Byla A-492-189-13

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RIK grupė“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo administracinėje byloje Nr. A492-189/2013 pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RIK grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RIK grupė“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „RIK grupė“ (toliau – ir Brendrovė), atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Administratoriai LT“ kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–5), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro (toliau – ir Ūkio ministras):

51. 2012 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 4-582 „Dėl finansavimo ir administravimo sutarties Nr. S-VP2-2.1-ŪM-04-K-01-313 nutraukimo ir lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą“ (toliau – ir Įsakymas 4-582);

62. 2012 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 4-583 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 4-671 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas 4-583) 1.2. punktą;

73. 2012 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 4-584 „Dėl finansavimo ir administravimo sutarties Nr. S-VP2-2.1-ŪM-02-K-01-140 nutraukimo ir lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą“ (toliau – ir Įsakymas 4-584);

84. 2012 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 4-585 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 4-450 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas 4-585) 1.2. punktą.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 15 d. sprendimu (II t., b. l. 34–40) pareiškėjo skundą atmetė.

10II.

11Pareiškėjas BUAB „RIK grupė“ padavė apeliacinį skundą (II t., b. l. 68–70), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

12Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti skundžiamų įsakymų (Nr. 4-582, 4-583, 4-584, 4-585) galiojimą.

13Nurodo, kad ginčijamų įsakymų galiojimo nesustabdymas ir vykdymas reikštų tai, kad pareiškėjas turi grąžinti Europos Sąjungos finansinės pramos lėšas į Ūkio ministerijos sąskaitą. Teigia, kad prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tiesiogiai susijusios su skundo reikalavimais, todėl jų taikymas ar netaikymas gali turėti įtakos būsimo teismo sprendimo vykdymui. Paaiškina, kad jei prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės nebus pritaikytos, o pareiškėjo skundas bus patenkintas ir ginčijami įsakymai panaikinti, pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas gali pasunkėti ar būti neįmanomas.

14Teisėjų kolegija konstatuoja:

15III.

16Prašymas atmestinas.

17Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, paprastai turėtų atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS6-496/2006, AS15-622/2006, AS16-528/2007, AS444-244/2008).

19Pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti skundžiamų įsakymų (Nr. 4-582, 4-583, 4-584, 4-585) galiojimą. Nustatyta, kad Ūkio ministro įsakymais Nr. 4-582 bei Nr. 4-584 Bendrovei buvo nurodyta per 60 kalendorinių dienų nuo šių įsakymų įsigaliojimo į Ūkio ministerijos sąskaitą grąžinti Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų – atitinkamai 182 819,72 Lt bei 71 500 Lt. Ūkio ministro įsakymais Nr. 4-583 bei 4-585 buvo pakeisti atitinkami Ūkio ministro įsakymai, kuriais buvo patvirtintas sąrašas subjektų, gaunančių finansavimą pagal atitinkamą Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ekonomikos augimo veiksmų programą, iš sąrašo pašalinant Bendrovę.

20Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, pagal kurias asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008, 2011 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-295/2011).

21Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindžia tuo, kad nesustabdžius įsakymų galiojimo jis turės grąžinti Europos Sąjungos finansinės pramos lėšas, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas gali turėti įtakos būsimo teismo sprendimo vykdymui, kad jei prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės nebus pritaikytos, o skundas bus patenkintas, gali pasunkėti ar būti neįmanomas pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas.

22Įvertinus pareiškėjo prašymo argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjas apskritai nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip sudarančios prielaidas manyti, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomas, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė, jog šioje byloje priimto sprendimo įvykdymas iš tiesų bus apsunkintas ar pasidarys negalimas.

23Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjo prašymas yra abstraktaus pobūdžio, tračiau įvertinusi bylos medžiagą ir pareiškėjo poziciją, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas ginčijamų įsakymų galiojimo nesustabdymą galbūt sieja su finansiniais sunkumais juos vykdant – grąžinant gautą finansinę paramą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas yra bankrutuojanti įmonė (teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ir administratoriaus paskyrimo įsiteisėjo 2012 m. sausio 3 d.), o vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu – įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės – byloje ginčijamų įsakymų, kuriais pareiškėjui duodami nurodymai grąžinti gautą paramą, galiojimo sustabdymo, taikymas, neturės jokios teisinės reikšmės, nes šių administracinių aktų vykdymas, atsižvelgus į jų pobūdį ir pareiškėjo statusą, yra reglamentuotas įstatymu.

24Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, į faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

26pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RIK grupė“ prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkinti.

27Nutartis neskundžiama.