Byla 2A-1013-340/2014
Dėl žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Neringos Švedienės, Vytauto Zeliankos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. D. ieškinį atsakovams M. M., V. M., E. M. dėl žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama atlyginti dėl sveikatos sužalojimų padarytą žalą – priteisti subsidiariai iš atsakovų 23 439, 38 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos ieškovės naudai bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-08-02 Juodkrantės gyvenvietėje atsakovas M. M., važiuodamas dviračiu nuo kalno, nesuvaldė dviračio ir kliudė ją, ėjusią pėsčiųjų taku. Dėl šio incidento ieškovė krito bei susižalojo ranką ir koją, patirtus sužalojimus gydėsi tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėse Amerikos valstijose, kadangi yra šios šalies pilietė. Teigė, jog dėl gydymo patirtas išlaidas privalo atlyginti nepilnametis M. M. ir jo tėvai.

5Atsiliepimu atsakovas E. M. nurodė, kad žala ieškovei atsirado dėl to, kad ji ėjo draudžiamojoje vietoje ir nebuvo atsargi tiek, kiek tomis aplinkybėmis reikėjo. Pažymėjo, kad ieškovė pateikė tik 1 727, 50 Lt dydžio sumą patvirtinančius dokumentus. Teigė, kad ieškovės reikalaujama suma viršija jos patirta išlaidas, o reikalavimas priteisti neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas yra dirbtinai ieškovės sukurtos išlaidos ir neturi būti jai priteistos.

6Atsiliepimu atsakovai M. M. ir V. M. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė subsidiariai iš atsakovų 1 663, 28 Lt turtinės žalos, 1 000 L neturtinės žalos, ir 2 864, 40 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė subsidiariai iš atsakovų valstybės naudai 72 Lt žyminio mokesčio ir 21, 23 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

9Nustatė, kad eismo įvykio metu atsakovui M. M. buvo 14 metų. Atsižvelgęs į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo bei Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) nuostatas, sprendė, kad asmuo nuo 14 metų, važiuojantis dviračiu yra didesnio pavojaus šaltinis pėsčiųjų atžvilgiu. Nurodė, jog teismo posėdžio metu apklausti liudytojai paliudijo, kad eismo įvykis kilo būtent dėl to, kad nepilnametis nesuvaldęs dviračio partrenkė pėsčiąją. Nustatė, jog kelias, kuriame įvyko įvykis, pažymėtas ženklu Nr. 413, žyminčiu pėsčiųjų – dviračių taką, pėsčiųjų ir dviračių ženklai nurodyti vienas po kitu, o ne vienas šalia kito, kas reiškia, jog pėstieji ir dviratininkai taku naudojasi bendrai. Sprendė, jog šiuo atveju būtent nepilnametis pažeidė KET 69 nustatytą pareigą nesukelti pavojaus pėstiesiems, taip atlikdamas neteisėtus veiksmus, dėl ko jam kyla atsakomybė CK 6.270 straipsnio pagrindu.

10Sprendė, kad ieškovės prašomą priteisti Lietuvoje patirtų gydymo išlaidų sumą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai - vaistų prikimo kvitai, operacijos ir medicininių paslaugų apmokėjimas. Atmetė reikalavimą dėl 600 Lt patirtų kelionės išlaidų apmokėjimo. Nurodė, jog ieškovė objektyvių duomenų dėl šių išlaidų nepateikė. Ieškovės pateiktus JAV medicinos įstaigos - Šiaurės medicinos vakarų medicinos fakulteto fondo išrašytus dokumentus dėl ieškovės patirtų gydymo išlaidų vertino kaip neįrodančius nei realiai patirtos žalos, nei kaip būsimų išlaidų dėl patirto sužalojimo. Dėl ieškovės prašomų priteisti 5 000 JAV dolerių sumos, kuria, ieškovės teigimu, bus padidintas sveikatos draudimas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtent dėl sveikatos sužalojimo ieškovei padidėjo draudimo įmokos, todėl sprendė, kad šis ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas ir neįrodytas. Prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažino atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų apie sunkius liekamuosius reiškinius, dėl sveikatos sužalojimo, nepateikta objektyvių duomenų apie nedarbingumo lygį, bei tai, kad žalą padarė nepilnametis asmuo.

11III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovas E. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį priteisti subsidiariai iš atsakovų 1 663, 28 Lt turtinės žalos, 1 000 Lt neturtinės žalos ir 2 864, 40 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai ir 72 Lt žyminio mokesčio bei 21, 23 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai; priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Dėl didesnio pavojaus šaltinio kiekvienu atveju sprendžiama pagal šiuos kriterijus: 1) itin didelę žalos atsiradimo riziką; 2) negalėjimą jos pašalinti atsargumo priemonėmis. Taip pat atsižvelgtina į CK 6.270 straipsnyje pateiktus pavyzdinius sąrašus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-446/2011). Pirmos instancijos teismas minėtų aplinkybių nenustatinėjo ir dėl to neteisingai sprendė, kad kiekvienas vaikas nuo 14 metų, važiuojantis dviračius, yra didesnio pavojaus šaltinis pėsčiųjų atžvilgiu.
  2. Pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą turėjo CK 6.276 ir 6.270 straipsnių nuostatas vertinti atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau –VTAPĮ) nuostatas. Nurodo, jog eismo įvykio dieną nepilnametis M. M. savo laisvalaikį atostogų metu leido važinėdamas dviračiu tam skirtoje vietoje t.y. jokių suaugusiam asmeniui priskirtų funkcijų nevykdė, o žaidė aplinkoje, kurioje kiekvienas sveikas vaikas ir turi žaisti, tuo tarpu pirmos instancijos sprendė, kad nepaisant to, jog vaikas dviračiu važiuoja tam skirtoje vietoje, jis turi rūpintis suaugusiųjų pėsčiųjų saugumu. Apelianto teigimu, apylinkės teismo teisės normų išaiškinimu sukuriamos taisyklės, pagal kurias vaikai neturi teisės žaisti, ugdytis tam skirtoje aplinkoje.
  3. Suaugęs asmuo, eidamas dviračių ir pėsčiųjų taku, privalo elgtis apdairiai, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nepadarytų žalos ne tik sau, bet ir vaikams, važinėjantiems dviračiais. Suaugusiam asmeniui šiuo atveju yra keliami didesni protingumo, rūpestingumo, apdairumo ir atidaus elgesio standartai. Anot apelianto, pačios ieškovės KET pažeidimas, nerūpestingumas, neatidumas turėjo įtakos eismo įvykio atsiradimui ir jos sveikatos sužalojimui.
  4. Pažymi, jog apylinkės teismas neįtraukė į bylą Neringos savivaldybės, netyrė, kokių priemonių savivaldybė, būdama dviračių ir pėsčiųjų tako savininkė, ėmėsi siekiant užtikrinti saugesnį eismą, todėl teismas negalėjo spręsti dėl atsakovo M. M. atsakomybės.
  5. Ieškovė, pati būdama teisės aktų pažeidėja, reikalauja žalos atlyginimo iš vaiko, kuris jokių teisės aktų nepažeidė, be to nepilnamečiam vaikui ieškovės sužalojimas taip pat sukėlė neigiamus išgyvenimus, vaikas patyrė emocinį stresą ir išgąstį, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai ieškovei priteisė 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
  6. Teigia, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovei turėjo būti priteistos proporcingai jos patenkintų reikalavimų daliai. Pažymi, jog bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl pačios ieškovės kaltės, kadangi jos pareikalauta žalos atlyginimo suma – 2 300 Lt iki teisminio proceso buvo pervesta į jos atstovės depozitinę sąskaitą, tačiau ieškovė atsisakė juos priimti.

13Atsakovai M. M. ir V. M. pareiškimu prisidėjo prie atsakovo E. M. apeliacinio skundo. Sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir savarankiškų reikalavimų nereiškia.

14Atsiliepimu ieškovė prašo atsakovo E. M. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus apeliaciniam skundui:

  1. Pirmos instancijos teismas, nustatydamas, jog nepilnametis M. M. eismo įvykio metu buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, atsižvelgė į Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio tyrėjo 2012-08-06 nutarimą, kuriame nurodoma, kad M. M. veiksmuose nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktinas dėl M. M. amžiaus. Minėtas nutarimas nebuvo skundžiamas, jame užfiksuota aplinkybė, kad nepilnametis veikė neatsargiai, dėl to sutrikdė ieškovės sveikatą.
  2. Apelianto cituojamas VTAPĮ garantuoja ne tik vaiko teises, bet ir numato vaiko bei vaiko tėvų ar globėjų pareigas (VTAPĮ 48 str.).
  3. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad ieškovė – nukentėjęs asmuo, nepažeidė KET, ėjo leidžiamoje vietoje, ėjo pačiu pakraščiu, todėl negalėjo būti konstatuotas jos didelis neatsargumas, kuris padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti.
  4. Dėl atsakovo M. M. neatsargių veiksmų ieškovei buvo sutrikdyta sveikata. Šios aplinkybės pakanka reikalavimams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagrįsti.
  5. Nurodo, jog atsakovo E. M. į atstovės depozitinę sąskaitą pervestais pinigais prieš teisminį procesą niekaip negalėjo pasinaudoti, nes būdama JAV pilietė, ką tik po operacijos, ruošėsi išvykti namo, todėl ieškoti advokatės kontoros, derinti su advokate, kaip galėtų deponuoti sumą, patirti papildomas išlaidas kelionėms pas advokatę, neturėjo galimybės, todėl atsisakė priimti minėtus pinigus.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

16Apeliacinis skundas atmetamas.

17Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad nors šalių teisiniai santykiai dėl nepilnamečio padarytos žalos atlyginimo kvalifikuoti netiksliai, tačiau teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių CPK normų, todėl apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti iš esmės teisingą skundžiamą teismo sprendimą; iš dalies pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, nekeičiant teismo sprendimo esmės (CPK 263, 329-330 str.).

18Dėl M. M. atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį

19Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad civilinėje byloje nagrinėjamoje situacijoje nepilnametis negali atsakyti kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, t.y. ši norma numato specialų atsakomybės be kaltės atvejį. Apeliantas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės; kasacinis teismas išaiškina, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiškia, kad, jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi – žalos atsiradimą, net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m.vasario 13 d. nutaris civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-2012, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011).

20Pirmosios instancijos teismas savo išvados, kad asmuo nuo 14 metų, važiuojantis dviračiu, yra didesnio pavojaus šaltinis pėsčiųjų atžvilgiu, nemotyvavo. Be to, nors didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atsako be kaltės, teismas analizavo ir pripažino dviratininko M. M. kaltę dėl eismo įvykio. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, kad nepilnametis M. M. pažeidė KET 69 numatytą pareigą nesukelti pavojaus pėstiesiems, taip atlikdamas neteisėtus veiksmus, dėl ko jam kyla atsakomybė CK 6.270 straipsnio pagrindu. Teismas, padarydamas tokią išvadą be pagrindo sutapatino dviratininko atsakomybę bendrais žalos atlyginimo pagrindais su didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybe (be kaltės). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje, kai sprendžiamas paauglio, važiavusio dviračiu ir susidūrusio su pėsčiąja civilinės atsakomybės klausimas, jis atsako kaip transporto priemonės vairuotojas, bendrais žalos atlyginimo pagrindais, pagal CK 6.276 straipsnio nuostatas.

21Dėl M. M. atsakomybės pagal CK 6.276 straipsnį

22CK 6.276 straipsnyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, o tais atvejais, kai jis neturi turto ar uždarbio, kuriuo pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės; t.y. asmuo nuo 14 iki 18 metų laikomas iš dalies veiksniu (CK), todėl jis yra tiesioginis skolininkas, tačiau dažniausiai tokio amžiaus nepilnametis neturi pajamų ar turto atlyginti padarytą žalą, todėl jo tėvams, rūpintojams ar kitoms įstaigoms nustatoma papildoma (subsidiari) atsakomybė.

23Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia, kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Ieškovas, pareiškęs reikalavimą dėl žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi įrodymus apie kaltės nebuvimą privalo teikti atsakovas (CK 6.248 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad M. M. įvykio metu važiodamas dviračiu, dviračių taku Nr. 413 nuo kalno, nesuvaldydamas transporto priemonės ir kliudydamas taku ta pačia kryptimi ėjusią ieškovę B. D., pažeidė KET 69 punkte numatytą pareigą nesukelti pavojaus pėstiesiems. Teismas pagrįstai rėmėsi rašytiniu įrodymu - Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriuo konstatuota, kad nepilnametis M. M. padarė neteisėtus veiksmus, tačiau dėl amžiaus negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, liudytojų V. R., M. B. parodymais. Policijos medžiaga patvirtina, kad kelias, kuriame įvyko dviratininko ir pėsčiosios susidūrimas, pažymėtas ženklu Nr. 413, žyminčių pėsčiųjų – dviračių taką, t.y. taku leidžiama naudotis ir pėstiesiems ir dviratininkams; ieškovė ėjusi taku, KET normų nepažeidė. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje surinktų įrodymų vietas patvirtina teismo išvadą dėl nepilnamečio dviratininko kaltės dėl eismo įvykio.

24Apeliaciniame skunde apeliantas atsakovas E. M. nurodė, kad teismas turėjo taikyti VTAPĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, įpareigojančias sprendžiant ginčus, susijusius su vaiko teisėmis ir laisvėmis bei jų apsaugą, taikyti VTAPĮ nuostatas. Pagal VTAPĮ 8 straipsnio 1 ir 5 punktus vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos žaisti (VTAPĮ 16 str. 2 d.), todėl teismas turėjo aiškinti CK 6.276 ir 6.270 straipsnius bei KET normas teikiant prioritetą VTAPĮ įtvirtintam reglamentavimui. Su apelianto argumentu negalima sutikti. Kaip jau buvo paminėta, asmuo nuo 14 iki 18 metų laikomas iš dalies veiksniu (CK 2.8 str.), gali sukurti sau teises, prisiimti prievolės įstatymo nustatyta tvarka. CK 6.276 straipsnis numato tokių nepilnamečių deliktinės atsakomybės pagrindus ir tvarką. Ši norma neprieštarauja VTAPĮ normoms, o VTAPĮ nuostatos apie vaiko teisę būti sveikam ir turėti galimybę žaisti nepaneigia nepilnamečio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.).

25Apeliantas nurodė, kad 2012-08-02 M. M. atostogavo, įgyvendindamas savo teisę ilsėtis ir žaisti važinėjo dviračiu tam skirtoje vietoje, todėl teismas be pagrindo nusprendė, kad vaikas buvo didesnio pavojaus šaltiniu pėsčiųjų atžvilgiu, tuo sukurdamas taisykles pagal kurias vaikas neturi teisės žaisti, o tik žiūrėti televizorių ir žaisti kompiuterinius žaidimus. Teismas netyrė, ar iš vaiko iš vis galima reikalauti, kad jis suprastų, jog važiuodamas dviračiu kelia pavojų aplinkiniams. Šis argumentas atmetamas dėl jau aptartų motyvų – teisėjų kolegija sutiko, kad nepilnametis nagrinėjamoje situacijoje negali būti traukiamas civilinei atsakomybei kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, tačiau dėl kitų, nei nurodė apeliantas, motyvų. Nepilnamečio amžius įvykio metu (14 m.) ir iš dalies veiksnaus civilinių teisinių santykių subjekto statusas suponuoja, kad jis galėjo ir turėjo suprasti savo pareigą elgtis taip, kad nepadarytų aplinkiniams žalos.

26Dėl CK 6.282 straipsnio taikymo

27Teismas sprendime konstatavo, kad takas, kuriame įvyko eismo įvykis, buvo skirtas pėstiesiems ir dviratininkams bendrai naudotis. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovė nesilaikė KET nustatytų pėsčiųjų pareigų. Atsakovų argumentus, kad ieškovė ėjo dviračių taku, teismas atmetė, kaip paneigtus byloje surinktais įrodymais. Su teismo išvada nesutinka apeliantas, nurodęs, kad teismas be pagrindo neatsižvelgė į pačios nukentėjusiosios didelį neatsargumą, kuris padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (CK 6.282 str. 1 d.). Pažymėtina, kad apeliantas nenurodė jokių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių ieškovės didelį neatsargumą ar dalinę kaltę dėl eismo įvykio. Faktas, kad ieškovė yra suaugusi, todėl jai keliami didesni protingumo, rūpestingumo ir apdairumo standartai, CK 6.282 straipsnio taikymo nagrinėjamoje situacijoje nepagrindžia.

28Apelianto argumentas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neįtraukė į bylą Neringos savivaldybės, netyrė, kokių priemonių savivaldybė, būdama dviračių ir pėsčiųjų tako savininke, ėmėsi siekiant užtikrinti saugų eismą, todėl negalėjo spręsti dėl atsakovo M. M. atsakomybės, atmetamas, kaip nepagrįstas. Apeliantas nenurodė jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių savivaldybei galėtų kilti atsakomybė nagrinėjamu atveju; pažymėjo, kad Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijose nustatyta, kad siekiant užtikrinti saugesnį eismą žmonėms su negalia pėsčiųjų ir dviračių taku, rekomenduojama pėsčiųjų ir dviračių srautus atskirti gerai juntamos tekstūros juosta, tačiau nenurodė, ar nagrinėjamoje byloje tokia juosta turėjo būti įrengta, ar jos būvimas (ar nebuvimas) turėjo (galėjo turėti ) įtakos eismo įvykiui ir pan. Apeliantas nenurodė aplinkybių, dėl kurių, jo manymu, teismas turėtų pareigą įtraukti Neringos savivaldybę į bylos nagrinėjimą savo iniciatyva. Tuo tarpu pats apeliantas bylos nagrinėjimo metu nekėlė Neringos savivaldybės atsakomybės už eismo įvykį problemos, neprašė pakeisti atsakovus nagrinėjamoje byloje tinkamu atsakovu – savivaldybe arba įtraukti savavaldybę į bylą trečiuoju asmeniu. Teisėjų kolegija konstatuoja pagrindų įtraukti savivaldybę į nagrinėjamą bylą nebuvimą.

29Dėl neturtinės žalos atlyginimo

30Priteisto turtinės žalos atlyginimo dydžio (1 663, 28 Lt) apeliantas neginčija. Nesutinka su priteistu neturinės žalos atlyginimu (1000 Lt), nes ieškovė, būdama pažeidėja, reikalauja žalos atlyginimo iš vaiko, kuris jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, ir kurio teises pagal VTAPĮ turėjo užtikrinti pati ieškovė. Be to, ieškovės sužalojimas sukėlė stresą pačiam nepilnamečiui. Apelianto argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo netinkamo dydžio atmetami. Argumentai dėl pačios ieškovės kaltės ir atsakovo M. M. teisių pagal VTAPĮ užtikrinimo atmetami dėl jau išdėstytų argumentų. Tai, kad pažeidėjas partyrė dėl eismo įvykio stresą, neatleidžia jo nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.). Bylos duomenimis ieškovė patyrė dešinio stipinkaulio lūžį tipinėje vietoje su poslinkiu, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį, alkūnės srities nubruzdijimą ir čiurnos srities žaizdą. Dėl kaulo lūžio ieškovė buvo operuota, operacijos metu atliktas kaulo lūžgalių sujungimas plokštele ir sraigtais, buvo apribota ieškovės galimybė judėti, apsitarnauti, dirbti. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, priteisto neturinės žalos atlyginimo dydis yra adekvatus ieškovės patirtam fiziniam skausmui, stresui dėl įvykio ir skausmingo gydymo, nutrauktų dėl gydymo atostogų, buitiniams nepatogumams dėl galimybių judėti ir aptarnauti save apribojimo. Teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, taip pat atsižvelgė į tai, kad žalą padarė nepilnametis. Dar labiau mažinti priteistą neturinės žalos atlyginimą nėra pagrindo.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 2 864,40 Lt, iš jų 900 Lt atstovavimo išlaidų; kitos išlaidos - vertimo, Apostille pažymos apmokėjimo išlaidos; atsakovai patyrė 1 000 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas, vadovaudamasis CK 93 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgdamas į išlaidų susidarymo priežastis, priteisė ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, o iš ieškovės atsakovams bylinėjimosi išlaidų nepriteisė. Apeliantas su tokiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu nesutinka, mano jog bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir atsakovams turėjo būti priteistos proporcingai jos patenkintų reikalavimų daliai.

33Šalia, kuriuos naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintai reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1, 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo proporcingumo principo, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikytinas tinkamų, jeigu jie sąžiningai naudojosi procesinėmis taisyklėmis ir sąžiningai atliko procesinės pareigas (CPK 93 str. 4 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, objektyvių duomenų apie ieškovės ir atsakovų nesąžiningą elgesį procese byloje nėra. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė (tai, kad ieškovė iki civilinės bylos iškėlimo atsisakė priimti jai pasiūlytą geruoju 2 300 Lt žalos atlyginimą) neįrodo jos procesinio nesąžiningumo, nes ieškovė siekė prisiteisti didesnį žalos atlyginimą įstatymo numatyta tvarka. Darytina išvadą, kad nėra pagrindo nepaskirstyti atsakovų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegijos manymu, teismas pagrįstai nemažino ieškovės bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgęs į tai, kad didžiausią jos bylinėjimosi išlaidų dalį sudaro dokumentų vertimo ir apostilizavimo išlaidos. Pareiškęs ieškinį teisme ieškovas turi pareigą teikti įrodymus. Ieškovės situacijoje vertimo išlaidos buvo objektyviai būtinos ir jų dydis nepriklausė nuo šalių procesinio elgesio.

34Dėl išdėstyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymas iš dalies pakeičiamas; ieškinys patenkintas 8 proc., todėl atsakovams iš ieškovės pritiesiama 920 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (92 proc. nuo 1000 Lt). Atlikus priešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovų pritiestina bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 1 994,40 Lt (2 864,40 Lt - 920 Lt).

35Duomenų apie šalių bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme byloje nėra.

36Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

37Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

38Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Sumažinti priteistų ieškovei B. D. iš atsakovų M. M., V. M. ir E. M. bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 994,40 Lt (tūkstančio devynių šimtų devyniasdešimt keturių litų, 40 centų).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama atlyginti dėl sveikatos... 5. Atsiliepimu atsakovas E. M. nurodė, kad žala ieškovei atsirado dėl to, kad... 6. Atsiliepimu atsakovai M. M. ir V. M. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį... 9. Nustatė, kad eismo įvykio metu atsakovui M. M. buvo 14 metų. Atsižvelgęs... 10. Sprendė, kad ieškovės prašomą priteisti Lietuvoje patirtų gydymo... 11. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas E. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 13. Atsakovai M. M. ir V. M. pareiškimu prisidėjo prie atsakovo E. M. apeliacinio... 14. Atsiliepimu ieškovė prašo atsakovo E. M. apeliacinį skundą atmesti ir... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.... 16. Apeliacinis skundas atmetamas.... 17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 18. Dėl M. M. atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį... 19. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad... 20. Pirmosios instancijos teismas savo išvados, kad asmuo nuo 14 metų,... 21. Dėl M. M. atsakomybės pagal CK 6.276 straipsnį... 22. CK 6.276 straipsnyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki... 23. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine... 24. Apeliaciniame skunde apeliantas atsakovas E. M. nurodė, kad teismas turėjo... 25. Apeliantas nurodė, kad 2012-08-02 M. M. atostogavo, įgyvendindamas savo... 26. Dėl CK 6.282 straipsnio taikymo... 27. Teismas sprendime konstatavo, kad takas, kuriame įvyko eismo įvykis, buvo... 28. Apelianto argumentas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neįtraukė į... 29. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 30. Priteisto turtinės žalos atlyginimo dydžio (1 663, 28 Lt) apeliantas... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 32. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais dėl... 33. Šalia, kuriuos naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 34. Dėl išdėstyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymas iš dalies pakeičiamas;... 35. Duomenų apie šalių bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme... 36. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje... 37. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325... 38. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti...