Byla 2A-2077-520/2011
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal ieškovo B. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja R. V.)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas, sekretoriaujant Rasai Bagdžiūtei, dalyvaujant ieškovui B. S., atsakovės atstovui A. I., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal ieškovo B. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja R. V.),

Nustatė

2Ieškovas B. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos R. V. padarytą 1 090,33 Lt turtinę bei 10 900 Lt neturtinę žalą (viso 11 990,33 Lt). Nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismo teisėja R. V. civilinėje byloje Nr. 2S-159-611/2010 2009-01-30 priėmė neteisėtą nutartį paskirti rašto ekspertizę, kad būtų nustatytas jo parašo tikrumas ant pašto siuntos įteikimo pranešimo ir atiduotų pašto siuntų sąrašo. Jis neprašė atlikti rašto ir parašo tyrimo, teisėja R. V. ekspertizę paskyrė Vilniaus apygardos teismui rekomendavus. Šis tyrimas neturėjo jokios reikšmės civilinės bylos išsprendimui ir to teisėja negalėjo nežinoti. Už ekspertizės atlikimą jis pervedė 1 084,73 Lt ir sumokėjo 4 Lt banko mokestį už pavedimą. Ekspertizė patvirtino, jog jo parašai ant pašto siuntos ir atiduotų pašto siuntų sąrašo buvo suklastoti. Teisėja R. V. sąmoningai, iš anksto žinodama apie šio įrodymo nereikšmingumą bylai, skyrė rašto ir parašo tyrimą, sąmoningai siekė padidinti jo nuostolius ir privertė jį patirti didesnes išlaidas nei buvo pareikštas ieškinys. Teismas taip pat privertė sumokėti antstoliui 4,55 Lt (indeksavus 5,60 Lt) pašto išlaidų už neatliktą darbą- neįteiktą pašto siuntą. Aplinkybę, kad nutartis buvo nepagrįsta, pripažino ir pati teisėja R. V., ir Vilniaus apygardos teismas. Pagal Teismų įstatymo 47 str. 7 d. dėl teisėjo priimto neteisėto ir nepagrįsto sprendimo žalą atlygina valstybė. Jis yra pensininkas, kito pragyvenimo šaltinio neturi, todėl neteisėtais, neprofesionaliais R. V. veiksmais buvo padaryta didelė 1 090,33 Lt turtinė ir 10 900 Lt neturtinė žala. Jis privalėjo atiduoti vieno mėnesio pensiją, kęsti nepriteklių, mėnesį gyventi pusbadžiu žemiau skurdo ribos, kęsti bado sukeltą skausmą. Jis visą savo produktyviąją gyvenimo dalį atidavė teisingumui Lietuvoje stiprinti ir kovoti su nusikalstamumu, nepriklausomoje Lietuvoje patyrė daug kartų didesnį dvasinį sukrėtimą ir pažeminimą, emocinę depresiją ir dvasinius išgyvenimus, nusivylimą Lietuvos teismais ir teisėsauga. Jo patirta neturtinė žala turėtų būti vertinama dešimt kartų didesne suma nei materialinė.

3Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog ieškovas jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą kildina iš Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos R. V. 2009-01-30 priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. ANT-2-424/2009, kad nutartimi teisėja paskyrė civilinėje byloje rašysenos ekspertizę, pavedė ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Rašysenos ekspertizių skyriaus ekspertams, įpareigojo B. S. sumokėti 1 000 Lt užstatą už ekspertizės atlikimą, kad minėta nutartis nustatyta tvarka nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo, kad buvo atlikta paskirta ekspertizė, ieškovas už ją sumokėjo 1 084,73 Lt. Teismas, įvertinęs Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarė išvadą, kad tinkamam šios bylos išnagrinėjimui yra būtina atlikti Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos R. V. veiksmų, priimant 2009-01-30 nutartį, vertinimą, nepaisant to, jog minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Teismas, įvertinęs nutarties skirti rašysenos ekspertizę priėmimo aplinkybes, konstatavo, jog B. S. prašė skirti rašysenos ekspertizę, siekdamas įrodyti byloje esančio įrodymo suklastojimo faktą, kad teismas, vadovaudamasis CPK 184 str., turėjo teisę paskirti rašysenos ekspertizę. Teismas, remdamasis tuo, kad įrodymai byloje tiriami bylos nagrinėjimo teisme metu (CPK 183 str.), o vertinami išnagrinėjus visas bylos aplinkybes visų byloje esančių įrodymų kontekste, pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis teise, be to, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 str.), kad teismo 2009-01-30 nutartis dėl ekspertizės skyrimo buvo priimta pasirengimo bylai nagrinėti teisme stadijoje, kurioje esantys įrodymai netiriami ir juo labiau nevertinami, padarė išvadą, jog ieškovo teiginiai apie tai, kad teisėjai R. V. iš anksto buvo žinoma apie ekspertizės rezultatų nereikšmingumą ir sąmoningą proceso išlaidų didinimą, yra nepagrįsti. Teismas nurodė, jog ieškovo pareiškimas apie jo parašo suklastojimą ant siuntos įteikimo pranešimo sudarė atsikirtimo į antstolio reikalavimus reikšmingą dalį, todėl teisėjai nebuvo jokio pagrindo rašysenos ekspertizę laikyti akivaizdžiai neturinčios ryšio su civiline byla ir netenkinti ieškovo prašymo dėl rašysenos ekspertizės skyrimo, kad Trakų rajono apylinkės teismo teisėja rėmėsi ekspertizės aktu, nustatydama tą faktą, kad B. S. įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įteikti antstolio raginimai įvykdyti sprendimus, nes pašto siuntos įteikimo pranešime, patvirtinant apie siuntos gavimą, pasirašė ne B. S., bet kitas asmuo. Teismas, atlikęs teisėjos veiksmų, priimant 2009-01-30 nutartį, vertinimą, nenustatė, kad teisėja būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, kurie galėtų lemti civilinės atsakomybės valstybei atsiradimą, priešingai, byloje nustatė, kad teisėja veikė procesinių įstatymų nustatytose ribose ir jų nepažeidė. Teismas, nenustatęs Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos R. V. neteisėtų veiksmų ir kaltės, ieškovo ieškinį atmetė.

4Ieškovas B. S. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir priteisti jam iš Lietuvos Respublikos Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos R. V. padarytos 1 088,73 Lt turtinės žalos bei 10 880 Lt neturtinės žalos (iš viso 11 968,73 Lt), panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį įtraukti R. V. trečiuoju asmeniu ir ją apklausti liudytoja dėl teismo posėdžio protokolų klastojimo ir prieštaravimų tarp 2009-09-09 nutarties ir atsiliepimo į jo ieškinį. Nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teisėjas be pagrindo atmetė jo pateiktus įrodymus dėl teismo posėdžių protokolų klastojimo, netinkamai įvertino teisėjos R. V. prieštaringus teiginius dėl rašto tyrimo ekspertizės paskyrimo. Antstolis D. J., matydamas, kad galės pasipelnyti iš pensininko, pažeisdamas Sprendimų vykdymo instrukcijos 35 p., puolė vykdyti Pravieniškių II-ųjų pataisos namų atviros kolonijos sargų prašymus, ir, matyt, tikėdamasis dar didesnio pelno, neišsiuntė raginimų įvykdyti prievoles, o su paštininkų pagalba suklastojo jo parašus ant pašto siuntos įteikimo pranešimo dėl prievolių įvykdymo. D. J. savo ieškinį grindė ir įrodinėjo suklastotais įrodymais, o Trakų rajono apylinkės teismo teisėja R. V., jam pataikaudama, nekreipdama dėmesio į padarytus įstatymų ir Sprendimų vykdymo instrukcijos pažeidimus, priteisė iš jo ne tik vykdymo išlaidas, tačiau ir antstolio nepatirtas išlaidas už neišsiųstas ir neįteiktas pašto siuntas. Tai, kad jis, kaip teigia teismai, teismo išlaidas apmokėjo per raginimuose nurodytą terminą, negali jo įpareigoti apmokėti ir vykdymo išlaidas. Aplinkybę, kad jam nebuvo žinoma apie antstolio sprendimus, patvirtina faktas, kad jis teismo išlaidas apmokėjo ne į anstolio depozitinę sąskaitą, kaip to reikalavo antstolis, o tiesiogiai Pravieniškių II- ųjų pataisos namų- atviros kolonijos sąskaitą. Teisėja R. V. nutartyje nurodė, kad raginimai apmokėti teismo ir vykdymo išlaidas išsiųsti 2008-03-06. Vilniaus apygardos teismo teisėjai A. M., V. V. bei T. Ž., nagrinėdami bylą apeliacine tvarka, nurodė, kad raginimai įvykdyti sprendimus buvo išsiųsti ir įteikti 2008-03-06 ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, tuo pačiu preziumavo, kad jam buvo žinoma apie reikalavimą apmokėti vykdymo išlaidas. Šie teiginiai nepagrįsti ir prieštarauja bylos medžiagai. Raginimai negalėjo būti išsiųsti kovo 6 d., nes jie antstolio D. J. buvo priimti tik kovo 21 d. Teisėjai neturėjo teisės preziumuoti, kad jam buvo žinoma apie reikalavimą apmokėti vykdymo išlaidas, nes jis teismo posėdyje nurodė, jog apie teismo nutartis priteisti teismo išlaidas ir Pravieniškių II-ųjų pataisos namų atviros kolonijos administracijos ketinimus jas išsiieškoti jis sužinojo iš savo draugų, dirbusių pataisos namuose. Reikalavimo apmokėti vykdymo išlaidas pateikimas po to, kai pagrindinė prievolė įvykdyta savanoriškai, net nežinant apie antstolio veiksmus ir tokius reikalavimus, yra nepagrįstas, todėl neturėjo būti tenkinamas. Teisėjas įtraukė R. V. trečiuoju asmeniu ir taip atėmė iš jo galimybę apklausti ją teismo posėdyje dėl teismo posėdžio protokolų suklastojimo. Teisėja R. V. 2009-09-09 nutartyje konstatavo, kad raginimų įvykdyti sprendimus įteikimas ar neįteikimas neturėjo įtakos sprendimų įvykdymui, o atsiliepime Vilniaus rajono apylinkės teismui jau teigia, kad nebuvo jokio pagrindo rašysenos ekspertizės laikyti neturinčia ryšio su byla. Teisėjas nepasisakė ir neįvertino tokių R. V. teiginių, nepasisakė ir dėl R. V. bei pirmiau minėtų Vilniaus apygardos teismo teisėjų teiginio, jog raginimai jam buvo įteikti dvi savaites iki jų priėmimo. Vilniaus apygardos teismo nutarimas dėl parašo tyrimo yra rekomendacinio pobūdžio ir neprivalomas nei Trakų rajono apylinkės teismui, nei jam. Šis nutarimas buvo priimtas tik Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos R. V. iniciatyva ir valia. Byloje nėra nė vieno jo ranka rašyto prašymo skirti ekspertizę. Jis Trakų rajono apylinkės teismui teikė raštišką prašymą iškviesti į teismo posėdį liudytoją paštininkę A. F., kuri neva jam pasirašytinai įteikė pašto siuntą su antstolio raginimais. Liudytoja A. F. galėjo ir privalėjo teismui paaiškinti, kam ir kada perdavė minėtą pašto siuntą ir ar ją kam nors perdavė, ar Lentvario pašte buvo gauta tokia antstolio D. J. pašto siunta, ar pašto siuntos išsiuntimas nebuvo klastojamas nuo pat pradžios. Teisėja R. V. turėjo išankstinį nusistatymą apginti D. J., todėl ir atsisakė tenkinti šį jo reikalavimą ir paskyrė brangiai kainuojančią, neturinčią reikšmės bylai rašto tyrimo ekspertizę. Ji, turėdama tikslą teisinti savo neteisėtus veiksmus, kartu su teismo sekretore E. P., suklastojo 2008-12-15, 2009-01-20 ir 2009-01-30 teismo posėdžių protokolus, įrašydama, kad jis neva prašo skirti ekspertizę. 2009-01-30 protokolas suklastotas grubiai nepašalinant teiginių prieštaravimo. Protokole pažymėta, kad jis prašymų nepareiškė, tačiau žemiau jau parašyta, kad jis palaiko savo prašymą skirti rašysenos ekspertizę. 2008-12-15 protokole įrašyta, kad teisėja nutarė jam prašant paskirti rašto ekspertizę, pasiūlyti skolininkui pateikti raštu prašymą dėl rašysenos ekspertizės skyrimo, pateikti ekspertams klausimus ir nurodyti ekspertizės atlikimo įstaigą. 2009-01-20 jo rašytiniame prašyme yra suformuluoti klausimai ekspertams ir nurodyta, kur galima gauti rašto ir parašų pavyzdžius, kas ir buvo svarstoma teismo posėdyje. Jeigu būtų buvęs keliamas klausimas, kad ekspertizė gali būti skiriama tik jo prašymo pagrindu, tai būtų buvę nurodyta jo prašyme, tačiau to prašyme nėra. Teisėjas sprendimą priėmė nepašalinęs prieštaravimo tarp jo parodymų ir R. V. teiginio, išsakyto atsiliepime į jo ieškinį apie neva ekspertizės paskyrimą jam prašant. Apie teismo posėdžių protokolų klastojimą jis sužinojo tik tada, kai buvo nagrinėjama byla dėl žalos atlyginimo. Teisėjo S. J. argumentas, kad jis turėjo teisę susipažinti su teismo posėdžių protokolais ir pareikšti pastabas, yra atmestinas, nes jis iš anksto negalėjo žinoti apie tai, kad R. V., siekdama pateisinti savo veiksmus, juos klastos. Kyla klausimas, kuo patikimesnė R. V. už jį, kad teisėjas S. J. be jokio tyrimo ir kitų įrodymų tiki R. V., o ne juo. Aplinkybę, kad rašto ekspertizė neturėjo įtakos sprendimo priėmimui, pripažino pati teisėja R. V. savo 2009-09-09 nutartyje. Esant teigiamai ekspertų išvadai, jis būtų privalėjęs apmokėti antstolio sprendimų vykdymo išlaidas, todėl teisėjos R. V. aiškinimas atsiliepime apie šio įrodymo ryšį su byla ir būtinybę jį tirti, yra nepagrįstas. Byloje įrodyta, kad teisėja R. V. pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. nuostatą, kuri įpareigoja teismą sprendžiant kiekvieno asmens civilinio pobūdžio teisių klausimus teisingai išnagrinėti bylą lygybės sąlygomis. Byloje įrodyti ir neteisėti teisėjos R. V. veiksmai, kaltė, padaryta žala ir priežastinis ryšys. Teisėja bylą galėjo išspręsti pigesniu būdu, iškviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytoja paštininkę, kuri būtų nurodžiusi, kam buvo perduota pašto siunta, kas ir kieno prašymu pasirašė įteikimo pranešime ir atiduotų pašto siuntų sąraše. Jis neprašė atlikti jokios ekspertizės, sutiko apmokėti jos atlikimo išlaidas tik tokiu atveju, jeigu bus išspręsti visi jo pateikti klausimai. Jis ir be ekspertizės žinojo, kad jo parašai suklastoti, o aplinkybę, kad parašo suklastojimas neturi įtakos teismo sprendimui, iš anksto žinojo teisėja R. V.. Be to, teismas priteisė sumokėti antstoliui 4,55 Lt (indeksavus 5,60 Lt) pašto išlaidų už neatliktą darbą- neįteiktą pašto siuntą. Teismų įstatymo 41 str. nurodyta, kad teisėjas yra valstybės pareigūnas ir turi valstybės valdžios įgaliojimus, o šio įstatymo 47 str. 7 p. nurodyta, kad dėl teisėjo priimto neteisėto ar nepagrįsto sprendimo žalą atlygina valstybė. Jis yra pensininkas, kito pragyvenimo šaltinio neturi, todėl neteisėtais, nusikalstamais teisėjos R. V. veiksmais jam buvo padaryta didelė 1 088,73 Lt turtinė ir 10 880 Lt neturtinė žala. Teisėja R. V., kuri paskirta į teisėjos pareigas Lietuvos piliečių, veikiančių per Lietuvos Respublikos Prezidentą ir kitas valstybės įstaigas, valia yra įgaliota vykdyti teisingumą Lietuvoje, ginti jos piliečių teises ir apsaugoti nuo nusikalstamo kėsinimosi, neteisėta nutartimi pasikėsino į jo turtą. Jis privalėjo atiduoti vieno mėnesio pensiją, kęsti nepriteklių, mėnesį laiko gyventi pusbadžiu žemiau skurdo ribos, kęsti bado sukeltą skausmą. Visą savo produktyviąją gyvenimo dalį atidavęs teisingumui Lietuvoje stiprinti ir kovai su nusikalstamumu, teisėjos R. V. neteisėta nutartimi patyrė daug kartų didesnį dvasinį sukrėtimą ir pažeminimą, emocinę depresiją ir dvasinius išgyvenimus, nusivylimą Lietuvos teismais ir teisėsauga, kurie tęsiasi ir dabar. Dėl to atsirado neturtinė žala, kurią privalo atlyginti Lietuvos valstybė.

5Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliaciniame skunde ieškovas nurodo faktines aplinkybes, kurių jis nebuvo nurodęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovo teiginiai apie netinkamą antstolio funkcijų atlikimą bei nepagrįstą vykdymo išlaidų priteisimą jau buvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Ieškovas jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą kildina iš Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos R. V. 2009-01-30 priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. ANT-2-424/2009, kuria teisėja paskyrė civilinėje byloje rašysenos ekspertizę ir pavedė ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Rašysenos ekspertizių skyriaus ekspertams bei įpareigojo ieškovą sumokėti 1 000 Lt užstatą už ekspertizės atlikimą. Minėta nutartis nustatyta tvarka nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo. Paskirta ekspertizė buvo atlikta ir ieškovas už ją sumokėjo 1 084,73 Lt. Pagal CK 6.272 str. 2 d. valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo teiginius, kad Trakų rajono apylinkės teismo teisėja paskyrė rašysenos ekspertizę neprašant ieškovui. Teisėjos 2009-01-30 nutartis buvo priimta civilinėje byloje, kuri buvo nagrinėjama po apeliacinės instancijos teismo 2008-10-31 nutarties. Minėta nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutarė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2008-06-11 nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismo 2009-01-30 nutartyje buvo aiškiai akcentuota ieškovo, pareiškusio apie įrodymų suklastojimą, teisė prašyti teismo skirti rašysenos ekspertizę, prisiimant ekspertizės darymo išlaidas. Ieškovas dokumento suklastojimo faktą ir jo ištyrimo klausimą kėlė savo 2008-06-20 atskirajame skunde. Trakų rajono apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą iš naujo, ieškovas neabejotinai prašė skirti rašysenos ekspertizę. Tai patvirtina civilinėje byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs šių įrodymų tyrimą, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas prašė skirti rašysenos ekspertizę, siekdamas įrodyti byloje esančio įrodymo suklastojimo faktą. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad teismas galėjo neskirti ekspertizės, o klausimą, kas gavo ir pasirašė apie siuntos gavimą, teismas galėjo išspręsti liudytojos A. F. pagalba. Nagrinėjant civilinę bylą ieškovas pareiškė apie įrodymo suklastojimą, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 184 str., turėjo teisę paskirti rašysenos ekspertizę. Be to, ieškovas teismo prašė tokią ekspertizę skirti. CPK 8 str. nustato, kad teismas, šio kodekso nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Ši nuostata reiškia ir tai, kad teismas privalo padėti proceso šaliai gauti įrodymus, kurių pati šalis negali gauti. Kadangi ieškovo parašo autentiškumui patvirtinti buvo reikalingos specialios žinios, Trakų rajono apylinkės teismo teisėja 2009-01-30 nutartimi jo prašymą patenkino ir paskyrė rašysenos ekspertizę. Ieškovas nurodo, kad teisėja iš anksto turėjo numatyti, kad rašysenos ekspertizė neturės jokios reikšmės civilinės bylos išsprendimui, tačiau šis teiginys atmestinas, kadangi įrodymai tiriami bylos nagrinėjimo teisme metu (CPK 183 str.), o vertinami išnagrinėjus visas bylos aplinkybes visų byloje esančių įrodymų kontekste pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis teise (CPK 185 str.). 2009-01-30 nutartis dėl ekspertizės skyrimo buvo priimta pasirengimo bylai nagrinėti teisme stadijoje, kurioje esantys įrodymai netiriami ir nevertinami. Vilniaus rajono apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad teismas gali atsisakyti priimti tik tuos įrodymus, kurie akivaizdžiai neturi ryšio su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku. Kadangi ieškovo pareiškimas apie jo parašo suklastojimą ant siuntos įteikimo pranešimo sudarė atsikirtimo į antstolio reikalavimus reikšmingą dalį, teisėjai nebuvo jokio pagrindo rašysenos ekspertizės laikyti akivaizdžiai neturinčios ryšio su civiline byla ir netenkinti ieškovo prašymo dėl rašysenos ekspertizės skyrimo. Vilniaus rajono apylinkės teismas tinkamai nustatė, kad Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos veiksmuose, priimant 2009-01-30 nutartį, nėra neteisėtų veiksmų, kurie galėtų lemti civilinės atsakomybės valstybei atsiradimą.

6Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

7Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškovo B. S. nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, kurios sudarė ieškinio pagrindą (CPK 176-185, 263, 265, 320 str.).

8Byloje nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismo teisėja R. V. 2009-01-30 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. ANT-2-424/2009 dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš B. S. pagal antstolio D. J. pareiškimą, kuria paskyrė rašysenos ekspertizę, pavedė ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Rašysenos ekspertizių skyriaus ekspertams, įpareigojo B. S. sumokėti 1 000 Lt užstatą už ekspertizės atlikimą. Ekspertams buvo pavesta atsakyti į klausimą, ar vykdomojoje byloje esančiame siuntos įteikimo pranešime grafoje „gavėjo vardas, pavardė didžiosiomis spausdintomis raidėmis“ ties S. pavarde esantis parašas yra B. S., ar šį pranešimą pasirašė kitas asmuo. Nutartyje nurodoma, kad B. S., atskiruoju skundu skųsdamas 2008-06-16 Trakų rajono apylinkės teismo nutartį dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nurodė, jog vykdomojoje byloje esančiame pašto siuntos įteikimo pranešime yra ne jo parašas, t. y. šis parašas suklastotas, 2008-10-31 Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2008-06-16 nutartis buvo panaikinta ir nurodyta asmens, pareiškusio apie įrodymo suklastojimą, teisė prašyti teismo skirti rašysenos ekspertizę, nagrinėjant bylą iš naujo skolininkas palaikė savo teiginį apie parašo suklastojimą ir prašė skirti rašysenos ekspertizę. Ekspertizė buvo atlikta, B. S. už ją sumokėjo 1 084,73 Lt. Ekspertai davė išvadą, kad vykdomojoje byloje esančiame Lietuvos pašto įteikimo pranešime „grafoje gavėjo vardas, pavardė didžiosiomis spausdintomis raidėmis“ greta rankraštinio įrašo „S.“ pasirašė ne B. S., o kitas asmuo. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja R. V. 2009-09-09 priėmė nutartį, kuria išnagrinėjo ir išsprendė iš esmės antstolio pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, nutarė išieškoti iš B. S. antstoliui D. J. 129,84 Lt vykdymo išlaidų. Šioje teismo nutartyje nurodyta, kad ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, jog raginimų įvykdyti sprendimus įteikimas ar neįteikimas neturėjo įtakos sprendimų įvykdymui, nes B. S. įvykdė per tą patį dešimties dienų laikotarpį, kuris buvo nurodytas raginimuose, nors apie tai galimai ir nežinojo, rašysenos ekspertizės rezultatas neturi įtakos jo prievolei mokėti vykdymo išlaidas, todėl ekspertizės išlaidų paskirstymo tarp antstolio ir B. S. klausimas nesprendžiamas. B. S. šią nutartį atskiruoju skundu apskundė Vilniaus apygardos teismui, skundu prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2009-09-09 nutartį, atmesti antstolio D. J. reikalavimą apmokėti vykdymo išlaidas, priimti atskirąją nutartį dėl dokumentų klastojimo ir medžiagą perduoti tyrimui Trakų rajono apylinkės prokuratūrai, priteisti iš antstolio teismo išlaidas dėl rašysenos ekspertizės atlikimo. Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą pagal B. S. atskirąjį skundą, 2010-02-02 nutartimi atskirojo skundo netenkino ir Trakų rajono apylinkės teismo 2009-09-09 nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad tai, jog parašas ant gauto raginimo buvo ne skolininko ir suklastotas, nepaneigia to fakto, kad skolininkas gavo iš antstolio pranešimą, kadangi raginimas buvo įvykdytas laiku ir sumokėta suma tiksliai atitiko skolą.

9Ieškovas B. S. nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tuo pagrindu, kad Trakų rajono apylinkės teismo teisėja R. V. civilinėje byloje 2009-01-30 priėmė neteisėtą nutartį paskirti rašysenos ekspertizę, nes jis neprašė atlikti rašto ir parašo tyrimo, o teisėja iš anksto žinojo apie šio įrodymo nereikšmingumą bylai ir sąmoningai siekė padidinti jo nuostolius, privertė jį patirti didesnes išlaidas nei buvo pareikštas ieškinys. Taip pat teismas privertė jį sumokėti antstoliui 4,55 Lt (indeksavus 5,60 Lt) pašto išlaidų už neatliktą darbą- neįteiktą pašto siuntą. Ieškovo nurodytos ieškinio aplinkybės, kurios sudaro ieškinio pagrindą, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas ieškinį pareiškė dėl žalos, padarytos jam dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų civilinėje byloje, atlyginimo pagal CK 6.272 str. CK 6.272 str. teisės normoje įtvirtinta valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą teisėsaugos institucijų administracinio, baudžiamojo ir civilinio proceso srityje. Pagal šį straipsnį valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai žalos padaroma procesiniais teisiniais aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. CK 6.272 str. 2 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės, t. y. šioje normoje nustatyta valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą teismo veiksmais civilinio proceso srityje. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Pagal CK 6.272 str. 2 d. valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar teismo kaltei. Teismo kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2011; kt.). Įvertinus nagrinėjamoje byloje ieškovo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, jog Trakų rajono apylinkės teismo teisėja R. V., skirdama ekspertizę, atliko neteisėtus veiksmus, ieškovo nurodoma žala atsirado dėl teisėjos kaltės ir dėl to valstybė turi atlyginti ieškovui jo nurodomą žalą pagal CK 6.272 str. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir turi būti patenkintas.

10Ieškovas B. S. nurodo, kad jis neprašė Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos R. V. skirti ekspertizę, tačiau byloje esantys įrodymai paneigia šią ieškovo nurodomą aplinkybę. B. S. 2008-06-20 atskirajame skunde dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008-06-16 nutarties nurodė, kad byloje yra akivaizdus dokumento klastojimo faktas, todėl turi būti atliktas tyrimas ir išaiškintos klastojimo aplinkybės bei priežastys, atskiruoju skundu prašė panaikinti nutartį ir priimti atskirąją nutartį dėl dokumentų klastojimo ir medžiagą perduoti tyrimui Trakų rajono apylinkės prokuratūrai. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs šį atskirąjį skundą, panaikino Trakų rajono apylinkės teismo 2008-06-11 nutartį ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad teismas be specialisto išvados negali daryti išvados dėl parašo suklastojimo, kad pagal CPK 184 str. nuostatas proceso dalyvis (nagrinėjamoje byloje - skolininkas), pareiškęs apie įrodymų suklastojimą privalo pateikti teismui jo suklastojimo įrodymus (pavyzdžiui, prašyti skirti rašysenos ekspertizę), bei prisiimti išlaidas, susijusias su dokumento suklastojimo įrodinėjimu. Pagal bylos medžiagą nagrinėjant bylą iš naujo, B. S. prašė skirti rašysenos ekspertizę ir tai patvirtina Trakų rajono apylinkės teismo posėdžių protokolai. 2008-12-15 posėdžio protokole yra įrašyta, kad B. S. teismo posėdžio metu nurodo, kad ant pranešimo yra ne jo parašas, tvirtina, kad jo parašas suklastotas, palaiko prašymą skirti ekspertizę ir yra pasiruošęs už ją sumokėti. Šis teismo posėdis buvo atidėtas 2009-01-20 ir pasiūlyta skolininkui pateikti raštu prašymą dėl rašysenos ekspertizės skyrimo, pateikti klausimus ekspertams ir nurodyti įstaigą, kuri galėtų tokią ekspertizę atlikti. Po šio teismo posėdžio 2009-01-20 B. S. Trakų rajono apylinkės teismui raštu pateikė prašymą dėl rašysenos ekspertizės paskyrimo (ieškovo rašytame dokumente nurodyta, kad tai yra prašymas dėl rašysenos ekspertizės paskyrimo), 2009-01-20 teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo skirti rašysenos ekspertizę, yra pasiruošęs už ekspertizę sumokėti. B. S. prašymo nagrinėjimas buvo atidėtas, pasiūlyta B. S. pateikti savo parašų pavyzdžius, netenkintas B. S. prašymas dėl parašų pavyzdžių išreikalavimo iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų ir AB „Lietuvos paštas“, nes 2009-01-20 prašyme B. S. prašė išreikalauti laiškininkės A. F. nepriklausomus parašo pavyzdžius iš AB „Lietuvos paštas“ ir jo parašo pavyzdžius iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų. 2009-01-30 teismo posėdžio metu B. S. nurodė, kad palaiko prašymą dėl rašysenos ekspertizės, prašo skirti rašysenos ekspertizę, sutinka sumokėti į teismo specialiąją sąskaitą 1 000 Lt už ekspertizę. B. S. nutarties, kuria buvo paskirta ekspertizė ir neužduoti visi ieškovo nurodyti klausimai ekspertams, iš jų ir klausimas, ar įteikimo pranešime pasirašė A. F., nuorašą gavo 2009-01-30. Nutartyje buvo nurodyta, kad B. S. įpareigojamas iki 2009-02-17 sumokėti 1 000 Lt užstatą už ekspertizės atlikimą. Šie įrodymai tvirtina, kad ekspertizė buvo paskirta ieškovo prašymu, ieškovas sutiko už ją apmokėti, o apmokėdamas už ekspertizę, žinojo, koks klausimas yra užduotas ekspertams, kad ekspertams neužduoti visi ieškovo prašyme skirti ekspertizę suformuluoti klausimai. Dėl to nepripažintini pagrįstais ieškovo B. S. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jis neprašė skirti ekspertizės, sutiko apmokėti jos atlikimo išlaidas tik tokiu atveju, jei bus išspręsti visi jo pateikti klausimai.

11Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisėja kartu su sekretore suklastojo 2008-12-15, 2009-01-20 ir 2009-01-30 teismo posėdžių protokolus, įrašydama, kad jis prašo skirti ekspertizę, tačiau tokie įrodymai byloje nepateikti. B. S. jokių pastabų dėl teismo posėdžių protokolų CPK 171 str. nustatyta tvarka nėra pareiškęs, todėl nesiremti protokolais nėra pagrindo. B. S. nurodo, kad 2009-01-30 protokole yra prieštaravimas, nes protokole yra nurodyta, kad prašymų nepareikšta, o po to nurodomas prašymas skirti rašysenos ekspertizę. Šios aplinkybės nepaneigia to, kad ekspertizę B. S. prašė skirti, nes į teisėjos klausimą jis atsakė, kad prašo skirti ekspertizę, nutartyje skirti ekspertizę buvo nurodoma, kad ekspertizę prašo skirti B. S., ekspertizė buvo paskirta ir byla sustabdyta. B. S. nutarties nuorašą gavo tą pačią dieną, kai įvyko posėdis, tačiau jokių prieštaravimų apie tai, kad jis neprašė skirti ekspertizės, kad nesutinka apmokėti už ekspertizę, nereiškė. B. S. 2008-12-09 raštu pateiktame prašyme dėl įrodymų teikimo buvo nurodęs prašymą iškviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytoja pašto darbuotoją A. F., neva jam asmeniškai įteikusią pranešimą. 2008-12-15 teismo posėdžio metu B. S. nenurodė, kad palaiko šį prašymą, prašo kviesti į teismo posėdį šią liudytoją. Kaip jau buvo minėta, šiame teismo posėdyje nurodė, kad palaiko prašymą skirti ekspertizę ir yra pasiruošęs už ją sumokėti, ir bylos nagrinėjimas buvo atidėtas vien dėl to, kad B. S. buvo pasiūlyta pateikti raštu prašymą dėl rašysenos ekspertizės skyrimo, pateikti klausimus ekspertams ir nurodyti įstaigą, kuri galėtų tokią ekspertizę atlikti. Pažymėtina, kad B. S. buvo siūloma pateikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo, t. y. jis nebuvo įpareigojamas prašyti skirti ekspertizę, jam nebuvo užkirstas kelias pasirinkti teisę teikti kitus įrodymus, iš jų prašyti apklausti pašto darbuotoją, o ne prašyti skirti ekspertizę, todėl aplinkybė, jog teisėja neiškvietė ir neapklausė A. F., o paskyrė ekspertizę, nesudaro pagrindo teigti, jog teisėjos veiksmai buvo neteisėti. Kadangi ekspertizė buvo paskirta ne pirmajame teismo posėdyje, todėl B. S. turėjo laiko ir galimybę pasitarti su advokatu ar kitu asmeniu dėl ekspertizės reikalingumo ir būtinumo. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinyje yra nurodęs, kad sau atstovaus pats, nes turi šiokį tokį teisinį išsilavinimą ir teisinės praktikos patirtį (b. l. 8). Pažymėtina, kad nutartyje dėl ekspertizės skyrimo aiškiai nurodyta, kad ieškovas prašė skirti ekspertizę. Ieškovas, nesutikdamas su nutartimi dėl ekspertizės skyrimo, t. y. tuo, kad ekspertizės skirti jis neprašė ir be jokio faktinio ir teisinio pagrindo teisėja paskyrė ekspertizę, ieškovas galėjo argumentus dėl nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo įtraukti į atskirąjį skundą dėl 2008-09-09 nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo, tačiau ieškovas atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių apie tai, kad ekspertizė buvo paskirta be jo prašymo ir be jokio pagrindo.

12Kadangi B. S., atsikirsdamas į antstolio D. J. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, savo argumentus grindė tuo, kad ant 2008-03-28 pašto siuntos įteikimo pranešimo parašas yra suklastotas, prašė skirti ekspertizę tam, kad įrodytų savo argumentus, todėl teigti, kad teisėja sąmoningai paskyrė ekspertizę tam, jog padidintų jam išlaidas, nėra faktinio ir teisinio pagrindo. B. S. atsikirtimus į antstolio pareiškimą grindė ne vien minėta aplinkybe, o visos aplinkybės, susijusios su antstolio prašymu dėl vykdymo išlaidų priteisimu, buvo išnagrinėtos 2009-08-26 teismo posėdyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino, kad teisėja R. V. iš anksto žinojo apie ekspertizės rezultatų nereikšmingumą. Pažymėtina, kad B. S. aplinkybe apie parašo suklastojimą grindė savo atskirąjį skundą dėl 2008-09-09 nutarties, šią aplinkybę nagrinėjo ir dėl jos pasisakė Vilniaus apygardos teismo teisėjai 2010-02-02 nutartyje. Tai, kad vien tuo, jog B. S. parašas buvo suklastotas, nebuvo visiškai atmestas antstolio prašymas dėl vykdymo išlaidų priteisimo, nesudaro pagrindo nustatyti, jog teisėja R. V. atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovas nagrinėjamoje byloje buvo nurodęs, kad R. V. nepagrįstai priteisė indeksuotą 4,55 Lt pašto išlaidų sumą, tačiau šis argumentas buvo nurodytas atskirajame skunde dėl 2008-09-09 nutarties ir Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, šio argumento nepripažino pagrįstu, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad R. V. neteisėtai priteisė indeksuotą 4,55 Lt pašto išlaidų sumą. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad antstolis paštu neišsiuntė B. S. raginimų, t. y. antstolis nepatyrė pašto išlaidų. Pašto siuntas skolininkams įteikinėja pašto darbuotojai, o ne antstoliai. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovo parašą suklastojo antstolis D. J.. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai A. M., V. V. bei T. Ž., nagrinėdami bylą apeliacine tvarka, nurodė, kad raginimai įvykdyti sprendimus buvo išsiųsti ir įteikti 2008-03-06 ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, tuo pačiu preziumavo, kad jam buvo žinoma apie reikalavimą apmokėti vykdymo išlaidas, kad šie teiginiai nepagrįsti ir prieštarauja bylos medžiagai, raginimai negalėjo būti išsiųsti kovo 6 d., nes jie antstolio D. J. buvo priimti tik kovo 21 d. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo analizuoti ir vertinti Vilniaus apygardos teismo teisėjų priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, nes apeliacinės instancijos teismo priimtų nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo klausimą gali vertinti tik kasacinis teismas. Ieškinyje ieškovas nereiškė reikalavimo atlyginti žalą, kuri ieškovui buvo padaryta neteisėtais apeliacinės instancijos teismo teisėjų veiksmais.

13Ieškovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. V. įtraukė trečiuoju asmeniu, nes atėmė iš jo galimybę R. V. apklausti teismo posėdyje dėl teismo posėdžių suklastojimo. Apeliaciniu skundu prašoma teisėją apklausti liudytoja. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2010-11-22 nutartimi į bylą įtraukė trečiuoju asmeniu R. V.. Įvertinus ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes apie tai, kad teisėja sąmoningai atliko neteisėtus veiksmus, siekdama padidinti ieškovo nuostolius, o CK 6.272 str. 4 d. numato, jog jeigu žala atsirado dėl teisėjo tyčinių veiksmų, tai valstybė, atlyginusi žalą įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas, darytina išvada, kad teisėja į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu buvo įtraukta pagrįstai. R. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė aplinkybes apie tai, kad ieškovas nagrinėjant bylą palaikė savo teiginį apie parašo suklastojimą, prašė skirti rašysenos ekspertizę ir sutiko už ją sumokėti ir tai matyti iš teismo posėdžio protokolų (b. l. 33-34). Iš trečiojo asmens pateiktų atsikirtimų matyti, kad jis remiasi tokiais duomenimis, kurie yra nurodyti teismo posėdžio protokoluose. Kaip jau buvo minėta pirmiau, byloje esantys kiti įrodymai, ieškovo atlikti veiksmai nagrinėjant bylą dėl vykdymo išlaidų priteisimo patvirtina trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes apie tai, kad teismo posėdžių metu B. S. prašė skirti ekspertizę ir kad ta aplinkybė teisingai užfiksuota teismo posėdžių protokoluose, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis atsiliepime į ieškinį, o ne ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad jis neprašė skirti ekspertizės ir protokolai yra suklastoti.

14Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog teisėja R. V. atliko kaltus ir neteisėtus veiksmus ir dėl šių veiksmų ieškovui buvo padaryta jo nurodoma turtinė ir neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta pagal CK 6.272 str. Dėl to netenkintinas ieškovo apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir tenkinti ieškovo ieškinį.

15Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

16Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai