Byla 2S-794-467/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Algirdas Auruškevičius, Henrichas Jaglinskis,

2kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Murestos prekyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutarties atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Murestos prekyba“ pareiškimą skolininkui AB „Morena“ dėl skolos priteisimo.

3Kolegija

Nustatė

4Kreditorius UAB „Murestos prekyba“ 2009-03-31 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko AB „Morena“ 19032,85 Lt skolos, 596,15 Lt palūkanų, 11,84 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko turto areštą 19629 Lt sumai, nes skolininkas delsia atsiskaityti ilgą laiką, todėl yra realus pavojus, kad jis savo prievolių neįvykdys.

5Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 6 d. teismo įsakymu išieškojo iš skolininko AB „Morena“ kreditoriaus UAB „Murestos prekyba“ naudai 19032,85 Lt skolos, 596,15 Lt palūkanų, 11,84 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-04-06 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 547,22 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 6,70 Lt pašto išlaidų valstybei.

6Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi atsisakė patenkinti kreditoriaus UAB „Murestos prekyba“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas konstatavo, kad kreditorius nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog skolininkas, sužinojęs apie civilinės bylos iškėlimą, imsis nesąžiningų veiksmų ir taip pasunkins ar padarys teismo įsakymo įvykdymą negalimą. Todėl atsižvelgęs į šią aplinkybę ir į reikalaujamą priteisti sumą, teismas nepadarė išvados, jog, neareštavus skolininko turto, pasunkės ar taps neįmanomas teismo įsakymo įvykdymas.

7Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Murestos prekyba“ prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pritaikyti skolininko AB „Morena“ turto areštą 19629 Lt sumai. Nurodo, kad skolininkas, neatsiskaitydamas su kreditoriumi PVM sąskaitose-faktūrose nustatytais terminais, pažeidė CK 6.38 straipsnio nuostatas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad skolininkas ilgą laiką nevykdo savo įsipareigojimų ir atskirojo skundo padavimo metu nėra atsiskaitęs su kreditoriumi, darytina išvada, jog skolininkas, sužinojęs apie pateiktą ieškinį teisme, gali jam priklausantį turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ir tokiu būdu apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą ar padaryti neįmanomą. CPK laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesieja su skolininko finansiniu pajėgumu ar galimybe atsiskaityti su ieškovu, todėl skolininko finansinis pajėgumas nepaneigia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė kreditoriaus turtiniams interesams, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo galimybė. Skolininkas nuo 2008 m. spalio mėnesio neatsiskaito už nupirktas prekes ir yra nesąžiningas kreditoriaus atžvilgiu. Teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į pagrindinį tokių priemonių taikymo tikslą bei netinkamai interpretavo kreditoriaus pareiškime nurodytą prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindą, atimdamas iš kreditoriaus galimybę užtikrinti efektyvesnį savo materialių teisių gynimą ir neužkirsdamas kelio grėsmei, jog būsimo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

8Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nėra gautas.

9Atskirasis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

11Kreditorius UAB „Murestos prekyba“ kreipėsi į teismą pareiškimu CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka. Sutinkamai su CPK 432 straipsniu, jeigu šiame skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės. Viena iš tokių taisyklių yra CPK XI skyriaus 5 skirsnyje numatytos laikinųjų apsaugos priemonių reglamentavimo taisyklės.

12Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Dėl šios priežasties prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių visada turi būti pagrįstas ir motyvuotas (CPK 144 str.).

13Iš byloje esančio apelianto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo matyti, kad jis, prašydamas iš skolininko priteisti 19032,85 Lt skolą ir palūkanas, prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – skolininkui priklausančio turto areštą. Tačiau šis apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo nei motyvuotas, nei pagrįstas kokiais nors įrodymais: vienintelis argumentas, kuriuo rėmėsi kreditorius – kad skolininkas delsia atsiskaityti ilgą laiko tarpą, todėl, kreditoriaus manymu, yra realus pavojus, jog jis neįvykdys savo prievolių ir teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti nebeįmanomas. Dėl to pirmosios instancijos teismui, nesant duomenų apie skolininko turtinę padėtį, nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju kyla reali grėsmė, jog teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atskirajame skunde kreditorius (apeliantas) nurodo, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėjo būti patenkintas, nes skolininko finansinis pajėgumas nepaneigia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė kreditoriaus turtiniams interesams, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo galimybė. Tuo tarpu skolininkas nuo 2008 m. spalio mėnesio neatsiskaito už nupirktas prekes ir yra nesąžiningas kreditoriaus atžvilgiu. Tačiau vien kreditoriaus nurodytos aplinkybės pačios savaime negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti, jog yra reali grėsmė, kad būsimo teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, nesant kitų konstatuotų aplinkybių. Byloje nėra duomenų apie skolininko pajamas, turimą turtą ir kitas aplinkybes, kas leistų daryti išvadą, jog prašoma priteisti suma skolininkui yra ženkli ar jis kokiais nors būdais vengtų ją sumokėti, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui. Kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais, kurie patvirtintų, kad skolininkas realiai ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas perleisti turimą turtą kitiems asmenims ar kitaip sumažinti savo galimybes vykdyti prievolinius įsipareigojimus ar įsiteisėjusį teismo įsakymą. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju kyla reali grėsmė, jog teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įrodymų, patvirtinančių realios grėsmės tikimybę, jog teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, apeliantas taip pat nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, o tik pakartotinai atskirajame skunde nurodė tas pačias aplinkybes, kad skolininkas ilgą laiką neatsiskaito su kreditoriumi.

14Apeliantas iš esmės teisingai atskirajame skunde nurodo, jog įstatymas tiesiogiai nesieja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su skolininko finansiniu pajėgumu įvykdyti teismo sprendimą, tačiau šiuo konkrečiu atveju, kreditoriui pareiškus piniginius reikalavimus, skolininko finansinė padėtis, sprendžiant dėl jo galimybės įvykdyti galimą teismo įsakymą, turi esminės reikšmės. Kreditoriaus prašoma priteisti skola (kartu su palūkanomis) nėra didelė, duomenų apie sunkią skolininko finansinę padėtį ar kitas aplinkybes, kurios leistų daryti neabejotiną išvadą, kad skolininkas teismo įsakymo neįvykdys ar jo įvykdymas pasunkės, byloje nenustatyta, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrįsto pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nėra. Duomenų daryti priešingą išvadą apeliantas nepateikė.

15Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netaikęs laikinųjų apsaugos priemonių, nepažeidė nei šalių interesų pusiausvyros, nei proporcingumo principų, nenukrypo nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų ir teismų praktikos.

16Kiti atskirojo skundo argumentai nėra juridiškai reikšmingi ir neįtakoja apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

17Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o kreditoriaus atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

19Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai