Byla 2-1519-755/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Eigirdas Činka, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Justinai Kuncienei, dalyvaujant ieškovei A. S., ieškovei B. S. nedalyvaujant, dalyvaujant ieškovių atstovui advokatui Česlovui Petroniui, atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos atstovės Aplinkos ministerijos Teisės taikymo skyriaus vyriausiosios specialistės E. I., trečiojo asmens VĮ „Utenos regiono keliai“ atstovams J. K. ir D. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių B. S. ir A. S. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

2ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ieškovei B. S. 4761 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o ieškovei A. S. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei joms priteisti visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3Teismo posėdžio metu ieškovė A. S. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir teismui paaiškino, kad 2012 m. lapkričio 6 d. ji viena, vairuodama anytai, t.y. ieškovei B. S., priklausantį automobilį “Renault Espace“, valst Nr. ( - ), važiavo iš Panevėžio keliu Kaunas – Zarasai – Daugpilis į Uteną. Apie 12 val. 20 min minėto kelio 98 kilometre, jai važiuojant maždaug 70 km per valandą greičiu, iš miško jai staiga iš dešiniojo kelkraščio į kelio važiuojamąją dalį išbėgo didelis gyvūnas su ragais, panašus į briedį. Ji bandė išvengti su juo susidūrimo, stabdydama automobilį ir sukdama vairą į kairę pusę, išvažiuodama į priešpriešinę kelio juostą, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko ir gyvūnas kūnu trenkėsi į jos vairuojamo automobilio dešinę priekinę pusę, po ko nubėgo. Ji iškvietė policiją, kuri įvykį užfiksavo. Pareigūnai sakė, kad iš vakaro miške, kuris yra netoliese šio kelio, vyko medžioklė, dėl ko, matyt, žvėrys ir buvo išbaidyti. Dėl eismo įvykio automobilis buvo sudaužytas. Automobilis kasko draudimu nebuvo draustas, todėl žalos niekas neatlygino. Žalos dydį nustatė ekspertai. Automobilio neremontavo, jis buvo parduotas, tačiau nežino už kiek. Minėtame kelio ruože nebuvo įspėjamojo ženklo, kad gali į kelią išbėgti gyvūnai, ji vairavo blaivi, važiavo atsargiai, neviršydama leistino greičio, buvo šviesus paros metas, nelijo, automobilio padangos buvo tinkamos, pastebėjusi gyvūną, ji visomis įmanomomis priemonėmis bandė išvengti susidūrimo. Jei būtų buvęs toks ženklas, ji būtų vairavusi dar lėčiau. Po eismo įvykio ji patyrė šoką, todėl negali pasakyti kur nubėgo gyvūnas, policijos pareigūnai jo taip pat nerado. Apie gyvūnus įspėjamojo ženklo toje vietoje iki šiol nėra, nors ir anksčiau dar prieš įvykį ji tame kelyje yra pastebėjusi stirnas. Po šio įvykio ji pas medikus nesikreipė, tačiau patyrė didelį šoką, išgąstį, dėl ko kelias dienas nėjo į darbą, kurį laiką bijojo vairuoti, ją turėjo vežioti vyras, net ir tuomet ji bijojo važiuoti, dabar bijo pati vairuoti, buvo sudaužytas anytos automobilis, dėl ko su šia susipyko, po eismo įvykio tuo keliu ji jau nebegali vairuoti, nes paniškai bijo, todėl ir prašo iš valstybės jai priteisti neturtinę žalą, kurią ji vertina 1000 Lt.

4Ieškovių atstovas palaikė A. S. poziciją ir atstovaudamas teismo posėdyje nedalyvaujančią ieškovę B. S., jos ieškinio reikalavimus visiškai palaikė ir paaiškino, kad šio eismo įvykio metu buvo sudaužytas B. S. nuosavybės teise priklausantis automobilis, dėl ko ji, kaip nustatė ekspertai, patyrė 4761 Lt nuostolius. Šis automobilis B. S. turėjo didelę vertę, nes ji gyvena tik iš pensijos, galimybių nusipirkti kitą automobilį neturi. Dėl sudaužyto automobilio ieškovė patyrė stresą, nepatogumus, sumažėjo jos galimybės bendrauti, nes neteko susisiekimo galimybės, depresiją, pasireiškusią išgyvenimais, liūdesiu, todėl prašomas priteisti 1000 Lt neturtinės žalos dydis yra simbolinis, pagrįstas. Dėl laukinio gyvūno sukelto eismo įvykio ieškovėms padarytos žalos yra kalta atsakovė, nes atitinkamos jos institucijos nevykdė pareigos šiame kelio ruože užtikrinti eismo saugumą – pastatyti atitinkamus kelio ženklus, įspėjančius apie laukinius žvėris, įrengti apsauginius atitvarus, užtikrinti tinkamą kelio matomumą, todėl prašo ieškinį tenkinti visiškai.

5Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota Aplinkos ministerijos atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, neįrodytas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką panašiose bylose yra nurodęs, kad ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo iš valstybės už laukinio gyvūno padarytą žalą, turi pareigą įrodyti visas civilinei deliktinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas. Tą LAT pakartojo ir neseniai, t.y. 2012-04-10 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-133/2012. Ieškovės, turėdamos šioje civilinėje byloje atstovą – advokatą, neįrodė visų šių sąlygų, t.y. neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės. Byloje nėra įrodymų, kad eismo įvykio vieta, t.y. kelio 98 kilometras būtų avaringas, pavojingas ir nesaugus, todėl mano, kad valstybei nebuvo nei pareigos, nei tikslo imtis kažkokių priemonių. Ieškovių tariamą valstybės neveikimą paneigia tai, kad valstybė šiuo atveju veikė aktyviai – jos užsakymu buvo atlikti moksliniai tyrimai, susiję su gyvūnų migracija per valstybinės reikšmės magistralinius kelius, kurio metu buvo tirti keliai, tame tarpe ir šis, t.y. A6, ir identifikuoti probleminiai kelių ruožai bei pateiktos rekomendacijos įrengti aptvėrimus bei imtis kitų saugumo priemonių, kas ir buvo padaryta. Atlikus tokius tyrimus, nebuvo nustatyta, kad kelio ruožas toje atkarpoje, kur įvyko šis eismo įvykis, yra pavojingas, avaringas ir reikalaujantis imtis kažkokių papildomų priemonių. Nenustačius avaringumo, pavojingumo nėra pagrindo imtis kokių tai papildomų priemonių, taigi nėra neteisėtų valstybės veiksmų. Valstybė ir tretysis asmuo tinkamai prižiūri kelią, tai įrodo į bylą pateikti įrodymai, kad kelias yra geras, tiesus, atviras, fizinių kliūčių matomumui nėra, grioviai iškirsti. Ieškovė turi įrodyti šio kelio avaringumą, kad atsakovei kiltų civilinė deliktinė atsakomybė, tačiau ieškovė tokių įrodymų nepateikė, tuo nesiremia ir neįrodinėja. Ieškovės nenurodė ir neįrodė kokius norminius teisės aktus valstybė pažeidė, t.y. neįrodė, kad buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktai. Šiuo atveju valstybė ėmėsi tinkamų veiksmų - kelias yra gero stovio, prišingų duomenų tam ieškovės nepateikė, tretysis asmuo pateikė pažymą apie jiems priklausančiame prižiūrėti minėto kelio ruože pastatytus įspėjamuosius kelio ženklus, kurie toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, neįrengti, kadangi neprivalomi, nes nėra nustatyta, kad toje kelio vietoje yra didelis avaringumas. Tik nustačius, kad tam tikroje kelio atkarpoje yra didelis avaringumas, yra įvertinama situacija ir imamasi veiksmų – statomi atitinkami ženklai, atitvarai, imamasi kitų priemonių. Ieškovės neįrodė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Valstybė nepažeidė jokio teisės akto. Ieškovės teiginiai, jog kelias yra avaringas yra tik niekuo nepagrįsta jos nuomonė. Esant pavieniui eismo įvykiui, valstybė neturi pareigos įrenginėti ženklų ir atitvarų.Minėtas įvykis – išskirtinis, nes į eismo įvykį atvykusi policija gyvūno nematė, kadangi, kaip nurodo ieškovė, šis buvo nubėgęs. Vairuotoja nebuvo tikra duodama parodymus, koks tai buvo gyvūnas. Nėra įrodymų ir duomenų, kad policija tyrė, su kokiu gyvūnu susidūrė ieškovės vairuojama transporto priemonė. Yra tikimybė, kad ieškovės automobilis susidūrė su naminiu gyvūnu, nes susidūrimo objekto – laukinio gyvūno faktas nebuvo nustatytas. Tai dar vienas pagrindas ieškinį atmesti.

6Trečiojo asmens VĮ „Utenos regiono keliai“ atstovė J.K. pilnai palaikė atsakovės poziciją ir nurodė, kad minėtas kelias yra ne siauras ar kalvotas, kelio atkarpa tiesi – tai II kategorijos magistralinis kelias, t.y. didžiausios priežiūros kelias, turintis nustatytus savo techninius parametrus. Šalia tokio kelio gali augti medžiai, krūmai, o norint juos kirsti, sprendžiama ar jie kelia pavojų eismo saugumui. Prie šio kelio yra krūmai, pavienės medžių grupės, bet tikrai ne miškas, kaip teigia ieškovė. Kelio ženklas „Laukiniai žvėrys“ statomas prieš kelio ruožą, tik atlikus tyrimą, įvertinus aplinkybes, kad jis būtinas. Dėl pavienių eismo įvykių tokie ženklai nestatomi. Yra remiamasi ir protingumo kriterijumi, nes kelio ženklų taip pat neturi būti per daug. Buvo užsakytas mokslinis darbas, ištirti visi magistraliniai keliai ir nustatyti pavojingi ruožai juose. Anykščių rajone nėra nustatyti gyvūnų migracijos keliai. Kur yra nustatyti pavojingi kelių ruožai, ten yra įrengti kelio ženklai, atitvarai ar pralaidos gyvūnams. Ar statyti kelio ženklus yra svarstoma, nagrinėjamos pažymos, įvertinama policijos pateikta kelių eismo įvykių statistika ir t.t. Šiuo metu toje kelio vietoje, kur įvyko eismo įvykis, ir dabar kelio ženklo, įspėjančio apie laukinius žvėris, nėra. Tas pavienis gyvūnas, su kuriuo susidūrė ieškovės vairuojamas automobilis, galėjo atklysti iš bet kurio netoliese esančio miško, tačiau tai nėra pagrindas toje vietoje jau statyti apie tai įspėjantį kelio ženklą.

7Trečiojo asmens atstovas D. S. palaikė atsakovo poziciją, taip pat pritarė trečiojo asmens atstovės išsakytai pozicijai ir duotiems paaiškinimams ir papildomai paaiškino, kad maždaug 0,5 km - 1 km. atstumu nuo tos kelio vietos, kur įvyko eismo įvykis, yra miškų masyvų, kuriuose medžiojami žvėrys. Ar statyti kelio ženklus yra svarstoma specialioje komisijoje 2 kartus per metus, analizuojant ir įvertinant iš policijos gautus duomenis. Dėl tos kelio atkarpos, kurioje ieškovė patyrė eismo įvykį, nebuvo svarstyta. Jo žiniomis, ankščiau toje vietoje tokių eismo įvykių nebuvo.

8Ieškinys atmetamas.

9Bylos duomenimis ir ieškovės A. S. bei ieškovių atstovo paaiškinimais nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 6 d., apie 12.20 val., ieškovė A. S., nepažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimų, vairuodama ieškovei B. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Renaul Espace“, valst. Nr. ( - ), kelio Kaunas – Zarasai – Daugpilis 98,200 kilometre susidūrė su į kelią išbėgusiu gyvūnu, kuris po susidūrimo nubėgo. Įvykio metu buvo apgadinta ieškovei B. S. nuosavybės teise priklausiusi transporto priemonė „Renaul Espace“, valst. Nr. ( - ) (b.l. 7-13, 101-104).

10Ieškovė A. S. nurodė, kad minėto eismo įvykio metu ji susidūrė su dideliu laukiniu gyvūnu – jos manymu, briedžiu. Atsakovės atstovė bei trečiojo asmens atstovai dėl tokio ieškovės teiginio abejojo, nes gyvūną vos akimirką matė tik viena A. S., kuri buvo išsigandusi, gyvūnas po eismo įvykio pasišalino, jo nerado ir į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykį sukėlė laukinis gyvūnas – briedis, todėl mano, kad egzistuoja lygiavertė tikimybė, kad eismo įvykį galėjo sukelti ir į kelią išbėgęs naminis gyvūnas,pvz.karvė.

11Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 str. įtvirtintą rungimosi principą ir 178 str. reglamentuojamą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Dėl to, būdamas nepriklausomas ir nešališkas, teismas turi išklausyti abi šalis, kurios privalo įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, sudarančias ieškinio reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindą. Įrodinėjamų aplinkybių apimtis turi atitikti ieškinio reikalavimų pobūdį. Tiek įstatyme, tiek teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje nereikalaujama, jog aplinkybės būtų absoliučiai įrodytos, jų konstatavimui užtenka įrodymų, kurie būtų pakankami ir leistų daryti išvadą apie tam tikros aplinkybės buvimą. Dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 str.). Kasacinio teismo išnagrinėtose bylose pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „ Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; kt.).

12Kadangi gyvūną tik labai trumpą laiko tarpą prieš ir po įvykio matė tik viena ieškovė A. S., gyvūnas po eismo įvykio nubėgo ir nebuvo rastas, tam tikros abejonės dėl fakto, kad eismo įvykį sukėlė būtent laukinis gyvūnas, buvimo išlieka, tačiau byloje esančiais įrodymais nustatytų aplinkybių visuma - ieškovės A. S. teisme duoti paaiškinimai (kad jos vairuojamas automobilis susidūrė su staiga iš dešinės kelio pusės į važiuojamąją kelio dalį išbėgusiu raguotu gyvūnu, kuris jos manymu, buvo briedis, kad vieta yra iš dalies apaugusi medžiais ir krūmais , o į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai pakomentavo, kad laukinis žvėris galėjo būti išbaidytas medžiotojų, nes netoliese miško plotose vyksta medžioklės), kurie atitinka eismo įvykio dieną policijos pareigūnams jos duotus paaiškinimus (b.l. 102), tai, kad eismo įvykis vyko šviesiu paros metu (b.l. 103), kad transporto priemonė po eismo įvykio buvo smarkiai apgadinta (b.l. 31-35, 39-40), transporto priemonės apgadinimo pobūdis atitinka ieškovės A. S. paaiškinime išdėstytas aplinkybes, kad gyvūnas, sukėlęs eismo įvykį, po šio nubėgo, užfiksavę eismo įvykį ir įvykio vietą bei transporto priemonę apžiūrėję, paėmę vairuotojos A. S. paaiškinimus (b.l. 101-103) policijos pareigūnai priėjo išvados, kad ieškovės vairuojama transporto priemonė susidūrė su laukiniu gyvūnu, dėl ko, vadovaudamiesi ATPK 250 str. 1 p., 2011-11-08 nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos (b.l. 104), trečiojo asmens atstovo D.S.teisme duotas paaiškinimas (kad maždaug 0,5 km - 1 km. atstumu nuo kelio yra ir miškų masyvų, kuriuose medžiojami žvėrys), tai, kad byloje nėra duomenų, kad po šio eismo įvykio dėl sužaloto naminio gyvūno arba asmens žinioje esančio laukinio gyvūno kas nors būtų kreipęsi į Anykščių rajono ar kitų rajonų ar miestų policijos komisariatus, pagrįstai leidžia manyti esant labiau tikėtina eismo įvykio susidūrus su laukiniu gyvūnu faktą buvus, nei jo nebuvus, todėl teismas šiuo atveju daro išvadą, kad eismo įvykio metu ieškovės vairuojamas automobilis susidūrė su į kelią išbėgusiu stambiu laukiniu gyvūnu , galimai briedžiu.

13CK 6.263 str. 3 d. nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Šioje normoje įtvirtinta vadinamoji netiesioginė deliktinė atsakomybė, t. y. asmens civilinė prievolė atlyginti žalą, padarytą ne tiesiogiai jo paties, bet kitų asmenų arba jo valdomų daiktų. Gyvūnai pagal įstatymą prilyginami daiktams; jų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų (CK 4.41 straipsnis).

14Pagal Laukinės gyvūnijos įstatymo 3 str.1 d. laukinių gyvūnų, gyvenančių laisvėje, savininkė yra valstybė. Taigi valstybei, kaip laukinės gyvūnijos savininkei, gali kilti pareiga atlyginti laukinio gyvūno padarytą žalą, bet tik tokiu atveju, jeigu tokia pareiga įtvirtinta įstatyme (CK 6.263 str. 3 d.). Civilinė atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą reglamentuojama CK 6.267 str. Šio straipsnio 2 d.nurodyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Taigi tokia blanketinio pobūdžio norma nukreipiama į kitus, specialiuosius, įstatymus, kuriuose turi būti reglamentuojamos laukinių gyvūnų padarytos žalos atlyginimo sąlygos – Laukines gyvūnijos įstatymą.

15Eismo įvykio metu galiojo Laukinės gyvūnijos įstatymo 2010-06-22 Nr. XI-920 redakcija (įsigaliojo nuo 2010 m. liepos 10 d.), kurios 22 str. 6 d. numato, jog valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryšys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens veiksmų arba kitų Civilinio kodekso 6.253 str. nurodytų veiksmų, ir išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dar iki Laukinės gyvūnijos įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo analogiškose bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad valstybės atsakomybė už laukinių gyvūnų padarytą žalą gali būti pripažinta tik nustačius visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę. Net ir tuo atveju, jeigu būtų taikoma atsakomybė be kaltės, asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą, privalo įrodyti tris likusias būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. nepakanka įrodyti tik žalą, kad atsirastų skolininko pareiga atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-338/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-371/2011, 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-133/2012). Tad, lyginant Laukinės gyvūnijos įstatymo 2010-06-22 Nr. XI-920 redakcijos 22 str. 6 d. normą su bendromis civilinės atsakomybės nuostatomis (CK 6.246 - 6.249 str.), kurių taikymas buvo numatytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje praktikoje analogiškose bylose iki naujos Įstatymo redakcijos įsigaliojimo, atkreiptinas dėmesys, jog pasikeitęs teisinis reglamentavimas papildomai numatė ieškovo pareigą įrodinėti atsakovo kaltę, kuri bendrais civilinės atsakomybės pagrindais neįrodinėjama, jei yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

16Asmens veiksmai laikomi neteisėtais, kai: 1) asmuo neįvykdo įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas); 2) asmuo atlieka veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti; 3) asmuo pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (generalinis deliktas) (CK 6.246 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovu yra specifinis subjektas – valstybė, kuri pagal egzistuojantį teisinį reguliavimą turi ypatumų, lyginant su kitais subjektais. CK 6.271 str. 4 d. numato, jog valstybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo veikti. Įvertinus tokį teisinį reglamentavimą, galima padaryti išvadą, jog valstybės atsakomybė negalima esant generaliniam deliktui, t.y. įrodinėjant valstybės neteisėtus veiksmus, kaip jos civilinės atsakomybės sąlygą, visais atvejais būtina nurodyti konkretų teisės aktą, kuris buvo pažeistas, arba įrodyti bendros pareigos elgtis rūpestingai bei apdairiai nevykdymą.

17Teismui pateiktame ieškinyje ieškovės bei teismo posėdžio metu jų atstovas reikalavimus grindė atsakovės neteisėtu neveikimu ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymu, kas pasireiškė tuo, jog atsakovė prie kelio neįrengė apsauginių atitvarų, eismo įvykio vietoje nebuvo galiojančių kelio ženklų, įspėjančių apie laukinius gyvūnus, tačiau nenurodė kokius konkrečiai teisės aktus atsakovė pažeidė, t.y. kokių teisės aktų pagrindu atsakovė turėjo pareigą imtis nurodytų veiksmų. Valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, veiksmų (neveikimo) neteisėtumą, kaip jos civilinės atsakomybės sąlygą, turi įrodyti ieškovės, reikalaujančios žalos atlyginimo (CPK 178 str.). Tik joms pateikus pakankamų valstybės neteisėtų veiksmų (neveikimo) įrodymų, valstybei kiltų pareiga juos paneigti, t. y. įrodyti, jog jos veiksmai buvo teisėti.

18Susipažinus su šalių, trečiojo asmens atstovų pateiktais paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais: Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos pareigūno 2011-11-06 tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio (b.l. 101), VĮ „Utenos regiono keliai“ 2012-04-03 pažyma apie kelią Nr. A6 Kaunas – Zarasai – Daugpilis, kurioje nurodytas kelio ženklo Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ išdėstymas šiame kelyje (b.l. 85), matyti, jog eismo įvykio vietoje nebuvo galiojančių įspėjamųjų kelio ženklų „Laukiniai žvėrys“ bei apsauginių atitvarų. A. S. teismui paaiškino, kad ir šiuo metu, t.y. po jos patirto eismo įvykio 2011-11-06 toje kelio atkarpoje minėtas kelio ženklas neįrengtas. Atsakovės atstovė bei trečiojo asmens atstovai tai patvirtino, nurodydami, kad toks ženklas minėto kelio atkarpoje nuo 82,60 km iki 108,30 km nebuvo įrengtas nei eismo įvykio metu, nei ir po jo, nes tokios būtinybės nebuvo nei eismo įvykio metu, nei po šio pavienio eismo įvykio (byloje nėra pateikta statistinių duomenų apie šiame kelio ruože policijos užregistruotus eismo įvykius). Kelio ženklų įrengimą reglamentuoja 1968 m. Vienoje priimta Kelio ženklų ir signalų konvencija, kurią papildo 1971 Ženevoje pasirašytas Europos susitarimas, kiti jų pagrindu Lietuvos Respublikoje priimti norminiai aktai, standartai. Tam, kad būtų konstatuota valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, taikyti technines (gyvūnus atbaidančias ir kt.) priemones laukinių gyvūnų daromai žalai išvengti, turi būti nustatyta objektyviai privaloma (kylanti iš įstatymo ar kito teisės akto arba pagrįsta bendra rūpestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo būtinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius būtent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jų intensyvumą, priežastis, lyginamojo šio kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatų.VĮ „Utenos regiono keliai“ atstovai, paaiškindami, kad įrengti atitinkamus kelio ženklus yra atliekamos įvairios studijos, analizuojami užregistruotų eismo įvykių statistiniai duomenys, po ko du kartu per metus specialioje komisijoje yra svarstoma ir sprendžiama dėl būtinybės įrenginėti kelio ženklus, kurių taip pat kelyje taip pat negali būti neprotingai daug, todėl ir po šio pavienio eismo įvykio net nebuvo svarstyta dėl galimybės toje kelio vietoje įrenginėti kelio ženklo „Laukiniai žvėrys“, kuris minėtame kelyje, nuodugniai ištyrus eismo įvykių statistiką, laukinių gyvūnų migracijos kelius, ir nustačius būtinybę yra pastatytas keturiose vietose (b.l.85). VU Ekologijos instituto mokslinio darbo sutarties „Laukinių gyvūnų migracijos per valstybinės reikšmės magistralinius kelius tyrimas, probleminių ruožų identifikavimas, pasiūlymų įrengti aptvėrimus ir kitas priemones parengimas“ 2009 m. parengtos baigiamosios ataskaitos duomenimis buvo rekomenduojama aptverti magistralinio kelio A6 atkarpą nuo 11 km. iki 23 km (b.l. 88-93), kas, kaip paaiškino trečiojo asmens atstovai, ir buvo padaryta. Be to, trečiojo asmens atstovai paaiškino, kad yra tinkamai rūpinamasi kelio A6 (kuriame vyko eismo įvykis), kuris yra II kategorijos magistralinis kelias, t.y. didžiausios priežiūros kelias, būkle, kelias tiesus, matomumas geras, yra kelio sankasos ir pateikė tai patvirtinančias fotonuotraukas (b.l. 86). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento pateiktą informaciją, Anykščių rajone 2011 m. rasta 288 briedžiai, kurių populiacija naudojama pakankamai, o rujos metu jų populiacijos keliavimas nėra ženkliai išreikštas ir neturi pastovių kelių, todėl tokio šių gyvūnų judėjimo tikrąja migracija vadinti negalima (b.l. 107). Visi šie byloje esantys duomenys patvirtina, jog kelio „Kaunas-Zarasai-Daugpilis“ būklė nuosekliai yra stebima ir vertinama valstybės ir savivaldybės institucijų. Ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kad įvykių su laukiniais gyvūnais skaičius kelio atkarpoje nuo 82,60 km iki 108,30 km. būtų toks didelis, kuris įpareigotų imtis papildomų priemonių, kurias nurodė ieškovių atstovas: įrengti įspėjamuosius kelio ženklus ir specialiuosius atitvarus, apsaugančius laukinius gyvūnus nuo išbėgimo į kelią. Trečiojo asmens atstovai teismui taip pat paaiškino, kad šioje kelio atkarpoje jiems nėra žinoma daugiau eismo įvykių susidūrus su laukiniu gyvūnu atvejų.Šis paaiškinimas neginčijamas.

19Dėl pasisakyto, konstatuotina, kad byloje nėra įrodymų, kad laukinių gyvūnų populiacija bei migracija minėtame kelio ruože kėlė ir kelia grėsmę eismo dalyvių saugumui, todėl daroma išvada, kad nebuvo pagrindo statyti įspėjamuosius ženklus, atitvarus ir imtis kitų saugumo priemonių, susijusių su laukinių gyvūnų išėjimu į kelią. Atsižvelgdamas į nuosavybės objekto, t.y. laukinio gyvūno, specifiką, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, teismas sprendžia, kad nesant objektyvių duomenų apie laukinių gyvūnų keliamą grėsmę eismo saugumui, valstybė neturi besąlygiškos pareigos visuose kelio ruožuose imtis priemonių užkirsti laukinių gyvūnų patekimą į važiuojamąją kelio dalį. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju atsakovės veiksmai ar neveikimas buvo neteisėti. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu vien įspėjamojo ženklo „Laukiniai gyvūnai“ neįrengimas būtų traktuojamas kaip atsakovo neteisėtas neveikimas, tai to nepakaktų teisiškai reikšmingam priežastiniam tokio neveikimo ir ieškovės nuostolių ryšiui konstatuoti, nes atsakovė turi ribotas galimybes valdyti laukinius gyvūnus, juolab, kad kaip paaiškino ieškovė A. S., ji važiavo 70 km/h greičiu, t.y. santykinai nedideliu greičiu, laukinis gyvūnas į kelią iššoko staiga, dėl ko transporto priemonės vairuotoja tikėtina nebūtų galėjusi išvengti susidūrimo net ir esant įspėjančiam kelio ženklui.

20Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, teismas daro išvadą, kad aplinkybių, patvirtinančių kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, padidintą pavojingumą, suponuojantį valstybės pareigą imtis sustiprintų eismo saugumo priemonių, byloje nenustatyta, taigi nėra ir teisinių prielaidų valstybės veiksmų neteisėtumui konstatuoti. Kadangi neteisėti veiksmai yra viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, tai jų neįrodžius, teismas negali vertinti kitų civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, priežastinio ryšio ir žalos, nes šios sąlygos yra glaudžiai susijusios su neteisėtais veiksmais. Būtent todėl negalimas ir betikslis yra žalos bei jos dydžio nustatymas.

21Dėl išdėstytų motyvų ieškinys atmestinas.

22Atmetus ieškinį, netenkinamas ieškovių reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 str. 1 d.).

23Atsakovę atstovaujančios institucijos įgaliota atstovė prašo iš ieškovių priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, CPK priskirtinas kitoms būtinoms ir pagrįstoms išlaidoms, t.y. kelionės į teismo posėdžius išlaidas, kurios yra pagrįstos dokumentais ir sudaro viso 247,56 Lt, todėl iš kiekvienos ieškovių priteistina proporcingai jų pareikštų ir atmestų reikalavimų dalims tenkanti minėtų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalys. Kadangi ieškovės B. S. atmestų reikalavimų dalis sudaro 5761 Lt arba 85 proc. nuo visos ieškinio sumos, o ieškovės A. S. – 1000 Lt, atitinkamai 15 proc. nuo bendros ieškinio sumos, tokiu būdu valstybę atstovaujančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos – Aplinkos ministerijos naudai iš B. S. priteistina 210,43 Lt, o iš A. S. – 37,13 Lt (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 3 p., 9 p.).

24Atitinkamai iš ieškovių į valstybės biudžetą priteistinos 21 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, t.y. iš B. S. priteistina 17,85 Lt tokių išlaidų dalis, o iš A. S. turėtų būti priteistina – 3,15 Lt (CPK 96 str. 2 d.) tokių išlaidų dalis, tačiau remiantis CPK 96 str. 6 d., minėtos išlaidos, kurių suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministre 2011-11-07 įsakymu nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (10 Lt), iš pastarosios ieškovės nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 265 str., 268 str., 269 str.,270 str., teismas

Nutarė

26ieškinį atmesti.

27Priteisti iš B. S., a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kodas 188602370, naudai 210 Lt (du šimtus dešimt litų ) 43 ct bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

28Priteisti iš A. S., a. k( - ) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kodas 188602370, naudai 37 Lt (trisdešimt septynis litus) 13 ct bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

29Priteisti iš B. S., asmens kodas ( - ) į valstybės biudžetą 17 Lt (septyniolika litų) 85 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

30Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Eigirdas... 2. ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš... 3. Teismo posėdžio metu ieškovė A. S. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti... 4. Ieškovių atstovas palaikė A. S. poziciją ir atstovaudamas teismo posėdyje... 5. Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 6. Trečiojo asmens VĮ „Utenos regiono keliai“ atstovė J.K. pilnai palaikė... 7. Trečiojo asmens atstovas D. S. palaikė atsakovo poziciją, taip pat pritarė... 8. Ieškinys atmetamas.... 9. Bylos duomenimis ir ieškovės A. S. bei ieškovių atstovo paaiškinimais... 10. Ieškovė A. S. nurodė, kad minėto eismo įvykio metu ji susidūrė su... 11. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 str. įtvirtintą rungimosi principą ir 178... 12. Kadangi gyvūną tik labai trumpą laiko tarpą prieš ir po įvykio matė tik... 13. CK 6.263 str. 3 d. nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo... 14. Pagal Laukinės gyvūnijos įstatymo 3 str.1 d. laukinių gyvūnų,... 15. Eismo įvykio metu galiojo Laukinės gyvūnijos įstatymo 2010-06-22 Nr. XI-920... 16. Asmens veiksmai laikomi neteisėtais, kai: 1) asmuo neįvykdo įstatymuose ar... 17. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovės bei teismo posėdžio metu jų... 18. Susipažinus su šalių, trečiojo asmens atstovų pateiktais paaiškinimais ir... 19. Dėl pasisakyto, konstatuotina, kad byloje nėra įrodymų, kad laukinių... 20. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, teismas daro išvadą,... 21. Dėl išdėstytų motyvų ieškinys atmestinas.... 22. Atmetus ieškinį, netenkinamas ieškovių reikalavimas dėl bylinėjimosi... 23. Atsakovę atstovaujančios institucijos įgaliota atstovė prašo iš... 24. Atitinkamai iš ieškovių į valstybės biudžetą priteistinos 21 Lt dydžio... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 265 str., 268 str.,... 26. ieškinį atmesti.... 27. Priteisti iš B. S., a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos,... 28. Priteisti iš A. S., a. k( - ) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos,... 29. Priteisti iš B. S., asmens kodas ( - ) į valstybės biudžetą 17 Lt... 30. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine...