai darbuotojas prašyme dėl atleidimo iš darbo nurodo konkrečią atleidimo iš darbo dieną ir laikotarpis tarp šios datos ir pareiškimo padavimo dienos yra mažesnis negu trys dienos, darbdavys turi teisę patenkinti darbuotojo prašymą atleisti nuo pareiškime nurodytos datos. Jeigu darbdavys šia teise pasinaudoja ir patenkina darbuotojo prašymą, darbuotojas savo pareiškimo negali atšaukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-297/2007).

21Šiuo atveju pripažinus, kad ieškovė pati priėmė sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį, laikytina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nevaržoma pasirinko ir jai tinkamą darbo sutarties nutraukimo su atsakove datą, o nurodydama konkrečią atleidimo iš darbo datą, tuo pačiu atsisakė savo teisės per tris dienas atšaukti savo prašymą dėl darbo santykių nutraukimo. Pažymėtina, kad netenkinus ieškovės reikalavimo pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, spręsti neturtinės žalos priteisimo klausimą nebuvo ir nėra teisinio pagrindo.

22Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Dėl bylinėjimosi išlaidų

23Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovės (apeliantės) atsakovei priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str., b.l. 132).

24Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio dalies 1 punktu,

Nutarė

25Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti iš ieškovės A. R., asmens kodas ( - ) 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme uždarajai akcinei bendrovei „Selteka“, įmonės kodas 134937372.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė ieškiniu (b.l. 3-6) prašė pripažinti jos ir UAB „Selteka“... 6. Ieškinyje nurodė, kad nuo 1993 m. liepos 2 d. dirbo AB „Banga“... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 8 d. sprendimu (b.l. 107-113)... 9. Sprendime nurodyta, kad nustatyta, jog ieškovė A. R. nuo 1993-07-02 dirbo pas... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Ieškovė apeliaciniu skundu (b.l. 116-121) prašo Kauno miesto apylinkės... 12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė (b.l. 127-130) nurodo, kad su... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje pateiktuose procesiniuose... 17. Vienas iš darbo sutarties pasibaigimo pagrindų yra darbo sutarties... 18. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 19. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ieškovė apeliaciniame skunde... 20. Darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau... 21. Šiuo atveju pripažinus, kad ieškovė pati priėmė sprendimą dėl darbo... 22. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios... 23. Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovės (apeliantės) atsakovei... 24. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą palikti... 26. Priteisti iš ieškovės A. R., asmens kodas ( - ) 1200 Lt (vieną tūkstantį...