Byla 2S-1043-163/2013

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-08 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovams G. R., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2013-02-18 savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-130218-00008 panaikinimo, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-03-09 įsakymo Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-81 dalinio panaikinimo ir ribos tarp žemės sklypų nustatymo, trečiasis asmuo UAB „Korporacija matininkai“,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2013-02-18 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-130218-00008, panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-03-09 įsakymo Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-81 1 p. dalyje, kuria nustatytos žemės sklypo ( - ), ribos pagal UAB „Korporacija matininkai“ parengtą 2007-09-12 kadastrinių matavimų bylą, nustatyti ribą tarp žemės sklypų ( - ), pagal 2013-02-26 UAB „Vakarų valda“ parengtame plane pažymėtus taškus 3, 4, 5, 6, 7 ir 8, kurie apibrėžiami valstybinės LKS-1994 koordinačių sistemos koordinatėmis: 3 taškas – X-6179214.91, Y- 321546.28; 4 taškas – X-6179117.92, Y-321550.26; 5 taškas- X-6179177.89, Y-321550.06; 6 taškas- X-6179173.47, Y-3211550.40; 7 taškas – X-6179166.710, Y-321551.48, 8 taškas- X-6179158.13, Y-321552.66, bei priteisti solidariai iš atsakovų G. R., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2013-03-25 nutartimi ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams, nurodytiems nutartyje, pašalinti. Ieškovė buvo įpareigota aiškiai, nuosekliai ir konkrečiai nurodyti faktines aplinkybes ir pagrindą savo reikalavimams, aiškiai nurodyti, kokioje konkrečiai dalyje neteisėtas Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-03-09 įsakymas Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-81, įvertinant kad ginčijamas 1 punktas turi tris papunkčius, nurodyti, kas pasikeitė po teismų sprendimo (nutarties) priėmimo, kokios aplinkybės neleidžia nustatyti sklypų ribas ir jų koordinates pagal įsiteisėjusių teismo sprendimo (nutarties) išaiškinimus, t.y. atvaizduoti sklypo ribų koordinates pagal išlikusius dirbtinius objektus, kaip nurodyta teismų sprendime (nutartyje), taip pat ieškovė buvo įpareigoti sutikslinti atsakovus bei nurodyti, kokį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turi trečiuoju asmeniu įtrauktas UAB „Korporacija matininkai“. Ieškovei buvo išaiškinta, kad nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. 2013-04-03 gautas ieškovės patikslintas ieškinys.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-08 nutartimi ieškovės I. J. ieškinį atsakovams G. R., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2013-02-18 savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-130218-00008 panaikinimo, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-03-09 įsakymo Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-81 dalinio panaikinimo ir ribos tarp žemės sklypų nustatymo, trečiasis asmuo UAB „Korporacija matininkai“, laikė nepaduotu ir su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-25 nutartimi, spręsdamas ieškovės pateikto procesinio dokumento priėmimo klausimą, nustatė jo trūkumus ir įpareigojo ieškovę per septynias dienas pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus nutartyje. Ieškovė šios teismo nutarties neskundė, taigi, suvokė, jog jai kyla pareiga juos ištaisyti per teismo nurodytą terminą, bei pripažino, jog teismo nurodyti ieškinio trūkumai sudaro esmines kliūtis procesui. Konstatavo, kad visi 2013-03-25 nutartyje nurodyti procesinio dokumento trūkumai nėra pašalinti, ieškovė ištaisė ieškinio trūkumus dėl atsakovų sutikslinimo bei nurodė, kokį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turi trečiuoju asmeniu įtraukta UAB „Korporacija matininkai“, tačiau įpareigojimai neįvykdyti, ieškovė patikslindama ieškinį teapsiribojo pirminio ieškinio pastraipų išskaidymu bei pridėjo keletą deklaratyvių teiginių, kurie ieškiniui nesuteikia daugiau aiškumo. Tuo tarpu 2013-03-25 nutartyje nurodytas ieškinio trūkumas dėl įpareigojimo aiškiai nurodyti, kokioje konkrečiai dalyje neteisėtas Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-03-09 įsakymas Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-81, įvertinant kad ginčijamas 1 punktas turi tris papunkčius, neištaisytas, patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad ginčijamame įsakyme ginčija tik vieną iš jame nurodytų duomenų – sklypo ribų nustatytą, ir ginčijamas įsakymas naikintinas tik dalyje dėl sklypo ribų nustatymo, tačiau nenurodė, nei kokį konkrečiai ginčijamo įsakymo 1 punkto papunktį prašo panaikinti ar kokius konkrečiai 1 punkto žodžius, skaičius ir t. t. iš kurio papunkčio prašo panaikinti.

4Atskiruoju skundu ieškovė I. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-08 nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad tai, jog asmuo neskundžia nutarties dėl trūkumų pašalinimo, nereiškia, kad asmuo sutinka su nurodytais trūkumais. Nurodo, kad neskundė nutarties dėl trūkumų šalinimo, nes turėjo pateikti patikslintą ieškinį, kuriame iškeltas dar vienas papildomas reikalavimas. Teigia, kad teikiant patikslintą ieškinį, atsižvelgė į teismo nutartyje dėl trūkumų šalinimo išdėstytas aplinkybes ir teismo reikalavimu pateikė išsamius paaiškinimus ir dėl ieškinio pagrindo. Nesutinka su teismo pozicija, kad ieškinio trūkumais, kliudančiais priimti ieškinį, laikytinos teismo nurodytos aplinkybės. Mano, kad teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Nurodo, kad teismui buvo paaiškinta kurioje dalyje yra ginčijamas Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas, paaiškinta kodėl ginčijama tik dalis 1 punkto, neliečiant papunkčių, todėl atsakovams pagal minėtus reikalavimus negali būti jokios staigmenos. Teismas, nurodydamas kaip trūkumus kai kurias aplinkybes, iš esmės pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Mano, kad teismas per trūkumų šalinimo institutą reikalavo įrodyti ieškinį ir jį atsisakė priimti formaliais pagrindais.

5Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

6Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį motyvuodamas tuo, kad ieškinys nėra pakankamai aiškus, nevisiškai aiški reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos nevisiškai suprantami, šių ieškinio netikslumų šalinimas negali būti atliktas parengiamojo proceso metu, kadangi tai galėtų keisti ieškinio pagrindą ir ribas ir tai būtų staigmena atsakovams.

8Su tokiais teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

9Pažymėtina, kad ne visi ieškinio trūkumai yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Įstatymo neapibrėžiama, kokios kliūtys yra esminės, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į ieškinyje dėstomas aplinkybes. Formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą ir ieškinį atsisakant priimti dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas.

10Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgoje pažymėta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 str.). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Dėl to nepriimtina analizuotoje teismų praktikoje pastebėta tendencija civilinės bylos iškėlimo stadijoje iš ieškovo reikalauti įrodymų, patvirtinančių jo pareikšto reikalavimo pagrįstumą, nes tai iš esmės neatitinka teisinio šio procesinio veiksmo reglamentavimo (CPK 137 str.). Proceso įstatyme nustatomas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias reiškiamą reikalavimą, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 135 str. 1 d. 2 p.), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taip pat teismas, nustatęs, jog ieškinio reikalavimas, atsižvelgiant į konkrečias ginčo aplinkybes, yra netinkamas, gali pasiūlyti ieškovui pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje pakeisti ieškinio dalyką (CPK 141 str. 1d., 158 str., 225 str. 6 p., 230 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, kat. 106.3; Teismų praktika 36).

11Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovė pareiškė reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo 1 punktą dalyje, kuria nustatytos žemės sklypo ( - ), kadastro Nr. 2101/0023:3 ribos pagal UAB „Korporacija matininkai“ parengtą 2007-09-12 kadastrinių matavimų bylą, taigi sutiktina su apeliantės argumentais, kad teismui buvo paaiškinta kurioje dalyje yra ginčijamas Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas, paaiškinta kodėl ginčijama tik dalis 1 punkto, neliečiant papunkčių.

12Esant šioms aplinkybėms, minėtam teisiniam reglamentavimui bei kasacinio teismo formuojamai praktikai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį formaliais pagrindais, nepagrįstai nurodė, kad ieškinio netikslumų šalinimas negali būti atliktas parengiamojo proceso metu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina, ieškinio ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

Nutarė

14Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio bei patikslinto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai