Byla e2A-790-436/2015

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininko), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo „COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S. A. Vienna Insurance Group“, veikiančio per „COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S. A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-10457-920/2014 pagal ieškovo „COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S. A. Vienna Insurance Group“, veikiančio per „COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S. A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei UAB „Voluktė“, trečiasis asmuo UAB „Grifitas“, AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

4ieškovė ieškinyje prašė iš atsakovės jos naudai priteisti 12496,41 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad trečiojo asmens UAB „Grifitas“ prašymu ieškovė parengė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią turėjo būti apdrausta transporto priemonės „Mercedes Benz 2451 Actros“. 2011-11-24 draudimo sutartis buvo įtraukta į sudarytų draudimo sutarčių bazę. 2011-11-25 UAB „Grifitas“ informavo ieškovę, jog klientas apsigalvojo ir prašo nutraukti šią draudimo sutartį nuo jos sudarymo datos. Klientui apsigalvojus ir nusprendus, jog sutarties su ieškove jam nereikia, ieškovė anuliavo minėtos transporto valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

52011-12-05 ta pati transporto priemonė važiuodama Vokietijoje padarė avariją – įvažiavo į namo kampą. Atsakingu už šiuo eismo įvykiu padarytą žalą pripažintas transporto priemonės Mercedes Benz 2451 Actros valdytojas, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Voluktė“. Vokietijos draudimo įmonė Huk-Coburg atliko aukščiau nurodyto eismo įvykio padarytos žalos administravimą bei pateikė ieškovei žalos atlyginimą pagrindžiančius dokumentus ir sąskaitą su prašymu sumokėti 3619,21 eurų dėl 2011-12-05 eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimo. Pagal pateiktą pretenziją ieškovas 2013-10-11 sumokėjo Vokietijos draudimo įmonei Huk-Coburg 15 200,68 Lenkijos zlotų/ 12496,41 Lt.

6Ieškovas nustatė, kad prieš tai minėta transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovė 2014-02-11 nusiuntė atsakovei, kaip automobilio valdytojai (savininkei), kuriai kyla pareiga atlyginti padidinto pavojaus šaltinio padarytą žalą, pretenziją atlyginti 2011-12-05 eismo įvykiu padarytą žalą. 2014-02-21 ieškovė gavo atsakovės atsakymą, kuriame ji nurodė, jog jokių sutarčių su ieškove nebuvo sudariusi, todėl jai nesuprantamas žalos atlyginimas draudimo bendrovei Huk-Coburg. Kadangi ieškovė įvykdė prievolę už trečiąjį asmenį (atsakovę), tai jog ieškovė nebuvo sudariusi sutarties su atsakove, nepanaikinta ieškovės teisės iš už žalą atsakingo asmens susigrąžinti ieškovės išmokėtas sumas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė.

9Teismas nurodė, kad CK 6.1015 straipsnyje nustatytiems subrogacijos santykiams atsirasti būtini, visų pirma, draudėjo (naudos gavėjo) ir atsakingo už žalą asmens santykiai ir tik esant tokiems santykiams draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, „įstoja“ vietoje draudėjo (naudos gavėjo) į santykį su atsakingu už žalą asmeniu. Tai reiškia, kad ieškovei, reiškiančiai ieškinį subrogacijos tvarka, tenka CPK 178 str. įtvirtinta procesinė pareiga įrodyti, kad iki draudimo išmokos išmokėjimo (žalos atlyginimo) egzistavo tarp draudėjo (naudos gavėjo) ir atsakingo už žalą asmens civiliniai teisiniai santykiai, būtent į kuriuos (išmokėjęs draudimo išmoką) draudikas įstoja vietoje draudėjo (naudos gavėjo).

10Ieškovė ieškinyje nurodė ir byloje esantys dokumentai patvirtina, kad 2011-11-24 draudimo sutartis dėl transporto priemonės Mercedes Benz 2451 Actros valdytojo civilinės atsakomybės buvo anuliuota ir ieškovė 2011-12-05 eismo įvykio metu nebuvo šios transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikas.

11Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad tarp šalių egzistavo civiliniai teisiniai santykiai, būtent į kuriuos (išmokėjęs draudimo išmoką) draudikas įstoja vietoje draudėjo (naudos gavėjo). Kadangi tarp atsakovės UAB „Voluktė“ ir ieškovo „COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S. A. Vienna Insurance Group“, veikiančios per „COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S. A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialą, kaip civilinės atsakomybės draudiko, nebuvo susiklostę draudimo teisiniai santykiai, todėl jų nesant ieškovei nekyla teisė į atlygintinos žalos išieškojimą iš atsakovės subrogacijos tvarka.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Apeliaciniu skundu ieškovas „COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S. A. Vienna Insurance Group“, veikiantis per „COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S. A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialą, prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovės visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

14Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:

  1. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 10 str. 3 dalyje nustatyta: „Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamos ir laikomos atitinkančiomis šio įstatymo nuostatas kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių arba filialų sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys“. TPVAPDĮ“ 2 str. 18 dalyje nustatyta: „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikas - asmuo (Lietuvos Respublikos draudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, įgyvendinanti steigimosi teisę ar teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, arba užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje), kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuris yra Biuro narys“. TPVCAPDĮ 2 str. 20 d. nustatyta: Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausta transporto priemonė - transporto priemonė, kuriai galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis ar kita šio įstatymo reikalavimus atitinkanti draudimo sutartis. Šiuo atveju atsakovo pateikta žalioji kortelė yra išduota Rusijos draudimo bendrovės „AlfaStrakhovanie“, kuri yra ne Lietuvos Respublikos draudimo įmonė arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, įgyvendinusi steigimosi teisę ar teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, arba užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, turinti(-s) teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, be to, „AlfaStrakhovanie“ nėra Biuro narė. Be kita ko, nėra jokių duomenų, kad atsakovo pateikta žalioji kortelė prilygsta pagal TPVCAPDĮ suteikiamai draudimo apsaugai. Pažymėtina, kad Rusija nėra Europos Sąjungos narė bei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos dalyvė. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo pateikta žalioji kortelė negali būti prilyginama draudimo sutarčiai pagal TPVCAPDĮ, o atsakovas laikytinas neįvykdęs imperatyvių reikalavimų, t. y. neapdraudęs krovininio automobilio valdytojo civilinės atsakomybės pagal TPVCAPDĮ. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra jokio pagrindo abejoti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pateikiamais duomenimis, pagal kuriuos eismo įvykio dieną nebuvo sudaryta galiojančių draudimo sutarčių krovininiam automobiliui. Be kita ko, ieškovo įsitikinimu, atsakovui kaip juridiniam asmeniu ir profesionalui, kurio pagrindinė veikla yra krovinių pervežimas ir gabenimas autotransportu, turėjo būti žinomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinis reguliavimas.
  2. Šiuo atveju atsakovui, nuosavybės teise valdančiam didesnio pavojaus šaltinį transporto priemonę - krovininį automobilį, kuriuo 2011-12-05 buvo padaryta žala, kyla civilinė atsakomybė. Pažymėtina, jog byloje ginčas dėl to, ar atsakovas atsakingas už padarytą žalą, nebuvo kilęs. Kadangi krovininis automobilis eismo įvykio dieną nebuvo apdraustas, atsakovui, kaip transporto priemonės valdytojui, kyla pareiga atlyginti eismo įvykiu padarytą žalą.
  3. Ginčo dėl to, ar 2011-11-24 draudimo sutartis galiojo, nėra, abi šalys nurodė, jog tarp jų nebuvo susiklostę draudimo teisiniai santykiai. Apeliantas ieškinyje taip pat nurodė savo reikalavimo teisinį pagrindą - CK 6.50 str. 1, 3 d. - bei pažymėjo, jog už trečiąjį asmenį įvykdė prievolę, t. y. atlygino žalą ne draudimo sutarties pagrindu, todėl prašė priteisti iš atsakovo žalą, kurią jis nesant draudimo sutarties atlygino už atsakovą. Vis tik pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad draudimo sutartis nebuvo sudaryta ir CK 6.1015 straipsnis netaikytinas, ieškovo ieškinį atmetė, Apeliantas nesutinka su tokiu teismo sprendimu, kadangi CK, kaip minėta, numato kitus subrogacijos atvejus. Pažymėtina, kad nenustačius pagrindo taikyti specialiąją teisės normą (CK 6.1015 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netaikyti bendrosios teisės normos (CK 6.50 str. 3 d.) Tai, kad ieškovas nebuvo sudaręs draudimo sutarties su atsakovu, nepanaikina ieškovo teisės iš už žalą atsakingo asmens reikalauti ieškovo išmokėtos sumos, priešingai, teisės aktuose numatyti specialūs teisiniai pagrindai, taikytini analogiškose situacijose (CK 6.50 str. 3 d.). Ieškovas, kaip bet kuris kitas fizinis ar juridinis asmuo turi subrogacijos pagrindu atsiradusią teisę į žalos atlyginimą, jeigu jis už skolininką įvykdė prievolę, net jei prievolę jis įvykdė ne draudimo sutarties pagrindu. Tai, kad ieškovas, vertinant bendrai, vykdo draudimo veiklą, negali būti pagrindu netenkinti ieškovo reikalavimo.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Grifitas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

16Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:

  1. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas neįvykdė jam imperatyvioms teisės normomis nustatytos pareigos Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę ?statymų nustatyta tvarka apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Trečiasis asmuo su tokia apelianto pozicija nesutinka, kadangi pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 4 str. 1. d. Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Priešingai negu nurodo apeliantas transporto priemonė MB2541 valst. Nr. ( - ) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu 2011-10-11 buvo apdrausta kompanijoje „Alfa Strakhovanie“. Draudimo polisas galiojo iki 2012 m. spalio 10 d.
  2. Civilinei atsakomybei dėl neteisėtų veiksmų atsirasti yra būtini elementai:1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.) ir 3) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės veiksmų ir žalos (CK 6. 247 str.); 4) kaltė (CK 6.248). Tik nustačius šias visas sąlygas atsiranda prielaidos žalos atlyginimui, t.y. nesant vieno iš jų, teisė j turtinės žalos atlyginimą negalima. Šiuo atveju, minėtos sąlygos visumoje neegzistuoja, todėl nėra pagrindo atsirasti tokiai atsakovo atsakomybei, kokią nurodo apeliantas. Pažymi, kad aukščiau dėstomos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas neturi pareigos atlyginti apeliantui nurodytos žalos, nes nėra visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti.
  3. Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas pareigas. Draudiminio įvykio dieną - 2011-12-05 galiojo draudiminė apsauga, todėl Huk-Coburg žalos atlyginimo turėjo reikalauti iš atsakingo draudiko, vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 str. 5 d.
  4. Pagal CK 6.50 str. prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. LR CK 6.102. str. 3 d. nustato, kad draudžiama perleisti reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t.t.). Darytina išvada, kad žalos atlyginimo reikalavimas neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu bei prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai.
  5. Ieškovei, reiškiančiai ieškinį subrogacijos tvarka, tenka CPK 178 str. įtvirtinta procesinė pareigą įrodyti, kad iki draudimo išmokos išmokėjimo žalos atlyginimo egzistavo tarp draudėjo (naudos gavėjo) ir atsakingo už žalą asmens civiliniai teisiniai santykiai, būtent į kuriuos (išmokėjęs draudimo išmoką) draudikas įstoja vietoje draudėjo (naudos gavėjo). Kadangi tarp atsakovo ir apelianto, kaip civilinės atsakomybės draudiko, nebuvo susiklostę draudimo teisiniai santykiai, todėl jų nesant apeliantui nekyla teisė į atlygintinos žalos išieškojimą iš atsakovės subrogacijos tvarka. Apeliantas nebuvo nurodytos transporto priemonės draudikas, todėl apeliantas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo atlyginti žalą.
  6. Jeigu visgi daryti prielaidą, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta (nors dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių laikomasi pozicijos, kad transporto priemonė buvo apdrausta), tik Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę išmokėti išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju, jeigu apeliantas laikėsi pozicijos, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta, apeliantas neturėjo jokio teisinio pagrindo atlyginti 2011-02-05 eismo įvykiu padarytą žalą, kadangi tokia teisė yra suteikta tik Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.
  7. Kadangi, apeliantas per klaidą sumokėjo žalą Vokietijos draudimo bendrovei Huk- Coburg, todėl klausimas dėl žalos atlyginimo yra spręstinas tik tarp apelianto ir Vokietijos draudimo bendrovės Huk-Coburg.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

19Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20Byloje nustatyta, kad transporto priemonė – sunkvežimis Mercedes Benz 2451 Actros, valst. Nr. ( - ) vairuojamas V. B., Vokietijoje 2011-12-05 sukėlė eismo įvykį, kurio metu transporto priemonė apgadino pastato sieną. Šio eismo įvykio kaltininkas pripažintas minėtos transporto priemonės vairuotojas, o šios transporto priemonės valdytojas yra atsakovas UAB „Voluktė“ (b. l. 12–20). Vokietijos bendrovė Huk-Coburg ieškovei pateikė dokumentus atlyginti 3619,21 Eur dydžio žalą dėl 2011-12-05 Lonberge (Vokietijoje) įvykusio eismo įvykio, už kurį atsakingas pripažintas sunkvežimio Mercedes Benz 2451 Actros, valst. Nr. ( - ) vairuotojas (b. l. 21-33). Ieškovė Vokietijos draudimo biurui nurodytą žalą (15.200,68 Lenkijos zlotų) atlygino (b. l. 56), todėl 2014-02-11 kreipėsi su pretenzija į atsakovą UAB „Voluktė“ dėl išmokėtos žalos atlyginimo ieškovui (b. l. 44–45). Atsakovė UAB „Voluktė“ į pretenziją 2014-02-19 pranešimu nurodė, kad eismo įvykio dieną su ieškovu jokių draudimo sutarčių nebuvo sudaryta, todėl ieškovas neturėjo jokių įsipareigojimų atstovauti ar dengti žalą už UAB „Voluktė“, juo labiau anksčiau minėta transporto priemonė buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 46).

21Apeliantas neginčija tos aplinkybės, kad 2011-11-24 draudimo sutartis dėl transporto priemonės Mercedes Benz 2451 Actros, valst. Nr. ( - ) valdytojo civilinės atsakomybės buvo anuliuota ir jis 2011-12-05 eismo įvykio metu nebuvo šios transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikas, tačiau atlygino šiuo eismo įvykiu padarytą žalą, veikdamas tiesiogiai per Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lenkijoje, manydama, kad ji turi tokią pareigą dėl Lietuvoje sudarytos draudimo sutarties. Aplinkybė, kad 2011-11-24 draudimo sutartis buvo anuliuota apeliantui paaiškėjo vėliau, patikrinus Lietuvos Respublikos draudiko biuro duomenų bazės duomenis (b. l. 4). Apelianto manymu, pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, jog trečiajam asmeniui įvykdžiusiam prievolę pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, ieškovui atlyginus 2011-12-05 eismo įvykio metu padarytą žalą, jis turi teisę susigrąžinti žalai atlyginti išmokėtą sumą – 12.496,41 Lt.

22Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Grifitas“ 2011-11-24 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kurios pagrindu trečiajam asmeniui išduotas draudimo sutarties liudijimas laikotarpiui nuo 2011-11-24 iki 2012-11-23 (b. l. 47). Sekančią dieną trečiasis asmuo sužinojo, kad tą pačią transporto priemonę UAB „Trado ir KO“ 2011-10-11 jau buvo apdraudusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu kompanijoje „Alfa Strakhovanie“ (draudimo polisas galiojo iki 2012-10-10), todėl 2011-11-25 kreipėsi į ieškovą dėl 2011-11-24 sutarties nutraukimo. Ginčo dėl sutarties nutraukimo tarp šalių nėra. Teisiniu ieškinio pagrindu ieškovas CK 6.50, 6.1015 straipsnius.

23Civilinio kodekso 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Vadovaujantis CK 6.1015 str. 2 d. reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

24CK 6.1015 str. 2 d. numatyta subrogacija yra reikalavimo teisės perėjimas įstatymo pagrindu – įstatyminė cesija (CK 6.101 straipsnio 4 dalis). Tai pripažįstama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB ERGO Lietuva“, UAB „ Ritranspedra“, bylos Nr. 3K-3-503/2005; 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-7-73/2007). Taigi subrogacija – tai draudėjo arba naudos gavėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui įstatymo pagrindu. Subrogacija galima tik, kai žalą padaręs asmuo ir draudėjas yra skirtingi asmenys. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp atsakovės UAB „Voluktė“ ir ieškovo „COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S. A. Vienna Insurance Group“, veikiančio per „COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S. A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialą, kaip civilinės atsakomybės draudiko, draudimo teisiniai santykiai nebuvo susiklostę. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad subrogacijos santykiams atsirasti būtini draudėjo (naudos gavėjo) ir atsakingo už žalą asmens santykiai ir tik esant tokiems santykiams draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, gali įstoti vietoje draudėjo (naudos gavėjo) į santykį su atsakingu už žalą asmeniu.

25Šiuo atveju apeliantui tenka CPK 178 str. įtvirtinta procesinė pareiga įrodyti, kad iki draudimo išmokos išmokėjimo (žalos atlyginimo) tarp žalą patyrusio asmens kaip ieškovo draudėjo (naudos gavėjo) ir atsakovės kaip atsakingo už žalą asmens susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Tokių įrodymų byloje nėra ir šios aplinkybės neginčija pats apeliantas.

26Apeliantas nurodo, kad krovininis automobilis eismo įvykio dieną nebuvo apdraustas, todėl atsakovui kaip transporto priemonės valdytojui kyla pareiga atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą.

27Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje. Biuras išmoką dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalis). Įstatymu Biurui nustatyta pareiga išmokėti kitos ES valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, ir nustatytą atlygį už žalos administravimą, jei kaltininko, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jei ji išmokėta pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

28Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad minėta transporto priemonė Lietuvoje iš viso nebuvo drausta, kadangi byloje esantys ir prieš tai aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes. Be to, kaip teisingai nurodė trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą, kad jeigu ir laikyti, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta, pagal prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą apeliantas neturėjo jokio teisinio pagrindo atlyginti 2011-02-05 eismo įvykiu padarytą žalą Vokietijos draudimo bendrovei, kadangi tokia pareiga tokiu atveju tenka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

29Pažymėtina, kad Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti draudikui mokėti draudimo išmoką, neįsitikinus draudžiamojo įvykio buvimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos, nesant tam teisinio pagrindo. Tokios ex gratia išmokos atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje „If P&C Insurance AS“ v. UAB Šeimyniškių verslo centras, AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Statinių priežiūra“, bylos Nr. 3K-3-127/2013). Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl reikalavimo perėjimo ieškovui į atsakovą CK 6.50 str. 3 d. pagrindu.

30Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, byloje esančius įrodymus vertino laikydamasis CPK nustatytų sąsajumo, leistinumo, įrodymų vertinimo taisyklių, jam pagrįstai nekilo abejonių dėl ieškinio nepagrįstumo.

31Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

33Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. ieškovė ieškinyje prašė iš atsakovės jos naudai priteisti 12496,41 Lt... 5. 2011-12-05 ta pati transporto priemonė važiuodama Vokietijoje padarė... 6. Ieškovas nustatė, kad prieš tai minėta transporto priemonė nebuvo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu už akių ieškinį... 9. Teismas nurodė, kad CK 6.1015 straipsnyje nustatytiems subrogacijos santykiams... 10. Ieškovė ieškinyje nurodė ir byloje esantys dokumentai patvirtina, kad... 11. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų konstatuoti,... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Apeliaciniu skundu ieškovas „COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S. A. Vienna... 14. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:
  1. Lietuvos... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Grifitas“ prašo... 16. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:
      17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18. Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų... 19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 20. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė – sunkvežimis Mercedes Benz 2451... 21. Apeliantas neginčija tos aplinkybės, kad 2011-11-24 draudimo sutartis dėl... 22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo UAB... 23. Civilinio kodekso 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis... 24. CK 6.1015 str. 2 d. numatyta subrogacija yra reikalavimo teisės perėjimas... 25. Šiuo atveju apeliantui tenka CPK 178 str. įtvirtinta procesinė pareiga... 26. Apeliantas nurodo, kad krovininis automobilis eismo įvykio dieną nebuvo... 27. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nacionalinis... 28. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad... 29. Pažymėtina, kad Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta... 30. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 31. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus... 32. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 33. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti...