Byla 2A-2313-601/2011
Dėl įpareigojimo parduoti žemės sklypą

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. N. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-502-878/2011 pagal atsakovo J. N. priešieškinį ieškovei Kauno apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims P. R. Ū. ir VĮ Registrų centrui, dėl įpareigojimo parduoti žemės sklypą.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Atsakovas J. N. priešieškiniu (1 t., b. l. 65-66) prašo įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją parduoti jam 0,4671 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) ir įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją pašalinti padarytus pažeidimus - nuimti tvorą, išrauti pasodintas eglaites.

4Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu priešieškinį atmetė. Teismas sprendime nustatė, kad 2002 m. lapkričio mėn. buvo parengtas 0,4671 ha ploto žemės sklypo planas (1 t., b. l. 34), paženklintos sklypo ribos (1 t., b. l. 35). Atsakovas naudojosi šiuo 0,4671 ha valstybinės žemės sklypu prie jam priklausančio ūkinio pastato (1 t., b. l. 39). Atsakovas 2007-11-12 pateikė prašymą Kauno apskrities viršininkui dėl sutikimo detaliajam planui rengti ( - ) mažaaukščio namelio atkūrimo tikslu (2 t., b. l. 34, 35). Atsakovas 2009-05-08 pateikė prašymą Kauno apskrities viršininko administracijai leisti išsipirkti jam šį žemės sklypą (1 t., b. l. 87). 0,4671 ha žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, pagrindinė tikslinė sklypo naudojimo paskirtis kita, naudojimo būdas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (1 t., b. l. 7). Tarp atsakovo ir P. R. Ū. 2011-03-31 buvo sudaryta taikos sutartis (b. l. 110-111), kuria abi sutarties šalys pripažino, jog ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) yra sunaikintas ir neegzistuojantis de facto. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog ūkinis pastatas yra išregistruotas (2 t., b. l. 112, 113). 0,4671 ha ploto žemės sklypas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011-05-20 įsakymu Nr. 10VĮ-(14.10.2.)-532 išformuotas ir paimtas į laisvos valstybinės žemės fondą ( 1 t., b. l. 114). Nustačius, kad atsakovas pats 2011 m. išregistravo ginčo sklype buvusį jam nuosavybės teise priklausiusį ūkinį pastatą, akivaizdu, kad ginčo sklype nėra jokio atsakovui nuosavybės teise priklausančio statinio ar įrenginio, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą - įpareigoti ieškovę parduoti jam ginčo sklypą, nes įstatymai nenumato kitos paskirties žemės sklypo pardavimo kitokiomis nei reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ sąlygomis. Taip pat nėra pagrindo ir tenkinti atsakovo reikalavimą įpareigoti ieškovę pašalinti padarytus pažeidimus - nuimti tvorą, išrauti pasodintas eglaites nuo ginčo žemės, nes atsakovas į šį žemės sklypą jokios teisės ar įstatymų saugomo intereso bylos nagrinėjimo metu neturi, todėl nėra teisinio pagrindo jų ginti teisme (CPK 5 str. 1 d., CK 1.138 str.). Priešieškinyje nereiškiamas reikalavimas dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo suteikimo už atsakovo 1994-11-18 sumokėtas valstybės vienkartines išmokas, todėl teismas, neišeidamas už priešieškinio ribų, nepasisakė dėl atsakovo teismo posėdyje ieškovei pareikšto pageidavimo, kad jam būtų įskaitytos šios įmokos, suteikiant 0,30 ha žemės sklypą. Juolab, byloje nėra duomenų, kad atsakovas negali toliau tęsti pradėtos valstybinės žemės įsigijimo procedūros, prašydamas atitinkamų viešojo administravimo subjektų atlikti būtinus tokiais atvejais viešojo administravimo veiksmus ir priimti reikalingus sprendimus – leisti už anksčiau jo sumokėtas valstybės vienkartines išmokas įgyti žemės ūkio paskirties žemę. Iš atsakovo priteistinos 81,78 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

5Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti 2011-08-16 sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Motyvuose nurodo, jog teismas neištyrė svarbių bylos aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės, nes: 1) žemė Daukšiagirės km. atsakovui jau buvo pamatuota, pažymėta, be to, žemės plane naudotoju yra įrašytas atsakovas; 2) žemė buvo suteikta ir pamatuota dar tada kai atsakovas buvo statinio (išregistruoto ūkinio pastato) savininku, todėl jis turėjo teisę įsigyti žemę ir ją faktiškai įsigijo, remiantis Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 dėl naudojamos žemės įsigijimo; 3) aplinkybė, jog P. R. Ū. prieš atsakovo valią nugriovė statinį, nesumažino atsakovo teisių į žemę; 4) taikos sutartis buvo sudaryta su trečiuoju asmeniu, ne su nacionaline žemės tarnyba, o jis neturėjo jokių įgaliojimų dėl žemės, su trečiuoju asmeniu buvo susitarta tik dėl statinio, dėl ko atsakovas pretenzijų neturi, todėl taikos sutartis ginčui dėl žemės teisinių pasekmių nesukėlė; 5) ieškinys galėjo būti patenkintas iš dalies, galėjo būti priimtas įpareigojimas parduoti tokio dydžio žemės sklypą atsakovui, už kurį atsakovas buvo sumokėjęs; 6) atsakovas sutinka sumokėti už likusią žemės sklypo dalį, buvusią po statiniu, tačiau tokiam sprendimui priimti reikia atlikti žemės ploto paskaičiavimo darbus, ką gali atlikti tik žemėtvarkos specialistai.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Motyvuose nurodo: 1) teismas tinkamai aiškino ir taikė kitos paskirties žemės pardavimą be aukciono reglamentuojančius teisės aktus, vadovavosi LAT praktika ir pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo - įpareigoti ieškovą parduoti jam ginčo sklypą, kadangi atsakovas 2011 m. ginčo sklype buvusį jam nuosavybės teise priklausiusį ūkinį pastatą išregistravo, taigi ginčo sklype nėra jokio atsakovui nuosavybės teise priklausančio statinio; 2) atsakovas priešieškinyje nereiškė reikalavimo dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo suteikimo, įskaitant valstybės vienkartines išmokas sumokėtas už asmeniniam ūkiui skirtą žemę, todėl teismas pagrįstai nepasisakė dėl tokio pageidavimo, kad jam būtų įskaitytos šios įmokos suteikiant žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9Nustatyta, kad atsakovas naudojosi 0,4671 ha valstybinės žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ) (įregistruota nuosavybės teisė 2000 m. vasario 1 d. sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - kita; 1 t., b. l. 7), prie jam priklausančio ūkinio pastato, esančio ( - ) (1 t., b. l. 39), kurį įsigijo pagal 1996 m. gruodžio 12 d. Apskrities valdytojo įsakymą Nr. 07-6300 (1 t., b. l. 8). 2002 m. lapkričio mėn. buvo parengtas šio žemės sklypo planas (1 t., b. l. 34), paženklintos sklypo ribos (1 t., b. l. 35). 2007 m. lapkričio 12 d. atsakovas pateikė prašymą Kauno apskrities viršininkui dėl sutikimo detaliajam planui rengti ( - ) mažaaukščio namelio atkūrimo tikslu (2 t., b. l. 34, 35). 2009 m. gegužės 8 d. atsakovas pateikė prašymą Kauno apskrities viršininko administracijai leisti išsipirkti jam šį žemės sklypą (1 t., b. l. 87). Tarp J. N. ir P. R. Ū. 2011 m. kovo 31 d. sudaryta taikos sutartis (2 t., b. l. 110-111), kuria abi sutarties šalys pripažino, jog ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) yra sunaikintas ir neegzistuojantis de facto, J. N. įsipareigojo išregistruoti šį pastatą iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko. Iš 2011 m. balandžio 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), ( - )., yra išregistruotas (2 t., b. l. 112, 113). Žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) ( - ). (toliau – ginčo žemės sklypas) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011-05-20 įsakymu Nr. 10VĮ-(14.10.2.)-532 išformuotas ir paimtas į laisvos valstybinės žemės fondą (2 t., b. l. 114).

10Byloje kilo ginčas, ar atsakovui, turėjusiam nuosavybės teise ūkinį pastatą, o vėliau jį išregistravus iš nekilnojamojo turto registro, gali būti parduotas prie šio pastato esantis valstybinės žemės sklypas be aukciono.

11Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 5 d. nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono tuo atveju: 1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį <...>. Šio įstatymo 7 str. numatyta, kad valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė. Ginčo žemės sklypo (pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita) pardavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Šio nutarimo 2.2. punkte nustatyta, kad pagal nutarimu patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose.

12Pirmosios instancijos teismas aiškindamas minėtas įstatymo nuostatas, pagrįstai nurodė, kad asmens teisė pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu tam tikram tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, o valstybinės žemės pardavimo lengvatinėmis sąlygomis paskirtis – sudaryti sąlygas joje esančių pastatų savininkams tinkamai eksploatuoti jiems priklausančius pastatus. Būtent dėl to pastatų savininkams suteikta įstatymo garantuota ir ginama teisė lengvatine (be aukciono) tvarka pirkti pastatais užstatytą ir šiems eksploatuoti naudojamą valstybinę žemę, o asmenims, kurie neturi valstybinėje žemėje statinių, nėra suteikta teisė be aukciono pirkti šią žemę.

13Taigi esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovas neturi ginčo žemės sklype nuosavybės teise valdomo statinio (pats išregistravo jį), nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atsakovas turi teisę be aukciono įsigyti ginčo žemės sklypą, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo priešieškinį. Tai, kad apeliantui ginčo žeme buvo leista naudotis, nekeičia ginčo esmės ir nesukuria apeliantui teisės, nesant teisės aktuose nustatytų pagrindų, įsigyti žemę be aukciono.

14Nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog jis už ginčo žemę (jos dalį) yra sumokėjęs, nes tokių įrodymų atsakovas nepateikė (byloje tokių duomenų nėra). Byloje esantis 1994 m. lapkričio 28 d. pranešimas apie pinigų nurašymą iš nebalansinės sąskaitos Nr. 1-2324 (1 t., b. l. 88) negali patvirtinti sumokėjimo už ginčo žemės sklypą, nes pats ginčo sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre tik 2000 m. vasario 1 d., o ir atsakovo buvęs šioje ginčo žemėje įsigytas ūkinis pastatas buvo įregistruotas tik 1997 m. sausio 27 d. Be to pats atsakovas pripažįsta, kad sumokėjo už suteikiamą asmeninio ūkio žemę (žemės ūkio paskirties žemę), o ne už ginčo žemę, kurios pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita.

15Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad nebuvo ištirtos svarbios bylos aplinkybės ir neatskleista esmė. Apeliantas savo apeliaciniame skunde, pateikdamas šį argumentą, nenurodė, kokios gi aplinkybės liko neištirtos, kurios galėjo turėti reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

16Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, padarė teisingas išvadas, todėl apeliacinio skundo tenkinti, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

Nutarė

18Apeliacinį skundą atmesti.

19Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai