Byla 2A-867-777/2015
Dėl valstybės garantijos vykdymo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, teisėjų Raimondos Andrulienės ir Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. K. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2015-01-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Šilalės rajono savivaldybės ieškinį atsakovei I. K., trečiajam asmeniui G. J. dėl valstybės garantijos vykdymo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos,

Nustatė

2ieškovė 2014-05-14 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. K. (buvusi pavardė – J.), kurį 2014-06-06 patikslino, ir prašė atleisti ieškovę nuo atsakovei suteiktos valstybės garantijos likusio vykdymo; leisti ieškovei valstybės garantijos likusius 2 668,94 Lt įskaityti į turimus atsakovės įsiskolinimus už jai suteiktas komunalines paslaugas arba įskaityti į atlikto savivaldybės socialinio būsto, esančio ( - ), remonto išlaidas; pripažinti, kad atsakovė ir trečiasis asmuo neteko teisės į ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ); nutraukti 2007-09-11 tarp šalių sudarytą socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. V31-78; iškeldinti atsakovę ir trečiąjį asmenį iš buto, esančio ( - ), su visais priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo įskaityti likusį valstybės garantijos likutį į atsakovės įsiskolinimus už savivaldybės įmonių suteiktas komunalines paslaugas. Ieškovė nurodė, kad ieškovė nusprendė buvusiam savininkui atkurti nuosavybės teisę natūra į gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį ( - ). Atsakovė su nepilnamete dukra G. J. buvo šio gyvenamojo namo nuomininkės. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2006-06-21 įsakymu Nr. B37-533 „Dėl valstybės garantijų turėtojų sąrašo ir jų vykdymo eiliškumo papildymo“, patikslinus likusių valstybės garantijų turėtojų sąrašus ir jų vykdymo eiliškumą, sąrašo lentelės 4 eilutėje kaip pagrindinė nuomininkė buvo įtraukta atsakovė. 2006 m. apklausos lape dėl valstybės garantijos pasirinkimo atsakovė nurodė, kad sutinka, kad jai būtų išnuomota kita gyvenamoji patalpa, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-08-02 įsakymu Nr. DĮV-980 atsakovei išnuomotas butas, esantis ( - ), įskaičiuojant grąžintų savininkui gyvenamųjų patalpų vertę – 7145 Lt į nuompinigius. Nors atsakovės ir trečiojo asmens gyvenamoji vieta deklaruota adresu ( - ), tačiau jos šiame bute negyvena. Atsakovė yra įsiskolinusi už butui suteiktas komunalines paslaugas. Atsakovė 2012-07-30 buvo suimta ir nuo 2012-08-08 atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose. Be to, atsakovė apgadino butą, jo remontas atliktas už 14 922 Lt. Kadangi atsakovė nemokėjo už jai suteiktas komunalines paslaugas, apgadino išnuomotą butą ir jame negyvena, atsakovė yra praradusi teisę į socialinį būstą, todėl nuomos sutartis nutrauktina, atsakovė su dukra iš buto iškeldintinos nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Ieškovė paaiškino, kad vykdant atsakovei suteiktą valstybės garantiją, būsto nuomos mokestis Šilalės rajono savivaldybės buvo įskaičiuojamas į pasirinktos garantijos – grąžintų savininkui gyvenamųjų patalpų vertę – 7 145 Lt. Šios valstybės garantijos vykdymo lėšų likutis 2014-11-01 dieną buvo 2 218,22 Lt, kurie įskaitytini į atlikto savivaldybės socialinio būsto remonto išlaidas.

3Šilalės rajono apylinkės teismas 2015-01-28 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas pripažino, kad atsakovė ir trečiasis asmuo neteko teisės į ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), nutraukė 2007-09-11 tarp šalių sudarytą socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. V31-78, iškeldino atsakovę ir trečiąjį asmenį iš buto, esančio ( - ), su visais priklausančiais daiktais, nesuteikdamas kitos gyvenamosios patalpos, ieškovei valstybės garantijos likusius 625,76 Eur įskaitė į atlikto savivaldybės socialinio būsto, esančio ( - ), remonto išlaidas, pripažino, kad ieškovė įvykdė atsakovei suteiktą valstybės garantiją, ir atleido ją nuo likusio garantijos vykdymo bei priteisė iš atsakovės 9,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 41 Eur žyminį mokestį valstybei. Teismas nustatė, kad atsakovei buvo suteikta valstybės garantija, numatyta Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 str. 2 d. 5 p. 2006-09-26 apklausos metu atsakovė pasirinko, kad vietoje nuomojamos patalpos jai būtų išnuomota kita gyvenamoji patalpa, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Atsakovė taip pat sutiko, kad iš suteiktos valstybės garantijos būtų išskaičiuojama už patalpų nuomą, o už vandenį, dujas, elektros, šilumos energiją ir kitas komunalines paslaugas ji įsipareigojo mokėti pati. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-08-02 įsakymu Nr. DĮV-980 atsakovei ir jos dukrai išnuomotas butas, esantis ( - ), įskaičiuojant grąžintų savininkui gyvenamųjų patalpų vertę – 7 145 Lt į nuompinigius. 2007-09-11 sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią šis butas perduotas atsakovei. Teismas konstatavo, kad atsakovė daugiau nei tris mėnesius nemokėjo už suteiktas komunalines paslaugas, apgadino jai išnuomotą butą ir jame negyvena, todėl yra praradusi teisę į nuomojamą patalpą, nuomos sutartis su ja turi būti nutraukta pagal CK 6.611 str., iškeldinant atsakovę ir trečiąjį asmenį iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės sutaupytos valstybės garantijos sumos atlyginti dalį buto remonto išlaidų. Teismas nustatė, kad likusi atsakovei suteiktos valstybės garantijos dalis sudaro 2 160,63 Lt (625,76 Eur), todėl šią sumą įskaitė į buto remonto išlaidas ir pripažino, kad valstybės garantija atsakovei yra įvykdyta.

4Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo

52015-01-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atsakovė nurodė, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, todėl buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas sprendimas. Atsakovė nesutinka mokėti už socialinio buto remontą, nes šio remonto išlaidos yra per didelės. Mano, kad butas buvo remontuojamas itin brangiomis medžiagomis. Be to, bute šiuo metu gyvena kiti asmenys, todėl mano, kad šie asmenys ir atliko buto remontą. Atsakovė nurodė ir tai, kad ji nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovė buvo iškeldinta iš buto, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos. Mano, kad tokiu būdu teismas pažeidė atsakovės teisę į socialinę paramą ir tinkamas gyvenimo sąlygas, kurią Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija garantuoja kiekvienam Europos Sąjungos piliečiui, neturinčiam pakankamai lėšų.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Šilalės rajono apylinkės teismo 2015-01-28 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie tai, kad butą remontavo ten gyvenantys asmenys ir butas buvo remontuotas itin brangiomis medžiagomis, yra nepagrįsti. Ieškovė nurodė, jog buto remontui buvo organizuotos viešojo pirkimo procedūros ir tik baigus remontą butas buvo išnuomotas naujiesiems nuomininkams. Mano, kad ieškovės teiginiai apie jos pažeistas teises yra visiškai nepagrįsti. Mano, kad ieškovė į bylą pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškinio pagrįstumą. Apeliacinis skundas atmestinas.

7Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.

8Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

9Atsakovė pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi atsakovė pageidauja teismo posėdžio metu pagrįsti savo argumentus ir apginti savo interesus. CPK 321 str.

101 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis. CPK 322 str. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Dėl to atsakovės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti dalį jos nuomoto socialinio būsto remonto išlaidų, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsakovė iškeldinta iš buto, esančio ( - ), su visais priklausančiais daiktais, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo nagrinėjant bylą. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir neobjektyvus ir dėl to buvo priimtas nepagrįstas ir neteisingas sprendimas. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Asmens teisė, kad jo bylą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, yra asmens konstitucinė teisė ir kartu viena iš teisės į tinkamą teismo procesą garantijų. Asmuo, manantis, kad jo teisė į nešališką teismą buvo pažeista, turi nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, tačiau nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė nekėlė klausimo dėl galimo teismo šališkumo, teismo posėdžio metu nušalinimo teismo sudėčiai nereiškė, nors tokia procesinė teisė atsakovei buvo išaiškinta. Įvertinusi byloje esančią medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta šališkai. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad buto, esančio ( - ), remonto išlaidos yra per didelės, todėl atsakovė nesutinka šių išlaidų atlyginti. Be to, atsakovė mano, kad butas buvo suremontuotas šiuo metu ten gyvenančių asmenų lėšomis. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2014-03-17 ieškovė su rangovu G. M. sudarė rangos sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti ieškovei priklausančio buto, esančio ( - ), remonto darbus. Bendra darbų kaina pagal sutarties 3.1 p. sudarė 14 922 Lt, ją ieškovė sumokėjo 2014-05-23 mokėjimo nurodymu (t. 1, b. l. 75–77, 122). Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buto remontas buvo atliktas ieškovės užsakymu ir lėšomis. Pagal 2007-09-11 šalių sudarytos socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 7.1 p. ir 7.2 p. atsakovė įsipareigojo tausoti gyvenamąsias patalpas, savo lėšomis atlikti nuomojamo turto paprastąjį remontą. Pagal sutarties 10 p. atsakovė įsipareigojo atlyginti ieškovei visas išlaidas, susijusias su gyvenamosios patalpos ir inžinerinių tinklų sugadinimu dėl atsakovės ar kartu su ja gyvenančių šeimos narių kaltės. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2007-09-11 atsakovei perduoto buto, esančio ( - ), būklė buvo gera (t. 1, b. l. 28). Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-01-23 įsakymu Nr. DĮV-96 sudarytai komisijai 2014-01-29 patikrinus buto būklę buvo nustatyti konkretūs butui padaryti apgadinimai bei konstatuota, kad butui yra reikalingas einamasis remontas (t. 1, b. l. 57). Atsakovė nepateikė jokių nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų (CPK 178 str.). Esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė, būdama buto, esančio ( - ), nuomininke, 2007-09-11 nuomos sutarties 7.2 p. ir 10 p. pagrindu įgijo pareigą atlyginti šio buto remonto išlaidas. Nors atsakovė nurodė, jog remonto išlaidos buvo per didelės, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atliktų remonto darbų kaina buvo nepagrįstai didelė, o ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog buto remonto išlaidos buvo pagrįstos ir realios (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovė prašė atlyginti tik dalį jos patirtų remonto išlaidų, į šią sumą įskaitant likusią atsakovei suteiktos valstybės garantijos dalį, t. y.

112 160,63 Lt (625,76 Eur). Nustatyta, kad atsakovei buvo suteikta Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 str. 2 d. 5 p. numatyta valstybės garantija, t. y. išnuomotos savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę

12(7 145 Lt). Byloje nėra ginčo dėl to, kad likusi nepanaudota atsakovei suteiktos valstybės garantijos dalis yra 2 160,63 Lt (625,76 Eur). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai nenumato draudimo po nuomos sutarties nutraukimo likusią nepanaudotą valstybės garantijos dalį įskaityti į ieškovės nuostolius, patirtus dėl nuomojamo turto sugadinimo. Nustatęs, jog atsakovei kilo pareiga atlyginti ieškovės patirtas buto remonto išlaidas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai likusią atsakovei suteiktos valstybės garantijos dalį įskaitė į buto remonto išlaidas. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog iškeldinus iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, buvo pažeista jos teisė į socialinę paramą ir tinkamas gyvenimo sąlygas, kurią Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija garantuoja kiekvienam Europos Sąjungos piliečiui, neturinčiam pakankamai lėšų. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 34 str. 3 d. nustatyta, jog Europos Sąjunga pripažįsta ir gerbia teisę į socialinę paramą ir paramą aprūpinant būstu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši teisė nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama laikantis nacionalinių teisės aktų nustatytos tvarkos. CK 6.591 str. 2 d. 7 p. numato, kad suimtam nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama visą tardymo ir teismo laiką. Pasibaigus šiam laikotarpiui teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą išlieka dar šešis mėnesius (CK 6.591 str. 3 d.), o pasibaigus šiam terminui nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys praranda teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą (CK 6.591 str. 4 d.). Byloje nustatyta, kad atsakovė bute, esančiame ( - ), negyvena. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2012-07-30 buvo suimta ir nuo 2012-08-08 atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose, bausmės pabaiga - 2021-05-17. Esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovę praradus teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą. Pažymėtina ir tai, kad jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, taip pat tuo atveju, jeigu nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 str.). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė ilgiau nei tris mėnesius nemokėjo už sunaudotą šaltą ir karštą vandenį, šilumos ir elektros energiją, dujas ir kitas komunalines paslaugas. Be to, atsakovė be ieškovės leidimo subnuomojo butą, kuris nuomos laikotarpiu buvo apgadintas. Šių aplinkybių atsakovė neginčijo. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra teisinis pagrindas nutraukti 2007-09-11 nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę iš buto, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.

131 d. 1 p.).

14Vadovaudamasi CPK 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

15Šilalės rajono apylinkės teismo 2015-01-28 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai