Byla 2A-1715-230/2011
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovei adv. Valdai Grigonytei, atsakovo atstovui adv. Linui Meškiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB ,,Krasta auto“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1339-587/2011 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovui UAB „Krasta auto“, trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas V. L. patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 20 872 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis 2009-05-29 pirko automobilį ( - ) v/n ( - ) iš UAB „Okarė“ už 70 000 Lt. Šio automobilio perdavimo -priėmimo akte nurodyta, kad automobilis techniškai tvarkingas, kadangi jam buvo žinoma, kad automobilis visą laiką buvo remontuotas tik autorizuotuose BMW centruose, o perdavimo -priėmimo akto pasirašymo dieną automobilis buvo pas atsakovą, kadangi ankstesnis savininkas UAB „Okarė“ automobilį 2009-05-11 buvo atidavęs atsakovui, kaip autorizuotam automobilių BMW centrui, nes vykdant garantinį aptarnavimą reikėjo pakeisti aukšto slėgio kuro siurblį. Automobilis ilgai stovėjo pas atsakovą, ieškovas manė, kad atsakovas turi daug užsakymų ir jo automobilio remontas laukia eilės arba laukia kuro siurblio pristatymo. 2009-09-07 sužinojo, kad automobilis iš atsakovo teritorijos buvo pavogtas. Kadangi atsakovas buvo apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu, todėl tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atlygino ieškovui dalį - 32 670 Lt patirtos žalos. Kadangi atlyginta tik dalis žalos, mano, jog atėmus prarastą automobilio vertę dėl ridos 16 458,20 Lt jam liko neatlyginta 20 872 Lt žalos, nes automobilį jis pirko už 70 000 Lt. Nurodė, kad turto vertinimas buvo atliktas trečiojo asmens užsakymu, jis buvo vertintas neapžiūrint automobilio, be to, atsižvelgus į atsakovo nurodytus kitus (ne tik kuro siurblio, kuriam taikoma garantija) serviso pasiūlymus remontuoti automobilį, kurie nebuvo derinti su ieškovu. Atliekant turto vertinimą automobilio vertė pagal palyginimo požymius buvo nustatyta 74 810 Lt, vėliau ji koreguota mažinant vertę dėl ridos 16 458,20 Lt suma, ir tokiu atveju jam turėjo būti išmokėta 58 352 Lt. Tačiau vertė ir toliau buvo koreguojama nurodant, kad automobilio išlaikymas ir išvaizda netvarkinga, ir atsižvelgiant į atsakovo surašytą sąmatą, kurioje buvo išvardinti reikalingi variklio remonto darbai bei detalės, nors ieškovas su šia sąmata nebuvo supažindintas. Kadangi automobilis atsakovui buvo patikėtas remontuoti, jis buvo pavogtas iš atsakovo teritorijos, draudimas atlygino tik dalį žalos, todėl prašė likusią žalos dalį priteisti iš atsakovo.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį patenkino.

5Priteisė iš atsakovo UAB „Krasta auto“ ieškovui V. L. 20 872 Lt žalos atlyginimo ir 2 531 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei - 33,98 Lt už procesinių dokumentų siuntimą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių, eksperto paaiškinimais, nustatė, kad ieškovas 2009-05-11 automobilį ( - ), v/n ( - ) tralu nuvežė pas atsakovą į UAB „Krasta auto“ servisą remontui – kuro siurblio, kuriam buvo taikoma garantija, keitimui, dėl ko šis remontas buvo nemokamas. Teismas byloje pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita vadovavosi tik iš dalies, kadangi ji buvo atlikta atsakovo užsakymu ir jam pateikus dokumentus vertinimui atlikti. Atsakovo surašytą ir turto vertintojui pateiktą 2009-05-15 papildomą serviso pasiūlymą, kuriame buvo nurodyta, kad ginčo automobiliui reikia atlikti daug kitų remonto darbų, kurių kaina yra 28 396,01 Lt, ir kuri pasirašyta tik atsakovo darbuotojo, teismas atmetė nurodęs, kad tai nėra neginčytinas įrodymas, patvirtinantis automobiliui reikalingą remontą bei keistinas detales. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra pateikta jokio dokumento, pagrindžiančio tokį pasiūlymą remontuoti, nėra automobilio apžiūros akto, iš pasiūlymo nematyti, ar automobilis dėl jame nurodytų defektų buvo apžiūrėtas, kokiu būdu apžiūrėtas, ar mechaniniu, ar buvo pasitelkta diagnostinė kompiuterinė apžiūra. Dėl šių aplinkybių teismas nesivadovavo atsakovo serviso pasiūlyme nurodytomis aplinkybėmis ir jas laikė neįrodytomis. Atsakovo pateikta 2009-09-07 kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 09-209-158 teismas vadovavosi tik toje dalyje, kurioje yra nustatyta automobilio vidutinė rinkos vertė ir nurodomas vertės sumažėjimas dėl ridos. Teismas darė išvadą, kad nustatant žalos dydį galima remtis automobilio įsigijimo kaina, kadangi turto vertintojo nustatyta automobilio vidutinė rinkos vertė yra didesnė, nei ieškovo nurodyta jo įsigijimo kaina. Todėl teismas nustatė, kad automobilio įsigijimo kainą sumažinus gauta draudimo išmokos suma bei eksperto nustatyta suma dėl automobilio nusidėvėjimo - 16 458 Lt, ir lieka ieškovui neatlyginta žala.

6Atsakovas UAB ,,Krasta auto“ apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, vadovavosi faktais ir aplinkybėmis, kurių ieškovas neįrodė, bei nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos. Nurodo šiuos skundo argumentus: 1. Teismas, vertindamas Kelių transporto priemonės ataskaitą Nr.09-209-158, kuri pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalį yra laikoma teisinga, kol nenuginčyta, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kadangi teismas visus įrodymus turi vertinti kritiškai, todėl teismo teiginys, kad įrodymas yra vertinamas kritiškai ir dėl to atmetamas, yra nepriimtinas teismų praktikoje. Ieškovas žalos dydį skaičiavo nuo automobilio įsigijimo kainos ir nepateikė jokių įrodymų apie realią prarasto turto vertę. Kelių transporto priemonės vertinimo atskaitoje yra nustatyta automobilio rinkos vertė su PVM būtent 2009-09-07 dienai, o turto vertintojas palyginamosios vertės metodo pagrindu nustatė transporto priemonės vidutinę rinkos vertę tam, kad atsižvelgiant į vertinamo objekto skirtumus nuo palyginamųjų objektų, galėtų nustatyti šios transporto priemonės vertę. Todėl būtina skirti transporto priemonės vidutinę rinkos vertę nuo transporto priemonės rinkos vertės. Nustatant vidutinę rinkos vertę lyginamos neapgadintos transporto priemonės, o ieškovas pats automobilį tralu pristatė remontui, nes automobilis buvo nevažiuojantis, ir jam buvo reikalingas remontas. Todėl akivaizdu, kad jo kaina nėra analogiška neapgadintai transporto priemonei. Patikrinus automobilio būklę buvo nustatyta, kad reikalingas variklio remontas, dėl ko buvo sudaryta sąmata, kuri nusiųsta ieškovui, tačiau jis jos nepasirašė, jos neginčijo ir net nesidomėjo, kodėl taip ilgai remontuojamas automobilis. 2. Sprendime nurodyta, kad teismas nenukrypdamas nuo susiformavusios teismų praktikos vadovaujasi ginčo automobilio vidutine rinkos verte, kuri yra 74 810,- Lt, tačiau teigdamas, kad rinkos vertė nuo įsigijimo kainos skiriasi, o įsigijimo kaina yra mažesnė, nuostolius skaičiuoja vis tiek nuo įsigijimo kainos. Toks nuostolių skaičiavimas yra nepagrįstas, kadangi nuostolių atlyginimu turi būti užtikrinamas realios prarasto turto vertės atkūrimas, o ne įsigijimo išlaidų kompensavimas. Dėl šių priežasčių teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla.

7Ieškovas V. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog sprendimas priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai nustačius bylai reikšmingas aplinkybes. Skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nepagrįsti, kadangi atsakovo serviso pasiūlymas surašytas vienašališkai, ieškovui nežinant ir jam nedalyvaujant, atsakovui net nepranešant apie nustatytus kitus automobilio gedimus. Šis pasiūlymas automobilio savininko nepasirašytas, o juo vadovaujantis būtent ir atlikta turto vertinimo ataskaita, todėl teismas pagrįstai šiuos įrodymus vertino kritiškai ir ataskaita vadovavosi tik iš dalies. Ginčyti serviso pasiūlymą nebuvo galimybės, kadangi ją nuginčyti būtų galima tik apžiūrėjus automobilį, tačiau jis pavogtas. Apelianto teiginys, kad teismas vertino tik ieškovo pateiktus įrodymus, taip pat nepagrįstas, kadangi atsakovas savo atsikirtimams pagrįsti turėjo teisę pateikti įrodymus, prašyti apklausti liudytojus, tačiau šia teise nepasinaudojo. Atsiliepime pažymima, kad su ieškovu buvo derinamas tik aukšto slėgio kuro siurblio keitimas, šis darbas buvo garantinis, todėl dėl šio gedimo neturėtų sumažėti vertinamo automobilio rinkos vertė, o atsakovas automobilio vertintojui pateikė sąmatą darbų, kuriuos jo manymu reikėjo atlikti pavogtam automobiliui, tik tikslu sumažinti pavogto automobilio vertę. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo automobilio rinkos vertė nežymiai skiriasi nuo įsigijimo kainos.

8Tretysis asmuo AB ,,Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Sutinka su apelianto argumentu, kad automobilis buvo pristatytas nevažiuojantis ir turėjo gedimą variklio sistemoje. Taip pat sutinka su atsakovo argumentu, jog negalima painioti analogiškų techniškai tvarkingų automobilių vidutinės rinkos vertės su konkretaus automobilio rinkos verte, kuri nustatoma atsižvelgiant į konkretaus automobilio charakteristikas: pagerinimus, defektus, išlaikymo kokybę ir pan. Teismas negalėjo nesivadovauti licencijuotos turto vertinimo įmonės ,,Marleksa“ turto vertinimo ataskaita dėl ginčo automobilio rinkos vertės, kurioje buvo įvertinta būtent ginčo automobilio charakteristikos ir kuri nebuvo nuginčyta. Ieškovo pateikta ginčo automobilio pirkimo PVM sąskaita - faktūra nėra ir negali būti vertinama kaip vertinimo ataskaita.

9Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2-3 dalys), o apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

10Atsakovo paduoto apeliacinio skundo esmę sudaro pretenzijos pirmosios instancijos teismui dėl netinkamo įrodymų vertinimo, dėl ko buvo neteisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir padarytos netinkamos išvados, kas įtakojo ir netinkamą materialinės teisės normų taikymą. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo tik iš dalies vadovavosi Kelių transporto priemonės ataskaita (b.l. 23-29), patvirtinančia ginčo automobilio rinkos vertę, kadangi turto vertinimo ataskaita, kol ji nėra nuginčyta, laikoma teisinga. Ši ataskaita parengta atsakovo UAB „Krasta auto“ užsakymu, todėl laikytina rašytiniu įrodymu, o ne ekspertizės išvada, gauta CPK 212 straipsnyje numatyta tvarka. Todėl šis įrodymas vertintinas kaip rašytinis įrodymas. Pažymėtina, kad nei vienas byloje pateiktas įrodymas (ir net eksperto išvada) neturi jokios išankstinės, neginčijamos įrodomosios galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis), išskyrus CPK 197 straipsnio 2 dalyje numatytus oficialius rašytinius įrodymus, kurie turi didesnę įrodomąją galią. Nurodyta turto vertinimo ataskaita nėra oficialius rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią. Visus įrodymus teismas turi vertinti pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą objektyviu aplinkybių, kurios įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šių reikalavimų nepažeidė. Kadangi Kelių transporto priemonės ataskaita buvo parengta atsakovo turto vertintojui pateiktų įrodymų pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę vertinti šios ataskaitos išvadų pagrįstumą, nes kitos galimybės patikrinti jų pagrįstumą nebuvo dėl tos priežasties, kad automobilis buvo pavogtas ir jį realiai įvertinti nebuvo galima. Turto vertintojas automobilio vertę taip pat nustatė tik iš atsakovo pateiktų dokumentų. Turto vertintojo padaryta išvada dėl automobilio rinkos vertės pagrįstai pripažinta netinkama, kadangi atsakovo UAB „Krasta auto“ pateiktas vertintojui serviso pasiūlymas (b.l. 32-34) buvo sudarytas vien tik atsakovo, reikalingų atlikti remontų darbų ir remonto eigoje keistinų detalių nesuderinus su automobilio savininku, ir šis serviso pasiūlymas ieškovo nėra pasirašytas. Ieškovas su atsakovu nustatyta tvarka buvo sutaręs tik dėl kuro siurblio pakeitimo, ką patvirtina kitas autoserviso pasiūlymas, pasirašytas ieškovo (b.l. 31). Todėl atsakovas, keisdamas šalių susitarimo sąlygas ir išplėsdamas remonto apimtį, beje net iki 28 396,01 Lt, tokį susitarimą dėl remonto darbų turėjo įforminti tinkamai, t.y. tik ieškovui pasirašius suderintą serviso pasiūlymą. Pažymėtina, kad atsakovas teigdamas, jog ieškovas vengė suderinti remonto darbų apimtį, pažeisdamas CPK 178 straipsnyje nurodytą įrodinėjimo pareigą, byloje nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovas būtų kviečiamas dėl remonto darbų suderinimo, nors automobilis remontui buvo pristatytas 2009 m. gegužės 11 d., serviso pasiūlymas dėl didesnės remonto apimties surašytas 2009 m. gegužės 15 d., o automobilis pagrobtas 2009 m. rugsėjo 7 d. Susitarimo tinkamai neįforminus, nėra galimybės juo remtis, kaip tinkamu rašytiniu įrodymu. CK 6.644 straipsnio 1 dalis, apibrėžianti rangos sutarties sampratą, taip pat numato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Tai reiškia, kad užduotis atlikti tam tikrus darbus užsakovo neabejotinai turi būti nurodyta ir patvirtinta. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šį rašytinį įrodymą pripažino neturinčiu įrodomosios galios, todėl tokio įrodymo pagrindu atliktas kelių transporto priemonės vertinimas taip pat negali būti pripažintas tinkamu.

11Negalima sutikti su apelianto pozicija, kad Kelių transporto priemonės ataskaita nustatė būtent tikrąją automobilio vertę jo pagrobimo dieną, kadangi turto vertintojas taip pat neturėjo galimybės apžiūrėti automobilį (nes jo nebebuvo) ir nustatyti realią būtent šio automobilio vertę. Kaip jau nurodyta, turto vertintojas automobilio vertę nustatė iš atsakovo pateiktų dokumentų apie automobilio būklę, kurie surašyti vienašališkai atsakovo. Tokioje situacijoje, kai nėra vertinamo objekto, lieka vienintelė galimybė remtis pagrobtos transporto priemonės vidutine rinkos verte. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad turto vertintojas, nustatęs pagrobtos transporto priemonės vidutinę rinkos vertę, kaip pagrindą vėliau nustatyti konkretaus automobilio rinkos vertę, šioje vertinimo dalyje padarė tinkamas išvadas, ir jomis galima remtis. Ginčo tarp šalių dėl turto vertintojo nustatytos vidutinės rinkos kainos nekilo, kaip ir nekilo ginčo dėl ginčo automobilio vertės sumažėjimo dėl ridos, kurį taip pat nustatė turto vertintojas. Šios turto vertintojo išvados nebuvo įtakotos atsakovo pateikto serviso pasiūlymo duomenų, todėl teismas pagrįstai rėmėsi šia turto vertinimo ataskaitos dalimi ir, remdamasis ja, nustatė automobilio vidutinę rinkos kainą bei automobilio vertės sumažėjimą dėl ridos. Dėl nurodytų ir pirmosios instancijos teismo tinkamai nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad nustatant žalos dydį, kai automobilis yra prarastas, buvo pagrindas remtis automobilio vidutine rinkos verte. Dėl tos pačios priežasties teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į tai, kad automobilio įsigijimo kaina buvo mažesnė už turto vertintojo nustatytą vidutinę rinkos vertę, nustatydamas žalos dydį, rėmėsi būtent šia mažesne automobilio įsigijimo verte. Atsižvelgiant į tokią įrodymų vertinimo seką darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė teismų praktikoje suformuotos taisyklės, kad nuostolių atlyginimu turi būti užtikrinamas realios prarasto turto vertės atkūrimas, o ne turto įsigijimo išlaidų kompensavimas. Šiuo atveju nesant galimybės įvertinti automobilio, jo rinkos vertė buvo nustatyta byloje pateiktų įrodymų pagrindu, o būtent nustačius automobilio vidutinę rinkos vertę pagrobimo metu ir atsižvelgus į jo įsigijimo kainą.

12Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad automobilis remontui buvo pristatytas autovežiu, nes buvo nevažiuojantis, nustatant žalos dydį esminės reikšmės neturi, kadangi automobilis remontui buvo pristatytas dėl kuro siurblio gedimo, dėl ko, kaip pripažino atsakovo atstovas, ir galėjo būti nevažiuojantis. Kitokių įrodymų, kad pateiktas automobilis, turėjo kitų, nei kuro siurblio gedimas, defektų, nebuvo pateikta, o serviso pasiūlymas dėl remonto, kaip jau nurodyta, neturi įrodomosios vertės.

13Kolegija apibendrindama daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai taikė materialines teisės normas. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

15Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Priteisti iš atsakovo UAB „Krasta auto“ (įmonės kodas 121981098) ieškovui V. L. (asmens kodas ( - ) 2100 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai