Byla eP-9-822/2016

Dėl nutarimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Litgrid“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eAS-493-525/2015 pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Litgrid“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Litgrid“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas akcinė bendrovė „Litgrid“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) atnaujinti terminą AB „Litgrid“ skundui dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir VKEKK, Komisija) 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. O3-815 „Dėl AB „LITGRID“ planinio patikrinimo“ (toliau – ir Nutarimas) 1, 2 ir 3 punktų panaikinimo paduoti; 2) patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti VKEKK 2014 m. rugsėjo 26 nutarimo Nr. O3-815 „Dėl AB LITGRID“ planinio patikrinimo“ 1, 2 ir 3 punktus.

5Pareiškėjas nurodė, kad Komisija jam 2014 m. rugsėjo 26 d. vykusio posėdžio metu priimto ir nustatyta tvarka įforminto skundžiamo Nutarimo nuorašo iki šiol nėra atsiuntusi, o ta aplinkybė kad Nutarimas paskelbtas VKKEK interneto svetainėje nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas praleido apskundimo terminą, nes VKEKK internetinėje svetainėje nėra nurodyta konkrečių nutarimų paskelbimų data (nurodoma tik priėmimo data).

6Teismui pripažinus, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, pareiškėjas prašo jį atnaujinti. Nurodė, kad terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjo teigimu, jis tik 2014 m. gruodžio 22 d. sužinojo skundžiamo Nutarimo realias pasekmes. Jis buvo suklaidintas VKEKK, kuri savo veiksmais sukėlė pagrįstus ir teisėtus lūkesčius, kad priėmus Nutarimą nebus skiriamos naujos sankcijos už tuos pačius veiksmus. Nurodė, kad pareiškėjui nebuvo pateiktas patikrinimo aktas, pareiškėjas buvo gavęs tik patikrinimo akto projektą. Po 2014 m. gruodžio 22 d. protokolo surašymo pareiškėjas kreipėsi į VKEKK su prašymu pateikti galutinį patikrinimo aktą. Neturėdamas galutinio patikrinimo akto, pareiškėjas negalėjo tinkamai surašyti motyvų, dėl kurių 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimas Nr. O3-815 pareiškėjo vertinimu yra neteisėtas ir nepagrįstas, bei skundo paduoti anksčiau.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi netenkino pareiškėjo AB „Litgrid“ prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti. Atsisakyti priimti AB „Litgrid“ skundą atsakovui Komisijai dėl 2014 m. rugsėjo 26 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo Nr. O3-815 „Dėl LITGRID AB planinio patikrinimo“ 1, 2 ir 3 punktų panaikinimo. Nurodyta grąžinti AB „Litgrid“ 21,72 EUR žyminį mokestį.

9Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

10Ši taisyklė, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-553/2011).

11Teismas nurodė, jog Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 103 punkte numatyta, kad vieši Komisijos posėdžio nutarimai ir kita informacija paskelbiami Komisijos interneto svetainėje. Be to, Reglamento 95 punkte numatyta, kad VKEKK veiklos valdymo skyriaus darbuotojas, jeigu nutarimas nėra skelbiamas viešai Teisės aktų registre arba Komisijos interneto svetainėje, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po nutarimo pasirašymo nutarimo nuorašą išsiunčia suinteresuotiems asmenims ar institucijoms. Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, teismas priėjo išvadą, kad VKEKK nutarimai šalims yra siunčiami tik tuo atveju, kai jie nėra skelbiami viešai. Pareiškėjo skundžiamas nutarimas buvo patalpintas Komisijos internetinėje svetainėje www.regula.lt (teisinė informacija; komisijos nutarimai), todėl pareiškėjo teiginys, kad terminas, per kurį gali būti paduodamas skundas administraciniam teismui, dar nėra suėjęs, nes iki šiol nėra atsiųstas 2014 m. rugsėjo 26 d. Nutarimo nuorašas, teismo vertintas kritiškai. Taip pat įvertinęs pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes (kad priėmus Nutarimą, pareiškėjas, atsižvelgdamas į ankstesnę VKEKK praktiką, laikė, kad perdavimo veiklos pajamų sumažinimas jau ir yra paskirta poveikio priemonė), teismas nurodė, kad pareiškėjui apie 2014 m. rugsėjo 26 d. Nutarimo priėmimą buvo žinoma. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybės, teismas sprendė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti.

12Teismas taip pat rėmėsi 34 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią administracinis teismas pareiškėjo prašymu pripažinęs, kad terminas skundui (prašymui) paduoti praleistas dėl svarbios priežasties, gali skundo (prašymo) padavimo terminus atnaujinti, jeigu nėra aplinkybių, nurodytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1–7 p.

13Nurodyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, tai yra nepriklausė nuo jo valios (2008 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-367/2008).

14Nors pareiškėjas savo prašymą atnaujinti terminą motyvuoja tuo, jog tik 2014 m. gruodžio 22 d. jam paaiškėjo realios skundžiamo nutarimo sukeliamos teisinės pasekmės, VKEKK suklaidinimu dėl poveikių priemonės skyrimo bei tuo, kad jam nebuvo pateiktas patikrinimo aktas, o pareiškėjas yra gavęs tik patikrinimo akto projektą, tokie pareiškėjo argumentai teismo vertinti kritiškai. Teismas nurodė, jog pareiškėjo tikėjimas, kad jam nebus skiriamos naujos sankcijos, o jau yra paskirta poveikio priemonė, nėra susijęs su termino skundui paduoti praleidimu. Pažymėta, kad Sankcijų skyrimo taisyklėse reglamentuota sankcijų skyrimo tvarka, pagal kurią sankcijos skyrimo procedūra pradedama protokolo dėl galimai padaryto ar daromo pažeidimo surašymu, todėl, teismo vertinimu, šios aplinkybės paneigia pareiškėjo įsitikinimą, kad VKEKK suklaidino pareiškėją dėl poveikio priemonės paskyrimo ir sankcijos neskyrimo.

15Taip pat pažymėta, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, kurio atžvilgiu ne vieną kartą buvo vykdomas planinis patikrinimas, jo atžvilgiu priimami panašaus pobūdžio nutarimai kaip 2014 m. rugsėjo 26 d., todėl pareiškėjo teiginys, kad skundžiamo nutarimo teisinės pasekmės jam tapo žinomos tik susipažinus su 2014 m. gruodžio 22 d. protokolu vertintinas kritiškai. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jam nebuvo pateikiamas patikrinimo aktas, teismo nuomone, paneigiama VKEKK 2014 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. R2-(T)-3248, kuriame nurodyta, kad patvirtintas galutinis patikrinimo aktas bei jį detalizuojančios lentelės Exel formatu pareiškėjui buvo pateiktos 2014 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. R2-2376. Patikrinimo aktas po pateikimo AB „LITGRID“ nebuvo keistas ar koreguotas. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjui patikrinimo aktas buvo pateiktas dar 2014 m. rugsėjo 25 d., todėl pareiškėjo argumentas, kad tik 2014 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas gavo visą informaciją, reikalingą skundui parengti ir pažeistoms teisėms apginti, paneigtinas.

16Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad aplinkybės, ar kreiptis į teismą, tiesiogiai priklausė nuo pareiškėjo valios ir nebuvo realizuotos vien tik dėl subjektyvių, nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių. Pareiškėjas jokių kitų motyvų dėl termino atnaujinimo nepateikė. Pareiškėjas nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl VKEKK 1, 2 ir 3 punktų panaikinimo, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti netenkintas.

17Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

18III.

19Pareiškėjas AB „LITGRID“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir AB „LITGRID“ dėl Valstybinės Komisijos 2014 m. rugsėjo 26 d. Nutarimo 1-3 punktų panaikinimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

20Atskirajame skunde pateikė šiuos argumentus:

211) Kadangi Nutarimas pareiškėjui nebuvo įteiktas ir nėra aišku, kada jis buvo paskelbtas VKEKK puslapyje, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas skundo pateikimo teismui dieną dar nebuvo suėjęs. Ginčijamas Nutarimas yra individualaus pobūdžio teisės aktas, todėl jo apskundimo terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo Nutarimo įteikimo pareiškėjui dienos. Kaip pareiškėjas nurodė skunde, Nutarimas jam nebuvo įteiktas nei elektroniniu paštu, faksu, nei registruotu paštu. Komisijos interneto puslapyje Nutarimas paskelbtas ne visas (nėra Patikrinimo akto, kuriam pritarta Nutarimo 1 punktu), todėl toks viešas paskelbimas nelaikytinas tinkamu, neužtikrina pareiškėjo galimybės susipažinti su visu Nutarimo turiniu, be to, nėra aišku, kada Nutarimas iš tikrųjų buvo paskelbtas, objektyviai nėra galimybės nustatyti tokio termino kreiptis į teismas eigos pradžios. Teismas šios aplinkybės nevertino. Taip pat nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, individualus teisės aktas nėra viešai skelbiamas Teisės aktų registre, būtent todėl, pareiškėjo vertinimu, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad skundas administraciniam teismui dėl individualaus teisės akto pateikiamas per 1 mėnesį nuo jo įteikimo dienos. Pažymi, jog nors teismo nurodytame Komisijos Darbo reglamento įtvirtinta, kad nutarimai suinteresuotiems asmenims įteikiami tik tada, kai nėra paskelbiami viešai ar Komisijos puslapyje, tai neatitinka ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies. Žemesnės galios teisės aktas negali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktui, todėl VKEKK Darbo reglamento nuostatos šiuo atžvilgiu negali būti taikomos. Priešinga išvada, įvertinus, kad Reglamento 103 punktas nereglamentuoja per kiek laiko nutarimas turi būti paskelbtas VKEKK interneto puslapyje, užkerta kelią pareiškėjui realiai bei per protingą terminą gauti ir sužinoti apie jo atžvilgiu priimtus sprendimus.

222) Net ir vertinant, kad terminas skundui pateikti yra praleistas, egzistuota svarbios, nepriklausančios nuo pareiškėjo valios aplinkybės, sutrukdžiusios į teismą kreiptis laiku – nėra aiškus Nutarimo turinys, nes Nutarimu pritarta Patikrinimo aktui, nurodyta, kad jis pridedamas prie Nutarimo, tačiau šis priedas pareiškėjui taip ir nebuvo pateiktas, nebuvo ir paskelbtas viešai. Iki Komisijos posėdžio pareiškėjas buvo gavęs tik Patikrinimo akto projektą (jis su visa posėdžio medžiaga el. paštu buvo atsiųstas prieš pat 2014 m. rugsėjo 26 d. vykusį Komisijos posėdį, posėdis vyko 9.30 val., o posėdžio medžiaga buvo atsiųsta tą pačią naktį 01.08 val.). Apie galutinį Patikrinimo akto turinį pareiškėjas nebuvo informuotas. Tai, ar Patikrinimo akto projektas skyrėsi nuo galutinio Patikrinimo akto, neturi teisinės reikšmės, nes pareiškėjas to negali žinoti, kol nėra gavęs galutinio Patikrinimo akto ir sulyginęs jo su projektu. Be to, Nutarimo projekto bei galutinio Nutarimo turinys pakito – Nutarimo projekte buvo nurodyta, kad pareiškėjo perdavimo veiklos pajamos mažintinos 56,965 mln. Lt suma, o priimtame Nutarime nutarta sumažinti 51,993 mln. Lt suma. Komisijai pareiškėjo atžvilgiu 2014 m. gruodžio 22 d. surašius pažeidimo protokolą, kuriame buvo remtasi Nutarimu, pareiškėjas pats siekdamas išsiaiškinti, ar yra priimtas ir koks yra tikrasis Nutarimo bei juo patvirtinto Patikrinimo akto turinys, kreipėsi į Komisiją ir tik gavęs 2014 m. gruodžio 31 d. Komisijos atsakymą, kad Patikrinimo akto projektas nebuvo keistas ar koreguotas, jis gavo visą informaciją, kuri buvo reikalinga pažeistoms teisėms apginti ir Skundui parengti.

23IV.

24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

25Teismas nustatė, kad pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos darbo reglamentą, patvirtintą Komisijos 2012 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-47, Komisijos nutarimai skelbiami ir įsigalioja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka (98 p.). Nutarimai – norminiai teisės aktai – įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiuose nutarimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data (99 p.). Nutarimai – individualūs teisės aktai – įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose nutarimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Jeigu šie nutarimai skelbiami Teisės aktų registre, jie įsigalioja nuo jų paskelbimo, jei pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data (100 p.). Vieši Komisijos posėdžio nutarimai ir kita informacija paskelbiami Komisijos interneto svetainėje bei, prireikus informuoti visuomenę, perduodami informacijos agentūroms. Šiuo atveju pranešimo turinį Veiklos valdymo skyrius suderina su atitinkamo Struktūrinio padalinio vadovu ir atitinkamą veiklos sritį kuruojančiu Komisijos nariu (103 p.). Komisijos nutarimus registruoja Veiklos valdymo skyriaus darbuotojas jų pasirašymo dieną. Komisijos nutarimai numeruojami didėjimo tvarka iki metų pabaigos. Veiklos valdymo skyriaus darbuotojas pateikia užregistruoto nutarimo kopiją Komisijos darbuotojui – klausimo rengėjui, kuris, jeigu nutarimas nėra skelbiamas viešai Teisės aktų registre arba Komisijos interneto svetainėje, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po nutarimo pasirašymo nutarimo nuorašą išsiunčia suinteresuotiems asmenims ar institucijoms (95 p.).

26Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, jog šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–18 punktuose nurodyti teisės aktai registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registre. Pareiškėjo ginčijamas Nutarimas į Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–18 punktus nepatenka.

27Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta išvada, jog skirtingai nei teigia pareiškėjas, nagrinėjamu atveju, Nutarimą paskelbiant Komisijos internetinėje svetainėje ir neįteikiant jo pareiškėjui, teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo.

28Sprendžiant dėl termino skundui paduoti pradžios, pažymėta, jog nors Komisijos svetainėje nėra matoma konkreti Nutarimo paskelbimo data, Komisijos pateikti duomenys patvirtina, jog Nutarimas Komisijos interneto svetainėje buvo paskelbtas 2014 m. spalio 2 d.

29Kartu vertinta ir tai, jog pareiškėjo atstovai dalyvavo 2014 m. rugsėjo 26 d. Komisijos viešame posėdyje, kurio metu, pasisakius taip pat ir pareiškėjo atstovams, Komisijos nariams balsavus vienbalsiai, nutarta pritarti Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus pateiktam projektui „Dėl AB „Litgrid“ planinio patikrinimo“, t. y. priimtas Nutarimas. Prieš Komisijos posėdį pareiškėjui buvo pateikta posėdžio medžiaga (šią aplinkybę nurodo ir pats pareiškėjas), įskaitant ir Patikrinimo akto projektą, pateiktą 2014 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. R2-2376. Taigi, pareiškėjas iš anksto žinojo apie jo atžvilgiu Komisijos ketinamą priimti nutarimą, o 2014 m. rugsėjo 26 d. sužinojo apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą.

30Vis dėlto, net vertinant, jog apie Nutarimą pareiškėjas sužinojo (galėjo sužinoti) tik jį paskelbus Komisijos internetinėje svetainėje, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, atsižvelgiant į tai, jog skundas teismui pateiktas 2015 m. sausio 9 d., yra teisinga.

31Nors interneto Komisijos svetainėje Nutarimas buvo paskelbtas be priedo – Patikrinimo akto, kuriame, kaip nurodo Komisija, yra viešai neskelbtinos informacijos, Nutarimo paskelbimo interneto svetainėje dieną pareiškėjas galėjo sužinoti administracinio akto esmę, jam tapo prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus. Be to, pareiškėjas turėjo Patikrinimo akto projektą, dalyvavo Komisijos posėdyje, žinojo, jog Nutarimo projektui, taigi ir priedui, buvo pritarta. Vis dėlto, manydamas, jog Patikrinimo aktas galėjo būti pakeistas, pareiškėjas galėjo aktyviais veiksmais siekti gauti Patikrinimo aktą iš atsakovo.

32Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo tikėjimas, jog jam nebus skiriamos naujos sankcijos, o jau yra paskirta poveikio priemonė, nėra susijęs su termino skundui paduoti praleidimu. Dėl aplinkybių, jog Patikrinimo aktas nebuvo paskelbtas ir pateiktas pareiškėjui, teisėjų kolegija pasisakė anksčiau, įvertinusi, jog ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo praleisto skundo padavimo termino atnaujinimui. Be to, įvertinus tai, kada pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su Nutarimu, paskelbtu, kaip pareiškėjas akcentuoja, be Patikrinimo akto, ir tai, kada jis kreipėsi į Komisiją dėl Patikrinimo akto pateikimo (2014 m. gruodžio 23 d.), kada pateikė skundą teismui (2015 m. sausio 9 d.), padaryta išvada, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, sąžiningas, atidus, buvo pažeistas ir operatyvumo standartas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nėra.

33V.

34Pareiškėjas AB „Litgrid“ 2015 m. gruodžio 2 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eAS-493-525/2015 ir bylą priimti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

35Pareiškėjo nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai rėmėsi netinkamomis teisės normomis, nustatančiomis asmenų informavimo tvarką apie jų atžvilgiu priimtus individualius aktus, dėl ko klaidingai nustatė skundo padavimo termino skaičiavimo pradžią ir taip apribojo pareiškėjo teisę kreiptis į teismą bei teismine tvarka ginti savo interesus.

36Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) nepaisydamas įstatymo viršenybės principo (Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) ir nepagrįstai taikydamas Komisijos darbo reglamento, o ne VAĮ 8 straipsnio nuostatas ir dėl to neteisingai nustatydamas termino kreiptis į teismą eigos pradžią, nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl 2014 m. rugsėjo 26 d. Komisijos nutarimo Nr. 03-815, ir padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą jas taikant.

37Pareiškėjo įsitikinimu, norint atsakyti, ar aktas turi būti įteikiamas asmeniškai, ar skelbiamas viešai, reikia analizuoti Teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – TPĮ) 6 ir 19 straipsnių bei VAĮ 8 straipsnio nuostatas. TPĮ 19 straipsnyje yra nustatyta, kad tik TPĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyti teisės aktai yra oficialiai skelbiami Teisės aktų registre, t. y. šio prašymo apimtyje yra svarbu, kad skelbiami yra tik norminiai valstybės institucijų ir įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų (t. y. Komisijos) teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, kad Skundžiamas nutarimas yra individualus Komisijos priimtas teisės aktas, o ne norminis teisės aktas, darytina išvada, kad Skundžiamas nutarimas nėra skelbiamas viešai. Todėl Skundžiamo nutarimo (ne pilna apimtimi) paskelbimas viešai Komisijos interneto svetainėje yra Komisijos dispozityvus pasirinkimas, o ne teisės aktų reikalavimų įgyvendinimas. Be to, kaip minėta, Komisijos paskelbtas Skundžiamas nutarimas buvo be priedų – Patikrinimo akto, kuris turinio požiūriu sudaro esminę Skundžiamo nutarimo dalį,

38Tuo tarpu, Viešojo administravimo įstatymo, nustatančio valstybės institucijoms administracinių procedūrų organizavimo pagrindus (VAĮ 1 str.), 8 straipsnis imperatyviai numato reikalavimus individualiam administraciniam aktui ir pranešimo tvarką apie individualaus administracinio akto priėmimą suinteresuotai šaliai. Taigi, teismai, vertindami Skundžiamo nutarimo įteikimo momentą Pareiškėjui, turėjo išanalizuoti ir įvertinti Atsakovo veiksmus dėl Skundžiamo nutarimo (individualaus teisės akto) įteikimo Pareiškėjui VAĮ keliamų reikalavimų atžvilgiu, o ne Komisijos darbo reglamento. Atsižvelgiant į šiuo atveju taikytiną teisės aktą, teismas turėjo konstatuoti nuo kada prasideda mėnesio termino skaičiavimo momentas skundui paduoti.

39VAĮ 8 straipsnio 1–4 dalyse yra detaliai nurodomi reikalavimai, keliami individualiam administraciniam teisės aktui – šiuo atveju, Skundžiamam nutarimui – bei jo įteikimo procedūra suinteresuotam asmeniui – šiuo atveju, pareiškėjui. VAĮ 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas ir patvirtintas antspaudu. Vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 4 dalimi, apie individualų administracinį aktą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio 1–3 dalių reikalavimus, per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo turi būti raštu pranešama suinteresuotam asmeniui apie šio akto priėmimą. Taip pat, privalo būti pridėta individualaus akto, teisės aktų nustatyta tvarka, patvirtinta kopija. Pažymėtina, kad nukrypti nuo VAĮ 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų suinteresuoto asmens informavimų procedūrų galima tik tokiais atvejais, tik jei kiti įstatymai nustato kitaip.

40Teismai vadovavosi Komisijos darbo reglamente nustatyta suinteresuotų asmenų informavimo procedūra, kuri leidžia priėmus individualius teisės aktus skelbti juos Komisijos interneto svetainėje, nesiunčiant jų patvirtintų, pilna apimtimi ir raštu suinteresuotai šaliai (95 ir 100 p.). Net jei ir laikytis teismų išsakytos nuomonės, kad šiuo atveju, Komisija turėjo teisę skelbti Skundžiamą nutarimą internetinėje svetainėje ir neįteikti jo tiesiogiai pareiškėjui, pažymėtina, kad Skundžiamo nutarimo paviešinimas Komisijos internetinėje svetainėje negali būti laikomas tinkamu Skundžiamo nutarimo paskelbimu, nes skelbiant nebuvo paskelbta esminė jo sudedamoji dalis – Patikrinimo aktas. Tokiomis aplinkybėmis laikytina, kad Komisija savo internetinėje svetainėje tinkamai nepaskelbė Skundžiamo nutarimo ir nesilaikė VAĮ nustatytos viešojo administravimo subjektų priimtų individualių teisės aktų paskelbimo procedūros.

41Taip pat pažymėtina, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei LVAT savo nutartyse nenurodė konkrečios datos nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas skundo padavimo terminas. Pareiškėjo įsitikinimu, tokia teismų pozicija yra ydinga, nes pareiškėjas negali pateikti savo atsikirtimų ir apginti savo pozicijos, kai nėra aišku, nuo kurios datos pareiškėjas turėtų skaičiuoti 1 mėnesio terminą.

42Teismai nepateikė nuorodų į kitas įstatymų normas, kurios leistų nukrypti nuo VAI 8 straipsnio 4 dalyje numatytos suinteresuoto asmens informavimo procedūros, priimant individualius administracinius teisės aktus. Teismai rėmėsi tik Komisijos darbo reglamento nuostatomis, reglamentuojančiomis suinteresuotų asmenų informavimo procedūrą, skelbiant individualius aktus (ar jų nepilnas versijas) Komisijos interneto svetainėje, kuri prieštarauja VAĮ 8 straipsnio reikalavimams (t. y. aukštesnės galio aktui), numatantiems, kad priimti individualūs teisės aktai (o ne jų projektai) privalo būti įteikti asmeniui raštu.

43Teisėjų kolegija

konstatuoja:

44V.

45Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.) ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

46Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

47Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eAS-493-525/2015 paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, per kurį teismui gali būti paduodamas prašymas dėl proceso atnaujinimo (t. y. trijų mėnesių nuo tos dienos, kai prašymą padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas), nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimta 2015 m. rugsėjo 9 d., o į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas kreipėsi 2015 m. gruodžio 2 d.

48ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą remdamasis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu.

49Kaip minėta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartimi buvo sprendžiamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas. Skundą atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą ir teismui atsisakius jį atnaujinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.

50Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį

51Įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyto pagrindo užbaigtos bylos proceso atnaujinimui. Minėtoje įstatymo normoje kalbama apie proceso atnaujinimą dėl esminio materialinės teisės normų pažeidimo. Bendrojoje teisės teorijoje teisės normos yra skirstomos pagal turinį į materialines, t. y. nustatančias subjektų teisinę padėtį (teises ir pareigas), bei procesines, nustatančias tvarką, pagal kurią įgyvendinamos materialinės teisės normos. Iš pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu, faktiškai kelia klausimą dėl procesinės teisės normų, susijusių su skundo (prašymo) priėmimu bei termino skaičiavimu, galimu pažeidimu. Nei ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas, kurį nurodo pareiškėjas savo prašyme, nei kita įstatymo norma nenumato proceso atnaujinimo dėl procesinės teisės normų pažeidimo (bendrąja prasme), kaip savarankiško proceso atnaujinimo pagrindo (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 17 d. nutartį adm. byloje Nr. P-62-822/2015). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodė konkrečius procesinės teisės normų pažeidimo atvejus, kurie gali būti pagrindas atnaujinti procesą (ABTĮ 153 str. 2 d. 6, 7, 8, 9 p.). Pareiškėjas savo prašyme dėl proceso atnaujinimo šiais proceso atnaujinimo pagrindais nesiremia (šiuo aspektu žr. taip pat LVAT 2011 m. liepos 22 d. nutartį P146-64/2011).

52Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentai susiję su procesinės, o ne su materialinės teisės normų taikymu, todėl negali būti pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu.

53Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

54Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

55Pareiškėjo akcinės bendrovės „Litgrid“ prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

56Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Litgrid“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Litgrid“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo panaikinimo.

57Nutartis neskundžiama.