Byla I-7355-244/2014
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Jūros Marijos Strumskienės ir Violetos Balčytienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Dainiui Ambrazaičiui, atsakovės atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nustatė

2Pareiškėjas G. A. skunde (b. l. 1–3) prašo panaikinti 2014-03-03 Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) Respublikoje sprendimą Nr. 28.5.7.8-68 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui G. A.“, įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją ir/ar diplomatinę atstovybę užsienyje išduoti G. A. vienkartinę nacionalinę „D“ vizą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2013-09-06 kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) (toliau - Ambasada) su prašymu išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos UAB „Tigranika“ pagrindu. Migracijos departamentas 2014-02-05 pranešimu Nr. (15/4-12)10K-5095 informavo, kad priėmė sprendimą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį 1 metus. 2014-02-24 kreipėsi į Ambasadą dėl nacionalinės „D“ vizos išdavimo, tačiau Ambasada 2014-03-03 sprendimu Nr. 28.5.7.8-68 atsisakė išduoti vizą Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio pagrindu, t. y. kad jis tariamai nepagrindė numatomo buvimo tikslų ir sąlygų, gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Jis yra Lietuvos Respublikoje registruotos UAB „Tigranika“ vienintelis akcininkas ir direktorius. Bendrovė jo pavedimu buvo įregistruota 2013-08-07, planuojant Lietuvoje vykdyti statybų bei apdailos verslą. Bendrovės verslo krypties pasirinkimą lėmė jo profesiniai gebėjimai, ilgametė patirtis dirbant šioje srityje bei turimi verslo kontaktai. Sprendimą atvykti į Lietuvą ir užsiimti šiuo verslu didele dalimi lėmė ir gautas pasiūlymas iš (duomenys neskelbtini) gyvenančio partnerio H. S. kartu vystyti šį verslą. Kurdamas verslą tikėjosi neilgai trukus efektyviai pradėti vystyti komercinę veiklą, tačiau dėl užsitęsusių imigracijos procedūrų bendrovė objektyviai neturėjo galimybių pradėti savo veiklos, kadangi nuo pat pradžių bendrovėje planavo pradėti dirbti tik jis ir tik kiek vėliau, įsibėgėjus veiklai, samdyti pagalbinius meistrus ir kitus pagalbinius darbuotojus. Jis pateikė visus būtinus dokumentus ir įrodymus pagrindžiančius jo atvykimo į Lietuvą tikslą, o Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, nenustatė, kad jis kelia nelegalios migracijos grėsmę. Jis kreipiasi į Ambasadą, prašydamas detalizuoti dėl kokių priežasčių jam buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, į ką buvo atsakyta, kad priežastys yra nurodytos Ambasados sprendime. Tai, kad nebuvo pateiktas bent kiek detalesnis atsisakymo išduoti vizą pagrindimas, iš esmės apsunkina jo galimybes ginti pažeistas teises, kadangi jis neturi informacijos, kokios aplinkybės ir/ar motyvai lėmė skundžiamą Ambasados sprendimą, o neturint tokios informacijos yra praktiškai neįmanoma pasisakyti dėl aplinkybių ir/ar motyvų realumo ir /ar pagrįstumo. Jam nepaaiškinta, kaip jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Jis turi aiškų tikslą ir teisėtą pagrindą atvykimui į Lietuvos Respubliką, o vertinimas galimų prielaidų, kad jis galimai pažeis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas yra neįmanomas nežinant tokių prielaidų ir/ar išvedžiojimų turinio. Pažymi, kad jo sutuoktinė ir du nepilnamečiai vaikai gyvena (duomenys neskelbtini) ir prašymų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nėra pateikę.

4Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 50–55) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

5Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad teisinis reglamentavimas, nustatantis Šengeno bei Lietuvos Respublikos nacionalinės vizų išdavimą, nustato Užsienio reikalų ministerijos konsulinio pareigūno Lietuvos Respublikos ambasadoje užsienyje didelę diskreciją įvertinti gautą iš pareiškėjo medžiagą ir gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniškai priimti sprendimą išduoti vizą arba atsisakyti išduoti vizą. ES bei Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę įvertinant nelegalios imigracijos į ES pavojų nagrinėjant prašymus dėl ES bei Lietuvos Respublikos vizų išdavimo. Teisės aktai konsulinį pareigūną įpareigoja, kad jis priimdamas arba jau priėmęs dokumentus kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas turi įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu ir teisėtumu. Konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Pareiškėjas neteisus teigdamas, jog jis pateikė pakankamus dokumentus, įrodančius vykimo į Lietuvą tikslą, o konsulinis pareigūnas privalėjo išduoti vizą. Mano, kad pareiškėjas nepaisė teisės normų reikalavimo, kad pats prašantis vizą išduoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, tikslą, pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, sąlygas, kad turi pakankamai vykimui ir pragyvenimui lėšų numatomo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo gyvenamąją vietą. Pagal Teisingumo Teismo suformuotą praktiką konsulinis pareigūnas neturi pareigos neapibrėžtą ilgą laiką bendrauti su besikreipiančiu užsienio piliečiu, siekiančiu gauti vizą, iki pastarasis susirinks ir pateiks visus reikiamus dokumentus ir paaiškinimus, kurių pagrindu būtų priimtas teigiamas sprendimas (išduoti vizą). Pareiškėjas, pateiktų dokumentų pagrindu negavęs prašomos vizos, turi teisę vėl kreiptis į Ambasadą dėl vizos gavimo pateikiant papildomus duomenis ir dokumentus. Nagrinėjamoje byloje svarstomu atveju sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo nustatytos aplinkybės akivaizdžiai ir aiškiai sukėlė rimtų įtarimų, kad tikrieji pareiškėjo kelionės į Lietuvą tikslai gali būti visai kitokie, nei oficialiai deklaravo pareiškėjas ir dėl to gali kilti nelegalios migracijos rizika.

6Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 15–16) prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.

7Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir nenustatęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių atsisakoma išduoti leidimą gyventi, 2014-02-05 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį vienerius metus. Šis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu (užsienietis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje) bei 45 straipsnio 1 dalies 2 punktu (užsienietis yra įmonės, įstaigos ar organizacijos, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, vadovas ar įgaliotas atstovas, jeigu pagrindinis jo atvykimo tikslas yra darbas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje). Atkreipia dėmesį į tai, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų baigtinis sąrašas. Pažymi, kad šiame sąraše rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę, nėra numatytas kaip vienas iš pagrindų atsisakyti išduoti leidimą gyventi. Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas tam, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329, 58 punktas numato, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir dokumentus, privalo nustatyti, ar nėra Įstatyme nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pažymi, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis anksčiau minėtomis teisės aktų nuostatomis, nevertina, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vienkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis Įstatymo 21 straipsniu, ginčijamą sprendimą dėl atsisakymo išduoti vizą pareiškėjui priėmė Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini), įvertinusi visą turimą informaciją. Migracijos departamentui nėra žinomi motyvai, kuriais vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ambasada ( - ) atsisakė išduoti pareiškėjui vienkartinę nacionalinę vizą.

8Skundas netenkintinas.

9Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados ( - ) 2014-03-03 sprendimo atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui.

10Europos Parlamento ir Tarybos 2006-03-15 reglamento (EB) Nr.562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) 5 str. 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos - jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

11Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamentu (EB) Nr.810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas viena svarbiausių vizų politikos sričių nurodo neteisėtos imigracijos sustabdymą (Preambulės 3 str.). Vizų kodekse tarp prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta ir tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas - nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir juose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su „rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t.t. Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų - ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją (t. y. prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, siekdamas neteisėtai ilgam laikui įsikurti valstybių narių teritorijoje, kelionės tikslu nurodo turistinę kelionę, verslo reikalus, studijas ar pan.), atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje (pvz., politiškai nestabilios vietovės, aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) prašymą pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui. Kiekvienu atveju stabilumo lygis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šeimos ir kitų asmeninių ryšių gyvenamosios vietos šalyje, šeimos ar kitų asmeninių ryšių valstybės narėse, šeimyninės padėties, su darbu susijusios padėties (atlyginimo dydžio), socialinio statuso gyvenamosios vietos šalyje. Vizų kodeksas nustato, jog siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

12Europos Komisijos 2010-03-19 sprendimas „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ konsuliniams pareigūnams išaiškina dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti formos, turinio ir pan. Tvarkoje pažymėta, kad patvirtinamaisiais dokumentais dėl kelionės tikslo verslo reikalais turėtų būti įrodyta a) numatomos kelionės tikslas, b) apgyvendinimo įrodymas arba įrodymas, kad turima pakankamai lėšų asmens apgyvendinimo išlaidoms padengti, c) kad asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų, d) informaciją, pagal kurią galima įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Tvarkoje tarp nurodytų su kelionės tikslu susijusių dokumentų verslo klausimais pagrįsti turi būti dokumentai, įrodantys verslo ryšius (pvz., sutartys, apmokėtos sąskaitos, užsakymų sąrašas ir pan.), dokumentai, įrodantys bendrovės verslo veiklą (pvz., metinės veiklos žurnalas, išrašas iš prekybos registro, metinė ataskaita ir pan.). Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t.y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais laikoma: atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas, finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas (pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose parodytas lėšų judėjimas mažiausiai tris paskutinius mėnesius), įdarbinimą patvirtinantis dokumentas (darbo sutartis, darbo pažymėjimas, banko pažymos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo įrodymas), nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis. Pagal Tvarkos 6.2.2 p. pragyvenimo lėšų įrodymu gali būti: nesenos banko pažymos, kuriose parodytas lėšų judėjimas per tam tikrą laiką (mažiausiai per tris paskutinius mėnesius), kreditinė kortelė ir kreditinės kortelės sąskaitos išrašas, grynieji pinigai konvertuojama valiuta, kelionės čekiai, algalapiai, darbo pažymėjimas.

13Europos Komisijos 2010-03-19 sprendimas ES valstybių konsuliniams pareigūnams išaiškino konsulinio pareigūno veiksmus tikrinant pareiškėjo numatomo buvimo tikslą ir buvimo sąlygas (7.5 p.). Konsulatas privalo patikrinti numatomo buvimo tikslą ir teisėtumą, taip pat prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens numatomo buvimo tikslo ir jo teisėtumo pagrindimą.

14Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro bei Užsienio reikalų ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. IV-233/V-66 patvirtintas Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, panaikinimo, konsultavimosi, bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais, komercinio tarpininko akreditavimo ir kvietimo patvirtinimo tvarkos aprašas (2013-02-22 įsakymo Nr. IV-156/V-52 redakcija) nustato dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimą, konsultavimąsi dėl vizų. Pagal Aprašo 4 punktą dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgalioti vizų tarnybų valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su vizos išdavimu, atsisakymu išduoti vizą.

15Teisinis reglamentavimas, nustatantis Šengeno bei Lietuvos Respublikos nacionalinės vizų išdavimą, nustato Užsienio reikalų ministerijos konsulinio pareigūno Lietuvos Respublikos ambasadoje užsienyje didelę diskreciją įvertinti gautą iš pareiškėjo medžiagą ir gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniškai priimti sprendimą išduoti vizą arba atsisakyti išduoti vizą. ES bei Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę įvertinant nelegalios imigracijos į ES pavojų nagrinėjant prašymus dėl ES bei Lietuvos Respublikos vizų išdavimo. Paminėti teisės aktai konsulinį pareigūną įpareigoja, kad jis priimdamas arba jau priėmęs dokumentus kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas turi įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu ir teisėtumu.

16Byloje nustatyta, kad 2014-02-24 pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) pateikė specialios formos prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, prašymo pagrindas - verslas (21 punktas), kviečiantis asmuo - S. K., esanti adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kartu pateikė šiuos dokumentus, pagrindžiančius kelionės tikslą ir buvimo sąlygas - pasą, kelionės sveikatos draudimo dokumentą, bilietų rezervaciją, UAB „Tigranika“ įsigijimo dokumentus, R. A. M. sutikimą leisti gyventi pareiškėjui jam priklausančiame bute, Migracijos departamento 2014-02-05 pranešimą apie priimtą sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

17Konsulas Ambasadoje su pareiškėjo atliko pokalbį - interviu, kurio metu pareiškėjas nurodė: (a) kad neturi patirties statybos apdailos versle ir tokių darbų atlikime, (b) negalėjo paaiškinti, kur bus jo nupirktos įmonės buveinė ir patalpos komercinei veiklai vykdyti, kad verslo plano neturi, o viską spręs nuvykęs į Lietuvą, be to, gal šio verslo nevykdys, nes gal užsiims prekyba su kiniečiais, (c) investavimui Lietuvoje turi grynųjų pinigų, tačiau negali patvirtinti dokumentais lėšų turėjimo fakto, (d) ketina gyventi pas savo draugą H. (duomenys neskelbtini), nors Ambasadai pateiktuose dokumentuose deklaravo, kad gyvens pas R. A. M. (duomenys neskelbtini), (e) kas yra S. K., kuri anketoje nurodyta kaip kviečiantis asmuo, nežino, (f) nepateikė jo apgyvendinimą (vietą, sąlygas) pagrindžiančių dokumentų - apie kviečiančiojo asmens pajamas, apie nurodytoje vietoje tinkamas pareiškėjui gyvenimo sąlygas kartu su kviečiančiuoju asmeniu ir jo šeima.

182014-03-03 Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos konsulinis pareigūnas - Ambasados (duomenys neskelbtini) darbuotojas, įvertinęs visą turimą medžiagą dėl pareiškėjo prašymo išduoti vizą, padarė išvadą, kad pareiškėjas yra bedarbis, negali pagrįsti ir įrodyti lėšų turėjimo, kad kelia rimtų įtarimų UAB „Tigranika“ įsigijimo tikslas bei vykimo į Lietuvą tikslas ir buvimo sąlygos, nepateikė įrodymų, kad ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnio 2 punkto ir 10 punkto pagrindu. Pareiškėjui Ambasadoje pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas atsisakyti išduoti vizą įteikiant nustatytą standartinę formą, jam buvo paaiškinta šio sprendimo apskundimo tvarka.

19Iš pareiškėjo skunde aprašytos vizos išdavimo situacijos bei kitų byloje pateiktų dokumentų matyti, kad buvo laikomasi Dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimą, konsultavimąsi dėl vizų reglamentuoja vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtintas Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo bei panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo ir kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtinimo tvarkos aprašo reikalavimų, kokių nors padarytų procedūrinių pažeidimų teismas nenustatė.

20Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini), neturėjo teisės atsisakyti išduoti pareiškėjui vienkartinę nacionalinę vizą, kai Migracijos departamento priimtu sprendimu pareiškėjui jau buvo suteikta teisė laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Šių dviejų administracinių sprendimų priėmimas nėra siejamas tarpusavyje ir joks teisės aktas nenustato, kad nacionalinė viza gali būti išduodama kita tvarka, nei įprasta, kai asmuo yra gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal Aprašo 72 punktą Migracijos departamento pranešimas apie priimtą sprendimą leisti jam laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje yra tik vienas išduodant nacionalinę vizą pateikiamų dokumentų, kurį pateikus nereikalaujama papildomų Aprašo 73 punkte išvardintų dokumentų. Taigi, konsulinis pareigūnas, išduodamas pareiškėjui vizą, turėjo įsitikinti, ar nėra Įstatymo 19 straipsnyje nustatytų pagrindų atsisakyti ją išduoti.

21Byloje esantys ir atsakovės atstovo nurodyti bei pareiškėjo neginčijami duomenys rodo, jog buvo pakankamas pagrindas išvadai, kad pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjui atvykus į apklausą Lietuvos Respublikos ambasadoje (duomenys neskelbtini), jam pateikti klausimai buvo susiję su jo įsigytos įmonės veikla. Konsuliniam pareigūnui bendraujant su pareiškėju, sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo, nustatytos aplinkybės akivaizdžiai ir aiškiai sukėlė rimtų įtarimų, kad tikrieji pareiškėjo kelionės tikslai gali būti visai kitokie, nei oficialiai deklaravo pareiškėjas ir dėl ko galėtų kilti nelegalios migracijos rizika.

22Teismas daro išvadą, kad pareiškėjui buvo pagrįstai atsisakyta išduoti nacionalinę D tipo vizą. Teismui pripažinus, kad sprendimas dėl atsisakymo išduoti vizą yra teisėtas ir pagrįstas, konstatuotina, kad nėra jokio teisinio pagrindo perduoti klausimą dėl vizos išdavimo spręsti iš naujo. Kadangi pareiškėjo skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

Nutarė

24Pareiškėjo G. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

25Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjas G. A. skunde (b. l. 1–3) prašo panaikinti... 3. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2013-09-06 kreipėsi į Lietuvos... 4. Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepime į... 5. Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad teisinis reglamentavimas,... 6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos... 7. Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad... 8. Skundas netenkintinas.... 9. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos... 10. Europos Parlamento ir Tarybos 2006-03-15 reglamento (EB) Nr.562/2006,... 11. Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamentu (EB) Nr.810/2009... 12. Europos Komisijos 2010-03-19 sprendimas „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir... 13. Europos Komisijos 2010-03-19 sprendimas ES valstybių konsuliniams pareigūnams... 14. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro bei Užsienio reikalų ministro... 15. Teisinis reglamentavimas, nustatantis Šengeno bei Lietuvos Respublikos... 16. Byloje nustatyta, kad 2014-02-24 pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai... 17. Konsulas Ambasadoje su pareiškėjo atliko pokalbį - interviu, kurio metu... 18. 2014-03-03 Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos konsulinis... 19. Iš pareiškėjo skunde aprašytos vizos išdavimo situacijos bei kitų byloje... 20. Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad Lietuvos Respublikos ambasada 21. Byloje esantys ir atsakovės atstovo nurodyti bei pareiškėjo neginčijami... 22. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjui buvo pagrįstai atsisakyta išduoti... 23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 24. Pareiškėjo G. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 25. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...