Byla 2A-298-881/2018
Dėl leidimo atlikti nuotekų prijungimą prie centralizuoto vamzdyno be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-982-728/2017 pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei G. K. dėl leidimo atlikti nuotekų prijungimą prie centralizuoto vamzdyno be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas R. C. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas leisti jam be atsakovės G. K. sutikimo atlikti jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ), prijungimo darbus pagal su UAB „Vilniaus vandenys“ 2015 m. rugsėjo 30 d. sudarytą individualaus namo vandens įvado ir nuotekų išvado projektavimo bei vandens įvado ir nuotekų išvado prijungimo prie Vilniaus miesto vandentiekio ir nuotekų tinklo sutartį Nr. BT-3 ir pagal paruoštas prisijungimo sąlygas Nr. 15/1457 bei genplaną prie sutarties, įpareigojant atsakovę netrukdyti atlikti darbus. Nurodė, kad su atsakove yra namo ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ), bei kitų ūkinių pastatų, unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), bendrasavininkiai. Prie gyvenamojo namo yra suformuotas žemės sklypas, kaip namo valda, kurio unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo plotas 0,1368 ha, užstatyta teritorija 0,0582 ha. Ieškovas pagal 2014 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8279 yra išpirkęs 684/1368 dalį žemės sklypo, kuri yra ieškovo nuosavybė, kita dalis, t. y. 684/1368, priklauso Lietuvos Respublikai, nes atsakovė yra tik šios žemės naudotoja. Gyvenamasis namas ( - ), Vilnius, yra be patogumų, todėl ieškovas ir atsakovė yra kiekvienas savo žemės sklype išsikasę nuotekų išėmimo duobę, kurią nuolat reikia išvalyti, išsikvietus kanalizacijos valymo automobilį, kas yra nepatogu ir brangu. Ieškovas kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“ dėl prisijungimo sąlygų parengimo. Paruoštas prisijungimo sąlygas Nr. 15/1457 ieškovas įvykdė. 2015 m. rugsėjo 30 d. ieškovas su UAB „Vilniaus vandenys“ sudarė individualaus namo vandens įvado ir nuotekų išvado projektavimo bei vandens įvado ir nuotekų išvado prijungimo prie Vilniaus miesto vandentiekio tinklo ir nuotekų tinklo sutartį Nr. BT- 3. Atsakovei pasiūlyta kartu prisijungti, tačiau atsakovė norėjo daryti kitaip, nors jokio prijungimo generalinio plano ar projektavimo sąlygų nepateikė. Ieškovas kreipėsi į atsakovę su rašytiniu prašymu dėl sutikimo nutiesti buitinių nuotekų vamzdyną žemės sklype rytinėje namo pusėje, kuri yra ieškovo dalis, į centralizuotą miesto nuotekų šulinį, tačiau atsakovė sutikimo nedavė. Ieškovo teigimu, įvedus prisijungimą prie centralizuoto nuotekų vamzdyno, bus išlaikytas interesų pusiausvyros principas, prisijungimo išvedimas nebus atliekamas atsakovės namo dalies pusėje; ieškovui, kaip pensininkui, pagerės gyvenimo sąlygos, o atsakovės gyvenamojo namo dalies šis prisijungimas nepalies, taip pat nenukentės ir jos naudojama žemės dalis, jos savo nuožiūra ir naudojimui iškasta nuotekų išgraibymo duobė liks toje pačioje vietoje ir gylyje.
  2. Atsakovė G. K. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, neišnaudojo visų ikiteisminių procedūrų, nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti ieškovo atliktų veiksmų teisėtumą, jo teisę į atsakovės naudojamą žemės sklypą, kuris išpirktas iš Lietuvos valstybės, tačiau nuosavybės dokumentų išdavimas yra užvilkintas. Anot atsakovės, neteisingai suformuluotas ieškinio reikalavimas pažeidžia atsakovės teises ir įrodo, kad ieškinio forma ir turinys neatitinka įstatymo reikalavimų, ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės iškreiptos ir neatitinka tikrovės. Ieškinio turinyje yra apgaulės ir sukčiavimo požymių, kuo pažeidžiamas viešas interesas, padaroma veika, turinti nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje, 237 straipsnyje ir 238 straipsnyje, požymių. Ieškovas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 28 straipsnio, Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalies, 1.5 straipsnio 1-2 dalių, 1.137 straipsnio 1-5 dalių nuostatas. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė neleidžia jam nutiesti centralizuoto miesto nuotekų valymo vamzdyno, nes atsakovės dukra I. M. žodžiu ir atsakovė 2016 m. balandžio 10 d. raštu nurodė, kad vamzdynų gilinimas ir nuotekų tinklų vamzdynų įgilinimas turėjo būti suprojektuotas per bendrąjį naudojamąjį žemės sklypą, t. y. per kiemą, o ne pažeidžiant atsakovės nuosavybės ir naudotojos teises. Ieškovas netinkamai interpretuoja atsakovės statusą, nes jai priklausantis žemės sklypas dar pagal 1992 m. įvykusį sandorį yra nupirktas, tik dėl valstybės pareigūnų piktnaudžiavimo ir vilkinimo nuosavybės dokumentai nėra išduoti. Atsakovė nesutiko, kad ieškovas nežinojo, dėl kokių priežasčių atsakovei nėra išduoti nuosavybės dokumentai. Ieškovo pateiktas 2015 m. nuotekų tinklų genplano brėžinys Nr. 15/09/30-15/1457-BT-3TP-N01 paruoštas be atsakovės žinios, jo turinys ir priėmimo tvarka prieštarauja Konstitucijai, nes jame nubraižyta vamzdynų įgilinimo schema šiurkščiai pažeidžia atsakovės nuosavybės ir naudotojos teises, todėl teismas negali juo vadovautis. Kadangi civilinėje byloje Nr. 2-193-10/2003 paaiškėjo korupcijos ir nusikaltimo požymiai, teismas privalo apie tai pranešti prokurorui.
  3. Dublike ieškovas papildomai nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, todėl atsakovė galėjo susipažinti ir ginčyti žemės sklypo planą, kurio pagrindu išpirkta ieškovo žemės sklypo dalis, pateikdama savo žemės sklypo planą, kaip turėtų būti atidalytas žemės sklypas. Vykdant ieškovo nuotekų išgraibymo-išvalymo duobės prijungimo prie centralizuotų Vilniaus miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų darbus, reikės pakloti atitinkamo diametro 18 m ilgio vamzdį, kaip numato projektavimo sąlygos, einantį iki centralizuoto įvado, kuris yra gatvėje, pažymėtas „šulinys“, 3 metrai atstumu nuo namo. Žemės sklypui jokios žalos nebus padaryta. Darbai užtruks ne ilgiau kaip 5 dienas, be to, žemė priklauso valstybei, nors atsakovė galėjo ją seniau išpirkti. Atsakovė savo projekto nepateikia. Ieškovo žemės sklypo ribos yra suformuotos, jo ribų nustatymas buvo teisėtas, išlaikytos visos procedūros, pranešant kitiems bendrasavininkams, tačiau atsakovė atsisakė dalyvauti nustatant žemės sklypo ribas.
  4. Triplike atsakovė papildomai nurodė, kad ieškovas klaidina teismą, vadovaudamasis 2014 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, kuri sudaryta apgaulės būdu, pažeidžiant atsakovės nuosavybės teises. Be to, jeigu ieškovo projektas būtų įgyvendintas, gali griūti namas.
  5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino – leido ieškovui atlikti be kito bendraturčio atsakovės G. K. sutikimo jam nuosavybės teisės dalimi priklausančiame gyvenamajame name ( - ), Vilniuje, unikalus Nr.( - ), prijungimo darbus pagal su UAB „Vilniaus vandenys“ 2015 m. rugsėjo 30 d. sudarytą individualaus namo vandens įvado ir nuotekų išvado projektavimo bei vandens įvado ir nuotekų išvado prijungimo prie Vilniaus miesto vandentiekio ir nuotekų tinklo sutartį Nr. BT-3 ir pagal paruoštas prisijungimo sąlygas Nr. 15/1457 bei genplaną prie sutarties, įpareigodamas atsakovę netrukdyti atlikti darbus.
  2. Teismas konstatavo, kad atsakovės nurodomos atsisakymo duoti sutikimą priežastys nėra aiškiai apibrėžtos ir konkrečių atsakovės teisių ar interesų pažeidimo neatskleidžia, yra susijusios tik su atsakovės nuosavybės teisės į žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, dalį įteisinimu, o ne konkrečiu jos teisių suvaržymu, kuris būtų galimas ieškovui prisijungus prie centralizuoto vamzdyno. Atsakovė neįrodė, kaip ir kiek būtų pažeidžiamos jos teisės prisijungus prie centralizuoto vamzdyno, apsiribodama deklaratyviais teiginiais apie galimą pastato griuvimą ir pavojų gyvybei (CPK 178 straipsnis).
  3. Teismo vertinimu, kiti atsakovės argumentai (dėl ieškinio prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, atskirosios nutarties dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą su informacija apie veikas, turinčias korupcijos požymių, priėmimo ir kt.) nėra reikšmingi šio konkretaus ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisakė.
  4. Taigi įvertinęs abiejų ginčo šalių interesus (teisę prijungti prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų vamzdynų), teismas pripažino, kad ieškovo interesas įrengti gyvenamajame name vandentiekį ir nuotekų šalinimą ir taip jį pagerinti šiuo atveju yra svarbesnis, o gyvenamojo namo bendrasavininkės bei žemės sklypo naudotojos atsisakymą duoti sutikimą ieškovo prisijungimui prie centralizuoto vamzdyno pripažino nepagrįstu.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atsakovė G. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl byloje taikomų teisės aktų galimo prieštaravimo Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams, dėl aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos apraiškų Lietuvos teisinėje sistemoje, su prašymu išspręsti, ar byloje ir teisinėje sistemoje taikomi teisės aktai prieštarauja Konstitucijai, tarptautinėms sutartims, įstatymams, kitiems teisės aktams, ir / ar teisėjai, prokurorai ir kiti asmenys savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją; priimti atskirąją nutartį ir informuoti atitinkamas institucijas ar pareigūnus apie Lietuvos valdžios ir valstybės, savivaldybės institucijų pareigūnų bei kitų valstybės tarnautojų ir asmenų pažeidimus – aukščiausio lygio sisteminę, politinę, teisinę korupciją ir kitus nusikaltimus, apie ieškovo ir kitų asmenų veikas, turinčias nusikaltimų, numatytų BK 181, 182, 183, 186, 189, 232, 237, 238, 300 straipsniuose, požymių; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
  1. Civilinę bylą nagrinėjo ir skundžiamą teismo sprendimą priėmė neteisėtos sudėties teismas – neobjektyvus ir šališkas teismas, sudarytas ne pagal įstatymą. Teismas neatsižvelgė į ieškovo melagingą, suklastotais dokumentais paremtą ieškinį ir iki šios dienos nesiėmė jokių veiksmų, o, priešingai, toleravo ieškovo antikonstitucinius ir nusikalstamus veiksmus; ieškinio dalykas prieštarauja Konstitucijai, tarptautinėms sutartims ir kitiems teisės aktams, šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises ir laisves, valstybės ir viešą interesą, be to, ieškinys neatitinka bendrųjų ir specialiųjų procesinių dokumentų ir jų priedų formai bei turiniui keliamų reikalavimų, išvardytų CPK 111-114, 135 straipsniuose; teismas laiku ir tinkamai neįvertino atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentų objektyvumo; 2016 m. birželio 28 d. teismui V. K. pateiktas skundas įrodo, kad procesas byloje vyksta nesąžiningai, šiurkščiai pažeidžiant atsakovės teisę į teisingą teismą, tinkamą (sąžiningą) teismo procesą, teisę į informaciją, Konstitucijos viršenybės, lygiateisiškumo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principus, nes teismas nuo pat ieškinio priėmimo momento sudarė palankesnes sąlygas ieškovui nei atsakovei; nepaisant V. K. oficialių raštų, teismo vadovybė ir bylą nagrinėjusi teisėja nesiėmė jokių veiksmų dėl teismo posėdžio sekretorės antikonstitucinių veiksmų ir nusikalstamo neveikimo, taip pat kitos gautos informacijos apie nusikalstamas veikas ir visą tai nuslėpė, kas įrodo teismo šališkumą ir neobjektyvumą; teismas, būdamas šališkas, neteisėtai nepriėmė atsakovės pateikto priešieškinio ir taip nuslėpė ieškovo ir kitų asmenų sukčiavimą; 2016 m. liepos 1 d., 4 d. teismas pažeidė atsakovės ir jos atstovo V. K. teisę susipažinti su bylos medžiaga ir gauti dokumentų kopijas; pareikštą nušalinimą nagrinėjo neobjektyviai ir šališkai, nesivadovaudamas visa bylos medžiaga ir įrodymais; dėl paduotų pareiškimų, prašymų ir skundų teisėja ir kiti asmenys keršijo V. K., G. K., ignoravo visus sekančius pareiškimus, prašymus ir skundus, slėpdami savo ir kitų asmenų antikonstitucinius veiksmus ir nusikalstamą neveikimą; teismo pirmininkė ir kiti jai pavaldūs asmenys, būdami šališki ir neobjektyvūs, darė neteisėtą ir antikonstitucinį poveikį civilinės bylos eigai ir procesui, nuslėpdami aukščiausio lygio sisteminę, politinę, teisinę korupciją ir kitus sunkius nusikaltimus, kuriais padaryta žala Lietuvos Respublikai ir jos piliečiams, taip pat atsakovei ir jos atstovui V. K.; CPK 71 straipsnis draudžia Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkei L. B. pakartotinai spręsti G. K. klausimą nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl ji privalėjo nusišalinti, tačiau to nepadarė; teismas laiku neišsprendė 2016 m. liepos 27 d. pareikšto nušalinimo, pažeidė nušalinimo išsprendimo tvarką bei ignoravo V. K. prieš tai pateiktus pareiškimus, prašymus ir skundus; Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės vedėja neteisėtai įsikišo į procesą civilinėje byloje, nuslėpė nuo proceso dalyvių teisme gautus V. K. 2016 m. rugpjūčio 4 d. pareiškimą ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. prašymą, nepateikė jų į civilinę bylą, iki šios dienos šių dokumentų byloje nėra, todėl teismas ir jame veikianti raštinės vedėja atėmė teisę į teisingą, sudarytą pagal įstatymą, greitą, nepriklausomą ir nešališką teismą, teisę į tinkamą (sąžiningą) procesą; teismas nuslėpė ir kitus V. K. pateiktus skundus nuo šalių ir visuomenės; teismo pirmininkės 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartis atmesti pareiškimą dėl nušalinimo priimta neteisėtos sudėties teismo – šališko teismo, sudaryto ne pagal įstatymą, ir savo turiniu bei priėmimo tvarka prieštarauja Konstitucijai; teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis atmesti atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prieštarauja Konstitucijai, kitiems teisės aktams bei teisės principams, todėl kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nepateiks išvados dėl šios nutarties atitikimo Konstitucijai, jos taikyti negalima; teismas ignoravo V. K. 2016 m. lapkričio 22 d. skundą; 2016 m. lapkričio 22 d. pareiškimo dėl nušalinimo teismas neužregistravo, nuorašų šalims nepateikė ir neišsiuntė, tik ieškovas ir jo advokatė gavo šį dokumentą, o tretieji asmenys negavo, pareiškimas nėra įsiūtas į bylą, šališkas teismas sprendimą dėl nušalinimo priėmė neišklausęs trečiųjų asmenų pozicijos; Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė L. B., teismo pirmininkės pavaduotoja G. Č., teisėja R. E., kiti teisėjai ir asmenys neturėjo teisės nagrinėti bylos, nes jų veikas turėjo tirti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai ir kiti asmenys; 2017 m. vasario 9 d. teismo posėdis vyko nedalyvaujant tretiesiems asmenims, kas yra šiurkštus procesinis pažeidimas ir viena iš priežasčių, kodėl nebuvo tinkamai ištirti įrodymai bei neįgyvendintas teisingumas.
  2. Skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teismas ignoravo atsakovės argumentus, kad ieškovas, pažeisdamas teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, sukčiavimo būdu ir apgaule, naudodamas suklastotus dokumentus, sudarė sandorius su Lietuvos valdžios ir valstybės, savivaldybės institucijų pareigūnais ir kitais asmenimis, taip pat su trečiaisiais asmenimis UAB „Vilniaus vandenys“, Nacionaline žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kurie savo turiniu ir priėmimo tvarka prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir pažeidžia atsakovės nuosavybės neliečiamybės teisę ir kitas konstitucines teises. Sandoriai sudaryti dėl apgaulės privalėjo būti ištirti baudžiamojo proceso tvarka ir pripažinti negaliojančiais. Teismas buvo informuotas, kad ieškovo įgyta žemės sklypų kadastrinių matavimų byla yra suklastota; teismas ignoravo ir nuslėpė, kad UAB „Vilniaus vandenys“ parengtas nuotekų tinklų genplanas buvo ruošiamas pažeidžiant statybos teisę ir nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų, kad asmenys, ruošę statybos projektavimo dokumentus, buvo veikiami ieškovo apgaulės ir ruošė dokumentus pagal ieškovo pateiktus dokumentus, kurie turi klastojimo požymių; teismas nepasisakė dėl ieškovo apgaulės įtakoje įgytų 2014 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės įsakymo Nr. 30-179, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. 49 SK-(14.49.109)-1024, 2014 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 49 VĮ-(14.49.2)-902; ignoravo atsakovės argumentus, kad ieškovas sukčiavimo ir apgaulės būdu, apeidamas ir apgaudamas atsakovę, slaptai su Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus pareigūnais pasirašė 2014 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį.
  3. Teismas šiurkščiai pažeidė Konstituciją, konstitucinės teisės normas bei principus ir taip pažeidė materialinės teisės normas. Teismas viso proceso metu civilinėje byloje nesilaikė Civilinio kodekso ir todėl tinkamai nesureguliavo visuomeninių santykių bei neišsprendė sukčiavimo ir apgaulės būdu ieškovo sukelto ginčo. UAB „Vilniaus vandenys“ parengtas nuotekų tinklų genplanas buvo rengiamas nesiskaitant ir nederinant su atsakove, šiurkščiai pažeidžiant jos nuosavybės ir naudojimo teises, teisę į informaciją, todėl nuotekų tinklų genplanas yra neteisėtas ir niekinis. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai ir kiti asmenys sąmoningai ignoravo ir neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos valdžios ir valstybės bei savivaldybės institucijų pareigūnai ir kiti asmenys savo antikonstituciniais veiksmais ir nusikalstamu neveikimu nuo 1992 metų nuolat ir tendencingai pažeidinėjo Konstitucijos 28 straipsnį, tyčia vykdydami atsakovės diskriminaciją ir kankinimą, siekdami užvaldyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Lietuvos valstybė ir jai atstovaujantys pareigūnai laiku neįvykdė savo prievolės išduoti atsakovei nuosavybės dokumentus į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, pažeisdami atsakovės teisėtus lūkesčius ir taip trukdydami jai naudotis savo nuosavybe. Teismas ignoravo atsakovės ir jos atstovo argumentus, informaciją, faktus ir įrodymus dėl Lietuvos valdžios ir valstybės pareigūnų aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų, kuriais šiurkščiai pažeistas Konstitucijos 28 straipsnis; nesiėmė jokių veiksmų, nesikreipė į prokurorus, nepateikė motyvų, kodėl dėl Konstitucijos 28 straipsnio pažeidimo nesikreipė nei į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nei į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą ir jam pavaldžius prokurorus.
  4. Teismas šiurkščiai pažeidė Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą bei jame įtvirtintas teisės normas.
  5. Teismas šiurkščiai pažeidė CK ir jame įtvirtintas teisės normas bei principus. Ieškovas pažeidė CK 1.2 straipsnio 1 dalį, 1.5 straipsnio 1 dalį, todėl teismas gali atsisakyti ginti jo teises CK 1.137 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių pagrindu. Be to, ieškovas pažeidė CK 1.5 straipsnio 2 dalį. Teismas turi įvertinti neprotingą, nesąžiningą ir neteisingą ieškovo elgesį.
  6. Teismas šiurkščiai pažeidė CPK, jame įtvirtintas proceso teisės normas bei civilinio proceso principus, neįgyvendino teisės tikslų. Teismas viršijo teisminės valdžios įgaliojimus ir piktnaudžiavo procesu. Ieškovas peržengė civilinių santykių ribas, todėl ieškinys privalėjo būti paliktas nenagrinėtas, o dėl ieškovo antikonstitucinių veiksmų teismas privalėjo kreiptis į prokurorą, tačiau teismas ignoravo, toleravo ir nuslėpė faktus bei įrodymus, patvirtinančius ieškovo piktnaudžiavimą procesu, veikas, turinčias nusikaltimų požymių, šių faktų ir įrodymų netyrė, CPK 95 straipsnio netaikė ir nesiėmė jokių veiksmų, kad prokuroras pradėtų ikiteisminį tyrimą ir ištirtų ieškovo antikonstitucines veikas. Teismas pažeidė teisminės gynybos prieinamumo principą; tinkamai netyręs įrodymų, teismas tinkamai nenustatė, kieno teisė iš tikrųjų buvo pažeista; teismas ieškovui turėjo pritaikyti principą „iš neteisės teisė neatsiranda“. Teismas netinkamai pritaikė faktines ir teisines aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką; pažeidė CPK 6 straipsnį, taip pat tiesioginio dalyvavimo principą – leido tretiesiems asmenims nedalyvauti teismo posėdžiuose, nepavedė prokurorui ištirti ieškovo apgaulės ir sukčiavimo būdu įgytų dokumentų, dėl jų sudarymo neapklausė trečiųjų asmenų bei liudytojų; neišreikalavo ikiteisminio tyrimo medžiagos. Teismas nesirūpino objektyviu įrodymų tyrimu, asmeniškai nesusipažino su visais įrodymais ir visa bylos medžiaga, be to, siekė nuslėpti savo ir kolegų teisėjų antikonstitucinius veiksmus bei neveikimą. Vykstant byloje nesąžiningam ir šališkam procesui, dėl valdžios pareigūnų ir kitų asmenų aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų susiklostė netinkami, neteisingi ir neteisėti civilinių procesinių santykių subjektų santykiai. Teismas tinkamai nesureguliavo visuomeninių santykių ir šiurkščiai pažeidė viešą interesą – teisingumą; nebuvo aktyvus proceso dalyvis, neišaiškino bylos esmės.
  7. Teismas pažeidė tarptautinę teisę – Lietuvos Respublikos pasirašytas sutartis, nevykdė valstybės prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje. Teismas ignoravo atsakovės argumentus apie valstybės, savivaldybės institucijų pareigūnų ir kitų asmenų vykdomą atsakovės ir kitų asmenų diskriminaciją ir kankinimą, 1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos pažeidimą ir tęsė šios deklaracijos pažeidimus. Teismas, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai pažeidė 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1, 3 straipsnius, 6 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnį, 13, 14 straipsnius, konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas turi atlikti konstitucingumo kontrolę, o Lietuvos Respublikos Seimas parlamentinę kontrolę dėl teisėjų ir kitų asmenų, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir jam pavaldžių prokurorų, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų ir kitų asmenų veiksmų bei neveikimo jų procesinėje ir neprocesinėje veikloje, ir tik tada procesas nagrinėjamoje byloje gali būti tęsiamas.
  8. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
  9. Teismas pažeidė trečiųjų asmenų UAB „Vilniaus vandenys“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos procesines teises ir pareigas.
  10. Teismas ir prokuroras negynė viešojo intereso civilinėje byloje ir savo antikonstituciniais veiksmais bei neveikimu šiurkščiai pažeidė viešąjį interesą.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. C. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
  1. Apeliantės ir jos įgalioto atstovo pateiktas dublikas apskritai neatitiko ginčo esmės; paskyrus nagrinėti bylą, teismo posėdžio metu teismas išaiškino dėl advokato turėjimo, kuris galėtų padėti atsikirsti į ieškinį, tinkamai paruošti priešieškinį, kurio teismas nepriėmė. Taigi teismas, pagal CPK 6 straipsnį, laikėsi principo, kad teismas vykdo teisingumą vadovaudamasis asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu.
  2. Apeliaciniame skunde keliamus klausimus dėl ieškovo nusikalstamų veikų, dokumentų klastojimo, sukčiavimo turėtų įvertinti visiškai kitos teisėsaugos institucijos; dėl ieškovo nėra pradėta jokių ikiteisminių tyrimų.
  3. Tretiesiems asmenims buvo įteikti procesiniai dokumentai, jie išsamiai išsakė savo poziciją dėl ginčo esmės, todėl galėjo ir nedalyvauti.
  4. Apeliantė ne kartą reiškė nepagrįstus nušalinimus bylą nagrinėjusiai teisėjai bei visam Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau jos prašymai buvo atmesti; tik kai buvo išaiškinta, kad už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti paskirta bauda, daugiau nušalinimų nebuvo reiškiama.
  5. Ieškovas nurodė, kad, pagal turimą gyvenamojo namo dalį, jam priklauso pusė žemės sklypo, jo vardu įregistruota nuosavybė; kita sklypo dalis priklauso valstybei, nes apeliantė nesutvarkiusi žemės išpirkimo procedūros.
  6. Ieškovas, kaip savininkas, turėjo teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jo teisės, kai su kitu savininku negalima buvo susitarti; būtent apeliantė, jos įgaliotas atstovas trukdė atlikti teisėtą nuotekų prijungimą prie centralizuoto vamzdyno.
  7. Apeliantės teiginiai apie dokumentų dingimą, jų klastojimą yra niekuo nepagrįsti, yra teismo ir jo darbuotojų šmeižtas.
  8. Pati apeliantė nurodė, kad priešieškinyje nurodė pagrindą dėl šiurkščių prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo, susietą su Konstitucija, tarptautinėmis sutartimis, todėl teismas teisingai nurodė, kad priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio.
  9. Dėl apeliantės teiginių apie teisėjų ir kitų valstybės pareigūnų šališkumą turėtų spręsti kitos institucijos, visgi dėl apeliantės atstovo šmeižikiško turinio skundų turėtų būti priimti atitinkami sprendimai.
  10. Skundžiamas teismo sprendimas nėra absoliučiai nemotyvuotas, kaip teigia apeliantė. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, pateiktas teismo vertinimas, nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagrindinis argumentas, kad, esant savininkų interesų išsiskyrimui, ieškoma visoms šalims priimtino sprendimo būdo. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovė neturėjo motyvuoto paaiškinimo, kodėl neleidžia ieškovui prisijungti prie centralizuoto vamzdyno. Teismo posėdžio metu teismas išaiškino ir pasiūlė galimybę atsakovės atstovui pateikti savo siūlymą, kaip būtų galima kitaip atlikti prisijungimą.
  11. Teismas sprendime aiškiai nurodė ginčo dalyką, todėl dėl tokių teiginių, kad ieškinys prieštarauja Konstitucijai, dėl korupcijos požymių, kreipimosi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, nepasisakė, nes tai nėra ieškinio dalykas.
  12. Apeliantė nenurodė nei vieno argumento, kodėl byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
  13. Dėl proceso stabdymo yra numatyti aiškūs, civiliniame procese apibrėžti pagrindai.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Nurodo, kad atsakovė iš esmės neįrodo, kaip konkrečiai ieškovo siekiami atlikti darbai pažeis atsakovės teises ir pablogins jos padėtį, o dėsto aplinkybes, nesusijusias su šios bylos dalyku ir pagrindu, atsakovės dėstomi argumentai galimai išeina už nagrinėjamo ginčo ribų. Galimybė nušalinti teisėją yra siejama su galimu jo suinteresuotumu bylos baigtimi, tačiau atsakovė objektyvių aplinkybių, sąlygojančių teismo šališkumą, iš esmės nenurodė.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliantė prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vadovaujantis CPK 322 straipsniu šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių skundą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nenurodė ir apeliantė. Dėl šių priežasčių apeliantės prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

13Apeliacinis skundas atmetamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 102-3957).
  2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vandens įvado ir nuotekų išvado prijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklo be namo bendraturčio sutikimo, apeliantei teigiant, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas neteisėtos sudėties šališko teismo, yra nemotyvuotas ir priimtas pažeidžiant procesinės bei materialinės teisės normas.

14Dėl teismo šališkumo

  1. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (EŽTT 1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Vokietiją, peticijos Nr. 10486/83). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, peticijos Nr. 19874/92). Įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos suinteresuotas asmuo vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (žr. EŽTT 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 54- 611/2018).
  2. Pagal kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008), asmeninis teisėjo nešališkumas (subjektyvusis nešališkumo aspektas) yra preziumuojamas, ir jokių tam prieštaraujančių įrodymų apeliantė nagrinėjamu atveju nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teigdama, kad dėl paduotų pareiškimų, prašymų ir skundų teisėja (ir kiti asmenys) keršijo apeliantei ir jos atstovui, ignoravo visus sekančius pareiškimus, prašymus ir skundus, slėpdami savo ir kitų asmenų antikonstitucinius veiksmus ir nusikalstamą neveikimą, apeliantė nurodo tik savo pačios nuomonę ir jos pagrindu daromas nepagrįstas prielaidas.
  3. Antra, remiantis apeliantės apeliacinio skundo argumentais nėra taip pat pagrindo spręsti, kad teismas gali būti laikomas šališku objektyviuoju požiūriu. Apeliantės teiginiai, kad teismas toleravo ieškovo antikonstitucinius ir nusikalstamus veiksmus; sudarė palankesnes sąlygas ieškovui nei atsakovei; kad teismo pirmininkė ir kiti jai pavaldūs asmenys darė neteisėtą ir antikonstitucinį poveikį civilinės bylos eigai ir procesui, nuslėpdami aukščiausio lygio sisteminę, politinę, teisinę korupciją ir kitus sunkius nusikaltimus; kad teismo raštinės vedėja neteisėtai įsikišo į procesą civilinėje byloje ir panašūs nuogąstavimai yra objektyviai nepagrįsti, todėl nepavirtina teisėjo šališkumo. Tuo tarpu įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai, kuriuos suinteresuotas asmuo vertina kaip nepalankius, konkrečiai nagrinėjamu atveju, ieškinio, apeliantės teigimu, neatitinkančio įstatymo reikalavimų priėmimas; atsisakymas priimti priešieškinį; CPK 300 straipsnio netaikymas; apeliantės prašymo dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atmetimas; bylos nagrinėjimas teismo posėdyje nedalyvaujant tretiesiems asmenims, kaip minėta, pagal teismų praktiką, teisėjo šališkumo nereiškia.
  4. Apeliantės argumentai, susiję su kitų asmenų (teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo) priimtais procesiniais sprendimais dėl apeliantės pateiktų pareiškimų dėl teismo nušalinimo, kitų teismo darbuotojų veiksmais / neveikimu organizuojant apeliantės atstovo susipažinimą su bylos medžiaga, kopijų darymu, dokumentų registravimu ir pan., nėra susiję su bylą nagrinėjusios teisėjos galimu šališkumu, todėl nagrinėjamu klausimu yra teisiškai nereikšmingi.
  5. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės argumentai dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo nėra objektyviai pagrįsti, o iš esmės yra paremti tik subjektyviu apeliantės nepasitenkinimu tuo, kaip teismas vadovavo procesui ir kokius procesinius sprendimus priėmė, kas teisėjo šališkumo neįrodo.

15Dėl teismo sprendimo motyvavimo

  1. Apeliantės teigimu, skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas ignoruojant apeliantės argumentus.
  2. Kaip nurodoma nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje teismų procesinių sprendimų motyvavimo klausimais, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
  3. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).
  4. Nagrinėjamu atveju apeliantės keliami klausimai, susiję su ieškovo valstybinės žemės įsigijimo procesu, jo metu priimtais dokumentais, pasirašytos 2014 m. rugpjūčio 18 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties galiojimu, nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nevertino.
  5. Antra, apeliantės teiginiai, kad UAB „Vilniaus vandenys“ parengtas nuotekų tinklų generalinis planas buvo ruošiamas pažeidžiant statybos teisę ir nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų; kad asmenys, ruošę statybos projektavimo dokumentus, buvo veikiami ieškovo apgaulės ir ruošė dokumentus pagal ieškovo pateiktus dokumentus, kurie turi klastojimo požymių, yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, tinkamai nemotyvuoti, todėl atmestini kaip deklaratyvūs (CPK 178 straipsnis).
  6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsakė į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą nepažeidė.

16Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

  1. Apeliantė teigia, kad UAB „Vilniaus vandenys“ parengtas nuotekų tinklų generalinis planas buvo rengiamas nesiskaitant ir nederinant su apeliante, šiurkščiai pažeidžiant jos nuosavybės ir naudojimo teises, teisę į informaciją, todėl yra neteisėtas ir niekinis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė nepaaiškina, kaip konkrečiai apeliantės teisės būtų pažeistos ir (ar) neproporcingai apribotos, jeigu ieškovas pagal nurodytą planą prisijungtų prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklo, kas yra aktualu nagrinėjamoje byloje. Kaip teisingai pažymi ieškovas, savo siūlymo, kaip būtų galima kitaip atlikti minėtą prisijungimą, apeliantė nepateikė; kaip minėta, konkretaus savo teisių pažeidimo, ieškovui prisijungus prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklo pagal minėtą planą, nepagrindė, taigi savo atsisakymo duoti sutikimą ieškovui atlikti aptariamus prisijungimo darbus pagrįstumo neįrodė.
  2. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad Lietuvos valstybė ir jai atstovaujantys pareigūnai laiku neįvykdė savo prievolės išduoti apeliantei nuosavybės dokumentus į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, pažeisdami atsakovės teisėtus lūkesčius ir taip trukdydami jai naudotis savo nuosavybe, nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl dėl šių ir su jais susijusių argumentų apie pažeistą Konstitucijos 28 straipsnį, valstybės institucijų pareigūnų ir kitų asmenų vykdomą apeliantės diskriminaciją ir kankinimą apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
  3. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės teigimu, kad teismas tinkamai netyrė bylos įrodymų ir pažeidė betarpiškumo principą.
  4. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip ne kartą yra nurodyta teismų praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais, vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).
  5. Antra, apeliantė nepaaiškina ir motyvuotai nepagrindžia, kad (kaip) trečiųjų asmenų dalyvavimo teismo posėdžiuose pripažinimas būtinu, liudytojų apklausa ir apeliantės nurodomos ikiteisminio tyrimo medžiagos išreikalavimas būtų lėmęs kitokio teismo sprendimo byloje priėmimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad šių veiksmų neatlikęs pirmosios instancijos teismas būtų padaręs procesinės teisės normų pažeidimą, dėl kurio teismo sprendimas turėtų būti panaikintas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
  6. Apeliantė taip pat tvirtina, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tačiau, kaip teisingai atkreipia dėmesį ieškovas, konkrečios kasacinio teismo praktikos, nuo kurios teismas būtų nukrypęs, nenurodo.
  7. Apeliantė teigia, kad teismas pažeidė trečiųjų asmenų UAB „Vilniaus vandenys“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos procesines teises ir pareigas, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė nėra įgaliota atstovauti byloje šiems asmenims.
  8. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjama byla nėra susijusi su viešuoju interesu (tokiomis bylomis teismų praktikoje pripažįstamos bylos, kylančios iš šeimos, darbo, bankroto teisinių santykių, viešųjų pirkimų bylos, taip pat kitos bylos, kuriose aiškiai išreikštas visuomenės, jos grupės ir (ar) valstybės, o ne asmenų privatus, interesas), todėl apeliantės argumentai, kad teismas nebuvo aktyvus, negynė byloje viešojo intereso, nagrinėjamu atveju yra teisiškai neaktualūs.
  9. Apeliantės teiginiai, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pažeidė bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl teismas, remdamasis CK 1.137 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis, galėjo atsisakyti ginti jo teises, nėra objektyviai pagrįsti, o iš esmės yra paremti subjektyvia apeliantės nuomone, todėl nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
  10. Taigi apeliantės argumentai, kad teismas pažeidė procesinės teisės bei materialiosios teisės normas, nepasitvirtino.
  11. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi, patenkinęs ieškinį, teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
  12. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.

17Dėl apeliantės prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

  1. CPK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.
  2. Prašydama kreiptis į Konstitucinį Teismą, apeliantė nenurodo, kuris byloje taikomas įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, todėl apeliantės prašymas, kaip nemotyvuotas, negali būti tenkinamas.
  3. Be to, minėtoje CPK teisės normoje nenumatyta civilinę bylą nagrinėjančio teismo teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje priimtų teismo procesinių sprendimų, taip pat, kaip prašo apeliantė, su prašymu ištirti, ar teisėjai, prokurorai ir kiti asmenys savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

18Dėl apeliantės prašymo priimti atskirąją nutartį

  1. Apeliantė prašo priimti atskirąją nutartį ir nusiųsti ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuojant juos apie Lietuvos valdžios ir valstybės, savivaldybės institucijų pareigūnų bei kitų valstybės tarnautojų ir asmenų pažeidimus – aukščiausio lygio sisteminę, politinę, teisinę korupciją ir kitus nusikaltimus, bei ieškovo ir kitų asmenų veikas, turinčias nusikaltimų požymių.
  2. Teismas nurodyto apeliantės prašymo netenkina, nes, remiantis CPK 299-300 straipsniais, pagrindas teismui priimti atskirąją nutartį ir (ar) pranešti prokurorui apie asmenų veiksmus ar neveikimą, turintį nusikalstamos veikos požymių, yra civilinės bylos nagrinėjimo metu teismo padaryta išvada, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, ar paaiškėję nusikalstamos veikos požymiai, o ne byloje dalyvaujančio asmens pareikšta subjektyvi nuomonė ir jos pagrindu daromos prielaidos.
  3. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.
  4. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.

19Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai