Byla A-146-349-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, sekretoriaujant Ilonai Kovger, dalyvaujant pareiškėjai D. B., pareiškėjos atstovui advokatui G. S., atsakovų atstovams D. C., K. Š., trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui A. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos statyba“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ignalinos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tretysis suinteresuotas asmuo uždarojo akcinė bendrovė „Ignalinos statyba“) dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja D. B. patikslintu skundu prašė teismo:

51) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDF valdyba) Ignalinos skyriaus direktoriaus 2006 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 1, 2006 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 67 bei VSDF valdybos 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. (11.3)I-7226;

62) pripažinti draudiminiu įvykiu 2005 m. rugpjūčio 17 d. įvykusį įvykį, kurio metu žuvo T. B.;

73) įpareigoti VSDF valdybos Ignalinos skyrių išmokėti D. B. 108 400,00 Lt dydžio vienkartinę socialinio draudimo išmoką.

8Pareiškėja paaiškino, kad 2005 m. rugpjūčio 17 d. apie 17 val. Aželių kaime, Salako seniūnijoje, Zarasų rajone įvyko eismo įvykis, kuriame apvirtus automobiliui Ford Transit, valst. Nr. ( - ), priklausančiam uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ignalinos statyba“, žuvo jį vairavęs šios bendrovės darbuotojas, pareiškėjos sutuoktinis – T. B.. Zarasų apylinkės prokuratūros 2005 m. lapkričio 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl šio eismo įvykio buvo nutrauktas mirus T. B. 2006 m. kovo 10 d. VSDF valdybos Ignalinos skyriaus direktorius priėmė sprendimus Nr. 1 ir Nr.67, kuriais nusprendė pripažinti nelaimingą atsitikimą darbe nedraudiminiu įvykiu. Šiuos sprendimus VSDF valdyba 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. (11.3)I-7226 paliko nepakeistus. Skundžiami sprendimai grindžiami tuo, jog T.B. nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija nustatė nusikalstamos veikos požymių. T.B. mirtis nepriskirta prie draudiminių įvykių remiantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu (toliau – ir NAPLSD įstatymas).

9Pareiškėjos nuomone skundžiamuose sprendimuose neteisingai aiškinama ir taikoma materialinės teisės norma – NAPLSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, jog draudiminiais įvykiais pripažįstami nelaimingi įvykiai pakeliui iš darbo. Nors NAPLSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma, jog draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba pakeliui į darbą, kuriuos ištyrus nustatoma, kad apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius, tačiau, pareiškėjos nuomone, ši įstatymo norma nagrinėjamoje byloje netaikytina. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 119 straipsnyje nurodyta, kad darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi, dėl papildomo darbo ar pareigų turi būti sutarta ir tai turi būti aptarta darbo sutartyje. Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo sudaryti darbuotojams sveikas ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Analogiška nuostata įtvirtinta NAPLSD įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte. 2003 m. liepos 22 d. tarp T.B. ir UAB „Ignalinos statyba“ buvo sudaryta darbo sutartis pagal kurią T.B. buvo priimtas dirbti statybos darbų vadovu. Pagal šią sutartį T.B. neturėjo darbinės prievolės vairuoti transporto priemonę, tuo labiau vežti iš darbo kitus UAB „Ignalinos statyba“ darbuotojus. Ši aplinkybė, pareiškėjos nuomone, nagrinėjamoje byloje turi esminę reikšmę. Kadangi darbų vadovo darbas nebuvo susijęs su keleivinio automobilio vairavimu ir keleivių vežimu, todėl T.B. gebėjimai tinkamai ir profesionaliai vertinti atitinkamas situacijas kelyje buvo ne tokie geri kaip asmens, pasamdyto tokiam darbui atlikti. Dėl to, pareiškėjos nuomone, akivaizdu, jog būdamas priverstas atlikti darbą, kuriam reikia specialių žinių ir gebėjimų, T.B. galimai negalėjo tinkamai įvertinti kelio būklės ir išvengti neigiamų pasekmių. Kita vertus, jeigu žuvusysis nebūtų priverstas vykdyti darbinės veiklos, kuri nebuvo numatyta darbo sutartyje (vežti UAB „Ignalinos statyba“ darbuotojų) T.B. veikloje nebūtų nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje, požymių, kadangi net ir įvykus eismo įvykiui jame nebūtų nukentėję kiti asmenys. Pareiškėjos nuomone, T.B. galimai įvykdyto nusikaltimo priežastis buvo ta, jog jis buvo priverstas vežti UAB „Ignalinos statyba“ darbuotojus, o jo mirties pagrindinė priežastis yra ne tai, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o tai, kad darbdavys UAB „Ignalinos statyba“ vertė jį dirbti darbą, kuris nebuvo sulygtas darbo sutartimi.

10Atkreipė dėmesį į tai, kad NAPLSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos išlygos turi būti taikomi tik tuo atveju, kai nukentėjusysis savo neteisėtais veiksmais siekia žalos atlyginimo sau arba turėdamas tikslą padaryti nusikaltimą ar administracinės teisės pažeidimą nukenčia pats. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo įstaiga nenustatė, jog T.B., veždamas UAB „Ignalinos statyba“ darbuotojus, viršijo leistiną greitį, turėjo tikslą sukelti autoįvykį ar būtų tyčia siekęs įvykdyti neteisėtą veiką. Todėl, pareiškėjos nuomone, dėl objektyvaus T.B. nesugebėjimo įvertinti eismo sąlygų ir nesant jo tyčios įvykdyti neteisėtą veiką, jo veiksmuose esančio nusikaltimo požymių negalima vertinti kaip besąlyginės vados įvykusį nelaimingą atsitikimą pripažinti nedraudiminiu įvykiu. Pažymėjo, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad NAPLSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu pripažįstant įvykį nedraudiminiu nukentėjusiojo asmens nusikalstama veika turi būti tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis. Teigia, kad šiuo atveju T.B. galimai įvykdytas Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas negali būti priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis – T.B. mirtimi.

11Pažymėjo, kad automobilio eksploatavimas buvo susijęs su darbu. Todėl Kelių eismo taisyklių pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip gamybos priemonės (transporto priemonės) eksploatavimo taisyklių pažeidimas arba darbų saugos taisyklių pažeidimas, o tai neatleidžia VSDF valdybos Ignalinos skyriaus nuo pareigos išmokėti vienkartinę draudiminę išmoką.

12Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ignalinos skyrius pareiškėjos patikslintą skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

13Atsiliepime į skundą paaiškino, kad galiojantis 2006 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. 67 yra teisėtas ir pagrįstas, nes atitinka NAPLSD įstatymo 6 straipsnio, kuris apibrėžia draudiminius įvykius, šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto, taip pat 2003 m. lapkričio 11 d. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 13.2 punkto reikalavimus. Pagal NAPLSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, Nuostatų 13.2 punktą draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba pakeliui į darbą, kuriuos ištyrus nustatoma, kad apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kai ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos norminių aktų pažeidimus. Zarasų rajono apylinkės prokuratūros 2005 m. rugpjūčio 17 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.58-1-00376-05 nurodyta, kad T.B., vairuodamas automobilį Ford Transit, priklausantį UAB „Ignalinos statyba“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53,164,172 punktų reikalavimus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė transporto priemonės, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, dėl ko jis pats žuvo ir buvo sužeisti keleiviai. Nutarime konstatuota, kad T. B. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje, požymiai. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas tik dėl to, kad žuvo eismo įvykio kaltininkas T.B. Tuo remdamasis atsakovas priėjo prie išvados, kad T. B. nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija nustatė nusikalstamos veikos požymius. Todėl nelaimingas atsitikimas VSDF valdybos Ignalinos skyriaus direktoriaus 2006 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 67 pagrįstai pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Kadangi nelaimingas atsitikimas pripažintas nedraudiminiu įvykiu, todėl vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus T.B. šeimos nariams negali būti skiriama (NAPLSD įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, 26, 27 straipsniai, Nuostatų 85,86 punktai).

14Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjos patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime išdėstė iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir atsakovas VSDF valdybos Ignalinos skyrius.

15Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Ignalinos statyba“ su pareiškėjos patikslintu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą paaiškino, kad būdamas T. B. darbdaviu nevertė jo atlikti darbų, kurie buvo nesulygti darbo sutartimi. Pažymėjo, kad pareiškėja šių savo prielaidų nepagrindė jokiais įrodymais. Atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog T. B. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje, požymiai. Todėl pagal NAPLSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas nagrinėjamas įvykis negali būti priskirtas draudiminiams įvykiams.

16II.

17Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino, panaikino skundžiamus sprendimus, pripažino nelaimingą atsitikimą darbe, dėl kurio mirė T. B., draudiminiu įvykiu ir įpareigojo VSDF valdybos Ignalinos skyrių apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai vienkartinę draudimo išmoką.

18Teismas nustatė, kad pareiškėjos D. B. sutuoktinis T. B. dirbo UAB „Ignalinos statyba“. T. B. žuvo įvykus nelaimingam atsitikimui darbe (vykstant iš darbo) – eismo įvykyje, įvykusiame 2005 m. rugpjūčio 17 d. Aželių kaime, Salako seniūnijoje, Zarasų rajone. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad T. B., dirbęs UAB „Ignalinos statyba“ pagal darbo sutartį, yra apdraustasis pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą ir kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbe.

19Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje iškilęs Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo klausimas. Nurodė, kad bylos šalys skirtingai interpretuoja duomenų pakankamumo klausimą nustatant, ar nelaimingas atsitikimas negali būti pripažintas draudiminiu įvykiu dėl NAPLSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos išimties.

20Teismas konstatavo, jog NAPLSD įstatymas apibrėžia draudiminius ir nedraudiminius įvykius. Šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant nelaimingas atsitikimas pripažįstamas draudiminiu. Šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalis numato išimtis, kai ir esant šioms sąlygoms įvykis nepripažįstamas draudiminiu. Viena tokių išimčių - apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu (NAPLSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

21Teismas nustatė, jog 2005 m. rugsėjo 5 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr.03 nelaimingo atsitikimo aplinkybe nurodyta tai, jog 2005 m. rugpjūčio 17 d. apie 16 val. darbų vadovas T.B. UAB „Ignalinos statyba“ mikroautobusu Ford Transit, valst. Nr. ( - ) veždamas įmonės darbuotojus iš statybos objekto kelyje Salakas – Bajorų k., Zarasų rajone, vairuodamas mikroautobusą žvyrkelyje nesuvaldė automobilio ir vertėsi nuo skardžio. Vietos apžiūros metu buvo nustatyta, kad tai vietinės reikšmės žvyrkelis (plotis 8 m.), danga sausa. Įvykio vietoje pakalnėje kelio vingis, prieš tai apie 0,5 km kelias tiesus. Zarasų rajono apylinkės prokuratūros 2005 m. rugpjūčio 17 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.58-1-00376-05 viena iš priežasčių nurodyta ta, jog T.B., vairuodamas automobilį Ford Transit, priklausantį UAB „Ignalinos statyba“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53,164, 172 punktų reikalavimus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio priemonės, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, dėl ko jis pats žuvo ir buvo sužeisti keleiviai (adm. byla Nr.I-7785-24/07, b.l.87-89), t.y. vairuotojas nevykdė pareigos vairuoti transporto priemonę greičiu, neviršijančiu nustatyto apribojimo, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, transporto priemonės ir krovinio ypatumus ir būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, o būtent matomumą eismo kryptimi, bei užtikrinančiu galimybę nuolat kontroliuoti transporto priemonės judėjimą tam, kad būtų vykdomi Kelių eismo taisyklių reikalavimai.

22Teismas konstatavo, jog pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr.309 (Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr.1074 redakcija) 24 punktą, nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu, taip pat vertinami prie aktų pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai. Teismas pažymėjo, kad dokumentų sąrašas nėra baigtinis. Nuostatų 24.13 punkte nurodyta, kad gali būti vertinami ir kiti dokumentai, kuriose yra duomenų apie nelaimingą atsitikimą darbe, susirgimą profesine liga arba mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežastį. Nuostatų 22 punktas numato, kad nagrinėdamas nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais klausimą, Fondo valdybos teritorinis skyrius pagal nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos patvirtinimo aktus ir kartu gautus dokumentus vertina įvykio aplinkybes, laiką, vietą, asmens kreipimosi į gydymo įstaigą laiką. Kilus neaiškumui ar esant būtinybei gali būti pareikalauta papildomų dokumentų. Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas teismas padarė išvadą, jog VSDF valdybos teritorinis skyrius, spręsdamas, ar nelaimingas atsitikimas pripažintinas draudiminiu įvykiu, privalo vadovautis ne tik nelaimingo atsitikimo darbe aktu, bet kartu su juo vertinti ir kitus turimus įrodymus.

23Teismas nustatė, kad pagal 2003 m. liepos 22 d. sudarytą darbo sutartį T. B. dirbo UAB „Ignalinos statyba“ statybos darbų vadovu. Teismo vertinimu, šios darbo sutarties pagrindu jis neturėjo darbinės prievolės vairuoti transporto priemonę, o tuo labiau vežti iš darbo kitus UAB „Ignalinos statyba” darbuotojus. T. B. dirbamas statybos darbų vadovo darbas nebuvo susijęs su keleivinio automobilio vairavimu ir keleivių vežimu, todėl jo gebėjimai tinkamai ir profesionaliai vertinti atitinkamas situacijas kelyje buvo ne tokie geri, kaip kad būtų asmens, pasamdyto tokiam darbui atlikti. Teismas padarė išvadą, jog T. B., būdamas priverstas atlikti darbą, kuriam reikia specialių žinių ir gebėjimų, negalėjo tinkamai įvertinti kelio būklės (vietos apžiūros metu nustatyta, kad tai vietinės reikšmės žvyrkelis, įvykio vietoje pakalnėje kelio vingis, prieš tai apie 0,5 km kelio tiesioji) ir tuo pačiu išvengti neigiamų pasekmių. Teismo nuomone, jeigu mirusysis nebūtų priverstas vykdyti darbinės veiklos, kuri nebuvo numatyta darbo sutartyje (vežti UAB „Ignalinos statyba” darbuotojų), jo veikloje apskritai nebūtų nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje, požymių, kaip kad teigiama ikiteisminio tyrimo nutarime, kadangi net ir įvykus autoįvykiui jo metu nebūtų nukentėję kiti asmenys. Teismas nurodė, kad Zarasų rajono apylinkės prokuratūros 2005 m. lapkričio 17 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.58-1-00376-05 užfiksuota, jog žuvusysis pažeidė Kelių eismo taisykles, ir kad tai lemtų jo administracinę atsakomybę, o ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje yra nuoroda, kad nukentėjusysis pats nepasirinko saugaus greičio. Teismas pažymėjo, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos tokios išvados daryti nėra pagrindo, nes autotechninė ekspertizė atlikta nebuvo, o nukentėjusiųjų parodymai dėl vairuotojo veiksmų yra subjektyvūs, todėl nepakankami padaryti išvadai, kad T. B. pažeidė Kelių eismo taisykles, o tuo pačiu įvykdė administracinį teisės pažeidimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtuose dokumentuose nėra nurodyta, kokį administracinį teisės pažeidimą galimai galėjo padaryti apdraustasis, taip pat nėra nustatyti ir tokio pažeidimo būtinieji požymiai, nenurodytos objektyvios priežastys, nekonstatuota kokiais konkrečiais įrodymais grindžiama tokia išvada. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismui nepriskirta tirti prokurorų, tardytojų, kvotėjų procesinių veiksmų susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu (ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis), tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimai teismui nėra privalomi ir prejudicinės reikšmės neturi (ABTĮ 58 straipsnis). Teismas nurodė, kad byloje kitų įrodymų, patvirtinančių, jog nelaimingas atsitikimas darbe, dėl kurio žuvo T. B., įvyko dėl pastarojo veikos, susijusios su administraciniu teisės pažeidimu ir dokumentų, kuriuose objektyviai būtų nustatytas sąmoningas Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymas, nėra.

24Remdamasis šiais argumentais pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad skundžiami sprendimai yra nepagrįsti ir juos panaikino. Nelaimingą atsitikimą, dėl kurio mirė T.B., teismas pripažino draudiminiu įvykiu ir įpareigojo VSDF valdybos Ignalinos skyrių apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai vienkartinę draudimo išmoką.

25III.

26Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

27Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

281. NAPLSD įstatymo 6 straipsnio, reglamentuojančio draudiminius įvykius, 4 dalies 2 punkte ir Nuostatų 10.2.2 punkte nustatyta, kad draudiminiais įvykiais taip pat pripažįstami atsitikimai, įvykę pakeliui į darbą arba iš darbo darbuotojo darbo dienomis kelyje (įskaitant eismo įvykį darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo) tarp darbovietės ir gyvenamosios vietos. Pagal NAPLSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių, tarp jų, jei apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, išskyrus darbo saugos ir darbo higienos norminių teisės aktų pažeidimus. Analogiška nuostata įtvirtinta Nuostatų 13.2 punkte. Šio punkto 2 pastraipoje nurodyta, kokie dokumentai įrodo nusikalstamos veikos požymius – ikiteisminio tyrimo institucijos išvada, procesinis sprendimas ar teismo nuosprendis. NAPLSD įstatymas ir Nuostatai reglamentuoja draudimo išmokų skyrimą ne tik šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, bet ir jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Todėl NAPLSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas nereikalauja nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, tuo labiau sankcijos skyrimo, o tik nusikalstamos veikos požymių asmens veikoje nustatymo.

29Pagal Nuostatų 23 punktą, Fondo valdybos teritoriniame skyriuje nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimas pradedamas nagrinėti, kai Valstybinė darbo inspekcija (jos teritorinis skyrius), draudėjas (tyrimo komisija), pats nukentėjusysis ar asmuo, pretenduojantis gauti draudimo išmoką, pateikia nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą (forma N-1 ar N-2) ar profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą, tyrimo medžiagą ir reikiamus dokumentus. Nuostatų 24 punktas nustato, kad nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu (forma N-1 ar N-2) taip pat vertinami prie aktų pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai, kuriuose yra duomenų apie nelaimingą atsitikimą arba apie mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežastį. Nuostatų 31 punkte nurodyta, kad sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo (nepripažinimo) draudiminiu įvykiu priima Fondo valdybos teritorinio skyriaus vedėjas (pavaduotojas) šių Nuostatų nustatyta tvarka. Taigi, VSDF valdybos Ignalinos skyrius, priimdamas sprendimą dėl T.B. 2005 m. rugpjūčio 17 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo pripažinimo (nepripažinimo) draudiminiu įvykiu, vadovavosi 2005 m. rugsėjo 5 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr.03 bei kitais dokumentais.

30Pažymėjo, kad 2005 m. rugpjūčio 17 d. Zarasų rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.58-1-00376-05 pagal veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje, požymius. Zarasų rajono apylinkės prokuratūros 2005 m. rugpjūčio 17 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą šioje byloje nurodyta, kad T.B., vairuodamas automobilį Ford Transit, priklausantį UAB „Ignalinos statyba“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53,164, 172 punktų reikalavimus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio priemonės, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, dėl ko jis pats žuvo ir buvo sužeisti mikroautobuso keleiviai. Šiame nutarime taip pat nurodyta, kad pagal specialisto automobilio apžiūros aktą, automobilio stabdžiai, vairo mechanizmas ir pakaba yra tvarkingi. Nutarime konstatuota, kad T. B. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje, požymiai. Pagal NAPLSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir Nuostatų 13.2 punktą, jeigu apdraustasis nukentėjo dėl savo veiklos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius, jam įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažįstamas nedraudiminiu įvykiu. Atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą (dėl to, kad žuvo eismo įvykį sukėlęs T. B.), o ne pagal šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą (ne dėl nusikalstamos veikos požymių nebuvimo).

312. VSDF valdybos Ignalinos skyrius, priimdamas sprendimą pripažinti T.B. 2005 m. rugpjūčio 17 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe nedraudiminiu įvykiu, vadovavosi pirmiau minėtomis NAPLSD įstatymo ir Nuostatų normomis. Skundžiamas VSDFV Ignalinos skyriaus sprendimas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, nėra nei vieno iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nurodytų skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog skundžiami VSDF valdybos Ignalinos skyriaus ir VSDF valdybos sprendimai yra nepagrįsti ir naikintini. Pažymėjo, kad skirtingai nei teismams, kuriems ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimti nutarimai prejudicinės galios neturi, VSDF valdybos teritoriniam skyriui jie yra pagrindas pripažinti įvykį nedraudiminiu. Pažymėjo, kad VSDF valdybos Ignalinos skyriaus 2006 m. kovo 10 d. sprendime Nr. 67 buvo nurodytas ne tas pripažinimo nedraudiminiu įvykiu motyvas (vietoj nusikalstamos veikos požymių nurodytas administracinis teisės pažeidimas), tačiau sprendimo teisinis pagrindas nurodytas teisingai (NAPLSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir Nuostatų 13.2 punktas). Ši klaida, kuri neturėjo esminės reikšmės sprendimo vykdymui, buvo ištaisyta VSDF valdybos 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr.(11.3)-I-7226.

323. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tačiau jo neatitinka. Teismas sprendžia tik dėl paties sprendimo pagrįstumo, bet negali pripažinti nelaimingo atsitikimo darbe draudiminiu įvykiu ir skirti draudimo išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Šiuos sprendimus gali priimti Fondo valdybos teritorinis skyrius (NAPLSD įstatymo 6 straipsnio 6 punktas, Nuostatų 31 punktas).

334. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad T.B., būdamas priverstas atlikti darbą, kuriam reikia specialių žinių ir gebėjimų, negalėjo tinkamai įvertinti kelio būklės ir tuo pačiu išvengti neigiamų pasekmių. Teismas nenurodė jokių įrodymų, kad T. B. atliko darbą, kurio metu įvyko nelaimingas atsitikimas, ne savo valia, bet buvo priverstas. Teismas neteisingai aiškino priverstinio darbo sąvoką (Darbo kodekso 1 dalies 33 punktas) ir jį prilygino darbui, kuris nesulygtas darbo sutartyje.

34Pažymėjo, kad pagal 2003 m. liepos 22 d. darbo sutartį Nr. 489(86-K) T.B. dirbo UAB „Ignalinos statyba“ bendrastatybinių darbų vadovu. Šios sutarties 3 punkte nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti priedą už faktiškai dirbtą laiką, „kai darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važinėjimais arba yra kilnojamojo pobūdžio“. Nelaimingo atsitikimo darbe akto 3.9-3.11 punktuose pažymėta, kad T.B. buvo apmokytas saugiai atlikti darbą, kurį atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas. Atkreipė dėmesį, kad 2004 m. rugpjūčio 25 d. T. B. buvo instruktuotas pagal Darbuotojo, vairuojančio tarnybinį arba nuosavą automobilį darbo reikalais, darbų saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 78, tai patvirtindamas savo parašu. T.B. taip pat buvo supažindintas pasirašytinai su Darbų vadovo (meistro) pareiginiais nuostatais, patvirtintais UAB „Ignalinos statyba“ generalinio direktoriaus 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 51. 2005 m. liepos 7 d. T. B. Ignalinos rajono poliklinikoje buvo išduota Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma Nr. 633, kad jo sveikatos būklė tinkama vairuoti transporto priemones, T. B. turėjo vairuotojo pažymėjimą, leidžiantį vairuoti B ir C kategorijų transporto priemones. UAB „Ignalinos statyba“ generalinio direktoriaus 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr.T-36 T.B. buvo priskirtas automobilis Ford Transit“, valst. Nr. ( - ), kuriuo į rekonstruojamą objektą buvo nuvežami ir parvežami brigados nariai.

355. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, teismas, priimdamas sprendimą, turi vadovautis įrodymais ir skundžiamų aktų panaikinimo pagrindais, nurodytais 89 straipsnyje, ar kitais svarbiais pagrindais, bet ne menamomis, niekuo nepagrįstomis išvadomis. Tuo tarpu teismas rėmėsi prielaida kokios sąlygoms esant nebūtų nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje, požymių.

36Ikiteisminio tyrimo institucijų nutarimai VSDF valdybos teritoriniams skyriams ir VSDF valdybai, skirtingai negu teismui, yra įrodymai, kuriais vadovaujantis priimami sprendimai dėl nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais ar nedraudiminiais įvykiais ir draudimų išmokų skyrimo. Teismas sprendė dėl viešojo administravimo subjektų (VSDF valdybos Ignalinos skyriaus ir VSDF valdybos) priimtų sprendimų pagrįstumo. Remdamasis pirmiau minėta prielaida teismas atmetė kaip įrodymą Zarasų rajono apylinkės prokuratūros 2005 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.58-1-00376-05. Teismo sprendime nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnis reglamentuoja neįrodinėtinas aplinkybes ir faktus, bet ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimų teisinę galią teismui.

376. Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas pažeidžiat materialinės ir procesinės teisės normas. Todėl prašo skundžiamą sprendimą panaikinti.

38Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Ignalinos statyba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos D. B. skundą atmesti.

39Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

401. Teismo išvada, kad T.B. buvo priverstas dirbti darbo sutartimi nesulygtą darbą, yra pagrįsta tik pareiškėjos prielaidomis. Minėtą teismo išvadą paneigia Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas, kuriame nenustatyta, kad T.B. atliko jam nepriklausantį darbą ar vykdė jam nepriklausančias funkcijas. UAB „Ignalinos statyba“ statybos darbų vadovas T. B. buvo instruktuotas pagal instrukciją „Darbuotojo vairuojančio tarnybinį arba nuosavą automobilį darbo reikalais DSS instrukcija Nr. 78“, taip pat buvo supažindintas su Darbų vadovo (meistro) pareiginiais nuostatais ir įsipareigojo jų laikytis. Teigia, kad už darbų organizavimą objekte yra atsakingas darbų vadovas, todėl jo pareiga organizuoti ir darbininkų atvežimą į objektą bei parvežimą iš objekto laikantis visų saugos darbe reikalavimų ir apmokyto tam darbui žmogaus. T. B. turėjo teisę vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę, todėl teismo išvada, kad jis neturėjo reikiamų įgūdžių yra nepagrįsta. T.B. nepranešė darbdaviui, jog toks darbas nėra sulygtas darbo sutartimi, neatsisakė atlikti tokio darbo.

412. 2005 m. rugsėjo 5 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr.03 nelaimingo atsitikimo aplinkybe nurodyta tai, jog T.B. nesuvaldė žvyrkelyje automobilio ir vertėsi nuo skardžio. Remiantis policijos komisariato pažyma buvo nustatyta, kad jis nepasirinko saugaus greičio. 2005 m. rugsėjo 9 d. D.B. buvo supažindinta su šiuo Aktu. Pareiškėja Akto neginčijo. Todėl darytina išvada, kad su Akte nurodytomis aplinkybėmis ji sutiko.

423. Nuostatai ( 13.2 punktas) nenumato, jog nusikalstamos veikos požymiai privalomai turi būti nustatyti teismo sprendimu. Pakanka vien to fakto, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga nustatytų nusikalstamos veikos požymius. Tokie požymiai yra nustatyti Zarasų rajono apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 58-1-00376-05. Pareiškėja su šiuo nutarimu buvo supažindinta, jo neskundė.

43Pareiškėja pateikė atsiliepimus, kuriais prašo apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad sutinka su teismo sprendime išdėstytais motyvais.

44Atsiliepimuose į apeliacinius skundus pareiškėja išdėstė šiuos argumentus:

451.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą buvo nurodyta, jog socialinio draudimo santykiai Lietuvoje reguliuojami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnio imperatyvą. Atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d. ir 2008 m. balandžio 28 d. nutarimuose pateiktą Konstitucijos 52 straipsnio nuostatų aiškinimą. Teigia, jog remiantis suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika, galima konstatuoti, kad T.B. veiksmuose nėra ir negali būti nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje, požymių dėl jo mirties (šiame straipsnyje numatyta atsakomybė už kito asmens sveikatos sutrikdymą, bet ne kelių transporto priemonės vairuotojo susižalojimą ar žūtį). Todėl aplinkybė, kad vairuodamas transporto priemonę T.B. sužalojo kitus asmenis, įtakos bylos išsprendimui neturi, nes yra sprendžiamas draudiminės išmokos išmokėjimo klausimas dėl T. B. mirties. Kadangi T.B. dėl jo mirties neiškyla baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį, todėl nėra NAPLSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Nuostatų 13.2 punkte numatytos nedraudiminio įvykio sąlygos – nusikalstamos veikos.

462. Pareiškėjos nuomone ikiteisminis tyrimas, kuriuo remiasi apeliantas, ydingas – prokuratūros nutarime net nenurodoma, kokie konkrečiai Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatytos veikos požymiai nustatyti T.B. veiksmuose. Net ir darant prielaidą, jog T.B. veikoje yra nusikalstamos veikos požymiai, arba ši veika susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, ši aplinkybė nepriskirtina prie nedraudiminių įvykių pagal NAPLSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei Nuostatų 13.2 punktą. Visų pirma, NAPLSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktuose numatyti nedraudiminiai įvykiai siejami su apdraustojo tyčiniais veiksmais, dėl kurių kilo nelaimingas atsitikimas. Šiuos punktus sistemiškai aiškinant su Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu laikytina, kad tik tyčios forma padaryta nusikalstama veika ar administracinis teisės pažeidimas priskiriami prie nedraudiminių įvykių. Nagrinėjamu atveju to nebuvo. Kita vertus, įstatymų leidėjas darbo saugos ar darbo higienos norminių teisės aktų pažeidimų nelaiko nedraudiminiais įvykiais. Asmenims, vairuojantiems transporto priemones dėl darbo pobūdžio nėra specialių darbo saugos teisės aktų, o tik Kelių eismo taisyklės, kurios jiems atliekant darbines pareigas ir yra darbo saugos taisyklės. Dėl šios priežasties Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio žuvo apdraustasis laikytinas darbo saugos taisyklių pažeidimu, o tuo pačiu ir draudiminiu įvykiu.

473. Teigia, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis buvo tai, kad T. B. buvo priverstas dirbti darbo sutartimi nesulygtą darbą. Nurodo, kad į darbų organizavimo sąvoką neįeina darbininkų vežimas į statybos objektą ir iš jo, Pažymi, jog darbdavys žinojo, kad į statybos objektą būtina vežioti darbininkus, tačiau specialiai tam tikslui skirtos transporto priemonės ir tą transporto priemonę specialiai apmokyto vairuoti asmens neskyrė, o tą vertė daryti T. B., kuris negalėjo skirti darbuotojo transporto priemonei vairuoti ir darbuotojams vežti, nes tokių įgalinimų neturėjo pagal sudarytą darbo sutartį. Pažymi, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas nėra vienintelis įrodymas sprendžiant draudiminės išmokos paskyrimo ar nepaskyrimo klausimą ir tai, kad ji neskundė 2005 m. rugsėjo 5 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo akto, neįtakoja teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

48Teisėjų kolegija

konstatuoja:

49IV.

50Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl atsakovų sprendimų, kuriais atsisakyta pripažinti nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu taikant Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.2 punktą, pagrįstumo bei teisėtumo.

51Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2005 m. rugpjūčio 17 d. Aželių kaime, Salako seniūnijoje, Zarasų rajone, įvyko eismo įvykis, kuriame pakeliui iš darbo žuvo automobilį Ford Transit, valst. Nr. ( - ), priklausantį trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Ignalinos statyba“, vairavęs šioje bendrovėje pagal darbo sutartį dirbęs statybos darbų vadovu T. B. Pareiškėja D. B. (žuvusiojo sutuoktinė) kreipėsi į VSDF valdybos Ignalinos teritorinį skyrių dėl vienkartinės socialinio draudimo išmokos. Atsakovas 2006 m. kovo 10 d. sprendimu Nr.1, kurį patikslino tos pačios dienos sprendimu Nr.67, atsisakė pripažinti nelaimingą atsitikimą draudiminiu įvykiu vadovaudamasis NAPLSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Nuostatų 13.2 punktu. VSDF valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. (11.3)I-7226 teritorinio skyriaus sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovų sprendimai, kuriais nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu, grindžiami tuo, jog apdraustasis nukentėjo nuo savo veiklos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija nustatė nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje, požymius. Pareiškėja su tuo nesutinka. Mano, kad nagrinėjamu atveju taikyti NAPLSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir Nuostatų 13.2 punktą nėra pagrindo.

52Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas yra vienas iš įstatymų, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 52 straipsniu laiduotų piliečių teisė gauti socialinę paramą. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio Įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Nelamingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo (toliau – ir nelaimingi atsitikimai darbe) pripažinimas nedraudiminiu įvykiu sukelia labai svarbius teisinius padarinius. Pripažinus nelaimingą atsitikimą darbe nedraudiminiu įvykiu, apdraustasis, o jam mirus – jo šeimos nariai – netenka teisės į socialinę paramą, numatytą NAPLSD įstatyme. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo ar nepripažinimo draudiminiu įvykiu turi būti priimtas itin kruopščiai ištyrus reikšmingų šiam klausimui išspręsti aplinkybių visumą ir jas įvertinus pagal įstatymo normas.

53Sistemiškai aiškinant Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (byloje aktuali 2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-211 redakcija) 4, 6, 7 straipsnių nuostatas darytina išvada, jog nelaimingi atsitikimai darbe asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, gali būti pripažinti draudiminiais įvykiais nustačius visumą šių aplinkybių: 1) nelaimingas atsitikimas darbe įvyko asmeniui, kuris privalomai apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu; 2) nelaimingas atsitikimas darbe buvo ištirtas teisės aktais nustatyta tvarka; 3) ištyrus nustatyta, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko esant NAPLSD įstatymo 6 straipsnyje 1 dalyje nurodytoms sąlygoms: 3.1) dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, o jeigu darbuotojui darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku; 3.2) dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą), taip pat atliekant kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai arba atliekant viešojo administravimo funkcijas; 3.3) dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos; 4) taip pat jeigu ištyrus nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas įvyko NAPLSD įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais: 4.1) papildomų, specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje; 4.2) pakeliui į darbą ar iš darbo; 4.3) kai įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu (pagal Darbo kodekso 130 straipsnio 3 dalį) darbuotojas ieško naujo darbo; 4.4) apdraustiesiems atliekant įstatymų nustatytas valstybines, visuomenines ar piliečio pareigas, kai už tą laiką mokamas darbo užmokestis arba atitinkama kompensacija, nuo kurių mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos; 5) ištyrus nenustatyta nei viena iš NAPLSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodytų aplinkybių, kurias nustačius nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, nors jie atitinka NAPLSD įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, nepripažįstami draudiminiais įvykiais. Šios NAPLSD įstatymo nuostatos yra perkeltos į Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 3, 7, 10,12, 13 punktus.

54Nagrinėjamoje byloje aktualios NAPLSD įstatymo redakcijos 7 straipsnio 2 dalyje išvardytos aplinkybės, kurioms esant draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę esant bent vienai iš šios įstatymo normos 1-6 punktuose nurodytų aplinkybių. Nagrinėjamam ginčui aktuali NAPLSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė - jei apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos norminių teisės aktų pažeidimus.

55Pagal NAPLSD įstatymo 11 straipsnio 2 dalies ir 26, 27 straipsnio nuostatas apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, pripažintų draudiminiais įvykiais, mirusiojo šeimai (lygiomis dalimis kiekvienam mirusiojo šeimos nariui) išmokama vienkartinė draudimo išmoka, taip pat mokamos periodinės draudimo išmokos. Sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai (NAPLSD įstatymo 6 straipsnio 6 dalis).

56Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad žuvusysis T. B. dirbo UAB „Ignalinos statyba“ pagal darbo sutartį, buvo privalomai apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, nelaimingas atsitikimas įvyko darbe, t.y. pagrįstai konstatavo, jog yra NAPLSD įstatymo 6 straipsnyje nustatytos sąlygos nelaimingą atsitikimą pripažinti draudiminiu įvykiu. Tačiau įvertinusi visumą byloje esančių įrodomų apeliacinės instancijos administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus padarė neteisingas išvadas, o panaikindamas atsakovų sprendimus ir pripažindamas nagrinėjamą nelaimingą atsitikimą draudiminiu įvykiu bei įpareigodamas atsakovą apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai vienkartinę draudimo išmoką, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir tai yra pagrindas patenkinti atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis).

57NAPLSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto turinys leidžia daryti išvadą, jog ši įstatymo norma reikalauja, jog ja remiantis nelaimingas atsitikimas gali būti draudiminiu įvykiu nepripažintas tik tuo atveju, jei nustatomos šios tarpusavyje susijusios būtinosios sąlygos: 1) nukentėjusio apdraustojo veika („nukentėjo dėl savo veikos“) turi būti priežastiniame ryšyje su kilusiomis dėl šios veikos pasekmėmis; 2) nukentėjusio apdraustojo veikoje turi būti nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo požymių; 3) tokius požymius savo sprendimais turi nustatyti įstatyme nurodytos kompetentingos institucijos (ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas). Tik nustačius visas šias sąlygas nelaimingas atsitikimas darbe draudiminiu įvykiu nepripažįstamas. Be to, įstatymų leidėjas nustatė išlygą, kad šios sąlygos netaikomos nustačius darbo saugos ar darbo higienos norminių teisės aktų pažeidimus. Todėl vertinant, ar atsakovų sprendimai, kuriais nelaimingas atsitikimas darbe draudiminiu įvykiu nepripažintas taikant NAPLSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei Nuostatų 13.2 punkto nuostatas, yra pagrįsti ir teisėti, turi būti nustatyta, ar buvo visos pirmiau minėtos būtinosios sąlygos nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu nepripažinti.

58NAPLSD įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais priimantys VSDF valdybos teritoriniai skyriai turi remtis nelaimingų atsitikimų darbe ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Vyriausybės nutarimu tvirtinamais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais ir kitais teisės aktais. Nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimą draudiminiais įvykiais, draudimo išmokų skyrimą ir mokėjimą, jų apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas nustato Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai (byloje aktuali Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr.309 redakcija). Pagal Nuostatų 23 punktą VSDF valdybos teritoriniame skyriuje nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimas pradedamas nagrinėti, kai Valstybinė darbo inspekcija (jos teritorinis skyrius), draudėjas (tyrimo komisija), pats nukentėjusysis ar asmuo, pretenduojantis gauti draudimo išmoką, pateikia nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą (forma N-1 ar N-2), tyrimo medžiagą ir reikiamus dokumentus. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (byloje aktuali Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr.11118 redakcija) 8.4 punktą tuo atveju, jei nelaimingas atsitikimas įvyksta asmeniui vykstant į darbą ar iš darbo įmonės ar jos samdytu transportu surašomas N-1 formos aktas. Kadangi nagrinėjamas nelaimingas atsitikimas T.B. įvyko jam grįžtant iš darbo ir vairuojant darbdaviui UAB „Ignalinos statyba“ priklausančią transporto priemonę, 2005 m. rugsėjo 5 d. tretysis suinteresuotas asmuo surašė N-1 formos nelaimingo atsitikimo aktą Nr.03. Nuostatų 24 punkte nurodyta, kad nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu (forma N-1 ar N-2), taip pat vertinami prie aktų pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai. Nuostatų 24.1-24.12 papunkčiuose pateiktas sąrašas dokumentų, kurie, kaip taisyklė, reikalingi tiriant visus nelaimingo atsitikimo darbe atvejus (darbo laiko apskaitos žiniaraštis; darbo sutartis; įvykio schema; liudytojų paaiškinimai apie nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos priežastis ir aplinkybes; pažyma apie traumos sunkumą; teismo sprendimai, nuosprendžiai ir kiti dokumentai, gauti iš teisėsaugos institucijų ir administracinius teisės pažeidimus tiriančių institucijų ir kt.), o 24.13 punkte nurodyta, kad gali būti vertinami ir kiti dokumentai, kuriose yra duomenų apie nelaimingą atsitikimą darbe arba mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežastį. Be to, Nuostatų 22 punkte nustatyta, kad nagrinėdamas nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais klausimą, Fondo valdybos teritorinis skyrius pagal nelaimingo atsitikimo darbe aktą ir kartu gautus dokumentus vertina įvykio aplinkybes, laiką, vietą, asmens kreipimosi į gydymo įstaigą laiką. Kilus neaiškumui ar esant būtinybei gali būti pareikalauta papildomų dokumentų. Vadovaudamasis Nuostatų 22, 24 punktais pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog VSDF valdybos teritorinis skyrius, spręsdamas, ar nelaimingas atsitikimas darbe pripažintinas draudiminiu įvykiu, privalo vadovautis ne tik nelaimingo atsitikimo darbe aktu, bet kartu su juo vertinti ir kitus įrodymus. Tai konstatavęs teismas nenustatė ir sprendime nenurodė, jog atsakovas nevertino kokių nors konkrečių nagrinėjamam atvejui ištirti reikšmingų įrodymų ir tuo pažeidė atitinkamą Nuostatų reikalavimą. Iš VSDF valdybos Ignalinos skyriaus 2006 m. kovo 10 d. sprendimo Nr.67, kuriuo pakoreguota tos pačios dienos sprendimo Nr.1 motyvuojamoji dalis, ir sprendimo Nr.1 matyti, jog atsakovas nepripažindamas nelaimingo atsitikimo darbe draudiminiu įvykiu rėmėsi: 2005 m. rugsėjo 5 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr.03; T. B. darbo sutartimi, asmens kortele, vairuotojo pažymėjimu, medicinine pažyma; darbo laiko apskaitos žiniaraščiu; transporto priemonės registracijos liudijimu; techninės apžiūros talonu, kelionės lapu, kelionės lapų registracijos žurnalu; Darbo saugos instrukcija Nr.78, instruktavimo dėl saugos darbe registracijos žurnalais, darbo tvarkos taisyklėmis; fotonuotraukomis ir eismo įvykio schema; paaiškinimais; dokumentais dėl T.B. mirties fakto ir priežasčių; taip pat Zarasų rajono apylinkės prokuratūros 2005 m. lapkričio 17 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.58-1-00376-05 vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 214 straipsnio 1 dalimi (mirus T. B.). Tuo remdamasi apeliacinės instancijos administracinio teismo teisėjų kolegija vertina, kad atsakovas skundžiamus sprendimus priėmė (NAPLSD įstatymo 6 straipsnio 6 dalis, Nuostatų 31 punktas) išnagrinėjęs ir įvertinęs visumą dokumentų, kurie šiuo konkrečiu atveju buvo reikšmingi sprendžiant klausimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu, kaip to reikalauja Nuostatų 23 ir 24 punktai.

59Apeliacinės instancijos administracinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, jog nagrinėjam atveju yra pirmiau minėtų NAPLSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytų būtinųjų sąlygų sutaptis (nukentėjusio veika yra priežastiniame ryšyje su kilusiomis dėl šios veikos pasekmėmis; nukentėjusiojo veikoje yra nusikaltimo požymių; tai savo procesiniu sprendimu nustatė ikiteisminio tyrimo institucija), kuri suteikė atsakovui pagrindą nelaimingą atsitikimą darbe, kuriame žuvo T.B., draudiminiu įvykiu nepripažinti.

60Kad apdraustojo T. B. veikoje yra nusikalstamos veikos požymiai nustatė ikiteisminį tyrimą atlikusi institucija (Zarasų rajono apylinkės prokuratūra), t.y. šis faktas buvo konstatuotas NAPLSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. 2005 m. lapkričio 17 d. Zarasų rajono apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.58-1-00376-05 nustatyta, jog 2005 m. rugpjūčio 17 d. apie 17 val. Aželių kaime, Salako seniūnijoje, Zarasų rajone, T.B., vairavo automobilį Ford Transit, valst. Nr. ( - ), priklausantį UAB „Ignalinos statyba“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53,164,172 punktų reikalavimus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė transporto priemonės, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, dėl ko jis pats žuvo ir buvo sužeisti 8 mikroautobuso keleiviai. Konstatuota, kad šiuose T. B. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje, požymiai. Minėta nukentėjusiojo veika (Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie dėl sukeltų pasekmių kvalifikuojami pagal minėtą Baudžiamojo kodekso straipsnį), neabejotinai yra priežastiniame ryšyje su pačiam nukentėjusiajam T. B. kilusiomis šios veikos pasekmėmis – jo žūtimi. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą be kita ko konstatuota, jog automobilio Ford Transit“, valst. Nr. ( - ), priklausančio UAB „Ignalinos statyba“, kuris buvo priskirtas statybos darbų vadovui T. B. važinėti kartu su darbininkais iš Ignalinos į statybos objektą Dusetose, Zarasų rajone, techninė būklė prieš išleidžiant iš dirbtuvių buvo tikrinama kasdien, tame tarpe ir eismo įvykio dieną, apie tai pažymima kelionės lape, automobilis buvo techniškai tvarkingas. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, jog specialistas, apžiūrėjęs automobilį po eismo įvykio, specialisto automobilio apžiūros akte konstatavo, jog stabdžiai, vairo mechanizmas, pakaba, saugos diržai (eismo įvykio metu nebuvo prisegti) techniškai tvarkingi. Eismo įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, jog automobilis išvažiavęs iš dešiniojo kelio krašto į kairę kelio pusę, po to į griovį, slydęs 77,90 m. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 214 straipsnio 1 dalimi (mirus T. B.). Ikiteisminio tyrimo nutraukimas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu reiškia, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas nereabilituojančiais asmenį, kuris padarė nusikalstamą veiką, pagrindais. Kad aptariamoje T. B. veikoje nėra Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatytos veikos požymių būtų galima teigti tik tuo atveju, jei ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris taikomas tuo atveju, jei ikiteisminio tyrimo metu nustatoma, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėja nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą aukštesniajam prokurorui Baudžiamojo proceso nustatyta tvarka neapskundė (BPK 63 straipsnis, 214 straipsnio 3 dalis). Atsakovams priimant pareiškėjos šioje byloje skundžiamus sprendimus 2005 m. lapkričio 17 d. Zarasų rajono apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.58-1-00376-05 buvo (ir šiuo metu yra) galiojantis baigiamasis procesinis ikiteisminio tyrimo dokumentas. Todėl atsakovas, priimdamas sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuriame žuvo T.B., pripažinimo ar nepripažinimo draudiminiu įvykiu, vykdydamas teisės aktų reikalavimus (NAPLSD įstatymo 6 straipsnio 6 dalis, 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Nuostatų 24.9 punktas), privalėjo vadovautis minimu ikiteisminio tyrimo institucijos procesiniu sprendimu, kuriame yra aiškiai konstatuota, jog T. B. veikoje yra Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatytos veikos požymiai, ir pagrįstai juo vadovavosi bei vertino kartu su kitais dokumentais.

61Pažymėtina, kad atlikus nelaimingo atsitikimo tyrimą (2005 m. rugsėjo 5 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktas forma N-1), remiantis Zarasų policijos komisariato pažyma apie eismo įvykio aplinkybes ir priežastis, bei kita medžiaga taip pat buvo padaryta išvada, jog nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi buvo T. B. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai. 2005 m. rugsėjo 7 d. pareiškėja pasirašiusi, kad su šiuo aktu susipažino. Byloje nustatyta, kad pareiškėja nelaimingo atsitikimo darbe akto teisės aktais nustatyta tvarka neapskundė.

62Vadovaujantis ABTĮ 86 straipsnio ir 87 straipsnio 4 dalies nuostatomis teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas. Pagrįstu laikytinas toks teismo sprendimas, kuriame teismo padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, ir teisingai pagrindžiamas atitinkamomis materialinės ir procesinės teisės normomis. Sprendimo pagrįstumas priklauso ir nuo to, ar teismas teisingai įvertina surinktus ir ištirtus įrodymus. Teismas negali pagrįsti savo sprendimo prielaidomis, samprotavimais apie bylos aplinkybes. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas minėtas Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, apeliantų skundžiamą sprendimą pagrindė eile samprotavimų (apie žuvusiojo gebėjimus vairuoti automobilį, sąlygas, kurioms esant nukentėjusiojo veika nebūtų kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį). Teismas padarė jokiais įrodymais nepagrįstą išvadą, jog nukentėjusysis buvo priverstas atlikti darbo sutartimi nesulygtą darbą. Žuvusysis T. B. dirbo UAB „Ignalinos statyba“ pagal darbo sutartį statybos darbų vadovu. Apeliantas pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog darbo sutarties 3 punktu darbdavys įsipareigojo mokėti priedą už faktiškai dirbtą laiką, kai darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važinėjimais arba yra kilnojamojo pobūdžio. Kaip matyti iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, taip pat 2005 m. rugsėjo 5 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr.03, darbdavys savo įsakymu buvo priskyręs T. B. transporto priemonę Ford Transit, valst. Nr. ( - ) nuvykti į darbą (statybos objektus) ir grįžti iš jo, 2004 m. rugpjūčio 25 d. instruktavo pagal „Darbuotojo, vairuojančio tarnybinį arba nuosavą automobilį darbo reikalais DSS instrukciją Nr.78“. Ikiteisminio tyrimo metu remiantis specialisto automobilio apžiūros aktu buvo nustatyta, jog darbdaviui priklausantis automobilis eismo įvykio metu buvo techniškai tvarkingas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad darbdavys patikėjo nukentėjusiajam technine prasme nesaugią transporto priemonę. Vairuodamas darbdaviui priklausantį automobilį nukentėjusysis T.B., kaip ir kiekvienas eismo dalyvis, privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, jas pažeisdamas, kaip nustatė ikiteisminio tyrimo institucija, nukentėjo nuo savo veiklos, kurioje yra nusikalstamos veikos požymiai. Aplinkybė, kad automobilį vairavęs T.B. žuvo, nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje, požymių nepašalina (be žuvusiojo T.B. buvo sužaloti tuo pačiu automobiliu važiavę 8 asmenys). Minėta nukentėjusiojo veika (Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie dėl sukeltų pasekmių kvalifikuojami pagal minėtą Baudžiamojo kodekso straipsnį), neabejotinai yra priežastiniame ryšyje su pačiam nukentėjusiajam T. B. kilusiomis šios veikos pasekmėmis – jo žūtimi. Pagal NAPLSD įstatymo 2 straipsnio 20, 21 dalyse pateiktas sąvokas nelaimingas atsitikimas darbe apibrėžiamas kaip įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina); nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo, įvykęs darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir:1) gyvenamosios vietos, 2) vietos ne įmonės teritorijoje, kur darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu; 3) ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis. Taigi, draudiminiu įvykiu gali būti pripažintas nelaimingas atsitikimas darbe, jei apdraustasis sužalojamas ar žūva eismo įvykyje pakeliui iš darbo (NAPLSD įstatymo 2 straipsnio 21 dalis), nepriklausomai nuo to kam priklausančia transporto priemone vykstama ir kas ją vairuoja, jei ištyrus yra nustatoma, jog yra NAPLSD įstatymo 6 straipsnyje nustatytos sąlygos ir nenustatoma aplinkybių, numatytų šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kurioms esant nelaimingas atsitikimas darbe draudiminiu įvykiu nepripažįstamas.

63Kaip matyti iš Zarasų rajono apylinkės prokuratūros 2005 m. lapkričio 17 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.58-1-00376-05, prokuratūra T. B. veikoje nustatė ne administracinio teisės pažeidimo, o nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje, požymius. Nutarime tai motyvuota visiškai aiškiai. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiuo nutarimu, nepagrįstai ėmėsi nagrinėti, ar T. B. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo požymių. Aplinkybė, kad VSDF valdybos Ignalinos skyriaus 2006 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 67 motyvuojamojoje dalyje cituojant prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą vienoje pastraipoje įrašyta, jog T.B. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje, požymiai, o kitoje pastraipoje remiantis tuo pačiu nutarimu įrašyta, jog ikiteisminio tyrimo institucija nustatė, kad ši veika susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, vertintina kaip rašymo apsirikimas. Šį netikslumą VSDF valdyba ištaisė savo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr.(11.3)-I-7226 nagrinėdama pareiškėjos skundą ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir akcentavo, jog ikiteisminio tyrimo institucija T.B. veiksmuose nustatė nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje, požymius. Pirmosios instancijos teismui pripažinti atsakovo sprendimus nepagrįstais dėl to, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta kokį konkretų administracinį teisės pažeidimą galėjo padaryti apdraustasis, nebuvo pagrindo, nes ikiteisminio tyrimo institucija nustatė ne administracinio teisės pažeidimo, o nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje, požymius. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad byloje nėra dokumentų, kuriuose objektyviai būtų nustatytas sąmoningas Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymas, su NAPLSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymu negali būti siejamas. Ši įstatymo norma kaltės formos neapibrėžia ir nenustato sąlygos, jog nedraudiminiu įvykiu pripažįstamas tik toks nelaimingas atsitikimas darbe, jei apdraustasis nukentėjo nuo savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė tyčinės nusikalstamos veikos požymius.

64Apibendrindama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, jog nagrinėjamu atveju pakanka duomenų teigti, kad apdraustasis T. B. nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija nustatė nusikalstamos veikos požymius. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo panaikinti skundžiamus atsakovų sprendimus, nes jie buvo pagrįsti ir teisėti.

65Administracinis teismas neturi viešojo administravimo įgaliojimų, nevykdo viešojo administravimo funkcijų, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo nagrinėti pareiškėjos reikalavimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu. Kompetentinga viešojo administravimo institucija, turinti teisę pripažinti nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu, yra VSDF valdybos teritoriniai skyriai, kurie ir įgalioti priimti sprendimus šių visuomeninių santykių srityje (NAPLSD įstatymo 6 straipsnio 6 dalis, Nuostatų 31 punktas). Tuo atveju, jei teismas nustato, jog VSDF valdybos teritorinio skyriaus sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo nepripažinimo draudiminiu įvykiu yra nepagrįstas ir neteisėtas, jį panaikina. Naują sprendimą turi priimti pagal savo kompetenciją VSDF valdybos teritorinis skyrius. Pirmosios instancijos teismas bylą dėl pareiškėjos reikalavimo pripažinti draudiminiu įvykiu nelaimingą atsitikimą, kuriame žuvo T. B., turėjo nutraukti vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai), o kadangi neteisingai aiškino ir taikė įstatymą, byla šioje dalyje nutrauktina apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

66Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas remiantis pirmiau išdėstytais argumentais ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos skundas atmetamas.

67Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais,

Nutarė

68Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos statyba“ apeliacinius skundus patenkinti.

69Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimą. Bylą dalyje dėl pareiškėjos D. B. reikalavimo pripažinti nelaimingą atsitikimą, kuriame žuvo T. B., draudiminiu įvykiu nutraukti. Likusioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

70Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja D. B. patikslintu skundu prašė teismo:... 5. 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir... 6. 2) pripažinti draudiminiu įvykiu 2005 m. rugpjūčio 17 d. įvykusį įvykį,... 7. 3) įpareigoti VSDF valdybos Ignalinos skyrių išmokėti D. B. 108 400,00 Lt... 8. Pareiškėja paaiškino, kad 2005 m. rugpjūčio 17 d. apie 17 val. Aželių... 9. Pareiškėjos nuomone skundžiamuose sprendimuose neteisingai aiškinama ir... 10. Atkreipė dėmesį į tai, kad NAPLSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte... 11. Pažymėjo, kad automobilio eksploatavimas buvo susijęs su darbu. Todėl... 12. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ignalinos skyrius... 13. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad galiojantis 2006 m. kovo 10 d.... 14. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės... 15. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Ignalinos statyba“ su pareiškėjos... 16. II.... 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 11 d. sprendimu... 18. Teismas nustatė, kad pareiškėjos D. B. sutuoktinis T. B. dirbo UAB... 19. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje iškilęs Nelaimingų atsitikimų... 20. Teismas konstatavo, jog NAPLSD įstatymas apibrėžia draudiminius ir... 21. Teismas nustatė, jog 2005 m. rugsėjo 5 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte... 22. Teismas konstatavo, jog pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių... 23. Teismas nustatė, kad pagal 2003 m. liepos 22 d. sudarytą darbo sutartį T. B.... 24. Remdamasis šiais argumentais pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad... 25. III.... 26. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie socialinės... 27. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 28. 1. NAPLSD įstatymo 6 straipsnio, reglamentuojančio draudiminius įvykius, 4... 29. Pagal Nuostatų 23 punktą, Fondo valdybos teritoriniame skyriuje nelaimingo... 30. Pažymėjo, kad 2005 m. rugpjūčio 17 d. Zarasų rajono policijos komisariate... 31. 2. VSDF valdybos Ignalinos skyrius, priimdamas sprendimą pripažinti T.B. 2005... 32. 3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas vadovaujantis ABTĮ 88... 33. 4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad T.B., būdamas priverstas atlikti... 34. Pažymėjo, kad pagal 2003 m. liepos 22 d. darbo sutartį Nr. 489(86-K) T.B.... 35. 5. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais,... 36. Ikiteisminio tyrimo institucijų nutarimai VSDF valdybos teritoriniams skyriams... 37. 6. Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais teigia, kad pirmosios... 38. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Ignalinos statyba“ apeliaciniu skundu... 39. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 40. 1. Teismo išvada, kad T.B. buvo priverstas dirbti darbo sutartimi nesulygtą... 41. 2. 2005 m. rugsėjo 5 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr.03 nelaimingo... 42. 3. Nuostatai ( 13.2 punktas) nenumato, jog nusikalstamos veikos požymiai... 43. Pareiškėja pateikė atsiliepimus, kuriais prašo apeliacinius skundus... 44. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus pareiškėja išdėstė šiuos... 45. 1.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teisės aiškinimo... 46. 2. Pareiškėjos nuomone ikiteisminis tyrimas, kuriuo remiasi apeliantas,... 47. 3. Teigia, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis buvo tai, kad T.... 48. Teisėjų kolegija... 49. IV.... 50. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl atsakovų sprendimų, kuriais atsisakyta... 51. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2005 m. rugpjūčio 17 d. Aželių kaime,... 52. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo... 53. Sistemiškai aiškinant Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų... 54. Nagrinėjamoje byloje aktualios NAPLSD įstatymo redakcijos 7 straipsnio 2... 55. Pagal NAPLSD įstatymo 11 straipsnio 2 dalies ir 26, 27 straipsnio nuostatas... 56. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad žuvusysis T. B. dirbo... 57. NAPLSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto turinys leidžia daryti... 58. NAPLSD įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad... 59. Apeliacinės instancijos administracinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi... 60. Kad apdraustojo T. B. veikoje yra nusikalstamos veikos požymiai nustatė... 61. Pažymėtina, kad atlikus nelaimingo atsitikimo tyrimą (2005 m. rugsėjo 5 d.... 62. Vadovaujantis ABTĮ 86 straipsnio ir 87 straipsnio 4 dalies nuostatomis teismo... 63. Kaip matyti iš Zarasų rajono apylinkės prokuratūros 2005 m. lapkričio 17... 64. Apibendrindama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija... 65. Administracinis teismas neturi viešojo administravimo įgaliojimų, nevykdo... 66. Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas remiantis... 67. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140... 68. Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės... 69. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 11 d.... 70. Sprendimas neskundžiamas....