Byla A-444-1124-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gudyno ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Indrei Mikaitei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. V. , R. S. , J. M. , A. P. , J. Š. , V. Š. , B. O. , D. B. , V. D. , D. D. , D. G. , D. I. , I. K. , J. P. , R. D. , V. Š. , I. B. , S. D. , D. J. , A. A. , K.-R. R. , L. R. , G. I. , A. B. , A. J. , V. S. , V. Ž. , A. K. , J. A. , V. J. , V. D. , Z. V. , M. J. ir A. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. M. , A. P. , R. S. , J. Š. , V. Š. , A. V. , B. O. , D. B. , V. D. , D. D. , D. G. , D. I. , I. K. , J. P. , R. D. , V. Š. , I. B. , S. D. , D. J. , A. A. , K.-R. R. , L. R. , G. I. , A. B. , A. J. , V. S. , V. Ž. , A. K. , J. A. , V. J. , V. D. , Z. V. , M. J. ir A. B. skundą atsakovui Šiaulių teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo Šiaulių teritorinės muitinės neišmokėtą darbo užmokesčio dalį: J. M. – 12809,22 Lt, A. P. – 12362,76 Lt, R. S. – 13918,10 Lt, J. Š. – 20972,98 Lt, V. Š. – 14440,42 Lt, A. V. – 22192,61 Lt, B. O. – 22974,78 Lt, D. B. – 14251,88 Lt, V. D. – 17344,56 Lt, D. D. – 7325,25 Lt, D. G. – 16526,43 Lt, D. I. – 17981,76 Lt, I. K. – 8754,60 Lt, J. P. – 13996,00 Lt, R. D. – 17394,36 Lt, V. Š. – 21299,02 Lt, I. B. – 17144,40 Lt, S. D. –17545,44 Lt, D. J. – 17511,04 Lt, A. A. – 11689,56 Lt, K.-R. R. – 10601,60 Lt, L. R. – 14821,30 Lt, G. I. – 15868,48 Lt, A. B. – 15032,91 Lt, A. J. – 13709,82 Lt, V. S. – 13568,46 Lt, V. Ž. – 23382,03 Lt, A. K. – 17868,72 Lt, J. A. – 14046,12 Lt, V. J. – 13783,92 Lt, V. D. – 17869,00 Lt, Z. V. – 14800,00 Lt, M. J. – 25737,30 Lt, A. B. – 15155,64 Lt už laikotarpį nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. rugpjūčio 8 d. Nurodė, kad viena iš valstybės tarnautojų teisė yra gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą darbo užmokestį, kurį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos. Pareiginė alga priklauso nuo pareigybės kategorijos ir pareiginės algos koeficiento, kurio vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937, 2004 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 316, 2005 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 361 ir 2006 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 298 nustatė skirtingus minimalaus valandinio atlygio ir minimalios mėnesinės algos dydžius atskirų kategorijų darbuotojams. Valstybės tarnautojams nuo 2003 metų nedidėjo minimalios mėnesinės algos dydis (430 litų), nors minimalus valandinis atlygis valstybės tarnautojams buvo didinamas nuo 2005 m. liepos 1 d., tokiu būdu sudarant galimybę diskriminuoti grupę valstybės tarnautojų, kuriems darbo užmokestis skaičiuojamas taikant minimalios mėnesinės algos dydį. Pažymėjo, kad nurodytais nutarimais buvo sukurtas toks teisinis reguliavimas, kuris diskriminuoja vienus valstybės tarnautojus kitų atžvilgiu. Minimalios mėnesinės algos ir minimalaus valandinio atlygio nustatymas turi būti siejamas su valstybės ekonomine padėtimi, todėl valstybės ekonominės padėties kitimas visiems valstybės tarnautojams turi vienodai lemti ir minimalaus apmokėjimo už darbą pasikeitimą. Be to, nustatant skirtingus minimalios mėnesinės algos dydžius atskiroms darbuotojų grupėms, buvo nesilaikoma ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos „Dėl minimalaus darbo užmokesčio nustatymo, ypač atsižvelgiant į besivystančias šalis“ 3 straipsnio nuostatų. Pareiškėjų nuomone, nurodytų Vyriausybės nutarimų nuostatos prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, lygiateisiškumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo bei apsaugos principams.

5Atsakovas Šiaulių teritorinė muitinė atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas, mokėdamas pareiškėjams darbo užmokestį, neturėjo nei finansinės galimybės, nei teisinio pagrindo taikyti jų atžvilgiu kitokį minimalios mėnesinės algos dydį nei kad nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose.

6Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog atsakovas, apskaičiuodamas ir išmokėdamas pareiškėjams darbo užmokestį, vadovavosi galiojančiomis Valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kuriais buvo patvirtintas minimalus mėnesinis atlyginimas valstybės tarnautojams, nuostatomis ir veikė teisėtai. Pažymėjo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai, ir kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos ir įstaigos, taip pat ir atsakovas, neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos jo nekonstitucingumu.

7II.

8Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. kovo 20 d. nutarimu pripažino, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalies nuostata „Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimalios mėnesinės algos dydžius“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 937 1, 2 punktai, 2004 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 316 1,2 punktai ir 2005 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 361 1, 2 punktai ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė minimalioji mėnesinė alga negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose ir organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas pažymėjo, jog atsakovas yra biudžetinė organizacija, kuri privalėjo ir privalo vykdyti įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus, tarp jų ir tuos, kurie reguliuoja valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimą. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad jiems buvo mokamas ne toks atlyginimas, kokį jie privalėtų gauti pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei poįstatyminius teisės aktus, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą mokėti pareiškėjams kitokio dydžio darbo užmokestį ar išmokėti jiems nepriemoką už nurodytus laikotarpius.

9III.

10Pareiškėjai apeliaciniais skundais prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų prašymus tenkinti. Apeliaciniuose skunduose iš esmės nurodo motyvai, analogiškus nurodytiems skunde pirmosios instancijos teismui.

11Atsakovas Šiaulių teritorinė muitinė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė įstatymą, teismų praktiką, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. kovo 20 d. nutarimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas, apskaičiuodamas ir išmokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį, vadovavosi galiojančiomis Valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kuriais buvo patvirtintas minimalus mėnesinis atlyginimas valstybės tarnautojams, nuostatomis ir veikė teisėtai.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV.

15Pareiškėjai kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo Šiaulių teritorinės muitinės priteisti jiems darbo užmokesčio nepriemoką. Skundą grindė tuo, kad, jų nuomone, pažeidžiant konstitucinius proporcingumo, teisėtų lūkesčių, asmenų lygybės principus (Konstitucijos 29 straipsnis), taip pat žmogaus teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą (Konstitucijos 48 straipsnis), buvo nepagrįstai nedidinama minimali mėnesinė alga, kurios pagrindu valstybės tarnautojams buvo apskaičiuojamas darbo užmokestis, todėl atsakovas privalo išmokėti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį buvo privalu mokėti.

16Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje; teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Taigi administracinis teismas negali spręsti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio padidinimo klausimo, negali spręsti administracinio ginčo vadovaudamasis politiniais ar ekonominiais (t. y. neteisiniais) argumentais ir, nesant tam teisinio pagrindo, įpareigoti išmokėti valstybės tarnautojui didesnį darbo užmokestį.

17Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2007 m. kovo 20 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1, 2 punktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1, 2 punktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1, 2 punktai (2005 m. balandžio 4 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1, 2 punktai (2006 m. kovo 27 d. redakcija), 2006 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1 punktas (2006 m. kovo 27 d. redakcija), ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis (toliau – ir MVA) ir mažesnė minimalioji mėnesinė alga (toliau – ir MMA) negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose ir organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, neprieštaravo (neprieštarauja) Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad minėtu teisiniu reguliavimu nebuvo paneigtas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, karių ir valstybės tarnautojų lūkestis, kad jų mėnesinis darbo užmokestis nebus mažesnis už tą didžiausią MMA, kurią kitiems dirbantiems asmenims atitinkamu laikotarpiu buvo (arba bus) nustačiusi Vyriausybė.

18Paminėtu nutarimu Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, kad Darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalies nuostata „Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė <...> gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog Darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta galimybė nustatyti nevienodus MVA ir MMA dydžius atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms, savaime nereiškia, kad kuri nors asmenų grupė yra diskriminuojama arba kad kuriai nors asmenų grupei yra suteikiama privilegijų, arba kad yra suvaržoma arba paneigiama asmens teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Valstybė gali pasirinkti įvairias darbo apmokėjimo sistemas; nėra negalima ir tokia sistema, kai darbo užmokestis yra reguliuojamas taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas tam tikras nustatytas dydis. Galimybė pasirinkti įvairias darbo apmokėjimo sistemas ir valstybės tarnybos teisinių santykių ypatumai, palyginti su darbo santykiais, suponuoja ir galimybę nustatyti skirtingas darbo apmokėjimo sistemas valstybės tarnautojams (taip pat kitų iš biudžeto finansuojamų institucijų darbuotojams) ir kitiems dirbantiems asmenims. Diferencijuotas darbo apmokėjimo santykių teisinis reguliavimas savaime nesuponuoja diskriminacinių arba su privilegijų suteikimu susijusių nuostatų.

19Kaip matyti iš paminėto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nuostatos, kuriomis valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė minimalioji mėnesinė alga negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose ir organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, nebuvo pripažintos neteisėtomis – prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl jos negalėjo (negali) būti netaikomos. Atsižvelgiant į būtent šias nuostatas pareiškėjams buvo apskaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis bylai aktualiu laikotarpiu (nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. rugpjūčio 8 d., kai įsigaliojo 2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-789, kuriuo inter alia buvo pakeisti Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalis ir šio įstatymo priedėlis bei pereita prie valstybės tarnautojų darbo užmokesčio apskaičiavimo taikant Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamą pareiginės algos bazinį dydį). Tad kadangi paminėtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nuostatos nėra pripažintos neteisėtomis (prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktams), nėra teisinio pagrindo ir teisinių argumentų teigti, kad pareiškėjams paminėtu laikotarpiu buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis, nei priklausė pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Taigi reikalavimas dėl darbo užmokesčio skirtumo (nepriemokos) priteisimo negali būti tenkinamas.

20Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad apeliaciniuose skunduose iš naujo yra keliami teisės aktų atitikties Konstitucijai ir jos principams klausimai, dėl kurių Konstitucinis Teismas jau pasisakė 2007 m. kovo 20 d. nutarime. Tačiau Konstitucinis Teismas 2006 m. birželio 6 d. nutarime pažymėjo, kad “visus bendrosios kompetencijos teismus – Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą, apygardų ir apylinkių teismus, taip pat specializuotus teismus (Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir apygardų administracinius teismus) saisto Konstitucijos 107 straipsnyje įtvirtintas Konstitucinio Teismo sprendimų jo kompetencijai priskirtais klausimais galutinumas ir neskundžiamumas; visi bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai yra saistomi Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuotos oficialios konstitucinės doktrinos <...>”. Pagal Konstituciją tik Konstitucinis teismas turi įgaliojimus spręsti, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams (Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalis). Taigi administracinis teismas negali neatsižvelgti į Konstitucinio Teismo 2007 m. kovo 20 d. nutarimą ir priimti kitokį sprendimą dėl šiuo nutarimu išspręstų klausimų.

21Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

22Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

23pareiškėjų A. V. , R. S. , J. M. , A. P. , J. Š. , V. Š. , B. O. , D. B. , V. D. , D. D. , D. G. , D. I. , I. K. , J. P. , R. D. , V. Š. , I. B. , S. D. , D. J. , A. A. , K-R. R. , L. R. , G. I. , A. B. , A. J. , V. S. , V. Ž. , A. K. , J. A. , V. J. , V. D. , Z. V. , M. J. ir A. B. apeliacinius skundus atmesti.

24Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo Šiaulių... 5. Atsakovas Šiaulių teritorinė muitinė atsiliepimu į skundą prašė jį... 6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos... 7. II.... 8. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu... 9. III.... 10. Pareiškėjai apeliaciniais skundais prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 11. Atsakovas Šiaulių teritorinė muitinė atsiliepimu į apeliacinį skundą... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas atsiliepimu į... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV.... 15. Pareiškėjai kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo Šiaulių... 16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1-2... 17. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis... 18. Paminėtu nutarimu Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, kad Darbo kodekso... 19. Kaip matyti iš paminėto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų... 20. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad apeliaciniuose skunduose iš naujo yra... 21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios... 22. Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių... 23. pareiškėjų A. V. , R. S. , 24. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą... 25. Nutartis neskundžiama....