Byla e2A-1784-577/2018
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo bei skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Neringos Švedienės ir Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokoje įgyto turto padalinimo bei skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. ieškovė I. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė padalinti bendrą ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą turtą – garažą, esantį ( - ), priteisiant jį natūra ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisti 1 205 Eur dydžio kompensaciją už jam priklausančią ½ šio turto dalį, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 613,83 Eur už ieškovės įvykdytos bendros šalių prievolės atsakovui tenkančią dalį, iš atsakovo ieškovės naudai priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2002 m. lapkričio 26 d. sprendimu nutraukė tarp šalių sudarytą santuoką, tačiau padalino ne visą santuokoje įgytą bendrą turtą; šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis garažas buvo paliktas kreditoriniams Vilniaus darbo biržos reikalavimams tenkinti. 2001 m. kovo 27 d. ieškovė ir Vilniaus darbo birža buvo sudariusi paskolos sutartį, pagal kurią Vilniaus darbo birža suteikė ieškovei 3 500 Lt dydžio paskolą verslui organizuoti. Šios paskolos grąžinimo užtikrinimui Vilniaus darbo biržai buvo įkeistas nekilnojamasis daiktas – garažas, esantis ( - ), įregistruojant hipoteką. Ieškovė minėtam sandoriui sudaryti buvo gavusi atsakovo sutikimą. Tai patvirtina aplinkybė, kad atsakovas įkeitė garažą, sudarydamas hipotekos sutartį. Ieškovei suteikta paskola buvo panaudota jos 2001 m. kovo 12 d. įsteigtos ĮĮ „Viskompa“, kuri buvo bendras šeimos verslas, veikloje. Atsakovas įmonėje dirbo vyr. juriskonsultu, jam buvo suteikti platūs įgaliojimai įmonės veikloje. Taigi ieškovės sudarytas sandoris buvo sudarytas šeimos interesais ir prievolė grąžinti suteiktą paskolą buvo bendra šalių prievolė. Paskola turėjo būti grąžinta iki 2003 m. kovo 21 d., tačiau grąžinta nebuvo. 2017 m. balandį ieškovė gavo antstolio patvarkymą dėl turto ekspertizės skyrimo, kuriame nurodoma, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą iš ieškovės išieškotojos Vilniaus darbo biržos naudai, patvarkė skirti ekspertizę garažo rinkos vertei nustatyti. Ieškovė, vengdama patirti papildomas ekspertizės apmokėjimo išlaidas, 2017 m. balandžio 19 d. sumokėjo antstoliui skolą ir vykdymo išlaidas, iš viso 1 227,66 Eur. 2017 m. balandžio 25 d. antstolis užbaigė vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžino jį išdavusiai institucijai. Ieškovė įvykdė bendrą su atsakovu prievolę savo asmeninėmis lėšomis, todėl įgijo teisę reikalauti atsakovui tenkančios prievolės dalies įvykdymo atlyginimo, t. y. 613,83 Eur. Įvykdžius prievolę, liko turtas – garažas. VĮ Registrų centro duomenimis garažo vidutinė rinkos vertė yra 2 410 Eur, taigi ieškovei priklausančios ½ turto dalies vertė yra 1 205 Eur. Garažo padalinimas natūra trukdytų racionaliai jį naudoti, sukeltų su šio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusius ginčus, todėl ieškovė prašo šį turtą natūra priteisti jai, kompensuojant atsakovui jam priklausančią ½ turto dalį arba, priklausomai nuo atsakovo valios, dalintiną turtą priteisti atsakovui, o iš atsakovo ieškovei priteisti 1 205 Eur dydžio kompensaciją už jai priklausančią ½ turto dalį. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad šalys kartu dirbo, paskola panaudota šeimos poreikiams – bendram sutuoktinių verslui. Antstolis areštavo turtą atsakovo prievolei užtikrinti. Ieškovė sumokėjo skolą įvykdydama bendrą prievolę, todėl įgijo teisę reikalauti atlyginti už atsakovą įvykdytos prievolės dalį. Vykdomoji byla užbaigta, liko padalinti garažą. Šiuo turtu ieškovė nesirūpino, nes jis buvo paliktas kreditoriaus reikalavimams tenkinti. Atsakovo patirtas išlaidas galima padalinti.
  2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko; nurodė, kad ieškovė piktybiškai nemokėjo paskolos, todėl išlaidos susidarė dėl jos pačios kaltės. Santuokos nutraukimo metu įmonė nebuvo dalinta kaip šeimos turtas, atiteko ieškovei, todėl ieškovė privalėjo grąžinti paskolą. Dėl prievolės nevykdymo atsirado antstolio vykdymo išlaidos. Nuo 2001 m. spalio mėnesio ieškovė nesirūpino ginčo turtu, jo neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių garažų bendrijai. 2002 m. gegužės 6 d. ieškovė be atsakovo sutikimo pasiskolino 6 000 Lt. Su kreditoriumi sudarė susitarimą, kuriuo pakeitė 2001 m. balandžio 11 d. paskolos sutarties punktą, pagal kurį iki 2003 m. balandžio 11 d. turėjo gražinti 21 000 Lt. Neįvykdžius šio įsipareigojimo, kreditorius įsigijo šalims bendrąja nuosavybe priklausantį žemės sklypą ir sodo namą. Ieškovė nuslėpė gautą kreditą ir panaudojo jį savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad davė sutikimą imti paskolą, ją ėmė bendram verslui, todėl iki santuokos nutraukimo prievolė grąžinti paskolą buvo solidari. Tačiau po to santuoka iširo ir bendras verslas baigėsi. Įmonė registruota santuokoje, ieškovės vardu, santuokos nutraukimo metu vykdė veiklą, tačiau šalys nusprendė jos nesidalinti, žodžiu sutarė, kad įmonė atitenka ieškovei. Ieškovei atiteko ir pareiga įvykdyti prievolę, nes paskola turėjo būti grąžinta tik 2003 metais. Atsakovas prašė taikyti senatį ieškinio reikalavimui dėl turto padalinimo, nurodė, kad 10 metų ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo, t. y. nuo santuokos nutraukimo (2002 m. lapkričio 26 d.). Apie prievolę ieškovė žinojo nuo 2001 metų. Tuo atveju, jei teismas ieškinio senaties netaikytų, atsakovas prašė padalinti garažą lygiomis dalimis. Jei teismas nedalintų turto lygiomis dalimis, atsakovas prašė garažą priteisti jam, nes jis šį turtą prižiūrėjo, kartais juo naudojosi, garažas areštuotas dėl jam pareikšto ieškinio Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje. Ieškovė juo nesinaudojo. Kompensaciją ieškovei už jos turto dalį sumokėtų iš darbo užmokesčio. Turi individualią įmonę, uždirba nuo 300 iki 500 Eur per mėnesį.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino; padalino šalių santuokoje įgytą turtą, priteisiant atsakovui A. P., garažą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), o ieškovei I. M. iš atsakovo priteisė 1205 Eur kompensaciją už netektą bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, priteisė ieškovei iš atsakovo 613,83 Eur už įvykdytą šalių solidarią prievolę bei 416 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 11,04 Eur pašto išlaidų.

53.1. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad patenkinus kreditoriaus Vilniaus teritorinės darbo biržos reikalavimus, nebevykdant išieškojimo iš šalių šio kreditoriaus naudai, susiklostė situacija, kuomet šalių bendroje jungtinėje nuosavybėje liko santuokos nutraukimo metu nepadalintas turtas, į tai, kad turtas, įgytas santuokoje, jo nepadalinus, automatiškai netampa vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe ir todėl nėra atsakovo asmeninė nuosavybė, sprendė, kad ieškovei pareiškus atitinkamą ieškinį, jis dalintinas tarp šalių.

63.2. Vadovaudamasis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatyta sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija, CK 3.117 straipsnio 3 dalies nuostata, atsižvelgdamas į tai, kad šalys nereiškė reikalavimų dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, į daikto dalumą, įvertindamas iš dalies sutampančias šalių pozicijas, į bylą pateiktas 15-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pažymą, patvirtinančią, kad būtent atsakovas po santuokos nutraukimo mokėjo mokesčius bendrijai, sprendė priteisti dalijamą turtą atsakovui natūra, ieškovei iš atsakovo priteisiant ½ turto vertės 1205 Eur kompensaciją.

73.3. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo. Sprendė, jog ieškovės teisė reikšti ieškinį dėl turto padalinimo atsirado tik nuo prievolės kreditoriui įvykdymo momento, t. y. 2017-04-19, kadangi iki tol turtas teismo sprendimu buvo paliktas kreditoriaus reikalavimams tenkinti. Atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo atmetė.

83.4. Teismas, vadovaudamasis CK 3.109 straipsnio nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais, atsižvelgdamas į tai, kad abi šalys patvirtino, jog prievolių prisiėmimo metu vedė bendrą ūkį, atsakovas žinojo apie sudaromą su verslu susijusį sandorį ir jam pritarė, sutiko, kad prievolės įvykdymo užtikrinimui būtų įkeistas garažas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog paskola suteikta ieškovės („VISKOMPA“) verslui, I. P. įmonė „VISKOMPA“ buvo registruota santuokos metu, darbdavio pareigos tvarkant įmonės teisinius dokumentus su teise juos pasirašyti buvo perduotos atsakovui, kas patvirtina, jog atsakovas vykdė įmonėje atsakingas pareigas, kad įmonė įsteigta abiejų šalių, į ją įneštos bendros lėšos, turtas, nustatė, kad įmonės veikloje atsakovas dalyvavo kaip šeimos versle ir kad savo aktyviais veiksmais prisidėjo prie verslo.

93.5. Atsakovui pripažinus, kad iki santuokos nutraukimo prievolė buvo solidari, padarė išvadą, kad po santuokos nutraukimo ji ir liko solidari. Pažymėjo, kad šalių santuokos nutraukimo byloje esančio 2002-11-26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimo motyvuose nurodoma, kad pareiga vykdyti kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui Vilniaus darbo biržai atsirado abiem šalims, tai CPK 182 straipsnio 2 punkto pagrindu laikė prejudiciniu faktu. Nustačius, kad solidariai atsakingas pagal prievolę buvo ir pareigą atsiskaityti turėjo ir pats atsakovas, kad ją įvykdė ieškovė, sumokėdama išieškojimą vykdžiusiam antstoliui 1227,66 Eur, CK 6.9 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo ieškovei priteisė pusę jos sumokėtos sumos – 613,83 Eur.

10III.

11Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

  1. Atsakovas A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-05 sprendimą, taikant senaties terminą arba bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia žemiau nurodytais motyvais:

124.1. Teismas priėmė vienašalį sprendimą, kuriuo nustatė, kad senaties terminas taikytinas tik nuo prievolės kreditoriui įvykdymo, t. y. 2017-04-19. Ieškovė apie vykdomąją bylą žinojo ir nepateikė įrodymų, dėl kokių priežasčių kreiptis į teismą negalėjo dėl skolos ir garažo padalijimo nesuėjus senaties terminui. Kreditorinį reikalavimą ieškovė galėjo padengti iki sueinant ginčijamo turto senaties terminui, arba informuoti atsakovą apie esamą padėtį. Ieškovė apie neapmokėtą skolą žinojo, tai patvirtina ir ieškovės atstovas, teigdamas, kad ieškovė ginčijamu turtu nesirūpino, nes jis buvo paliktas kreditoriaus reikalavimams tenkinti. Darytina išvada, kad ieškovė tikėjosi nedengti kreditorinio įsiskolinimo ir visą jos įmonės skolą padengti iš atsakovo turto. Neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų Vilniaus darbo biržai, ieškovė buvo informuota 2004-07-08 nutartimi apie ginčijamo turto areštą. Atsakovui nebuvo pagrindo mokėti kreditorinį reikalavimą.

134.2. Juridinio asmens dalyvio pavadinimas „savininkas“ nėra tapatus CK įtvirtintai sąvokai, o yra išskirtinai įmonių teisėje naudojamas specifinis terminas individualios įmonės dalyviui apibrėžti, todėl nors CK 3.91 str. nurodoma, kad įmonė šeimos teisės kontekste yra turtinis kompleksas, o individualios įmonės savininko sutuoktinis yra įmonės turto, pajamų bendrasavininkis - iš tiesų minėta norma nurodo, kad sutuoktinis yra savininkas įmonėje esančio turto ir pačios įmonės, kaip turtinio komplekso daiktinės teisės prasme, bet nėra įmonės dalyvis įmonių teisės prasme, todėl individualios įmonės savininko sutuoktiniui negali būti taikoma atsakomybė pagal individualios įmonės prievoles (CK 2.50 str. 4 d., IĮ 2 str. 1 d.).

144.3. Teismas, nagrinėdamas, dėl 1/2 kreditoriui sumokėtų lėšų priteisimo iš atsakovo, nepagrįstai taikė CK 3.109 str. nuostatas, kuris taikytinas bendrosioms sutuoktinių prievolėms, tačiau ne prievolėms, atsiradusioms po santuokos nutraukimo. Iš to galima daryti išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovo prievolės ir toliau lieka solidarios.

154.4. Teismas, motyvuodamas atsakovo darbo santykius ieškovės įmonėje, nevertino aplinkybės, kad darbo santykiai nutrūko dar iki santuokos nutraukimo. Nors ieškovė teigia, kad paimta paskola IĮ „Viskompa” veiklai vykdyti, tačiau nepateikia įrodymų, ar tie pinigai būtent buvo panaudoti jos nuosavybės teise priklausančiai įmonei.

164.5. Pažymėjo, jog CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (individualios įmonės) prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Skunde gausiai pacituota kasacinio teismo praktika dėl individualios įmonės ir jos savininko atsakomybės pagal prisiimtas prievoles ir galimybės nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą.

  1. Ieškovė I. M. atsiliepime prašo Vilniau miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3643-930/2018 palikti nepakeistą, priteisti ieškovei jos patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

175.1.

18Ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta 2002 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu; teismas, nutraukdamas santuoką, padalijo ne visą sutuoktiniams priklausantį turtą – garažas buvo paliktas ieškovės ir atsakovo bendrojoje nuosavybėje kreditoriniams Vilniaus darbo biržos reikalavimams tenkinti. Ieškovė 2017 m. balandžio 19 d. šią bendrą su atsakovu prievolę įvykdė asmeniškai, sumokėdama antstoliui skolą Vilniaus darbo biržai ir vykdymo išlaidas, iš viso 1 227,66 Eur, o antstolis užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0128/04/01095 ir vykdomąjį dokumentą grąžino jį išdavusiai institucijai – Vilniaus miesto apylinkės teismui ir tokiu būdu įvykdė bendrą su atsakovu prievolę savo asmeninėmis lėšomis, todėl turi teisę reikalauti ½ d. jos sumokėtos antstoliui sumos.

195.2. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje visiškai pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės teisė reikšti ieškinį dėl turto padalijimo atsirado tik nuo prievolės kreditoriui įvykdymo momento, t. y. 2017 m. balandžio 19 d., kadangi iki tol turtas teismo sprendimu buvo paliktas kreditoriaus reikalavimams tenkinti, ir tuo pagrindu pagrįstai atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo atmetė.

205.3. Atsakovas klaidingai pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažintą jo solidariąją prievolę kartu su ieškove grąžinti Vilniaus darbo biržai ieškovei suteiktą paskolą kildina iš juridinio asmens sudaryto sandorio. Vilniaus darbo birža paskolą suteikė ieškovei kaip fiziniam asmeniui, o ne ieškovės įsteigtai individualiai įmonei „Viskompa“ kaip juridiniam asmeniui. Taigi ir prievolė pagal paskolos sutartį gražinti suteiktą paskolą kilo ne IĮ „Viskompa“, o ieškovei. Todėl apelianto samprotavimai dėl CK 2.50 str. taikymo nepagrįsti.

215.4.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, visiškai pagrįstai nusprendė, kad ieškovės ir atsakovo prievolė kreditoriui Vilniaus darbo biržai buvo solidari. Kadangi ją savo asmeninėmis lėšomis įvykdė ieškovė, vadovaujantis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi, ji įgavo teisę reikalauti iš atsakovo įvykdytos bendros prievolės jam tenkančios dalies atlyginimo.

225.5. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o atsakovo apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24

  1. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 1983-02-12, nutraukta 2002-12-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2002-11-26 sprendimu. Atsakovas 1995-04-22 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo garažą, esantį ( - ); garažas registruotas atsakovo vardu. Byloje nėra ginčo, kad garažas buvo įgytas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Sprendimu, kuriuo nutraukta šalių santuoka, dalinant santuokoje įgytą turtą, garažą, esantį ( - ), nuspręsta palikti šalių nuosavybėje kreditoriniams Darbo biržos reikalavimams tenkinti. Į bylą pateikta paskolos sutartis, iš kurios nustatyta, kad 2001-03-27 Vilniaus darbo birža suteikė ieškovei 3500 litų paskolą laikotarpiui iki 2003-03-01. Iš sutarties turinio, Nekilnojamojo turto registro duomenų, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2004-07-08 nutarties matyti, kad paskola suteikta įkeičiant turtą – garažą, esantį ( - ). 2017-04-07 antstolis R. V., vykdydamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį raštą Nr. 396V, priėmė patvarkymą dėl turto ekspertizės skyrimo. Ieškovei pervedus antstoliui 1227,66 Eur, priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Kreditoriaus Vilniaus teritorinės darbo biržos reikalavimams esant patenkintiems, nebevykdant išieškojimo iš šalių šio kreditoriaus naudai, susiklostė situacija, kuomet šalių bendroje jungtinėje nuosavybėje liko santuokos nutraukimo metu nepadalintas turtas. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė padalinti bendrą ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą turtą – garažą, esantį ( - ), priteisiant jį natūra ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisti 1 205 Eur dydžio kompensaciją už jam priklausančią ½ šio turto dalį, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 613,83 Eur už ieškovės įvykdytos bendros šalių prievolės atsakovui tenkančią dalį. Pirmos instancijos teismas padalino šalių santuokoje įgytą turtą, priteisiant atsakovui A. P., garažą, esantį Prūsų g. 32A-389, Vilniuje, unikalus Nr. ( - ), o ieškovei I. M. iš atsakovo priteisė 1205 Eur kompensaciją už netektą bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, priteisė ieškovei iš atsakovo 613,83 Eur už įvykdytą šalių solidarią prievolę bei 416 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 11,04 Eur pašto išlaidų. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmos instancijos sprendimą; iš esmės apeliacinį skundą grindžia dviem argumentais: a/pirmos instancijos teismas nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžia siejo su prievolės kreditoriui įvykdymo data, t.y. 2017-04-19, ir netenkino atsakovo prašymo dėl ieškinio senaties termino taikymo; b/ teismas nepagrįstai laikė prievolę kreditoriui ieškovės ir atsakovo solidaria ir neatsižvelgė į tai, kad individualios įmonės sutuoktiniui negali būti taikoma atsakomybė pagal individualios įmonės prievoles.
  3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog šalims būnat santuokoje Vilniaus darbo birža ieškovei 2001 m. kovo 27 d. paskolos sutartimi suteikė 3 500 Lt dydžio paskolą verslui organizuoti; šiam paskolos sandoriui sudaryti buvo gautas atsakovo sutikimas, o suteiktos paskolos grąžinimo užtikrinimui atsakovas Vilniaus darbo biržai įkeitė šalims priklausantį nekilnojamąjį daiktą – garažą, sudarydamas hipotekos sutartį. Ieškovei suteikta paskola buvo panaudota jos 2001 m. kovo 12 d. įsteigtos individualios įmonės „Viskompa“ veikloje, kuri buvo bendras šeimos verslas; tai atsakovas pripažino bylos nagrinėjimo metu. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmos instancijos teismo išvadoms dėl kilusio ginčo dėl prievolės kvalifikavimo; paskola buvo ieškovės paimta santuokos metu bendram šalių verslui, esant atsakovo sutikimui, todėl pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.109 str. nuostatomis bei kasacinio teismo išaiškinimais dėl šios materialinės normos taikymo, pagrįstai sprendė, jog prievolė kreditoriui yra solidari.
  4. Kaip jau minėta, ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta 2002 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu; teismas, nutraukdamas šalių santuoką, padalijo ne visą sutuoktiniams priklausantį turtą – garažas buvo paliktas ieškovės ir atsakovo bendrojoje nuosavybėje kreditoriniams Vilniaus darbo biržos reikalavimams tenkinti, o teismo sprendimo motyvuose yra aiškiai nurodoma, kad pareiga vykdyti kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui Vilniaus darbo biržai atsirado abiem šalims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-410/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 ir kt.). Todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti apelianto argumentai, kad po santuokos nutraukimo pareiga įvykdyti prievolę liko ieškovei. Be to, apeliantas visiškai nepagrįstai prievolę grąžinti paskolą, kuri buvo suteikta ieškovei kaip fiziniam asmeniui, sieja su individualia įmone „Viskompa“, todėl atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl Individualių įmonių įstatymo, CK 2.50 str. nuostatų taikymo.
  5. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apelianto argumentais dėl ieškinio senaties termino (ne)taikymo. Apeliantas nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžią sieja su santuokos nutraukimo momentu - 2002 metais, tvirtindamas, kad ieškovė jau nuo santuokos nutraukimo žinojo apie tai, jog nutraukiant santuoką nebuvo padalintas turtas, ar nuo paskolos sutarties su Darbo birža sudarymo momento, teigdamas, kad 2001 metais ieškovė žinojo apie pareigą įvykdyti prievolę, todėl senaties terminas ieškiniui pateikti yra pasibaigęs. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
  6. Kaip jau minėta, nutraukiant šalių santuoką ir dalinant turtą, teismo sprendimu ginčo turtas (garažas) buvo paliktas kreditoriaus reikalavimui tenkinti, t.y. tarp ieškovės ir atsakovo liko nepadalintas paskolos grąžinimo užtikrinimo funkciją atlikęs nekilnojamasis daiktas – 17,29 kv. m bendro ploto garažas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), bendrosios nuosavybės teise priklausantis ieškovei ir atsakovui.
  7. CK 3.116 straipsnio 1 dalis numato, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. CK 3.6 straipsnio 1 dalis nustato, kad reikalavimams, kylantiems iš šeimos teisinių santykių, taikoma ieškinio senatis, išskyrus šios knygos nustatytas išimtis. CK 3.129 straipsnis nustato, kad reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Kasacinis teismas, pasisakydamas šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais, nurodė, kad reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo ieškinio senatis netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2003; 2008 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2008 ir kt.).
  8. Ieškovė solidarią prievolę kreditoriui įvykdė 2017-04-19, t.y., būtent nuo to momento ieškovei atsirado teisė reikšti ieškinį dėl turto padalinimo bei kaip solidariąją pareigą įvykdžiusiam skolininkui CK 6.9 str. pagrindu regreso tvarka reikalauti, kad atsakovas, t.y. bendraskolis, atlygintų jai jam priklausančią mokėti dalį. Akivaizdu, jog iki tol turtas teismo sprendimu buvo paliktas kreditoriaus reikalavimams tenkinti, todėl tik ieškovei atsiskaičius su kreditoriumi ieškovei atsirado galimybė reikalauti šio turto padalinimo ir taip pat regreso tvarka reikalauti pusę jos sumokėtos solidariai prievolei įvykdyti sumos. Taigi, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl ieškinio senaties termino pradžios momento ir pagrįstai atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo atmetė.
  9. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
  10. Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  1. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovei priteistini 300 Eur jos patirtų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 96 str.).

25Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

26Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Priteisti iš apelianto A. P., a.k. ( - ) ieškovei I. M., a.k. ( - ) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. ieškovė I. M.... 5. 3.1. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad patenkinus kreditoriaus Vilniaus... 6. 3.2. Vadovaudamasis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatyta sutuoktinių turto... 7. 3.3. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija dėl ieškinio senaties termino... 8. 3.4. Teismas, vadovaudamasis CK 3.109 straipsnio nuostatomis, kasacinio teismo... 9. 3.5. Atsakovui pripažinus, kad iki santuokos nutraukimo prievolė buvo... 10. III.... 11. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai 12. 4.1. Teismas priėmė vienašalį sprendimą, kuriuo nustatė, kad senaties... 13. 4.2. Juridinio asmens dalyvio pavadinimas „savininkas“ nėra tapatus CK... 14. 4.3. Teismas, nagrinėdamas, dėl 1/2 kreditoriui sumokėtų lėšų priteisimo... 15. 4.4. Teismas, motyvuodamas atsakovo darbo santykius ieškovės įmonėje,... 16. 4.5. Pažymėjo, jog CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu neribotos... 17. 5.1.... 18. Ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta 2002 m. lapkričio 26 d.... 19. 5.2. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje visiškai pagrįstai sprendė,... 20. 5.3. Atsakovas klaidingai pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažintą... 21. 5.4.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus,... 22. 5.5. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 24.
    1. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320... 25. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies... 26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. sprendimą palikti... 27. Priteisti iš apelianto A. P., a.k. ( - ) ieškovei I. M., a.k. ( - ) 300 Eur...