Byla 2S-248-372/2011

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Simonaitienės, kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. patikslintą skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Vaivai Šimkienei, A. M., išvadą duodančiai institucijai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl antstolio patvarkymo parduoti nekilnojamąjį turtą iš varžytynių.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Pareiškėja J. J. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą, prašydama panaikinti antstolės Vaivos Šimkienės patvarkymą parduoti nekilnojamąjį turtą iš varžytinių. Nurodė, kad nebuvo informuota apie iš varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypo ir nebaigto įrengti sodo namelio, esančių ( - ) areštą, nedalyvavo aprašant turtą, surašant turto arešto aktą, nebuvo informuota, kada ir kas vertins iš varžytynių parduodamą nekilnojamąjį turtą, tokiu būdu buvo pažeistos jos, kaip skolininkės teisės. Pažymėjo, kad antstolė V. Šimkienė nepranešė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui apie tai, kad parduodamas nekilnojamasis turtas, kuriame kartu su ja gyvena nepilnametis vaikas ir tas turtas yra vaiko vienintelė gyvenamoji vieta. Teigė, kad vykdomojoje byloje nėra teismo leidimo iš varžytynių parduoti nekilnojamąjį turtą, kuriame gyvena nepilnametis. Atkreipė dėmesį į tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos yra pareiškusi ieškinį, kuriuo reikalaujama iš varžytinių parduodamą sodo namelį, kaip savavališką statybą, nugriauti, todėl pareiškėjos nuomone, šis turtas iš varžytynių negali būti parduodamas.

5Šiaulių rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškėjos J. J. patikslintą skundą ir suinteresuoto asmens A. M. atstovės prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjai skyrimo atmetė. Nurodė, kad turto arešto aktas antstolės pareiškėjai buvo siųstas registruotu laišku ir, pagal vykdomosios bylos medžiagą, įteiktas J. J.. Pažymėjo, kad J. J., nesutikdama su turto įkainojimu, per penkias dienas nuo tos dienos, kai gavo turto arešto aktą, turėjo teisę pareikšti prieštaravimus, tačiau J. J., turėdama prievolę domėtis vykdymo eiga, šios teisės nerealizavo ir prieštaravimų nepareiškė. Teismo vertinimu, antstolė V. Šimkienė neturėjo pareigos pranešti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui apie tai, kad parduodamas nekilnojamas turtas, kuriame kartu su pareiškėja gyvena nepilnametis vaikas ir tas turtas yra vaiko vienintelė gyvenamoji vieta, jog negautas teismo leidimas parduoti šį turtą, kadangi tokia antstolės pareiga nėra įtvirtinta CPK normose. Teismas pažymėjo, kad tai, jog su pareiškėja J. J. gyvena jos nepilnametis vaikas, dar nereiškia, kad priverstinis skolos išieškojimas negali vykti, nes tokiu atveju būtų pažeisti kreditoriaus interesai atgauti skolą. Teismas nevertino kitų pareiškėjos teiginių dėl savavališkos statybos ir dėl to iškeltos civilinės bylos, kadangi tai nesusiję su antstolės V. Šimkienės atliktais veiksmais dėl turto pardavimo iš varžytynių.

6Atskiruoju skundu apeliantė J. J. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartį ir tenkinti jos skundą, nepriteisti suinteresuotam asmeniui A. M. 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai. Atskirajame skunde iš esmės atkartojami patikslinto skundo argumentai. Papildomai nurodoma, kad teismas nevertino fakto, kad pareiškėja su kreditoriumi gali atsiskaityti kitais būdais, neparduodant nekilnojamojo turto. Pažymima, kad neaišku, kas sudarė vertinimo paslaugų sutartį, ar antstolė V. Šimkienė, ar G. Š..

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. M. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8Suinteresuotas asmuo savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

91. Nurodo, kad antstolės Vaivos Šimkienės veiksmai yra teisėti.

102. Pažymi, kad pareiškėja J. J. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

113. Teigia, kad faktas, jog pareiškėja turi nepilnametį vaiką, nereiškia, kad antstolė negali realizuoti skolininkui nuosavybės teise priklausančio būsto.

124. Mano, kad pareiškėjos atskirasis skundas nemotyvuotas.

135. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja nepagrįstai vilkina Lietuvos apeliacinio teismo 2010-06-07 sprendimo įvykdymą.

14Atskirasis skundas atmestinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

16Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė iš esmės nesuformuluoja atskirojo skundo argumentų, o atkartoja savo skundo ir patikslinto skundo teiginius, kurie jau buvo nagrinėti pirmosios instancijos teismo.

17Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia, kad, įgyvendindamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo (2002 m. gegužės 9 d. Nr. IX-876) 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).

18Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad antstolis pažeidė įtvirtintą pareigą informuoti pareiškėją apie atliekamus veiksmus, t. y. neinformavo apie pradėtus vykdomuosius veiksmus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad turto arešto aktas pareiškėjai buvo siųstas registruotu laišku ir, pagal vykdomosios bylos medžiagą, buvo jai įteiktas. Pažymėjo, kad J. J., nesutikdama su turto įkainojimu, per penkias dienas nuo tos dienos, kai gavo turto arešto aktą, turėjo teisę pareikšti prieštaravimus, po ko antstolė turto vertei nustatyti būtų skyręs ekspertizę, tačiau J. J. šios teisės nerealizavo, prieštaravimų nepareiškė.

19Teisėjų kolegija pažymi, kad informavimas apie varžytynes gali būti bendrasis ir specialusis. Bendrasis – kai informuojama visa visuomenė viešu skelbimu antstolių kontoros skelbimų lentoje, turto buvimo vietos vietiniame laikraštyje, interneto tinklalapyje bei ant paties nekilnojamojo turto (CPK 706 str. 1, 2 d.). Specialusis informavimas apie varžytynes – kai apie turto pardavimo iš varžytynių laiką ir vietą antstolis pasirašytinai praneša išieškotojui ir skolininkui asmeniškai arba registruotu laišku (CPK 706 str. 3 d.). Apie įvyksiančias apeliantei priklausančio turto varžytynes antstolė paskelbė specialiame antstolių internetiniame tinklalapyje (41 v. b. l.) ir turto buvimo vietos laikraštyje (42–43 v. b. l.). Be to, pati apeliantė skunde pripažino, kad pranešimą apie varžytynes gavo 2010-09-03 (182 b. l.). Dėl to apeliantė, nemokėdama išieškotojui priteistos sumos, žinojo, kad skola bus išieškota iš jai priklausančio turto, t. y. kad apeliantei priklausantis turtas bus parduotas iš varžytynių (realizuotas priverstine tvarka), todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl jos, kaip skolininkės, teisių pažeidimo.

20Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2010-09-03 apeliantė pateikė antstolei Vaivai Šimkienei prašymą leisti priteistą sumą mokėti dalimis (44 v. b. l.). Tačiau 2010-09-07 pareiškime išieškotojo atstovė advokatė Diana Oseckienė nurodė, kad išieškotojas A. M. nesutinka su skolininkės prašymu dėl priteistos sumos – 112 381,17 Lt mokėjimo dalimis. Todėl, remiantis tuo, kad prieš tai nurodyta, teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo argumentus dėl jos galimybių atsiskaityti su išieškotoju kitais būdais, neparduodant nekilnojamojo turto.

21Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90). O apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

22Pažymėtina, kad tiek pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų, tiek atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti antstolio atlikto procesinio veiksmo, kuriuo nuspręsta parduoti iš varžytynių pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą, neteisėtumą.

23Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 4 punktu, kuris numato, kad priteistino užmokesčio dydis negali viršyti šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad apeliantės skundas nagrinėtas apeliacine rašytinio proceso tvarka, suinteresuoto asmens A. M. išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažinamos nuo 2 500 Lt (197–198 b. l.) iki 500 Lt. Todėl atmetus atskirąjį skundą, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, iš apeliantės J. J. priteistina suinteresuotam asmeniui A. M. 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

24Kiti atskirojo skundo teiginiai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Apeliantės atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra įstatymo pagrindo, atskirasis skundas atmestinas, o Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Absoliučių Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

26Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

27Priteisti iš apeliantės J. J. (a. k. ( - ) adresas: ( - )) 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti suinteresuoto asmens A. M. (a. k. ( - ) adresas korespondencijai: ( - )) naudai.